Civilinė byla Nr. 2-791-510/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-00406-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

30.9.1.;116.4.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 14 d.

Kaunas

 

            Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovei K. S., jos atstovei advokatei S. Žukauskienei, atsakovui M. S., jo atstovui advokatui E. Zaleskiui, trečiojo asmens P. S. atstovui advokatui V. Pumpučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui M. S., trečiasis asmuo – P. S., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,

 

            n u s t a t ė:

 

            Ieškovė K. S. patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 150–155) nurodė, kad su atsakovu M. S. susituokė 1995-08-26. Po santuokos sudarymo šalys gyveno pas ieškovo tėvus (duomenys neskelbtini). 1996(duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. S.. Pablogėjus santykiams, 1999-05-18 šalys santuoką nutraukė, tačiau 2001 metais susitaikė ir nusprendė gyventi kartu bendrą šeimyninį gyvenimą. Nuo 2001 metų iki 2012-05-07 šalys su sūnumi gyveno bendroje šeimoje, tvarkė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą. Tais pačiais metais šeima apsigyveno atsakovo motinai G. S. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), už šį butą kartu mokėjo mokesčius. Šalys, gyvendamos kartu,  nusprendė pasistatyti namą. Atsakovo tėvas P. S. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) ir vieną sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė šalims gyvenamojo namo statybai. Tėvai visą laiką aiškino, kad žemę dovanoja šeimai, tačiau žemės sklypas 2004-10-06 dovanojimo sutartimi buvo padovanotas tik atsakovui. Žemės sklypas buvo visiškai nesutvarkytas. 2005-04-29 atsakovui buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą. Šalys kartu per keletą metų pasistatė ir įrengė gyvenamąjį namą bei 2008 metais persikėlė į jį gyventi. Name šalys gyveno kaip šeima iki 2012-05-07. Šalys kartu rūpinosi namo projektavimu, statyba, įrengimu, tvarkymu, tam reikalingų daiktų pirkimu, kartu dirbo, pirko medžiagas. Ieškovė savo lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai ir įrengimui, nuolat bendravo su dizainere, derino įvairias vidaus įrengimo detales bei pirko įvairias medžiagas namo statybai ir įrengimui. Ieškovė dirbo tiek pagal darbo sutartį, tiek papildomai užsidirbdavo dirbdama sportinių šokių mokytoja. Atsakovas visą laiką dirbo statybos darbų vadovu ir gaudavo nemažas pajamas. Nepaisant to, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įrengtas bendromis lėšomis ir jėgomis, 2012-05-07 atsakovas ieškovę ir šalių sūnų išvijo iš namo ir pareiškė, kad daugiau nebeleis jame gyventi, nes turi kitą moterį. Kadangi į gyvenamojo namo statybą yra sudėti visi ieškovės asmeniniai pinigai ir santaupos, užgyventos faktinėje santuokoje su atsakovu, o atsakovas nesutinka namo pasidalinti geruoju, ieškovė prašo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra daline nuosavybe. Nors žemės sklypas yra įregistruotas tik atsakovo vardu, tačiau jis buvo padovanotas šeimai, gyvenant kartu, pagerintas, rengta veja, dalis sklypo išklota trinkelėmis, sklypas aptvertas tvora, todėl sklypą ieškovė taip pat prašo pripažinti bendrąja nuosavybe. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, jog visų dalyvių įnašai yra lygūs. Ieškovė prašė pripažinti bendra daline jos ir atsakovo nuosavybe nekilnojamąjį turtą: 0,1021 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą lAlp su pastoge, bendro 215,4 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei 1/2 dalį 0,1021 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo lA1p su pastoge, bendro 215,4 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

            Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį patenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

