(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivilta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rivilta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imlitex“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Rivilta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Imlitex“, prašydama 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. atliktus mokėjimus pripažinti negaliojančiais ir taikant restituciją priteisti ieškovei 4 679,73 Eur sumą, taip pat priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. AB „Alytaus chemija“ atliko 1 249,73 Eur vertės mokėjimą atsakovei UAB „Imlitex“, pavedimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimas yra atliekamas už ieškovę. UAB „Profline“ 2018 m. balandžio 23 d. atliko 2 300 Eur vertės ir   2018 m. gegužės 7 d. 1 100 Eur vertės mokėjimus atsakovei UAB „Imlitex“, pavedimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimai yra atliekami už ieškovę. Ieškovė paaiškino, kad AB „Alytaus chemija“ ir UAB „Profline“ buvo ieškovės skolininkės, o ieškovė buvo skolinga atsakovei. Ieškovė akcentavo, kad AB „Alytaus chemija“ ir UAB „Profline“ atlikus mokėjimus atsakovei, buvo padengta 4 649,73 Eur dydžio ieškovės skola atsakovei. 

3.       Pasak ieškovės, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu jos 3 024,94 Eur vertės turtui buvo taikomas areštas. Ieškovės įsitikinimu, ginčijami mokėjimai prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi areštavus turtą, jo perleidimas nėra galimas. Be to, ginčijami mokėjimai yra negaliojantys ir tuo pagrindu, kad prieštaravo viešajai tvarkai, nes jais buvo pažeisti antstolių nurodymai dėl piniginių lėšų nurašymo nuo ieškovės sąskaitų.

4.       Ieškovė mokėjimus taip pat ginčijo actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Ieškovė akcentavo, kad mokėjimų atlikimo metu egzistavo neabejotini ir galiojantys kreditorių reikalavimai ieškovei, šiais mokėjimais buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės bei teisėti interesai, tokius sandorius sudaryti ieškovei buvo draudžiama dėl taikytų turto areštų bei antstolių nurodymų nurašyti pinigines lėšas. Dėl arešto aktų registravimo viešame registre preziumuojama, kad informacija apie ieškovės turto areštus atsakovei buvo žinoma ir tokių ribojimų nepaisymas reiškia šalių nesąžiningumą.

5.       Atsakovė UAB „Imlitex“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė pabrėžė, kad jai atlikti mokėjimai nėra tarpusavio skolų užskaita, kad atsakovė veikė sąžiningai, vadovaudamasi su ieškove pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovės teigimu, ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės turtui pritaikytus areštus. Pasak atsakovės, ji elgėsi sąžiningai ir neturėjo pagrindo nepriimti mokėjimų už ieškovei pagal sutartį perduotas prekes. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės turtui taikyto arešto dydis buvo 3 024,94 Eur, o ieškovei pervestų mokėjimų vertė 4 649,73 Eur.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad pripažinus ieškovės ginčijamus sandorius niekiniais, būtų pažeistas teisinio tikrumo principas, kadangi atsakovė veikė sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta dar nesant pritaikyto arešto ieškovės turtui. Be to, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų sandorius pripažinti negaliojančiais, nėra ir actio Pauliana taikymo galimybių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovės BUAB „Rivilta“ ieškinį atmetė.

8.       Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovės skolininkai atliko mokėjimus atsakovei, kadangi pačios ieškovės banko sąskaitose esančioms lėšoms buvo taikytas areštas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pas trečiuosius asmenis esančios ieškovės lėšos nebuvo areštuotos, reikalavimo teisėms į tas lėšas nebuvo pritaikyti jokie ribojimai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamų mokėjimų tikslas buvo atsiskaityti su tiekėju – vienu iš ieškovės kreditorių, o atsiskaitymų metu dar negalėjo būti taikomos bankroto įstatymo nuostatos.

9.       Teismas akcentavo, kad turto arešto pagrindu pritaikyti draudimai privalomi visiems subjektams, net ir tiems, kurių atžvilgiu jis nėra taikomas. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodytais ieškovės turto arešto aktais buvo areštuoti automobiliai, o ne kitas turtas.

