Civilinė byla Nr. 2S-1442-653/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07368-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2, 117.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) UAB “Šilėja” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. L2-10686-727/2012 pagal ieškovo UAB “Šilėja” ieškinį atsakovui J. D. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
kreditorius UAB “Šilėja” kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 1292,28 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko J. D.. Tenkindamas kreditoriaus pareiškimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-28 išdavė teismo įsakymą, kurį kartu su įstatymo nustatytos formos pranešimu nusiuntė skolininkui. Nepavykus įteikti skolininkui procesinius dokumentus, 2012-06-25 nutartimi kreditorius įpareigotas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinti skolininko adresą ir pareikšti savo nuomonę dėl teismo įsakymo ir kitų procesinių dokumentų skolininkui įteikimo kreditoriui pačiam ar per kreditoriaus pasirinktą antstolį, tačiau 2012-07-03 ieškovas UAB “Šilėja” pateikė ieškinį atsakovui J. D. dėl skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB “Šilėja” ieškinio pareiškimą atsakovui J. D. dėl skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį kartu su priedais grąžino padavusiam asmeniui (b.l.20).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog LR CPK XXIII skyriaus nuostatos nenumato kreditoriaus teisės, teismui nustačius, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos tapo nežinomos, pateikti į tą pačią bylą ieškinį, prašant nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK XXIII skyriuje numatyta tik viena galimybė kreditoriui pateikti ieškinį – teismui priėmus skolininko prieštaravimus (CPK 439 str. 3 d.). Šioje byloje tokių aplinkybių teismas nenustatė. 2012-05-28 priimtas teismo įsakymas yra nepanaikintas ir neįsiteisėjęs. Teismas ieškovo pateiktą ieškinį atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Teismas išaiškino ieškovui, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).
Ieškovas UAB “Šilėja” pateikė atskirąjį skundą (b.l.23-25), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą – ieškinį priimti. Nurodo, jog CPK 431 str. 4 d. yra numatyta, jog XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Teigia, jog iki šiol buvo formuojama tokia teismų praktika, jog kreditoriui negalint patikslinti skolininko adreso, ieškinys, pateiktas į pradėtą bylą, buvo priimamas ir byla nagrinėjama toliau ginčo teisena. Mano, jog tokie teismo veiksmai, kai atsisakoma priimti ieškinį, pateikiamą jau iškeltoje civilinėje byloje (supaprastinto proceso tvarka), prieštarauja dispozityvumo ir koncentruotumo principams. Teismo įsakymą panaikinus, kreditoriaus pareiškimas palikimas nenagrinėtu, jam grąžinamas žyminis mokestis; kreditorius vėl turi sumokėti žyminį mokestį, teikdamas ieškinį ginčo teisena; taip, apelianto nuomone, tik didinamas teismų darbo krūvis.
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pateiktą civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, nagrinėjamoje supaprastinto proceso tvarka, kai paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
CPK 431 str. 3 d. numatyta, jog tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
Kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-25 nutarties, apeliantas buvo įpareigotas patikslinti skolininko adresą ir pareikšti nuomonę dėl teismo įsakymo ir kitų procesinių dokumentų skolininkui įteikimo kreditoriui pačiam ar per kreditoriaus pasirinktą antstolį. Apeliantas, nepatikslino skolininko adreso, nepareiškė nuomonės dėl teismo įsakymo ir kitų procesinių dokumentų skolininkui įteikimo būdo, tačiau pateikė teismui ieškinį, kuriame pasisakė dėl negalimumo įteikti skolininkui procesinius dokumentus, t.y. pasirinko reikalavimų nagrinėjimą pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 431 str. 4 d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovo pateiktą ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, jog teismo žinioje yra byla tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.); nustatęs, jog 2012-05-28 priimtas teismo įsakymas yra nepanaikintas ir neįsiteisėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teismo žinioje yra byla tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-04 nutartimi (t.y. tą pačią datą, kaip ir skundžiama nutartis, kuria buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas) 2012-05-28 priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Šioje dalyje nutartis neskundžiama, taigi, įsiteisėjo nuo priėmimo momento. Dėl šių motyvų teismo atsisakymas priimti ieškinį yra nepagrįstas.
Pažymėtina ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas pateikė ieškinį civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, nagrinėjamoje supaprastinto proceso tvarka, kai paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti teismui pateiktą ieškinį, nes klausimas, ar ieškinys turi būti nagrinėjamas toje pačioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, ar teisme užvedant kitą bylą, yra ne procesinis, bet organizacinis, ir negali paneigti asmens manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Papildomai pažymėtina, kad pagal CPK 87 str. 6 d. teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą ieškinį. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir apelianto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jelena Šiškina