            Atsakovas M. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 135–140) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį visiškai atmesti. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė savo teiginių apie bendrą šalių gyvenimą nuo 2001 metų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė nepertraukiamai nuo 2001 metų iki 2012-05-07 gyveno kartu su atsakovu, bendrai tvarkė ūkį bei gyveno santuokinį gyvenimą. Šių aplinkybių ieškovė įrodyti negali, kadangi tokie juridiniai faktai realiai nebuvo įvykę. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad nuo 2001 metų pradėjo kartu su atsakovu gyventi atsakovo motinai priklausančiame bute Pašilės gatvėje. Ieškovė minėtame bute gyveno nuo 2006 metų vidurio iki 2007 metų pabaigos. Jokių įrodymų, kad šalys nuo 2001 m. iki 2007 m. kartu gyveno santuokinį gyvenimą bei kūrė bendrus planus, nukreiptus į bendro turto sukūrimą, ieškovė nepateikė. Atsakovas su ieškove iki 2008 metų pirmos pusės bendravo epizodiškai ir tik tiek, kiek tai buvo būtina, kadangi šalys iš santuokos laikų turi bendrą vaiką ir natūralu, kad atsakovas, kaip pareigingas tėvas, su vaiku nuolat bendravo, dalyvavo jo auklėjime, leisdavo laisvalaikį, teikė jam išlaikymą bei juo rūpinosi. Ieškovė nuo šalių santuokos nutraukimo momento vaiku manipuliavo kaip šantažo priemone, siekdama savo asmeninių tikslų patenkinimo – iš atsakovo gauti kaip galima daugiau pinigų. 2008 metų pradžioje ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi atsikraustė į atsakovo pastatytą namą, kuriame iki to laiko gyveno vienas atsakovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys jau buvo išsiskyrusios. Aplinkybės, buvusios skyrybų pagrindu, nebuvo pasikeitusios, kiekviena šalis gyveno savo gyvenimą. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo tėvas P. S. šalims, kaip šeimai, padovanojo žemės sklypą namo statybai atmestini. Žemės sklypo dovanojimo sutartyje P. S. yra aiškiai išreiškęs savo valią dovanoti žemės sklypą atsakovui. Be to, šalys tuo metu kartu negyveno. Ieškovė teigia, kad ji su atsakovu gyvendama kartu bendrai pasistatė ir įrengė namą, rūpinosi namo projektavimu, statyba, pirko medžiagas namo statybai, panaudojo namo statybai visus asmeninius pinigus ir santaupas, tačiau jokių įrodymų apie šias aplinkybes ieškovė nepateikė. Ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu tik nuo 2008 metų pirmos pusės, todėl ieškovė objektyviai negalėjo prisidėti prie atsakovo namo statybos. Ginčo namas yra pastatytas iš atsakovo turėtų asmeninių lėšų, kurias sudarė jo turimos ir uždirbtos lėšos, bei lėšos, kurias namo statybai atsakovas pasiskolino iš savo tėvų ir kitų asmenų, bei atsakovo asmeninio darbo. Savo argumentus dėl sklypo pagerinimo ieškovė įvardina sklypo dalies išklojimą trinkelėmis ir aptvėrimą tvora. Trinkelės ir tvora, pagrindas vejai buvo įrengti kartu su namu. Namo sklypo veja buvo užsodinta tik 2008 metų vasarą, bet tai iš esmės nekeičia teisinio įvertinimo. Žemės sklypo apsodinimas veja ar sklypo dalies išklojimas trinkelėmis negali būti laikomas žemės sklypo pagerinimu, kadangi nuo šių darbų atlikimo sklypo vertė nesikeičia.

            Teismo posėdžių metu atsakovas M. S. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

            Trečiasis asmuo P. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 26–27) prašė jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad gyvenamojo namo statybai trečiasis asmuo yra paskolinęs atsakovui 210 000 Lt, ką patvirtina 2007-07-02 dienos paprastasis neprotestuotinas vekselis bendrai 120 000 Lt sumai ir 2009-05-05 paprastasis neprotestuotinas vekselis bendrai 90 000 Lt sumai, kuriuos trečiojo asmens naudai išrašė pinigus iš trečiojo asmens gavęs atsakovas. Piniginės lėšos buvo skolintos tikslinei paskirčiai – gyvenamojo namo statybai, lėšos perduotos atsakovui M. S.. Būtinybė skolintis atsakovui atsirado dėl neturėjimo pakankamai nuosavų lėšų namo statybai bei dėl negalėjimo gauti kredito banke. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, kad namo statybos laikotarpiu būtų sukaupę nuosavų lėšų namo statybai ar būtų gavę kreditą iš banko. Aplinkybę, jog pinigų skolinimo metu trečiasis asmuo turėjo tiek piniginių lėšų skolinimui, patvirtina nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sutarčių nuorašai, kurių pagrindu trečiasis asmuo yra gavęs nemažas pinigų sumas. Kadangi atsakovas pagal vekselius negrąžino paskolintų piniginių lėšų, šių vekselių pagrindu išduoti du vykdomieji įrašai, pagal kuriuos nėra išieškota jokia skolos dalis. Į ieškovės ir atsakovo turtinius santykius ir susitarimus trečiasis asmuo nesikišo, tačiau pažymėtina, kad iki ieškinio pareiškimo trečiajam asmeniui nebuvo žinoma, jog ieškovė su atsakovu būtų susitarusi dėl kokios tai bendros jungtinės veiklos vykdymo ar gyvenamojo namo statybos kaip bendro turto. Trečiojo asmens žiniomis, ieškovė net neturėjo lėšų, kad prie tokios jungtinės veiklos galėtų prisidėti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimas buvo atliktas asmeniškai M. S.. Jokio susitarimo, kad sklypas dovanojamas atsakovui ir ieškovei kaip šeimai ar partneriams nebuvo, ieškovė nedalyvavo nei derinant sutarties sąlygas, nei ją pasirašant. Jei teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarys išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tokiu atveju pagal trečiojo asmens namo statybai skolintos lėšos turėtų būti pripažįstamos abiejų šalių (ieškovės ir atsakovo) bendromis išlaidomis jungtinės veiklos rezultatui sukurti ir trečiasis asmuo reikalautų tokių išlaidų kompensavimo.

            Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo P. S. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

 

            Faktinės bylos aplinkybės

 

            Nustatyta, kad ieškovė K. S. ir atsakovas M. S. susituokė 1995-06-26 (l t., b. l. 14). Šalių santuokoje 1996(duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. S. (l t.,  b. l. 16). 1999-05-18  šalių santuoka buvo nutraukta (1 t., b. l. 17).

            Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2004-10-06 atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1021 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį 2004-10-01 dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo trečiasis asmuo atsakovo tėvas P. S. (1 t., b. l. 20–21). Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyrius 2005-04-29 atsakovui išdavė statybos leidimą Nr. GN-99 minėtame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą (l t., b. l. 84). Abi šalys pripažįsta, kad 2008 metais į pastatytą namą įsikėlė gyventi.

 

            Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja daline nuosavybe

 

            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams taikomos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, ir kt.).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, ir kt.).

            Ieškovės teigimu, nuo 2001 metų iki 2012 m. gegužės mėnesio šalys, nors ir nebuvo susituokę, vėl gyveno kartu šeimyninį gyvenimą, bendrai tvarkė ūkį – nuo 2001 m. iki 2008 m. ieškovė, atsakovas ir jų sūnus gyveno atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 metų šalys gyveno naujai pastatytame ginčo name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2012-05-07 atsakovas ieškovę ir sūnų išvijo iš namų ir pareiškė, kad nebeleis jiems daugiau gyventi gyvenamajame name, nes turi kitą moterį. Ieškovė teigė, kad šalių tarpusavio santykių pobūdis ir bendri veiksmai patvirtina, kad buvo šalių susitarimas sukurti bendrą nuosavybę.

            Atsakovas pirmame atsiliepime į ieškinį apskritai neigė, kad 2001–2012 metais šalys gyveno kartu (1 t., b. l. 188). Atsakovas vėlesniame atsiliepime pripažino, kad šalys kartu pradėjo gyventi tik 2008 metais, kai ieškovė įsikėlė į namą, o iki to laiko bendravo tik epizodiškai (3 t., b. l. 136–137). Atsakovas teismo posėdžių metu laikėsi pozicijos, kad 2001–2002 metų laikotarpiu šalys nepilnamečio sūnaus interesais iš dalies atnaujino savo bendravimą, iki 2012 metų gyveno kartu, tačiau santuokos šalys neatnaujino ir jokių susitarimų dėl bendro turto sukūrimo nesudarė.

            Teismas sprendžia, kad ieškovė liudytojų K. S., J. B., A. N., A. B., A. K. parodymais, nuotraukomis bei rašytiniais įrodymais visiškai įrodė, jog nuo 2001 metų iki 2012 m. gegužės mėnesio bylos šalys gyveno šeimyninį gyvenimą ir tvarkė bendrą ūkį. Liudytoju apklaustas šalių sūnus K. S. (3 t., b. l. 137–138) parodė, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu Pašilės gatvėje močiutės bute, jog atsakovas kasdien jį veždavo į mokyklą, visi gyveno kaip viena šeima, ir bute, ir name valgė prie vieno stalo, atsakovas niekada nebuvo išėjęs gyventi kitur. Liudytojas yra gimęs 1996 metais, jis pagal amžių gali prisiminti gyvenimo aplinkybes iki ir po 2008 metų, jo parodymai yra labai išsamūs. Nors liudytojas šiuo metu dar yra nepilnametis ir gyvena su ieškove, abejoti jo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (2 t., b. l. 51–70), iš kurių matyti kad ieškovė, atsakovas ir sūnus 2003–2011 metais kartu dalyvavo įvairiose giminių ir draugų šventėse (vestuvėse, krikštynose, jubiliejuose, gimtadieniuose, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu), ne vieną kartą kartu keliaudavo į įvairias šalis. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotraukos nėra suklastotos ir darytos jų aprašymuose nurodytu metu. Nuotraukos patvirtina, kad šalis minimu laikotarpiu siejo artimi šeimyniniai ryšiai ir paneigia atsakovo teiginius, kad šalių bendravimas buvo epizodinis ir palaikomas vien tik vaiko interesams užtikrinti.

            Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo užsiima statybų verslu, jie statė ne vieną namą, todėl į bylą pateikti statybinių medžiagų pirkimo dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad šios medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo namo statybai. Teismas sutinka, kad pagal bylos duomenis nėra galimybės visiškai tiksliai nustatyti, kada ir iš kokių konkrečių piniginių lėšų buvo sumokėta už konkrečias statybines medžiagas ir darbus statant ginčo namą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų žymiu mastu prisidėti prie namo statybos. UAB „Marleksa“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 12-11-16 konstatuota, kad namo rinkos vertė 2012-11-21 yra 401 000 Lt. Bylos duomenimis ieškovė iki namo statybos pradžios deklaravo 2004 metų pabaigoje turinti 48 000 Lt (1 t., b. l. 63), 2005 metų pabaigoje – 71 000 Lt (1 t. b. l. 60), o 2011 metų pabaigoje (kai namas jau buvo baigtas statyti) – tik 3000 Lt (2 t., b. 1. 44–50). 2007-12-17 į ieškovės sąskaitą Kauno miesto savivaldybės administracija pervedė 98 000 Lt  (4 t., b. l. 124), kurie, ieškovės teigimu, taip pat buvo naudojami namo užbaigimui ir įrengimui. Be to, 1999-2012 metais ieškovė dirbo įvairiose darbovietėse ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (1 t.,  b. l. 22–23). Trečiojo asmens P. S. teiginiai, kad gyvenamojo namo statybai jis atsakovui paskolino 210 000 Lt, ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikti paprastieji neprotestuotini vekseliai (4 t., b. l. 29–30), nepaneigia fakto, jog ieškovė turėjo nuosavų lėšų namo statybai. Priešingai, ieškovės pateikti įrodymai paneigia trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį teiginį, kad ieškovė namo statybos laikotarpiu nebuvo sukaupusi nuosavų lėšų namo statybai.

            Taigi bylos aplinkybės leidžia teigti, kad šalys ir po santuokos nutraukimo, tai yra nuo 2001 m. iki 2012 m. gegužės mėnesio metų gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, gyvendami kartu, 2005–2008 metais pastatė namą, prie namo statybos ieškovė prisidėjo savo lėšomis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad buvo bylos šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnis). Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės ieškinio dalis dėl namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe yra pagrįsta ir tenkintina. Remiantis CPK 6.970 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad šalių įnašai yra lygūs, todėl ieškovei priteistina ½ dalis gyvenamojo namo lA1p su pastoge, bendro 215,4 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

 

            Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti žemės sklypą bendrąja daline nuosavybe

 

            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

            Kaip minėta, nuo 2004-10-06 atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,1021 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį 2004-10-01 dovanojimo sutartimi atsakovui padovanojo trečiasis asmuo atsakovo tėvas P. S. (1 t., b. l. 20–21). Minėtas dovanojimo sandoris sudarytas šalims nesant santuokoje,  sklypas įregistruotas vieno atsakovo vardu, ieškovė nebuvo dovanojimo sandorio šalis. Į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiuoju asmeniu P. S. atsiliepime į ieškinį (4 t., b. l. 26) ir teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad sklypą padovanojo vien tik atsakovui, bei nurodė, kad niekada nebuvo žadėjęs dovanoti sklypą šalims kaip šeimai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovės teiginys, kad sklypą P. S. padovanojo abiem šalims, grindžiamas vien tik pačios ieškovės paaiškinimais ir nepagrįstas jokiais kitais įrodymais, todėl laikytinas neįrodytu (CPK 176, 185 straipsniai).

            Ieškovė teigė, jog trinkelės, tvora, pagrindas vejai buvo įrengti kartu su namu ir tuo žemės sklypas buvo pagerintas. UAB „Marleksa“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 12-11-16 konstatuota, kad žemės sklypo rinkos vertė 2012-11-21 yra 59 000 Lt. Iš byloje esančių nuotraukų (1 t., b. l. 137–140) matyti, kad žemės sklypas užsėtas veja, aplink namą ir dalyje kiemo išklotos trinkelės. Teismo vertinimu, vejos užsėjimas ir trinkelių išklojimas nėra esminis žemės sklypo pagerinimas, todėl nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jį bendrąja daline nuosavybe. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris (CK 6.465 straipsnio 1 dalis), kuriuo atsakovo tėvas padovanojo sklypą atsakovui. Ieškovė prie jo įsigijimo nei savo lėšomis, nei savo darbu neprisidėjo, todėl žemės sklypas negali būti pripažintas šalių bendru turtu. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio dalis dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja nuosavybe atmestina kaip nepagrįsta.    

 

            Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

 

            Kauno apygardos teismas 2012-06-07 nutartimi (1 t., b. l. 163) preliminariai nustatė, kad ieškinio suma yra 221 050 Lt. UAB „Marleksa“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 12-11-16 konstatuota, kad ginčo namo ir žemės sklypo rinkos vertė 2012-11-21 yra 460 000 Lt. Kadangi ieškovė prašė pripažinti nuosavybės teisę į  ½ dalį šio turto, patikslintina, kad ieškinio suma yra 230 000 Lt. Ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį – 1500 Lt  (1 t., b. l. 7,  169), nuo kitos dalies sumokėjimo Kauno apygardos teismo 2012-06-07 nutartimi (1 t., b. l. 163) ieškovė buvo atleista. Kadangi šiuo teismo sprendimu priteisiama ieškovei turto už 200 500 Lt, atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos sumokėtą 1500 Lt žyminį mokestį, o kita žyminio mokesčio dalis – 3510 Lt priteistina iš atsakovo valstybės naudai ((200500-100000)X0,02+3000-1500) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

            Ieškovė už advokatų pagalbą sumokėjo 4000 Lt (CPK 98 straipsnis). Be to, ieškovė turėjo 2910,27 Lt kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas): 1400 Lt už kadastrinių matavimų atlikimą, 800 Lt už turto vertinimo ataskaitos parengimą, 50 Lt patekimo į gyvenamąjį namą išlaidas, 53,55 Lt už  VĮ „Regitra“ pažymą, 572,17 Lt už antstolių paslaugas ir 35 Lt už bankų išrašus. Ieškovės reikalavimai tenkinami 87 proc. (200500:230000X100), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovas privalo atlyginti ieškovei 6011,93 Lt (4000+2910,27X0,87) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

            Iš viso atsakovas ieškovei privalo sumokti 7511,93 Lt bylinėjimosi išlaidų (1500+6011,93).

            Trečiasis asmuo turėjo 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas 13 proc., o trečiasis asmuo ieškinį prašė atmesti visiškai, ieškovė privalo atlyginti dalį šių išlaidų – 195 Lt (1500X0,13).

            Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas),  sudaro 19,73 Lt. Atsakovas privalo atlyginti valstybei 17,17 Lt šių išlaidų (19,73X0,87). Ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnė negu 10 Lt, todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas

 

  n u s p r e n d ž i a:

           

            Ieškinį patenkinti iš dalies.

            Pripažinti ieškovės K. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe gyvenamąjį namą 1A1p su pastoge, bendro 215,4 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovei K. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namą 1A1p su pastoge, bendro 215,4 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

            Kitą ieškinio dalį atmesti.

            Priteisti ieškovei K. S. iš atsakovo M. S. 7511,93 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų vienuolikos litų ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidas.

            Priteisti valstybei iš atsakovo M. S. 3510 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų dešimt litų) žyminį mokestį ir 17,17 Lt (septyniolikos litų ir 17 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

            Priteisti trečiajam asmeniu P. S. iš ieškovės K. S. 195 Lt (vieno šimto devyniasdešimt penkių litų) bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                              Ramūnas Mitkus