10.       Teismo vertinimu, ginčijamais mokėjimais pervesta suma esminės reikšmės ieškovės mokumui neturėjo, todėl situacija turi būti vertinama vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Teismas nustatė, kad ieškovė atleido darbuotojus ir savo veiklą nutraukė 2018 m. lapkritį, tai yra jau po ginčijamų sandorių sudarymo.  

11.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, tai yra, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovė ir jos kreditorių interesai ir jų sudarymas lėmė ar padidino ieškovės nemokumą, taip pat to, kad ieškovė neprivalėjo savo reikalavimo teisės perleisti atsakovei, kurios nesąžiningumas byloje neįrodytas.

12.       Teismas nurodė, kad vien tai, jog ieškinys pareikštas bankroto administratoriaus, nesudaro pagrindo ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios būdingos bankroto procesui. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamais mokėjimais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nebuvo iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Rivilta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, 2018 m. gegužės 7 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. sutarčių kopijas. Naujai pateiktus įrodymus ieškovė prašo pridėti prie bylos.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                       Teismas nevertino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatų dėl atsiskaitymo tvarkos bei būdo. Sutartyje su atsakove numatyta atsiskaitymo už prekes tvarka ir būdas yra viena iš esminių sąlygų, kuri šalių nebuvo pakeista.

14.2.                       Teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorių negaliojimui būtinas sąlygas.

14.3.                       Ieškovės lėšos buvo areštuotos vykdant antstolio vykdomuosius dokumentus, o teismų praktikoje išaiškinta, kad turto ir lėšų perleidimo draudimas apima įskaitymo ir reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo (taip pat tokių sandorių įgyvendinimo atliekant bet kokios formos ar būdo atsiskaitymus) draudimą.

14.4.                       Teismas pažeidė Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje ir teismų praktikoje pateiktą kreditorių teisių pažeidimo, prievolės sudaryti sandorį, nesąžiningumo, kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, išaiškinimą.

14.5.                       Teismas neįvertino, kad ieškovės atžvilgiu 2018-2019 m. teismuose buvo patenkinta septyniolika materialinių reikalavimų dėl skolų priteisimo. Tie reikalavimai buvo patenkinti jau ginčijamų sandorių sudarymo metu ir yra neįvykdyti lig šiol, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad kreditorių teisės ginčijamais sandoriais esą nebuvo pažeistos.

14.6.                       Byloje įrodyta, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki ir būdama nemoki suteikė pirmenybę atsakovei, patenkindama jos finansinį reikalavimą.

14.7.                       Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad: 1) ginčijamas atsiskaitymo būdas prieštaravo ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygoms (nustačiusioms, kad atsakovei moka pati ieškovė); 2) tarp šalių ankstesnė praktika buvo ta, kad ieškovė atsiskaito mokėdama tiesiogiai į atsakovės banko sąskaitą; 3) ieškovės nurodytas atsiskaitymo būdas turėjo sukelti įtarimų atsakovei, todėl atsakovė turėjo pasidomėti ieškovės finansine būkle.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

16.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus – banko sąskaitos išrašą, 2018 m. gegužės 7 d. sutarties Nr. 01/05/2018 ir 2016 m. balandžio 5 d. sutarties Nr. RIV 012/2016 kopijas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teikdama papildomus rašytinius įrodymus ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl buvo apribotos ieškovės galimybės įrodinėti, ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kad būtina pateikti papildomus įrodymus, kuriuos ji pridėjo prie apeliacinio skundo.

18.       CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas – šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Be to, pagal CPK 9 straipsnio 1 dalį visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Analizuojamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, kad bylos nagrinėjimui pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu ir paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. Skirdamas teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis skiria bylą nagrinėti ne žodinio, bet rašytinio proceso tvarka. CPK 441 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Ieškovės BUAB „Rivilta“ ieškinys pareikštas dėl 4 649,73 Eur vertės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės rinktis, kokia forma nagrinėti ieškinį – rašytinio proceso tvarka ar žodinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka buvo pažeisti žodiškumo ir viešo bylų nagrinėjimo principai.

