Baudžiamosios bylos Nr. 1-1483-818/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03872-2021-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.6.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Albinai Nikitionok,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

kaltinamajam N. M., jo gynėjai advokatei Aurelijai Puzinienei,

nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei R. B., jo atstovui advokatui Nerijui Pledžiui,

galimai laiduotojai B. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

N. M. mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo, bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

jis, 2021-02-05 apie 14.30 val., viešoje vietoje – už automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pamiškėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad matant pašaliniams asmenims, pargriovė bei keliais prispaudė prie žemės mažametį M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuomet kumščiais sudavė M. B. ne mažiau kaip devynis smūgius į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui M. B. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairės už-ausinės srities, kairio smilkinio, dešinio žasto, kairės alkūnės, abiejų plaštakų, nugaros krūtininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srities, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų ir dešinės blauzdos srityse, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Taip N. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

Kaltinamasis N. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų tyrimo metu. Parodė, kad 2021-02-05, apie pietus, sulaukė dukros skambučio, kuri verkė, buvo susijaudinusi. Trumpai papasakojo apie situaciją, kad prie jų lauke kimba M. B.. Kas yra M. B. jam nebuvo žinoma. Dukra paaiškino, kad tai yra didelis vaikinas, kuris kabinėjasi prie jų, skriaudžia brolį, sulaužė brolio lazdą ir visaip kitaip elgiasi. Paklausė ar vis dar yra jis ten, dukra pasakė, kad ne, M. B. išėjo. Jis tada ją nuraminęs pasakė, kad jeigu kažkas pasikartotų, kad ji man skambintų. Praėjus gal valandai, vėl buvo skambutis, vėl buvo ašaros, kad vėl atėjo tas pats vaikinas ir ten vyksta kažkokie dalykai. Man tuo metu buvo sunku, ji buvo susijaudinusi, ji negalėjo paaiškinti. Atvykus tuo adresu, kur gyvena jo vaikai, jis nuėjo link aikštelės, dukra pasakė kaip jis atrodo. Pamatęs asmenį panašų į tą, kaip apibūdino dukra, jis sudvejojo, nes jis buvo pakankamai didelis, jis nemanė,  kad tokio dydžio vaikinas žaistų su mažamečiais ir trukdytų jų žaidimus lauke. Priėjęs paklausė kuo jis vardu, nes jis apie žinojo tik tai, kad jis yra M. B. vardu. Jis pasakė kitą vardą. Supratęs, kad tai yra ne M. B., nėjo toliau link vaikų žaidimų aikštelės tikėdamasis, kad ten bus tas vaikinas, kuris trikdo visą tą vaikų buvimą lauke. Eidamas pamatė dukrą atbėgančią apsiverkusią ir rodančią pirštu į M. B.. Kai atsisuko į jį, jis jau nubėgo į laiptinę. Tada priėjęs prie laiptinės negalėjo atidaryti durų, nes jos buvo kodu užrakintos. Nuraminęs dukrą nuėjo į automobilį. Ramindamas dukrą pasakė, kad viskas gerai, kad neverktų, viskas tvarkoje, o jeigu tai kartosis, tada pasakytų jam. Ji nuėjo toliau, grįžo pas savo drauges, vaikus. Jis nuėjo į automobilį, užvedęs jį vėl sulaukė dukros skambučio, kad atėjo M. B.. Išlipęs iš automobilio, vėl, tuo pačiu keliu kaip ir ėjo prieš tai, ėjo link tos vietos, kur žaidė vaikai prie miškelio. Eidamas pamatė jau tą patį M. B. stovintį. Eidamas prie jo, priartėjus, jis pastebėjo, kad jis agresyviai nusiteikęs, stovėjo agresyviai kovotojo pozoje. Paklausius „ką čia darai?“, jis smogė suspaustu dešinės rankos kumščiu, užsimojo ir smogė jam. Jis to smūgio išvengė, sudavė jam atgal į korpusą. Jie susikibo ir tuo metu parvirto, nes buvo labai blogas oras, dideli vėjai, buvo labai daug medžių šakų sulaižyta, jie parkrito, M. B. jam smūgiavo jau būdamas viršuje. Jis jo klausė kodėl jis taip elgiasi, kodėl jis kabinėjasi prie vaikų. Jis nieko neatsakė, tylėjo, tiesiog toliau grūmėsi. Jis sakė jam, kad jis nelįstų prie vaikų, nesirodytų aikštelėje. Tuo metu, jiems besigrumiant ėjo vyriškis su šuniu, jis priėjo prie jų, paklausė kas čia vyksta. Jis paaiškino tam vyriškiui, kad šitas vaikinas terorizuoja vaikus, skriaudžia, kabinėjasi ir panašiai. Tas vyriškis, tarsi supratęs, sako, nu viskas gerai ir nuėjo. Vėl grįžo prie M. B.. Jis gulėjo ir smūgiavo į jo koją. Jis vėl atsidūrė ant žemės. Tuo metu, paėmęs sniego, metė ant jo keletą kartų tam, kad jis atvėstų. Atsistojęs nuėjo ir pradėjo eiti link namų, pamatė nuo laiptinės atbėgančią moterį su kaimynu, jie bėgo link jo, jie prasilenkė su jais automobilių aikštelėje. Kaimynas praėjo pro jį, o M. B. mama kažką rėkė ir tada jis pasišalino iš to kiemo. Dėl šios situacijos labai gailisi, po įvykio bendravo, susiskambino su buvusia žmona, jai pasakė apie tą įvykį, ji vėliau pasakė, kad buvo atvykę pareigūnai ir klausė apie jį. Jis jai perdavė savo kontaktus. Sekančią dieną ji tai perdavė pareigūnams, o ir jis pats pasiskambino į PK, kuris buvo priskirtas, pasiskambino savaitgalį, pasakė, kad nori atvykti, papasakoti apie įvykį, jam paskyrė susitikimą su tyrėja vėlesniu laiku. Kelių dienų bėgyje jis nuvyko į policijos komisariatą ir papasakojo. Atsakydamas į teisėjo klausimus, papildomai nurodė, kad reakciją sukėlė turbūt ta pirma agresija, kurios jis nesitikėjo. Manė, kad pavyks išsiaiškinti tą klausimą taikiu būdu, bet agresyvi M. B. reakcija iššaukė atsaką, jis nesusivaldė, dėl to gailisi. Visas tas įvykis, visos tos aplinkybės kaupėsi. Anksčiau jam buvo žinoma, kad vaikai yra nuolatos engiami, vartojami necenzūriniai žodžiai, yra prieš juos naudojamas psichologinis smurtas. Tai kartojosi visą žiemą, ypatingai šitą žiemą, kadangi buvo daug sniego, vaikai žaisdavo, nuolatos buvo griaunami jų pastatyti besmegeniai ir kitą. Kai vaikai čiuožia, jis paima ilgą lazdą ir kiša jiems, kad jie apvirstų, vaikai bijo, toks terorizavimas vyksta masiškai, ne tik jo vaikams, bet ir kitiems, tiesiog šiuo atveju buvo tiesiogiai paliesti jo vaikai. Apie tai vaikai nuolatos skųsdavosi, pasakojo. Tą dieną atvyko į tą įvykio vietą, pažiūrėti kas tokio nutiko. Nesitikėjo, kad bus tokia agresija ir kad taip viskas pasibaigs. Labai gaila, kad taip pasibaigė. Tai buvo pirmas įvykis, kada jis įsitraukė į visą tą procesą, pats atvykęs į vietą. Sutrikdyti viešąją rimti nebuvo planuota, ji buvo sutrikdyta dėl to, kad buvo toks išpuolis ir to pasėkoje įvyko tas rimties sutrikdymas. Jis dėl to gailisi, taip neturėtų būti. 
Po įvykio kitų asmenų reakcijos nebuvo, jis jos nepastebėjo, išskyrus tą vyriškį, su kuriuo pasikalbėjo, daugiau reakcijos nebuvo. Teko skaityti kitų asmenų, liudytojų ir pareigūnų parodymus. Tikėtina, kad galbūt kažkas ten šaukė, bet jie minėjo, kad matė visą tą dalyką iš namų, būdami ten kažkur aukštai, toli, namuose. Pareigūnai, kurie nurodė tą konkrečią vietą, jie labai tiksliai aprašė, kad yra 50 metrų nuo namo, tai yra pakankamai didelis atstumas ir tikrai negirdėjo, nematė, apie tai sužinojo tik perskaitęs liudytojų parodymus. Tikslas buvo paklausti M. B. kas vyksta ir išsiaiškinti priežastis kodėl, kas nutiko, kad buvo sulaužyti jo vaiko žaislai, kodėl buvo daug keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių. Jis norėjo išsiaiškinti ir paklausti pas tą žmogų, kodėl nuolat skriaudžia vaikus. Konkrečiai šiuo atveju, tą dieną, prieš tą įvykį, buvo užpultas jo sūnus, 9 metų, buvo vadinamas įvairiais žodžiais, engiamas, buvo sulaužyta jo lazda ir po to įvykio jis verkdamas nubėgo namo. Dukra sakė, kad jis yra didelis. Ir jam mintyse tas „didelis‘“ dėliojosi, kad jeigu yra vaikų būrelis, tai tas didelis keliais cm, vaikams 1 klase aukščiau jau atrodo didelis. Jis tikrai važiavo su ta mintimi, kad tai bus panašaus sudėjimo, ūgio vaikas. Bet kai pamatė M. B., vaikinas turbūt tiesiog yra pagal savo amžių išaugęs, nes buvo jo ūgio vaikinas. Iš karto nepatikėjo tuo, todėl priėjęs pirmiausia paklausė ar jo vardas M.. Buvo  nustebęs, kad toks didelis jaunuolis laiką leidžia su mažamečiais ir kabinėjasi prie jų. Tada jis atsistojo į agresyvią pozą, nieko nesakęs jam smūgiavo. Jis nuo to smūgio išsisuko, tada M. B. taikėsi jam į kairį petį. Jis jam atsakė tuo pačiu. Įvyko grumtynės ir kadangi buvo slidu, daug sniego, tas parkrito. Ir tuo metu vyko grumtynės ant žemės. M. B. buvo apačioje, o jis buvo viršuje. Toliau jis bandė ant jo šaukti, dėl ko kabinėjasi prie vaikų. Smūgiavo jam iš viršaus, jis irgi jam smūgiavo. M. B. gulėjo ant nugaros, o jis buvo apžergęs. Abu buvo su pirštinėmis. Suduota buvo su ranka, į galvos sritį, į korpusą. Maždaug 9-10 kartų. Dabar į visą tai kitaip žiūri ir vertina, gaila, kad taip įvyko. Toje situacijoje buvo emocijos, buvo šoko būsena, tai lietė jo vaikus. Ta emocija nebūtų tokia stipri, bet kai pamatė agresiją iš jaunuolio, kuris buvo su jo mažamečiais vaikais, supratęs, kad jis galimai tą patį naudoja ir prieš juos, buvo nesusivaldyta. Tas incidentas užsitęsė gal keletą minučių. Tikslo padaryti žalą žmogui nebuvo. M. B. nereagavo visiškai, jis buvo apatiškas, kas jį nustebino. Jo apatiškumas, iššaukiantis elgesys tuo metu jį labai nustebino. Kraujo nematė, vaikas nebuvo praradęs sąmonės. Po įvykio sulaukė grasinančių replikų, gatvėje jį užsipuolė jo tėtis. Iš ko suprato, kad  M. B. pripasakojo sukurtų dalykų, apie grasinimus, kurių nebuvo, greičiausiai, kad sureikšmintų. Be to, po to įvykio buvo užfiksuotas atvejis, kaip M. B. jo sūnui grasino pasinaudoti peiliu. Jo sūnus buvo priremtas prie sienos, paimtas su rankomis ir jam buvo taip grasinta. Žalą ligonių kasai atlygino. Taip, pat padarė 500 Eurų pavedimą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakydamas į advokatų klausimus taip pat nurodė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo šoko būsenoje, sukrėstas, kadangi tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą gyvenime, niekada nėra dalyvavęs muštynėse, normalu, kad tiek vaikų sukelta emocija, tiek ir pats įvykis jį šokiravo. M. B. pirmo teismo metu pripažino ir papasakojo, kad jis jam sudavė pirmas. M. B. agresija ir smūgis, kurį jis sudavė jam atėjus pasikalbėti ir išprovokavo muštynes. Jis smūgiavo į galvą, bet jis pasitraukė ir jis pataikė į petį. Jeigu nebūtų smūgio, tai ir to paties įvykio nebūtų. Tai buvo atsakas į agresiją. Vėliau M. B. gulėdamas smogė jam į koją stengdamasis išmušti. Nuoširdžiai gailisi, kad taip nutiko ir pripažįsta savo kaltę. Žalą ligonių kasai atlygino. Taip, pat padarė 500 Eurų pavedimą. Atsiprašo nukentėjusiojo mamos, taip pat atsiprašyti tikrai norėtų nukentėjusiojo. Labai gaila dėl šios situacijos. Taip pirmą kartą gyvenime nutiko. Tai bus pamoka jam. Labai apgailestauja.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu laiduotoja B. M. parodė, kad palaiko kaltinamojo N. M. prašymą. Paaiškino, kad N. M. iš tiesų yra geros reputacijos žmogus, pažįsta jį beveik apie 20 metų, kartu sugyveno 2 vaikus, po skyrybų bendrauja puikiai, kartu auklėjame. Kadangi jį daug metų pažįsta, žino, kad jis tikrai nekartos tokių veikų. Tai atsitiko vien dėl to, kad jis labai myli savo vaikus ir tiesiog jis juos gynė. Apie tą konfliktą ji sužinojo, penktadienį, ji tą dieną anksčiau baigė darbą ir važiavo mano. Jis jai pats paskambino, telefonu pranešė. Jų pokalbis buvo labai trumpas, jis buvo labai susijaudinęs, pasakė, kad tiesiog atsitiko taip, įvyko konfliktas, ir tiek, trumpai pakalbėjo. Ji jam kažkada buvo sakiusi, kad yra toks jaunuolis kieme, kuris terorizuoja vaikus. Žino, kad ir patys vaikai jam tą patį sakė, vaikai jam skambina neribotai, dažnai, jie yra labai artimi, palaiko labai artimus santykius, ypatingai dukra jam viską pasisako. Žino, kad skundiesi tuo. Ji kreipėsi į tam tikras institucijas po šio įvykio, po vasario 5 d., kadangi susidūrė su tokia situacija, kad jos vaikai praeidami namo iš kiemo, jos sūnui buvo pagrasinta, kad jis bus papjautas. Ji iškarto išbėgo į kiemą, kadangi tą dieną dirbo nuotoliniu būdu, paprašė M. B. pasakyti ar jis taip sakė, jis to nepaneigė, jis pasakė tik tokią frazę “jis pasiskundė, tai dabar jam bus dar blogiau nuo to“, ji apsisukusi nukeliavo tiesiai pas mamą, mama atidariusi duris pasakė „na ir kas, nesvarbu ką jis kalba“ ir užtrenkė duris. Ji parašė pareiškimą dėl to. Nurodė, kad yra LR pilietė, valstybės tarnautoja, puikiai žino įstatymo raidę, puikiai žino savo pareigas, kaip turi elgtis visuomenėje, yra sąžininga, gerai vertinama darbe, dirba vyriausybės kanceliarijoje, neteista. Paaiškino, kad ji neturi jokių problemų ir jokių priekaištų savo buvusiam vyrui dėl vaikų priežiūros. Jis yra pirmas žmogus, kuriam ji skambina, jeigu kažkas atsitinka, jeigu ji negali paimti vaikų, nuvežti ar panašiai, jis visada jai pagelbėja, niekada neatsisako, jiedu puikiai bendradarbiauja tuo klausimu, jis dalyvauja visuose vaikų šventėse, o jų būna labai daug, nes jų vaikai labai daug lanko būrelių. Jis visada būna šalia jų. Kartu visas šventes švenčia. Atsakydama į užduotus klausimus nurodė, kad ji dar ir mokykloje domėjosi ir taip pat sužinojo , jog jis dar ir dukros klasiokę sumušęs buvo, kaip ten buvo ji nesidomėjo, bet tikrai tas faktas buvo ir dėl to jam buvo kviesta policija. Tada vaikai ir tėvai skundėsi, dėl M. B., kiti vaikai negalėjo lankyti krepšinio būrelio, tikrai tą dalyką žino. Šis asmuo yra mokykloje puikiai žinomas ir psichologą lankė, ir panašiai. Ta baimė dėl jos vaikų neišgalvota, pagrįsta, net prie 1,5 savaitės jos sūnus buvo pečiu pastumtas prasilenkiant vienoje laiptinėje. Tiesiog tas vyksta ir toliau. Tėvų akivaizdoje buvo nuspiriami durų kilimėliai, kitas kaimynas pamatė, ji parašė pareiškimą, čia dėl kito įvykio, bet tą kilimėlį lygiai taip pat patraukė. Kaimynas pamatė ir patvirtino, kad tėvo akivaizdoje buvo patrauktas ir nuspirtas jų kilimėlis ir vaikas nebuvo sudrausmintas, tik kaimynui sudrausminus vaiką, jis padėjo kilimėlį atgal. Lygiai taip pat po pirmo posėdžio, kuriame ji nedalyvavo, ji vėl grįžusi iš darbo rado savo kilimėlį nuspirtą. Taip pat nurodė, kad supranta, jog N. M. padarė nusikaltimą, nukentėjo M. B.. Kokio amžiaus M. B. – nežinojo, tik iš išvaizdos atrodo didelis vaikinas, vaikai netgi nežinojo kurioje jis klasėje mokosi, nes jis yra išėjęs iš pradinės mokyklos. Jai vaikai pasakojo, kad į juos kreipiamasi tik necenzūriniais žodžiais, per visą aikštelę, labai tyčiojasi iš jos sūnaus, kūno sudėjimo, į dukrą apskritai baisus žodynas. Kai vaikai jai tą pasakojo, ji visada jiems sakydavo, kad na taip yra kartais, šeimose taip kalbama, dėl to vaikai, jaunuoliai išeina į gatvę ir lygiai tokį pat pavyzdį ir rodo, bet sakė, kadangi jie šeimoje taip nekalba, jie neturi teisės jam atsakyti tuo pačiu. Vaikai pasakojo, kad jos skriaudžia M. B.. Jie tiesiog jį apibūdiną kaip didelį berniuką. Jie tiesiog man sako „M.“, jie nekalba apie amžių. Jie sako tiesiog „didelis“, lyg sakė ir berniukas, neprisimena. Savo vyro veiksmus aš vertina netinkamai. Prašė leisti laiduoti už buvusį sutuoktinį N. M., kadangi turi kreditorinių įsipareigojimų, augina 2 mažamečius vaikus, šiuo metu gerina jiems buitį, prašo atleisti be užstato.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš priimant sprendimą prašo teismo įvertinti šias aplinkybes, eskaluotas konfliktas tarp vaikų kilo vasario 3 dieną, kai N. M. sudavė į nosį M. broliui, 8 metų J. į nosį. Buvo paraudimas ir įbrėžimas, tą dieną jos paprašytas M. išėjo parsiverti brolio ir sulaužė lazdą, nes buvo suduota J., bei pareikalavo, kad brolio neskriaustų. N. M. teigia, kad jo tikslas buvo paklausti kodėl sulaužyti žaislai, bet tai buvo medžio šaka. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, tyrimas nutrauktas dėl to, kad jis yra mažametis. Pabrėžė, kad M. iki įvykio nesikreipė į juos, kaip į tėvus dėl jokio jos vaikų elgesio. N. M. teigia, kad vasario 5 d. dukra pirmą kartą paskambino apie 12 val. ir teigė, kad M. kabinėjasi ar panašiai, skambino apie 13 val., vasario 5 dieną M. į lauką išėjo pirmą kartą tik po 14 val., parsivesti brolio, nes brolis buvo lauke. Dėl to, kad N. M. nežinojo kas yra M., (duomenys neskelbtini) mane jis gyveno maždaug nuo 2011 iki 2017 metų. Jie gyveno toje pačioje laiptinėje, jie gyveno viena laiptine žemiau, kai gyveno, tikrai turėjo žinoti kokio amžiaus yra vaikai, kad jie yra maždaug jo vaikų vienmečiai. M. ir N. M. dukra lankė tą pačią mažą (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje tuo metu buvo 4 klasės, apie 90 vaikų, dukra buvo tik metais jaunesnėje klasėje. Jis net nebandė aiškintis su vaikais, kad jie mokėsi toje pačioje mokykloje, o puolė mušti mažametį vaiką, vadovaudamasis primityviu mąstymu, nes aukštas ir didelis. Prašė teismo įvertinti, kad smurtą matė ne tik byloje minimi suaugę žmonės, vyras su šuniu, A. J., iškvietusi policiją, G. K., paliudijusi įvykį, P. K., pribėgęs pirmas, bet ir mažamečiai vaikai, jos 8 metų sūnus, J., atbėgęs jai pasakyti, N. M. vaikai, 9 ir 11 metų, 9 metų kaimynas V. T. ir dar kitų buvę kieme vaikai. J. sakė, kad smurtautojas bandė jį taip pat pagauti už kapišono, bet jis išsisuko. Siekdamas išsisukti smurtautojas prisipažįsta, tačiau prašė teismo įvertinti akivaizdų melą, nes liudytojai patvirtino, kad M. nesipriešino, teigė, kad jis smūgiavo gulėdamas iš apačios, spyrė koja gulėdamas ir panašiai. Taip pat neatitinka ir pripažįstamas liudytojų minimas smūgių skaičius, tai nebūtų netgi įmanoma, kadangi smurtautojas buvo ant vaiko atsiklaupęs. N. M. neigė, kad grasino, nors M. iš karto tai pasakė dar būdamas šoko būsenos ir verkdamas tuoj po įvykio atvykusiems pareigūnams. Smurtautojas meluoja, kad buvo vaiko užpultas, nors vėliau teigia, kad jis buvo apatiškas. M. minėjo, kad pamatęs sustingo ir stovėjo. Prašė teismo įvertinti, kad jis neatsiprašo vaiko, o toliau šmeižia įvairiais išgalvotais įvykiais, paniekinamai teigė, kad metė sniegą, kad atvėstų. Smurtautojas meluoja, kad ir M. ir jis buvo su slidininko pirštinėmis, jos neva galėjo sumažinti smūgius. M. buvo be pirštinių, dėl to buvo ryškūs plaštakų nubrozdinimai už medžio šakas, o N. M. irgi buvo be pirštinių, tai patvirtino M. „taip pat, kai mane stūmė, mačiau, kad buvo be pirštinių“. Žala neatlyginta, pervestų pinigų neėmė dėl to, kad palieka teismui spręsti tokia žala padaryta ir kokia suma turi būti priteista. Dėl jokių pinigų ji nesitarė ir neėmė jo kaip šuniukui numestų 500 Eurų. Rašant laidavimo prašymą gegužės 6 dieną informacija N. M. buvo žinoma, nes pinigai grįžo jam balandžio 30 dieną, tai patvirtina Lietuvos pašto man išduota pažyma. Advokatės paminėta praeitame teismo posėdyje 50 000 Eurų suma, kurios ji neva reikalavau iš N. M., kad būtų susitaikymas, taip pat neteisinga. Advokatė Žilėnienė iš karto pradėjo pokalbį nuo to, kad yra susitaikymo galimybė, apie sumą nebuvo jokios šnekos, pasakė, kad nesitaikys už jokius pinigus, iš principo, net jei tai būtų ir milijonas. Jokios sumos ji neįvardijo ir nesuteikė teisės advokatei perduoti smurtautojui. Po šio užpuolimo M. kelias savaites jautė stiprius galvos, krūtinės, šonų, rankų skausmus dėl sumušimų. Viena galvos pusė buvo labai stipriai sudaužyta, kraujosruvos buvo matyti apie 10 dienų. Fiziniai sumušimai užgijo, tačiau psichologiniai sumušimo padariniai jaučiami iki dabar ir išgyvenimai yra labai stiprūs. M. yra nustatytas potrauminis streso sutrikimas, jo gydymui psichiatras paskyrė vaistus, taip pat M. lankosi pas psichologą. Pirmą mėnesį po užpuolimo M. jautiesi labai blogai, atsirado neaiškios baimės, negalėjo nei normaliai išsimiegoti, nei mokytis. Jis bijojo, kad bus pagautas ir išvežtas į mišką. Jam atrodė, kad dažna mašina gali prie jo sustoti, bijojo tamsiai apsirengusių vyrų, nes jie atrodė kaip smurtautojas. Jis keletą kartų atbėgo namo išsigandęs, nes jam pasirodė, kad kažkas jį persekioja. Nenorėdavo eiti į kiemą, net kai kviesdavo draugai, nes jautiesi nesaugiai. Tapo nervingas, sunku susikaupti pamokoms, krito mokymosi pažangumas. Įvykį jis iki šiol prisimena kiekvieną dieną, kiekvieną kartą išėjęs į kiemą, nes tai yra tik keliasdešimt metrų nuo jų namo. Gydytojai negali vertinti kiek laiko užtruks šio užpuolimo sukeltų padarinių gydymas, kalbama apie keletą metų. Smurtas, patirtas pačioje brendimo pradžioje, pasak psichologų gali atsiliepti visam gyvenimui ir neigiamai įtakoti jauno žmogaus vystymąsi. Dėl šio įvykio visa jų šeima patyrė didelių išgyvenimų, matyti tokį mažamečio fizinį sužalojimą ir psichologinį sugniužinimą yra labai sunku. M. B. mažasis brolis vis prisimena įvykį klausinėdamas ar tikrai jų nebeveš į mišką. Po šio įvykio aš negalėjau normaliai miegoti, prasidėjus įvairiems skausmams ir kitiems nepageidaujamiems požymiams, turėjo kreiptis į gydytojus. Gydytojams nenustačius skausmų priežasties buvo patarta kreiptis į psichiatrą dėl patirto streso. Psichiatro diagnozė buvo stresinė arba reaktyvioji depresija, jos gydymui paskirti vaistai. Po patirto streso tik vaisų pagalba galiu išsimiegoti ir nejausti fizinių skausmų ir kitų nepageidaujamų požymių. Prašė teismo neatleisti smurtautoją nuo teisinės baudžiamosios atsakomybės, nes toks smurtautojas negali laisvai vaikščioti ten, kur žaidžia vaikai, negali traumuoti jų vaikystės, be gailesčio daužydamas per galvą bei garsindamas susidorojimu. Smurtautojas nepripažino savo kaltės be išlygų ir nesigailėjo padaręs nusikaltimą. Laiduotoja B. M. nežinojo arba melavo, kad nežino kur N. M. gyvena. Dėl to policija nesulaikė jo tą pačią dieną, nenustatė ar buvo girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, parodymuose meluoja, kad B. girtas pas jį ėjo vasario 5 dieną. Jis, paskambinus J. dėl brolio užpuolimo iš karto grįžo iš darbo ir policijai parodė kur gyvena M.. Dėl to buvo užėjęs, prie durų pastovėjo. B. M. meluoja, kad M. buvo mokykloje sumušęs mergaitę. Iš šio teismo posėdžio akivaizdu, kad B. M. nežinojo kiek M. metų. B. M. su savo sugyventiniu yra buvusi pas mus namuose pasižiūrėti kaip įrengtas mūsų butas dėl perplanavimo. Tada jie šnekėjo, kad vaikai lanko tą pačią mokyklą, kokios mokytojos moko ir kad išėjus reikės rinktis kitą mokyklą, ji tikrai žinojo, kad M. yra vieneriais metais vyresnis už jos dukrą. Taip pat M. čia buvo apšmeižtas, kad įvairiai negražiai elgiasi, jokių kreipimusi į mus nebuvo gauta, taip pat jos sūnus irgi lygiai taip pat atsako, tokiais pačiais ir piršto vidurinio rodymais ir užkabinėdamas įvairiais žodžiais ir ją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

2021 m. vasario 18 d. apklausiamas įtariamuoju N. M. parodė, kad jo vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) name. Vaikai jam skundėsi, kad juos nuolat terorizuoja psichologiškai, taip pat ir fizinį smurtą prieš vaikus naudoja vaikinas. Tuo metu jo pavardės ir amžiaus nežinojo. Šiandien sužinojo, kad tai M. B.. 2021-02-05 apie 12 val. jam paskambino dukra, ji verkė, pasakė, kad M. B. kabinėjasi prie jos ir jos brolio, sulaužė brolio žaislą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad brolis apsiverkė ir pabėgo namo. Jis paklausė, ar M. B. dar lauke. Dukra atsakė, kad jis taip pat jau išėjo. Maždaug po valandos vėl sulaukė dukros skambučio, ji pasakė, kad M. B. vėl atėjo prie jų. Jie tuo metu buvo lauke. Jis paklausė kaip atrodo M. B., dukra atsakė, kad jis didelis, apsirengęs juodais rūbais. Jis nusprendė atvažiuoti ir išsiaiškinti visas aplinkybes kas vyksta su vaikais. Dukra pasakė, kad jie miške prie kalno. Jam atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasuko link vaikų buvimo vietos. Eidamas pastebėjo prie namo stovinti vaikiną, kuris buvo aukštas ir apsirengęs juodai, jis buvo panašus į dukters minėtą vaikiną. Priėjęs prie jo paklausė jo vardo. Jis kalbėjo nerišliai, jis dar kartą paklausė, jis vėl atsakė nerišliai, trečią kartą kai paklausė, jis pasakė kitokį vardą. Jis nuėjo link miško. Tuo metu pamatė dukrą, ji rodė, jog tai ir yra M. B.. Tai išgirdęs, jis pabėgo. Dukra apsiverkė. Nuraminęs dukrą, jis pasakė, kad viskas gerai, o jeigu kils nesusipratimų vėl, skambinti jam. Jis atsisėdo į savo automobilį, tuo metu jam paskambino dukra. Ji pasakė, kad ji vėl miške ant kalno ir vėl atėjo prie jos M. B.. Jis išlipo ir ėjo link jų. Eidamas, iš tolo matė M. B., jis buvo aukštas, apsirengęs juodais rūbais. Jis stovėjo ir stebėjo jį. Jam priėjus, šis atsistojo į agresyvią pozą, suspaudė dešinės rankos kumštį ir užsimojo, pasiruošęs smūgiuoti. Tai pastebėjęs, tikėjosi galimo smūgio. Jis priartėjo ir paklausė jo, ką jis čia veikia ir kodėl kabinėjasi prie vaikų. Tuo metu šis jam vieną kartą smūgiavo dešinės rankos kumščiu. Šis jam pataikė į kairį petį, suduodamas smūgį, jis prarado lygsvarą, tuomet jis sudavė jam vieną smūgį atgal, pataikė jam į korpusą, tiksliai į kurią vietą negali pasakyti. Jie abu parkrito. Jie krito ant šakų, kurios buvo ant žemės. Tarp jų įvyko grumtynės. Jis buvo viršuje. M. B. po juo. M. B. jam bandė smūgiuoti iš apačios, šis jam iš viršaus. Grumtynės užsitęsė. Jie abu vienas kitam sudavė, kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti. Sužalojimai M. B. galvoje atsirado dėl jo smūgių, o nubrozdinimai ant kūno galimai galėjo atsirasti nuo griuvimo ir grumtynių ant šakų. Grumtynių metu prie jų buvo priėjęs vyras su šuniu. Jis klausė, kas vyksta. Jis atsakė, kad šitas vaikinas kabinėjasi prie vaikų. Grumtynes nurimo savaime. Matė kaip link jo ėjo moteris, ji šaukė kas vyksta, suprato, kad tai galimai M. B. mama. Kai priartėjo, ji bandė jam įsikabinti į atlapus, jis abiem rankom neleido jai prieiti arti prie jo. Nuoširdžiai gailisi, kad taip elgėsi, kad nesusivaldė ir taikiai nepavyko išsiaiškinti situacijos. Pilnai pripažįsta kaltę. Į tyrėjos klausimus: Buvo strese, todėl išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Į įvykio vietą jis atvyko nuosavu automobiliu, kurį paliko kieme. Tą dieną buvo blaivus (1 tomas, b. l. 138).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis M. B., parodė, kad gimė 2008-06-30, jam dabar 12 metų. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Čia susitiko pakalbėti apie tai, kas įvyko. Nežino nuo ko pradėti. Kažkada jo brolis buvo nuėjęs į lauką, buvo susitikęs žmogų. Nežino, kaip tai įvyko, bet  vienas iš berniukų trenkė į nosį. Kai brolis atėjo paskambino, pasakė, kad pataikė. Mama prašė jo nueiti pažiūrėti, kas vyksta. Nežino, ar senai gavo į nosį, bet buvo nosies srityje žaizdelė. Kažkiek laiko buvo ieškojęs jo, nes nenorėjo muštis. Norėjo tiesiog pakalbėti, kodėl taip padarė. Surado jį pasislėpęs. Šis bėgo. Jis bėgo paskui šį. Šio nepagavo. Jis sustojo. Tada norėjo normaliai pakalbėti, kodėl trenkė pagaliu į nosį. Šis negalėjo nieko jam atsakyti. Draugai nelabai stipriai paaiškino, kodėl taip padarė. Atėjo tą dieną, kai buvo jam tas įvykis. Broliui buvo tas įvykis vasario pradžioje, gal 5 d. Jo brolis buvo lauke, jis buvo namie. Nieko nenuveikė, nuėjo pas brolį pažiūrėti. Eidamas pamatė tą pagalį, sulaužė. Šiek tiek pabuvo, neturėjo ką veikti ir nuėjo pasivaikščioti. Po 5-10 min. jis norėjo eiti namo, brolis norėjo lauke pasilikti. Netoli laiptų sutiko žmogų, kuris sumušė. Šis jo paklausė, koks jo vardas. Jis šio nesuprato, nes šis buvo su kauke. Išėjo taip, kad mama jam atidarė laiptinės duris. Kai įėjo į laiptinę, tas žmogus kažko paklausė, kažkas buvo ir jį užpuolė. Jis išsigando. Tikrai suprato, kad norėjo jį užpulti. Bėgo į 3 aukštą. Jis nelabai greitai bėgo, norėjo patikrinti, ar šis tikrai ateina. Šis ėjo. Atbėgo namo, užsirakino duris. Papasakojo mamai. Mama nelabai suprato, nes blogai paaiškino. Pasakė, kad kažkoks žmogus jo paklausė vardo. Po to mama paprašė brolį paimti. Ėjo ir žiūrėjo, ar nėra šio. Nuėjo prie brolio. Tuo laiku buvo atėjęs tas žmogus. Stovėjo ir galvojo, ką daryti, ar bėgti, ar kažką daryti. Stovėjo, žiūrėjo, ar jį užpuls. Bijojo, kad jeigu bėgs, brolį užpuls. Šis atėjo ir jis paklausė, ko tu nori. Šis užpuolė nieko nesakydamas, jis bandė apsiginti. Nepavyko apsiginti. Jį parvertė ant žemės ir įvyko tas įvykis. Sumušė daug kumščių į galvą. Po sumušimo jam grasino, kad jeigu jis kažką padarys jo vaikams, jis šiam pasakė, kad nieko nėra jiems padaręs. Pradėjo grasinti, kad paims jį, įdės į bagažinę, nuveš į mišką ir jo nepaleis. Jo brolis paskambino mamai. Ji atėjo ir kartu kaimynas. Ta situacija pasibaigė. Tas žmogus tiesiog išėjo. Jį pirmiausiai pastūmė. Paėmė už rankų. Laikė taip, kad negalėtų atsikelti. Sudavė daug kartų kumščiu į galvą trenkė. Tiksliai neskaičiavo, gal 30 kartų ir labai greitai. Į galvos kairę pusę mušė (parodo ranka). Paskutinis trenkimas buvo su sniegu, nes jau buvo atėjusi mama ir jo kaimynas. Tuo viskas pasibaigė. Jam labai skaudėjo galvą, šonkaulius. Buvo paskambinta į  policiją. Buvo ligoninėje. Gavo galvos sutrenkimą. Nelabai ką klausė. Jis neskaičiavo tiksliai kiek smūgių, bet mano 30 smūgių. Buvo nubrozdinimas kairėje pusėje. Skaudėjo šonkaulius kairės ir dešinės pusės. Skaudėjo apie dvi savaites. Jis pamiršo pasakyti, kai buvo atėjęs tas žmogus, to vyro paklausė rusiškai ar lenkiškai, jie kažką kalbėjo. Su koja jį buvo suspaudęs. Šis jam sakė "žiūrėk į mane". Jam regis su kaire ar dešine koja. Koja buvo padėta ties šonkaulių vieta. Po kažkurio laiko atėjo jo mama ir kaimynas. Tas vyras paėmė sniego ir metė į jį.  Visa tai įvyko nežino kada tiksliai. Reikia mamos klausti. Nori viską pamiršti. Gal tai vasario 5 d. Tai buvo apie 14-15 val. Jis buvo netoli laiptinės durų, nes jau buvo paskambinęs, kad atidarytų duris. Šis jau buvo atėjęs ir jo klausė, koks jo vardas. Jis nelabai suprato, labai tyliai kalbėjo. Daugiau nieko nesakė, kažkur buvo nuėjęs. Paklausė kažko kito ir tada pradėjo bėgti į 3 aukštą. Antrą kartą susitiko prie aikštelės savo gatvėje. Tai buvo prie aikštelės, kur yra miškelis. Jį sumušė prie miškelio pradžios. Tikrai mano, kad matė kažkas iš jų vaikų, bet jie buvo išėję. Ant žemės nukrito tada, kai šis jį paėmė ir numetė ant žemės. Šis nesakė, kodėl taip darė su juo. Tiesiog pardėjo mušti. Nežino, kokia ten lazda buvo, bet jam atrodo, kad tam berniukui tokia stebuklinga lazda. Jis tiesiog matė, kad jo broliui pataikė lazda. Jis tą lazdą tiesiog sulaužė. Paprasta žaidimų aikštelė. Brolis matė, nes jis buvo netoli jo. Kai jį pradėjo mušti, šis tiesiog bėgo ir laiptinėj paskambino mamai. Ten buvo  vyras, jis šį žino ir ne vieną kartą yra matęs. Bet daugiau po to įvykio nemato. jam regis matė kažkokie vaikai. To berniuko sesė, draugas. kai jį mušė, buvo tik brolis. Gal dar kažkas matė įvykį nuo balkono. Vyras iš pradžių ėjo link jo, stovėjo, o po to, kai jis parkrito, šis atsiklaupė. Atsiklaupė taip, kad negalėtų atsikelti. Atsiklaupęs buvo netoli pilvo srities. Pradžioje pastūmė, atsiklaupė ar atsisėdo. nežino tiksliai kokia kūno vieta lietė, nes jis buvo storai apsirengęs, bet jam regis pilvo sritimi. Kai vyras atsistojo, jis norėjo greitai atsistoti. Tačiau šis spėjo vėl jį paimti ir vėl įvyko tas įvykis. Vyras buvo nuėjęs metro atstumu. Jis bandė atsistoti. Vyras atbėgo, atsiklaupė ir pradėjo mušti. Kai šis daugiau jį trankaliojo, jis bandė saugoti savo galvą, kad nebūtų stiprus smūgis. Pradžioje jis bandė šiam trenkti į galvą kai tik buvo atėjęs, norėjo kažkokiu būdu apsiginti. Nesitikėjo, kad jį muš. Jis pirmą kartą mato tą žmogų. Nesikalbėdamas vyras jį pradėjo mušti. Vyras atsigynė, pasitraukė, kai jis norėjo pataikyti kumščiu. Ne, pradžioje, jam nebuvo sudavęs smūgio. Norėjo paimti jį ir nustumti, smūgio nesudavė. Vyras atsitraukė nuo jo smūgio. Tas vyras regis vieną kartą buvo paėmęs. Šis tyrėdamas jį pradėjo pulti. Muštynių metu jis buvo be pirštinių, su kepure. Jam regis pradžioje jį buvo suėmęs už rankos. kai šis norėjo jį paimti, šis paėmė jį už rankos. Jis galvoja, kad tas pats veiksmas paėmimas už rankos ir pastūmimas. To vyro jis nelabai žino. Jam rodos, jis matė, ar nematė. Gali pasakyti, kad šio bijojo, nes jam stipriai skaudėjo. Gana panašų vyrą matė. To vyro matėsi tik pusę veido, nes šis buvo su kauke ir kepure. Po muštynių jam dabar niekas neskauda. Viskas gerai. Šį įvykį visada prisimena, kai eina pro tą vietą. Jis jaučiasi prisiminęs  šį įvykį ne itin gerai. Tą dieną jis tikrai bijojo. Bijo, kad gali būti vėl tas įvykis. Broliui 8 m.. Jis brolio neklausė, nes šis irgi bijojo. Apie tai nėra klausęs, ką šis matė. Nuo namų iki aikštelės apie 10 metrų. Šis jo paklausė koks vardas, nesuprato, kodėl. Tada šis kažko paklausė, pradėjo bėgti į jį, jis bėgo. Šis pradėjo pulti jį. kai paklausė vardo, šis gana areti stovėjo prie jo. Apie 5 m., kai nuėjo kažko paklausti. Jis tiesiog pamanė, kad vyras nori jį užpulti, suprato ir galvojo, kad niekada nėra matęs tokių žmonių, kai paklausė koks jo vardas ir pradėjo bėgti į jo pusę. Antrą kartą kai matė vyrą, tai gal buvo 10 m atstumu. Jis stovėjo ir tiesiog sustingo. Jis tuo laiku buvo labai sustingęs. Galvojo, jeigu bėgs, gali brolis nukentėti. Jis tiesiog sustingo ir galvojo, ką jam daryti. kai stovėjo, jis norėjo šio paklausti „ko tu nori iš manęs“. Kai buvo paėmęs jo ranką, jis su kita ranka norėjo trenkti, bet jam nepavyko. Tas vyras jį tiesiog numetė ant žemės. kai krito, neatsirėmė  į žemę rankomis. Ta žemė buvo su sniegu. Tuo laiku buvo daug sniego ir buvo daug šakų. Visas medžio gabalas. Po įvykio matė, kad buvo ant rankos žaizda ir nubrozdinimas nugaroje. Neseniai buvo pas psichologą, nes mama užregistravo. Nuo įvykio buvo tik vieną kartą pas psichologą. Kai mokykloje buvo 4-oje klasėje, buvo pas psichologus, ne netinkamai elgėsi. Dar buvo pas poliklinikos psichologą. Nežino, kodėl šis jam taip padarė (1 tomas, b. l. 39-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. B. parodė, kad  2021-02-05 apie 14.30 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), atėjęs namo jos sūnus M. B., kuris jai pasakė, kad lauke jo kažkoks nepažįstamas vyras paklausė jo vardo, kas jai pasirodė labai įtartina, todėl ji jam pasakė, kad jis nueitų į lauką ir pakviestų namo savo brolį J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tuo meta čiuožinėjo nuo kalno. Maždaug po 5 minučių į namus atbėgo J. B., kuris verkdamas pasakė, kad kažkoks vyras muša M. B., todėl ji nedelsdama išbėgo į lauką. Jai išbėgus į lauką, prie jos gyvenamojo namo ji pamatė, kaip M. B. guli ant žemės prispaustas vyro, kuris rankomis laikė prispaudęs prie žemės jos sūnų M. B.. Tada ji ir dar vienas kaimynas, kurio pavardė yra P. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pradėjo bėgti prie jos sūnaus. Pirmas prie ant žemės gulinčio jos sūnaus ir ant su keliais ant jo sėdinčio vyro pribėgo jos kaimynas K., kuriam pribėgus prie jų, minėtas vyras, kuris sėdėjo ant jos sūnaus, atsistojo nuo jo, pradėjo eiti link jos. Tuo metu ji jam kažką šaukė, tačiau šiuo metu, tiksliai ką šaukė, negali nurodyti, tada jis eidamas pro ją, abiem rankomis ją stumtelėjo į pečių sritį, dėl ko ji fizinio skausmo nepajuto, tačiau jai nieko nepasakė. Tuo metu, kai jis prie jos priėjo, ji jį atpažino, kaip jos buvusį kaimyną N. M., kuris ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena jo žmona su dviem vaikais. Po to, kai N. M. ją stumtelėjo, jis pradėjo greitu žingsniu ar net bėgti link 96 numeriu pažymėtu namo per kiemus jai nežinoma kryptimi, mano, kad į automobilių stovėjimo aikštelę, kur galimai stovėjo jo automobilis. N. M. yra maždaug 185 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, buvo apsirengęs juodos spalvos kauke, juodos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke, daugiau aprangos detalių neatsimena, tačiau jis buvo apsirengęs tamsiai. Po to, kai N. nubėgo, ji greitai nubėgo namo ir, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją, jai kviečiant policiją, ji pamatė, kad į kiemą jau įvažiuoja policijos pareigūnai su švyturėliais. Jai išėjus į lauką, ji papasakojo viską ką matė pareigūnams. Policijos pareigūnai į įvykio vietą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi apžiūrėjo jos sūnų ,tačiau į gydymo įstaigą nevežė. Grįžus namo su M. B. jis jai papasakojo, kad jam einant jų namo kieme ieškoti brolio, kuris važinėjo nuo kalno, jį užpuolė jam nepažįstamas vyras, kuris, jam nieko nesakydamas abiem rankom pastūmė jį į pečių sritį, dėl ko jis atsitraukė, bandė gintis, tačiau nesėkmingai, tada minėtas nepažįstamas vyras, dar kartą pastūmė abiem rankomis jį į pečių sritį, dėl ko M. B. nukrito ant žemės. Tada nepažįstamas vyras su keliais jį prispaudė prie žemės ir sudavė maždaug 30 smūgių abiejų rankų kumščiais į veido sritį, po smūgių, vyras jam pasakė, kad ar dar lįsi, tačiau prie ko jis tiksliai neišgirdo, po kiekvieno klausimo jis vis suduodavo jam smūgius į galvos sritį. Tuo metu pro šalį ėjo kitas nepažįstamas vyras, kuris vedėsi šunį. Minėtam vyrui su šuniu priėjus prie gulinčio M. B. ir jį mušančio vyro, vyras, kuris mušė M. B., atsistojo ir padėjo sakyti vyrui su šuniu, kad jis tai daro, nes jos sūnus M. B. lindo prie jo vaikų. Po ko vyras su šuniu nuėjo nežinoma kryptini nesiėmęs jokių veiksmų, kad sustabdytų M. B. mušimą. Vyrui su šuniu išėjus, nepažįstamas vyras toliau smurtavo prieš jos vaiką. Visi šie nepažįstamo vyro veiksmai sukėlė jos sūnui M. B. fizinį skausmą. Po to, kai jai M. B. viską papasakojo, ji su juo sėdo į jos automobilį ir nuvyko į Santaros klinikas, kur jam buvo nustatyti daugybiniai sumušimai, Santaros klinikų paciento apžiūros lapą ji pateiks. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Atpažinti N. M. galėtų (1 tomas, b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju P. K. parodė, kad 2021-02-05 apie 14.00 val. jis grįždamas namo, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), prasilenkė su vyru, kuris su juo pasisveikino. Jis vyro neatpažino, jis buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, tamsia striuke, kepure bei su kauke. Prasilenkęs jis nuėjo į savo laiptinę, o jam iš paskos atbėgo verkiantis berniukas, kuris atrodo gyvena minėto namo 33 bute. Vaikas buvo labai susijaudinęs, verkė ir pasakė, kad muša jo brolį. Vaikų vardu jis nežino, tik jam yra žinoma, kad į jį kreipėsi jaunesnis brolis. Jis nuvedė namo šunį, o vaikas nubėgo namo. Kai jis išėjo iš buto, tai vaikas su mama jau ėjo į lauką ir jis nuėjo kartu. Jie nuėjo prie kalnelio, esančio priešais vaikų žaidimo aikštelę, netoli bėgių. Atėjus jis pamatė, kad ant sniego gulėjo arba sėdėjo jo aukščiau minėto berniuko brolis, o nuo jo nueidinėjo vyras. Vaiko motina nuėjo pas vyrą aiškintis aplinkybes, o jis pažiūrėjo sumuštą vaiką, po ko parvedė jį namo. Apžiūrėdamas vaiką jis matė paraudimus nosies srityje, kairiojo smilkinio srityje. Taip pat pats berniukas sakė, kad jam skauda šonkaulius, kairįjį riešą. Vaikas atsistojo pats, jis pažiūrėjo, ar jam nelūžusi nosis, nebuvo panašu, kad jį lūžusi. Jis padėjo vaikui surinkti šalia jo buvusius daiktus (telefonas, „pašikniukas“). Parvedus vaiką namo, jis pats užėjo į butą. Ką vaiko motina aiškinosi su vyru, kuris nueidinėjo nuo jos sūnaus, jis pasakyti negali. Kur vėliau dingo minėtas vyras, jis nematė. Kaip minėtas vyras užpuolė vaiką, jis nematė, bet iš visos įvykio vietoje buvusios situacijos jis suprato, kad tai padarė būtent šis vyras. Ir tai buvo tas pats vyras, su kuriuo jis prieš tai, eidamas namo, prasilenkdamas pasisveikino. Vėliau vaiko motina pasakė, kad jos sūnų užpuolė buvęs kaimynas vardu N. M.. Jis su N. M. jokių santykių nepalaiko, jį pažįsta tik iš matymo, matė labai senai, nes buvo išvykęs iš Lietuvos. Kiek jam yra žinoma, jis yra kaimynės iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs sutuoktinis, tačiau š. m. jie yra išsiskyrę ir N. M. minėtame bute negyvena. Jo jau senai nebuvo matęs (1 tomas, b. l.55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja I. R. parodė, kad  ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas turi langus į kiemą ir į miškelį esanti už namo. 2021-02-05 apie 14 val. ji buvo namuose. Dirbo savo darbus ir nusprendė nueiti pietų miego. Atsigulusi išgirdo, kad prie jos namo loja šuo ir vyksta kažkoks konfliktas, prie namo esančiame miškelyje. Vėliau pastebėjo, kad tarp šuns lojimo atsirado ir moters šaukimas. Priėjusi prie lango, pastebėjo moterį, kuri buvo iš gretimos laiptinės, tačiau jos ji nepažįsta, tik žino, kad ji yra to paties namo gyventoja. Minėta moteris buvo be striukės, su trumpomis rankovėmis ir ji tuo metu barėsi su kažkokiu vyru. Vyrui buvo apie 25 metai, jis buvo apsirengęs juoda striuke, ant veido buvo uždėta juoda veido kauke ir kiti rūbai taip pat buvo tamsios spalvos. Vyras jai yra nepažįstamas ir nematytas ankščiau. Tuo metu kai vyko konfliktas tarp vyro ir moters ji nebematė jokio šuns, tik vyrą su raudona striuke, kurį yra ankščiau mačiusi, tai buvo namo gyventojas. Tarp konflikto dalyvių ji nepastebėjo jokio vaiko ir jis greičiausiai buvo už konfliktuojančio vyro, kuris užstojo vaiką, dėl ko ji jo nepamatė. Konflikto metu moteris šaukė ant vyro, „TU GYVULYS, KĄ DARAI“ taip pat moteris šaukė kvieskite policija ir tuo metu vyras pastūmė moterį viena ranka per petį ir nuėjo link namų į kiemus. Tuo metu kaimynas su raudona striuke tupėjo prie berniuko, kuris buvo ant žemės, ar sėdėjo ar tupėjo, ji neįžiūrėjo. Išėjus vyrui, moteris nuėjo į namus, o vaikas liko lauke kelias minutes su tuo kaimynu. Tada ji išgirdo, kad jau vyksta policijos ekipažas su garsinėmis sirenomis. Dar neatvažiavus policijai moteris pakvietė vaiką namo ir jis išėjo į namus, o kur dingo vyras su raudona striuke, ji nepasakys. Ji toliau stebėjo, pro langą ir pastebėjo, kad atvykusį policijos ekipažą, pasitiko moteris ir jie nuėjo pas ją į namus. Tada po kelių minučių pastebėjo, kad atvažiavo greitosios pagalbos brigada. Daugiau ji nieko nepastebėjo ir nebematė. Nori paminėti, kad yra trumparegė ir be akinių nemato į toli. Paties konflikto, kaip vyras užpuolą vaiką, ji nematė. Kas per vyras užpuolė vaiką, ji sužinojo tik sekančią dieną per elektronini laišką, kad tai buvo kaimynas, gyvenantis tame pačiame name. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (1 tomas, b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja G. K. parodė, kad  2021-02-05 ji buvo namuose adresu, (duomenys neskelbtini) ir tiesiog ilsėjosi būdama namuose. Butas, kuriame ji gyvena turi langus į abi puses, tai yra į miškelio pusę ir į vidini kiemą. Apie 14 val. būdama namuose išgirdo šauksmus. Priėjusi prie lango, pro kurį matomas miškelis, pamatė gulinti vaiką ir ant jo sėdinti vyrą. Vaiką ji atpažino ir tai buvo jos namo gyventojas ( kuriame tiksliai bute ji nežinau), vaikui yra apie 12 metų, apsirengęs buvo su juoda striuke ir džinsais, kitų dalykų nepamina. Ant 12 metų kaimyno tuo meta sėdėjo vyras apie 40 metų, buvo apsirengęs tamsiai, juoda striukė, juoda veido kaukė, juodos spalvos kepurė ir treninginėmis kelnės tamsios spalvos. Vyras užsilipęs ant vaiko klūpėjo ant vaiko kojų ir mušė vaiką, kiek kartų sudavė vaikui tikslaus skaičiaus nepasakys, greičiausiai apie 15-20 kartų, visi smūgiai buvo į galvos sritį, su kumščiu ir smūgiai buvo stiprūs, tai nebuvo paprasti smūgiai per žandus su delnu, o kumščiavimasis. Tuo metu prie besimušančio vyro ir gulinčio vaiko atėjo senyvo amžiaus vyras su vilkšuniu (vyras jai matytas kelis kartus, tačiau jis ne jų namo gyventojas, minėtas senolis dažnai vedžioja šunį prie jos namų). Tada vyras, mušantis vaiką, nulipo nuo vaiko ir pradėjo bendrauti su senoliu, kuris vedžiojo šunį. Ką būtent sakė vyras senoliui, ji negirdėjo, nes nebuvo atidariusi lango, viską stebėjo pro uždarą langą. Vyras kažką šaukė senoliui, o senolis jį išklausęs nuėjo tolyn. Tuomet vyras grįžo prie vaiko ir dar kelis kartus( apie 3 kartus) spyrė vaikui į šoną su koja, po spyrių atsiklaupė ir toliau mušė vaiką per galvą. Po kelių smūgių per galvą į lauką išbėgo vaiko mama (mama buvo su naminiais rūbais be striukės) ir kitas kaimynas su raudona striuke. Vaiko mamą ji pažįsta iš matymo ir žino, kad ji yra jos namo gyventoja. Kaimynas, kuris išėjo kartu su vaiko mama, jai yra žinomas iš matymo. Jie abudu pribėgo prie vaiko ir vyras staiga nulipo nuo vaiko ir sustojo mušti gulinti vaiką. Vaiko mamai ir kaimynui einant prie vaiko ant jų pradėjo šaukti užpuolikas, ką šaukė jiems, ji negirdėjo. Kaimynas nuo vyro atsitraukė ir priėjo prie gulinčio vaiko. Tada užpuolikas priėjo prie motinos ir toliau šaukė ant moters, o moteris šaukė ant vyro atgal. Užpuolikas, priėjęs prie moters nustūmė vaiko mamą viena ranką ir nuėjo nuo miškelio link namų į kiemus. Tuomet moteris apžiūrėjo vaiką ir nubėgo namo, o kaimynas su raudona striuke palydėjo vaiką iki namų. Po maždaug 5 minučių atvažiavo policija. Tuomet ji išėjo į lauką pasižiūrėti, ar vaikas sveikas ar prasilenktų su kaimynu kuris vedžiojo šunį, tačiau prasilenkė tik su vaiku ir daugiau nieko nematė. Prie policijos pareigūnų nebuvo priėjusi. Nori paminėti, kad užpuolikas jai yra sunkiai atpažįstamas, nes vyras buvo su veido kaukę. Ar tarp vyro ir vaiko prieš muštynes kilo koks nors konfliktas ji nematė ir nežino, ar jie buvo ankščiau turėję konfliktų ji taip pat nežino. Pati matė tik sumušimo faktą. Daugiau nieko reikšmingo pasakyti negali ir reikšmingo pridėti taip pat neturi (1 tomas, b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. J. 2021-02-09 parodė, kad  2021-02-05 ji buvo namuose ir dirbo nuotoliniu būdu. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte ir jos buto langai yra nukreipti tik į miškelį, esanti netoliese jos namo. Apie 14.30 val. išgirdo vaikų triukšmą, sunerimusi priėjo prie lango ir pastebėjo, kad vyriškis užsilipęs ant kito vyro ir jį mušą. Vyras kuris gulėjo ant žemės buvo susirietęs ir net nesipriešino. Kitas vyras, kuris buvo užsilipęs iš viršaus buvo apsirengęs, juoda kepure, juoda veido kauke, tamsia striuke, su antpečiu ant kairės rankos tamsios spalvos apvaliu piešiniu ir išskirtinės kelnės, panašios į kamufliažo tipo treningines kelnes, su žalia juostele. Iškarto nubėgo į balkoną ir sušuko jam „Kviesiu policiją, ką ten darote?“. Vyras nesureagavęs į jos šaukimą, toliau mušė kitą vyrą ir daugybę kartų smūgiavo į gulintį vyrą, smūgiavo dešinės rankos kumščiu per galvą, veido sritį sudavė maždaug apie 10-15 smūgių. Nedelsiant iškvietė policija bendruoju pagalbos numeriu 112 (14.32 val.) ir paaiškino, kad minėtu adresu kieme vyras užpuolė kitą vyrą. Kol kalbėjo su policijos operatore, pastebėjo, kad prie besimušančių vyrų priėjo senolis su Vokiečių aviganiu. Minėtas senolis apie 65-70 metų yra jai pažįstamas iš matymo kartais susitinkama, kai vedžioja šunis miškelyje. Senolio duomenis galės pateikti vėliau, jeigu reikės. Senolis, priėjęs prie vyrų kažką su jais kalbėjo, tačiau pokalbis buvo labai trumpas ir toli nuo jos lango, dėl to ji nieko negirdėjo, ką jis sakė jiems. Tada senolis nuėjo link miško. Kalbėdama su operatore, pastebėjo, kaip iš gretimo namo iš laiptinės išbėga vyriškis su moterimi. Vyras buvo su raudonos spalvos striuke, o moteris buvo be striukės su naminiais rūbais. Bėgdami prie besimušančių vyrų, užpuolikas, atsistojo ir pradėjo eiti link moters. Tada vyras su raudona striuke priėjo prie gulinčio vyro, o moteris bandė sulaikyti užpuoliką, čiupdama jį už alkūnės. Tačiau moteris nesulaikė vyro ir jis pasišalino link 90 namo šaligatviu. Tuomet išgirdo, kaip važiuoja policijos ekipažas su garsinėmis sirenomis. Tada pastebėjo, kad gulintis vyras yra paauglys, nes jį pakėlęs vyras su raudona striuke ir šalio jo gulėjo čiuožyne (pašikniukas) mėlynos spalvos ir pagal kūno sudėjimą suprato, kad tai yra paauglys. Pamačiusi, kad į kiemą įbėgo policininkas, pranešė jam pro balkoną, į kurią pusę nuėjo minėtas vyras ir pati grįžo namo, nes buvo labai šalta. Daugiau nestebėjo įvykiu sekos. Vėliau pro langą matė, kad yra atvykusi greitosios medicinos brigada. Daugiau to užpuoliko nėra mačiusi. Nori paminėti, kad išbėgusios į lauką moters ji nepažįsta ir vyro su raudona striuke taip pat nežino. Užpuoliką, kuris pasišalino, ji galėtų sąlyginai atpažinti, jeigu jis būtų su tais pačiais rūbais. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negali suteikti. Ar tarp vyrų yra buvęs kažkoks konfliktas ji nežino. Minėtą dieną matė tik muštynių faktą, kaip vyras mušė tą berniuką (1 tomas, b. l. 68-69).

2021-02-11 B. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad  ji, gyvena (duomenys neskelbtini) , turi du vaikus U. ir M.. Pati šiuo metu yra išsiskyrusi su savo vyru N. M., kuris gyvena atskirai nuo jos ir vaikų. N. M. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus adreso pasakyti negali. Per visą laiką, kiek ji pažįstų N. M., jis nėra turėjęs jokių reikalų su teisėsauga ir jos nuomone yra visiškai nekonfliktinis, ramus ir geras tėvas. Dėl vaikų aprūpinimo, dėmesio ir visų kitų reikalų susijusių su vaikais, jam pretenzijų visiškai neturi. N. M. visada prižiūri vaikus, kai jai reikia ir su juo po skyrybų santykius palaiko labai gerus. Nori paminėti, kad 2021-02-05 ji buvo darbe ir namuose buvo likę vieni vaikai. Paskambinę jai į darbą vaikai pranešė, kad eis į lauką pačiuožinėti su rogutėmis, prie netoliese esančio kalno. Leidusi jiems išeiti į lauką jie nuėjo čiuožinėti. Po maždaug valandos ji paskambino savo dukrai U. ir priminė jai, kad M. turi eiti namo ir prisijungti prie saksofono pamokos. Tuo pačiu pasiteiravo, kaip jiems sekasi. Dukra atsakė, kad prie judviejų lenda M. B., kad jis sulaužė M. lazdas, su kuriomis jis žaidė, U. pravardžiuoja keiksmažodžiais ir šaipėsi iš M.. Nori paminėti, kad tokis M. B. elgesys yra pasikartojęs jau ne pirmą kartą, praeityje su M. B. buvo dar daugiau įvykių, jis buvo grasinęs jos dukrai U., kad ją sumuš, nuolatos ją ir M. prasivardžiuoja (Lohais, storuliu, ir kitais necenzūriniais Rusiškais žodžiais), keikiasi jų akivaizdoje, buvo ir užpuolęs M., tačiau dėl užpuolimo ji nesikreipė, nes vaikai apsistumdė ir ji nepagalvojo kreiptis dėl šio įvykio. Taip pat dėl patyčių M. nenorėjo eiti į lauką, nes jis pradėjo  bijoti M. B.. Pats M. B. turėjo nemalonumų ir mokykloje, nes buvo sumušęs mergaitę, dėl ko jam buvo ankščiau kviesta policija. Tada išklausiusi dukros replikas, toliau tęsė darbus ir vaikus perspėjo, kad iškilus problemom, kad skambintų jai ir, kad su M. B. nebendrautų, ir pasitrauktų kuo toliau nuo jo. Tada apie 15 val. ji važiavo namo ir sulaukė skambučio iš buvusio vyro N. M., kuris pasakė, kad jam paskambino jų dukra U. ir verkdama pasiskundė, kad turėjo nemalonumų su M. B.. Buvęs vyras N. M. jai pasakė, kad tą dieną turėjo konfliktą su pačiu M. B. po dukros skambučio, tačiau daugiau nieko nepasakė, nes nutraukė pokalbį dėl darbo. Atvykusi į kiemą pastebėjo greitosios brigados automobilį ir policijos ekipažą. Užėjus namo, vyro namuose nebuvo, vaikai buvo kambariuose pasislėpę ir priėję prie jos į koridorių, ji pamatė, kad dukra buvo apsiverkusi. Nespėjusi užeiti į namus, į duris pasibeldė M. B. tėtis. M. B. tėtis, buvo išgėręs ir klausinėjo jos apie N. M. ir ji jam atsakė, kad šiuos duomenis suteiks policijai. Nuėjusi pas juos į namus ji suteikė policijos pareigūnai visą informaciją, ką jie jos klausė apie N. M.. Būdama pas juos namuose, pamatė M. B., kuris sėdėjo ant lovos ir paklausė jo, kodėl jis kabinėjasi prie jos vaikų ir tuo metu M. B. mama užsipuolė ją, kad jos vaikai puola jos vaikus ir M. B. gina mažesnį savo brolį. Nutylėjusi į konfliktą nesivėlė. Papasakojusi viską pareigūnams, ji išėjo iš jų namų ir iš paskos jai išėjo ir policijos pareigūnai. Pareigūnai nuėję, pas ją į namus, paklausė, ar ji matė N. M., ji atsakė, kad nematė. Tada pareigūnai paklausė vaikų, ar jie matė tėtį ir U. atsakė, kad matė ir tada papasakojo, kad ji paskambino tėčiui ir pasiskundė, dėl M. B. elgesio. Tada pareigūnai išėjo. Sekančią dieną, šeštadienį, pas ją į namus vėl buvo atvykusi policija ir vėl teiravosi dėl to paties jos ir U.. Suteikusi N. M. duomenis pareigūnai išėjo. Nori paminėti, kad minėtą 2021-02-05 dieną ji vyro nematė, jis jai tik paskambino. Taip pat nori paminėti, kad M. B. tėvas išgėręs šeštadienį, jai būnant lauke, priėjo prie jos ir pasakė, kad jos vyras yra nesveikas ir pagrasino jos vyrui susidorojimu, kad jam bus „Galas“. Daugiau apie šį įvyki nieko reikšmingo pasakyti negali (1 tomas, b. l. 72-73).

2021-02-28 M. B. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021-02-05 su kolega A. S. dirbo pagal patvirtintą grafiką. Iš OVS apie 14.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas žmogus, mušeika pasišalino iš įvykio vietos link geležinkelio, jis apsirengęs tamsiais rūbais, su kepure ir tamsia kauke, jo tapatybė nenustatyta. Atvykus nurodytu adresu, kieme jau nieko nebuvo. Bendravom su kaimyne iš gretimo namo, kuri paaiškino, kad užpuolikas pasišalino link geležinkelio, o nukentėjusysis nuėjo namo. Įtariamojo ieškojo patruliai su šunimi, tačiau įtariamojo nepastebėjo. Jis taip pat ieškojo įtariamojo, o jo kolega nuėjo pabendrauti su nukentėjusiuoju. Po kažkiek laiko jis taip pat nuėjo pas nukentėjusįjį, išsiaiškinti ar jis pažįsta užpuoliką. Kaip paaiškėjo, nukentėjusysis nepilnametis berniukas M. B.. Jis buvo namuose su motina. Berniukas nebuvo linkęs bendrauti, jis beveik nieko neaiškino nei motinai, nei jiems. Jis tik pasakė, kad jį pasivijo nepažįstamas vyras, tamsiais rūbais, pargriovė ant žemės ir sudavė apie 20 smūgių jam į galvą, po to koja prispaudė šonkaulius, dar grasino, jog nuveš į mišką. Dėl kokių priežasčių vyras jį užsipuolė nepaaiškino, ar tarp jų buvo konfliktas taip pat nieko nesakė. Berniukas buvo apsiverkęs, ant jo veido kairėje pusėje (smilkinio srityje) matėsi paraudimai. Jam buvo iškviesta GMP brigada, jie vaiką apžiūrėjo vietoje, siūlė kartu važiuoti į ligoninę detalesnei apžiūrai, tačiau jis atsisakė. Vaiko motina R. B. jiems pasakė, kad sūnų galėjo užpulti jų buvęs kaimynas iš buto apačioje, tačiau ji negalėjo prisiminti jo vardo ir pavardės. Jie taip pat bendravo su kaimynais aukštu žemiau, jie negalėjo nurodyti, kas užpuolė vaiką. Po to jie vėl bendravo su nukentėjusiuoju, tuo metu į butą atėjo kita kaimynė iš apačios, kurios buvęs vyras galimai užsipuolė berniuką. Jie nusileido į jos butą ir bendravo bute. Ji pasakė buvusio vyrio vardą pavardę, gimimo datą. Tačiau kur vyras gyvena šiuo metu, ji negalėjo pasakyti, tikslaus adreso nežinojo. Ji užsiminė, kad kaimynų berniukas M. B. beveik kiekvieną dieną skriaudžia jos vaikus, jie iš lauko namo grįžta apsiverkę. Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b. l. 76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 301/2021(01), nurodyta, kad M. B. nustatyti poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelio, kairės už-ausinės srities, kairio smilkinio, dešinio žasto, kairės alkūnės, abiejų plaštakų, nugaros krūtininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srityse, odos nubrozdinimai abiejų plaštakų ir dešinės blauzdos srityse. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 97-99).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Be kaltinamojo N. M. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo mažamečio nukentėjusiojo M. B., liudytojų R. B., P. K., I. R., G. K., A. J., B. M., M. B. parodymai, specialisto išvados duomenys ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog N. M. mažamečio M. B. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu N. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas B. M. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos buvusį sutuoktinį, nepilnamečių vaikų tėvą pagal laidavimą ir perduoti N. M. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis.

Prašyme nurodė, kad yra dirbanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, užima Administravimo departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjos pareigas, nėra buvusi teista ar bausta baudžiamąja ir/ar drausmine tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu laiduotoja 2021 m. vasario 11 d. liudytojo apklausos protokole patvirtino, kad per visą laiką, kiek pažįsta N. M., jis nėra turėjęs, jokių reikalų su teisėsauga ir jos nuomone yra visiškai nekonfliktinis, ramus ir geras tėvas. Dėl vaikų aprūpinimo, dėmesio ir visų kitų reikalų susijusiu, su vaikams jam pretenzijų visiškai neturi. N. M. visada prižiūri vaikus, kai jai reikia ir su juo po skyrybų santykius palaiko labai gerus. Po santuokos nutraukimo, vykdant nustatytą bendravimo tvarką, tenka daug bendrauti, kartu prižiūrėti, auklėti bei auginti nepilnamečius vaikus, juos sieja pagarbūs santykiai, kurie yra įtakoti bendro intereso - vaikų auginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, kilo iš nepilnamečių vaikų santykių su nukentėjusiuoju, liudytoja mano, jog dažnai bendraudama su kaltinamuoju, ji turi realią galimybę daryti tiesioginę teigiamą įtaką kaltinamajam. Ji labai gerai pažįsta kaltinamąjį, todėl pasitiki, jog jis dėl savo asmeninių savybių tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taip pat nurodė, kad įsipareigoja daryti kaltinamajam gerą įtaką, bei užtikrina, kad jis ateityje bus sąžiningas, atidus, laikysis visų teisės aktų reikalavimų ir nedarys jokių priešingų teisei veikų.

Kaltinamasis N. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Savu noru atlygino 2021 m. kovo 29 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 457 atliko mokėjimą, kuriuo pilnai padengė Valstybinės teritorinės ligonių kasai padarytą 145,79 Eur turtinę žalą (M. B. gydymo išlaidas), taip pat R. B. 2021 m. kovo 30 d. atliko 500,00 Eur dydžio sumos piniginę perlaidą, už M. B. padarytą neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra išsiskyręs, oficialiai dirba, yra (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas (2 tomas, b. l. 125), administracine tvarka baustas (b. l. 126-128), psichikos sveikatos įstaigose negydytas (1 tomas, b. l. 132), priklausomybės ligų centruose neregistruotas (1 tomas, b. l. 131). Pateikė 2021 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) valdybos nario S. L. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad N. M. buvo paskirtas atsakingu už trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) padalinių vystymą, personalo atranką ir jo ugdymą, N. M. gebėjimas bendrauti, išgirsti pašnekovą ir laikytis duoto žodžio leido užmegzti gerus dalykinius santykius ne tik su partneriais, bet ir su konkurentais. Ilgainiui pastarieji tapo jų partneriais ir tai paskatino verslo plėtrą Lietuvoje. Vadovaujant N. M. įmonė įgavo patikimo partnerio vardą. Šiuo metu apie 30 % įmonės pardavimų sudaro užsakymai iš įvairių valstybės sričių - policijos, kariuomenės, medicinos įstaigų. Taip pat pateikta 2021 m. kovo 25 d. D. K. charakteristika, kurioje ji tvirtina, kad 2019 metais socialinė darbuotoja ją supažindino su N. M., kuris norėjo suteikti vienkartinę paramą šeimai gyvenančiai „Carite“. Prasidėjus D. K. bendravimui su kaltinamuoju, vienkartinė parama virto reguliaru bendravimu. D. K. pažymi, kad kaltinamasis padeda sprendžiant teisinius ginčus, konsultuoja priimant gyvenimiškus sprendimus, pasirašant sutartis, ieškant darbo, yra komunikabilus žmogus, randantis bendrą kalbą su suaugusiais ir vaikais, draugiškas, sąžiningas, atsakingas žmogus, gebantis suprantanti ir užjausti kitus. 2021 m. kovo 29 d. VšĮ „Šv. Jono vaikai" pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad N. M. yra empatiškas, doras, atsakingas, geros valios žmogus, su kuriuo buvo susipažinta Spenglos vaikų globos namuose prieš keturiolika metų, kuomet kaltinamasis pradėjo globoti du mažamečius brolius augusius vaikų namuose. Kaltinamasis daug metų reguliariai lankė globojamus brolius skirdamas jiems savo laiką ir dėmesį neišskirdamas nei vieno iš jų. Kaltinamojo paprastas, atviras ir empatiškas bendravimas leido atsiskleisti uždariems mažamečiams, tapti atviresniais ir labiau bendraujančiais. Vaikų pasitikėjimas kaltinamuoju augo ir išliko iki šiol. Pažymėjo, kad globotiniams užaugus kaltinamojo globa ir ryšys su broliais nenutrūko. Kaltinamojo skatinamas vyresnysis brolis baigė mokslus, kaltinamajam padedant susirado pirmąjį darbą. Antrasis išvyko dirbti į užsienį, tačiau ryšio su Spenglos bendruomene ir kaltinamuoju nenutraukė. Grįžęs į Lietuvą visada juos aplanko. Aptariamoje charakteristikoje pažymima, kad N. M. yra puikus visuomeniško žmogaus pavyzdys. Jo atjauta, užsispyrimas ir noras pagelbėti kitam padėjo jo globojamiems broliams užaugti ir tapti geresniais mūsų visuomeninais nariais. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimo laiduotojos B. M. pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, nepilnamečių vaikų motina, bendrai pažįstami ilgą laiką, jų santykiai pagarbūs, ji neteista, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje bausta du kartus, už vairavimą automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir už stovėjimą stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti valstybinėje institucijoje, augina vaikus. B. M. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi juos sieja bendras interesas - vaikų auginimas bei dažnai matosi ir bendrauja ir jis klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad N. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės N. M. neskirtinos.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Valstybinė teritorinė ligonių kasa pareiškė 145,79 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 tomas b. l. 80-82), kuris atlygintas (1 tomas b. l. 113), todėl paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė R. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 18,56 Eur  turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, jog pasikreipus medicininės pagalbos, psichiatras R. B. atžvilgiu nustatė sutrikimo diagnozę: stresas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymą „(duomenys neskelbtini)“, o vaikų psichiatras, M. B. diagnozavo: potrauminio streso sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymą „(duomenys neskelbtini)“. Viso patirta 18,56 Eur su medicininių dokumentų ir vaistų įgijimu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam ir jo įstatyminei atstovei  iš kaltinamojo priteistinas 18,56 Eur turtinės žalos dydis (CK 6.249 str. 1 d.). 

Nukentėjusiojo M. B. įstatyminės atstovės R. B. pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, kuriame nurodo, jog dėl kaltinamojo agresijos ir patirtų sužalojimų nepilnametis M. B. pradėjo jausti nerimą ir baimę, kas sąlygojo jo psichinės būklės žymų pablogėjimą, buvo kreiptasi į gydymo įstaigą medicininės pagalbos. Buvo paskirtos psichologo konsultacijos. Po 3 psichologo konsultacijų M. B. būklei nepagerėjus, buvo nukreiptas pas psichiatrą, kuris nustatė sutrikimo diagnozę: potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymą „(duomenys neskelbtini)“. 2021-05-10 psichologas pažymoje nurodė: „Berniukas skundėsi sutrikusiu miegu (nuolatos kamavo įkyrios mintys apie patirtą smurtą), atsirado košmariški sapnai, baimė išeiti į kiemą, kieme atrodė, kad visi vyrai panašūs į smurtautoją, pamačius žmogų apimdavo panikos priepuolis, imdavo bėgti namo, nenorėjo niekur eiti su draugais, toliau nutolti nuo namų. jautėsi nesaugus. Taip pat išsakė atsiradusį dirglumą, verksmingumą, pykčio antplūdžius, nuotaikų kaitą, nuovargį. M. B. tapo sunku sukaupti dėmesį ir įsiminti pamokoje mokytojų pateikiamą informaciją, krito mokymosi pažangumas. Įtariant išsivysčius Potrauminio streso sutrikimą pacientas nukreiptas vaikų psichiatro konsultacijai. Diagnozė pasitvirtino. Pacientui skirtas medikamentinis gydymas. Teikiant intensyvias psichologo ir psichiatro konsultacijas, paciento emocinė savijauta stabilizuota, dinamikoje stebimas lėtas gerėjimas. Atsižvelgiant į esamą diagnozę ((duomenys neskelbtini)) ir gydymo pradžią, šiuo metu sunku numatyti pacientui teikiamų konsultacijų skaičių. Potrauminio streso sutrikimo gydymas gali užtrukti iki kelių metų“. Todėl atsižvelgiant į būtiną poreikį tam, psichologo konsultacijos M. B. yra tęsiamos toliau. Taip pat nurodė, kad kaltinamojo tyčiniais ir daugkartiniais nusikalstamais veiksmais M. B. buvo sužalotas, dėl ko patyrė itin didelius fizinius skausmus ir buvo priverstas ilgą laiką gydytis ambulatoriškai (sumušimo vietos skaudėjo daugiau kaip 2 savaites). Ilgą laiko tarpą dėl patiriamo skausmo negalėjo netrukdomai miegoti, buvo priverstas gulėti visą naktį tik tam tikra padėtimi. Visą šį laiką jo asmeninis gyvenimas buvo taip pat suvaržytas, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, užsiimti mėgstama veika, sportuoti, taip pat sutriko jo psichinė sveikatos būklė, dėl ko jis yra priverstas lankyti medicinos specialistus. Dėl patirto sužalojimo iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, vidinės depresijos, viešo pažeminimo sumušant, atsiradusio potrauminio streso sutrikimui, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo negalint tinkamai užsiimti norima veikla, negali gyventi visaverčio gyvenimo aplinkoje su artimaisiais, dėl ko jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur sumai (2 tomas b. l. 106-113; 114; 115; 116; 117; 118; 119; 120–121).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam nepilnamečiui padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – suduoti devyni smūgiai ranka į nukentėjusiojo galvos sritį, taip pat kilusius padarinius – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, nustatyti sužalojimai: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairės už-ausinės srities, kairio smilkinio, dešinio žasto, kairės alkūnės, abiejų plaštakų, nugaros krūtininės dalies kairės pusės ir kairės blauzdos srities, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų ir dešinės blauzdos srityse. Ieškinyje nurodyta dėl suduotų smūgių jis apie dvi savaites po įvykio juto skausmą ir kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Byloje taip yra duomenys, kad jam buvo teikiama psichologo konsultacija, o psichiatras nustatė sutrikimo diagnozę: potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini). Civiliniame ieškinyje teigiama, jog dėl įvykio patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Jis patyrė didelį stresą bei išgąstį, be to, atsirado baimės jausmas, sumažėjo bendravimo galimybės.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo atstovės nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, nepaisant to, kad šį įvykį jis dar ilgai atsimins, bei nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, t. y. kad jis prarado gebėjimą mokytis, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį skausmą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog po šio įvykio suprastėjo berniuko mokymosi rezultatai, tačiau duomenų apie jo mokymosi pažangumą iš kurio būtų galima spręsti apie tai ar iš tiesų rezultatai ženkliai pakito į neigiamą pusę, nepateikė. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, M. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tiek įvykio metu, tiek ir šiek tiek po įvykio jis jautė tam tikrą ir moralinį sukrėtimą. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-270/214, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Be to, būtina atsižvelgti ir tai, kad iš bylos aplinkybių žinoma, kad būtent nukentėjusysis buvo agresyvus, skriaudė kaltinamojo mažamečius vaikus ir inicijavo konfliktą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2013, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-1073/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje 2K-341-648/2018 ir kt.), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 30 d. pavedimu nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B. sumokėjo 500 Eur (2 tomas, b. l. 104), tačiau šios pervestos sumos nukentėjusiojo atstovė neatsiėmė, todėl ši suma negali būti įskaitytina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos, tenkinamas iš dalies, ir iš nuteistojo M. B. naudai priteistini 800 Eur, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B..

Nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė taip pat prašė priteisti 1000 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad pasikreipus medicininės pagalbos, psichiatras R. B. atžvilgiu nustatė sutrikimo diagnozę: stresas ((duomenys neskelbtini)), bei paskyrė gydymą „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad streso sindromas jai išsivystė dėl to, kad ji itin pergyveno dėl ciniško sūnaus užpuolimo ir daugkartinio jo sužalojimo, ir su tuo susijusio psichikos sveikatos būklės sutrikimo išsivystymo, sūnaus mokslo rezultatų suprastėjimo ir jai padarytą neturtinę žalą vertintina mažiausia 1 000 Eur.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu (BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Pagal teismų formuojamą praktiką, neigiami emociniai išgyvenimai, savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Tais atvejais kai įstatyminiai atstovai nepripažinami byloje nukentėjusiaisiais, neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, apie tai pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015; 2K-61-696/2016). Šioje byloje neabejotina, kad dėl M. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo tėvai patyrė nerimą, nepatogumus ir stresą, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. Minėta, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiosios civilinės ieškovės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. B. civilinis ieškinys dalyje dėl jai neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Proceso išlaidos ir kiti klausimai

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė bei atstovas advokatas prašė priteisti 1500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas už konsultavimą, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavimą teismo posėdyje bei civilinio ieškinio surašymą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad R. B. sumokėjo advokatui iš viso 1500 Eur (2 tomas, b. l. 143-144). Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajam atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, ją sudarė 2 tomai, teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, advokatas surašė 8 lapų civilinį ieškinį, tačiau pastebėtina, kad didžiąją dalį civilinio ieškinio sudaro faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat BPK, CK normų, teismų praktikos citavimas. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje (teismas atmetė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo įstatyminės atstovės atžvilgiu, o dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo – gerokai sumažino). Taigi atsižvelgus į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkinto ieškinio dalį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma už konsultavimą, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavimą teismo posėdyje bei civilinio ieškinio surašymą, yra per didelė. Todėl prašymas priteisti 1500 eurų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, ir iš kaltinamojo M. B. įstatyminės atstovės naudai priteistini 500 eurų išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

2021 m. gegužės 11 d. Vilnius miesto apylinkės teisme gauta taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. M., sudaro 209,88 Eur (2 tomas b. l. 125-127).

Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą N. M. buvo patirta 209,88 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė E. Ž.. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus vyras, dirbantis bei ateityje ras galimybių atlyginti šias išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra tenkintinas, šios bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis, todėl 209,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš N. M..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos, laikomos vokuose prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos kartu su bylos medžiaga (prie 2 tomo viršelio) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

N. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskelbus nuosprendį, panaikinti N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės jam neskirti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. B. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo N. M. nukentėjusiajam M. B. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. B..

Priteisti iš nuteistojo N. M. nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei R. B. 18,56 Eur (aštuoniolika eurų 56 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo N. M. nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei R. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš N. M. 209,88 (du šimtus devynis eurus 88 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinius diskus - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti N. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti N. M. ir B. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Miroslavas Gvozdovičius