19.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti žodinio bylos nagrinėjimo reikalavimai, sutiktina su ieškovės (apeliantės) pozicija, kad šis pažeidimas galėjo šalims padaryti įrodinėjimą sunkesniu. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl ieškovės (apeliantės) kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai priimami ir pridedami prie bylos. 

Dėl ginčo esmės

20.       Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovės skolininkų mokėjimai ieškovės kreditorei (atsakovei) buvo atlikti teisėtai. Ieškovės teigimu, ginčijamais mokėjimais siekta „apeiti“ ieškovės banko sąskaitai taikytus ribojimus, todėl tokie mokėjimai pažeidžia vieną pagrindinių teisės principų – iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex iniuria ius non oritur). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikėsi pozicijos, jog veikė sąžiningai ir nežinojo apie ieškovės atžvilgiu taikytus areštus.

21.       Ieškovė nesutinka su AB „Alytaus chemija“ 2018 m. balandžio 27 d. atlikto 1 249,73 Eur mokėjimo atsakovei UAB „Imlitex“ teisėtumu. Ieškovė taip pat ginčija UAB „Profline“ mokėjimus atsakovei UAB „Imlitex“ – 2018 m. balandžio 23 d. atliktą 2 300 Eur mokėjimą ir 2018 m. gegužės 7 d. atliktą 1 100 Eur mokėjimą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė BUAB „Rivilta“ buvo skolinga atsakovei UAB „Imlitex“ 4 649,73 Eur sumą, o ginčijamais mokėjimais AB „Alytaus chemija“ ir UAB „Profline“ padengė savo įsiskolinimą ieškovei BUAB „Rivilta“.

22.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 28 d. antstolis A. Bespalovas vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00699 vykdydamas išieškojimą iš UAB „Rivilta“ pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo konkrečias ieškovei priklausančias kelių transporto priemones. Pagal Turto arešto aktų registro duomenis 2018 m. balandžio 4 d. antstolis E. Smagurauskas vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/00452 vykdydamas išieškojimą pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo konkrečias ieškovei priklausančias kelių transporto priemones. 2018 m. balandžio 4 d. antstolis E. Smagurauskas vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/00452 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 2 587,32 Eur sumą nuo visų UAB „Rivilta“ sąskaitų. 2018 m. balandžio 23 d. antstolis E. Smagurauskas vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00699 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 1 100,80 Eur sumą nuo visų UAB „Rivilta“ sąskaitų. Taigi, byloje ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovės banko sąskaitoms buvo taikomos priverstinio lėšų nurašymo priemonės.

23.       Nors ieškovė (apeliantė) apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio bei CK 6.66 straipsnio nuostatomis, tačiau pabrėžtina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 47 punktą ir jame nurodytą praktiką).

24.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys – jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Be to, viešoji tvarka apima CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 37 punktą ir jame nurodytą praktiką).

25.       Kaip nurodyta šio sprendimo 22 punkte, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš UAB „Rivilta“ pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą bei pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą. CPK 587 straipsnio 2 ir 9 punktuose nustatyta, kad vykdomaisiais dokumentais yra teismo įsakymai ir Darbo ginčų komisijos sprendimai. CPK    18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK           7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Aptartas reguliavimas reiškia, kad įsiteisėję teismo įsakymai ir Darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdytini dokumentai, kurie yra visų pirma privalomi teisiniuose santykiuose (byloje) dalyvavusiems asmenims, tačiau jie taip pat privalomi ir kitiems asmenims, kadangi jų elgesys neturi paneigti šių vykdomųjų dokumentų ir jų esmės.

26.       Prie apeliacinio skundo ieškovė (apeliantė) pridėjo su AB „Alytaus chemija“ 2016 m. balandžio 5 d. sudarytos sutarties RIV 012/2016 kopiją (toliau – 2016 m. balandžio 5 d. sutartis). 2016 m. balandžio 5 d. sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad mokėjimai pagal šią sutartį vyks bankiniais pavedimais į tiekėjo (teismo pastaba – šioje byloje ieškovė) atsiskaitomąją sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Į bylą taip pat pateikta ieškovės ir UAB „Profline“ 2018 m. gegužės 7 d. sudarytos sutarties Nr. 01/05/2018 kopija (toliau – 2018 m. gegužės 7 d. sutartis). 2018 m. gegužės 7 d. sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad mokėjimai pagal šią sutartį vyks bankiniais pavedimais į tiekėjo (teismo pastaba – šioje byloje ieškovė) atsiskaitomąją sąskaitą.

27.       Atsakovė pateikė su ieškove 2016 m. lapkričio 10 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PM 16/11/24-111 (toliau – 2016 m. lapkričio 10 d. sutartis) kopiją. 2016 m. lapkričio 10 d. sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad pirkėja (teismo pastaba – šioje byloje ieškovė) iki atsiskaitymo laikotarpio pabaigos sumoka prekių kainą į šioje sutartyje nurodytą pardavėjos (teismo pastaba – šioje byloje atsakovė) banko sąskaitą. 2016 m. lapkričio 10 d. sutarties       4.4. punkte numatyta, kad šalims susitarus, tarpusavio atsiskaitymas taip pat galimas užskaita arba sudengimu. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė atsakovei 57 mokėjimus už įvairias žaliavas per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. kovo 1 d. atliko į atsakovės banko sąskaitą.

28.       Byloje aptarti duomenys pagrindžia, kad ieškovės atsiskaitymų su atsakove tvarka bei AB „Alytaus chemija“ ir UAB „Profline“ atsiskaitymų su ieškove tvarka buvo pakeistos tuo metu, kai ieškovės atžvilgiu vykdant priverstinį išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus buvo pritaikyti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas nuo ieškovės banko sąskaitų. Nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad tokiais atsiskaitymų tvarkos pakeitimais buvo vengiama vykdyti ieškovės atžvilgiu priimtą teismo įsakymą bei Darbo ginčų komisijos sprendimą. Pabrėžtina, kad tiek įsiteisėjusių teismo sprendimų (plačiąja prasme), tiek kitų Lietuvos Respublikos institucijų privalomų įsiteisėjusių sprendimų tinkamas vykdymas yra vienas esminių valstybės teisinės sistemos elementų, todėl trečiųjų asmenų mokėjimai atsakovei, kuriais siekta išvengti ir (ar) vilkinti minėtų sprendimų įvykdymą, prieštaravo viešajai tvarkai. Nustačius ginčijamų mokėjimų prieštaravimą viešajai tvarkai, konstatuotina, kad šie sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.81 straipsnio   1 dalis, 1.78 straipsnis).

29.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija ieškovės reikalavimą dėl AB „Alytaus chemija“ 2018 m. balandžio 27 d. mokėjimo atsakovei UAB „Imlitex“ ir UAB „Profline“    2018 m. balandžio 23 d. bei 2018 m. gegužės 7 d. mokėjimų atsakovei UAB „Imlitex“ pripažinimo negaliojančiais pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu.

30.       Pripažinus ieškovės skolininkų ginčo mokėjimus atsakovei (ieškovės kreditorei) negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.81 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškovės BUAB „Rivilta“ skolininkų AB „Alytaus chemija“ ir UAB „Profline“ 4 649,73 Eur dydžio skola turėjo būti sumokėta tiesiogiai ieškovei, tačiau buvo neteisėtai sumokėta atsakovei, taikant restituciją ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 4 649,73 Eur suma. 

31.       CK 6.37

32.       Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:        

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. 

Pripažinti akcinės bendrovės „Alytaus chemija“ 2018 m. balandžio 27 d. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imlitex“ atliktą 1 249,73 Eur mokėjimą niekiniu ir negaliojančiu.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Profline“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imlitex“ 2018 m. balandžio 23 d. atliktą 2 300 Eur mokėjimą ir 2018 m. gegužės 7 d. atliktą 1 100 Eur mokėjimą niekiniais ir negaliojančiais.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rivilta“ (juridinio asmens kodas 302539953) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“ (juridinio asmens kodas 134004743) 4 649,73 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 73 ct).

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rivilta“ (juridinio asmens kodas 302539953) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex“ (juridinio asmens kodas 134004743) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 649,73 Eur sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki jo visiško įvykdymo.

Teisėjai        Danutė Gasiūnienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis