Civilinė byla Nr. N2-198-531/2013;
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00077-2013-7;
Procesinio sprendimo kategorija 113.2.; 117.1.; 128.20;
(S)

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 19 d.
Visaginas,
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Visagino savivaldybės administracijos prašymą dėl teismo leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę išdavimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas - Visagino savivaldybės administracija prašo išduoti teismo leidimą skirti D. S. gim. (duomenys neskelbtini), vidutinės priežiūros priemonę - apgyvendinti jį Vėliučionių vaikų socializacijos centre vienerių metų laikotarpiui.
Prašyme nurodoma, jog dėl šios priemonės skyrimo kreipėsi nepilnamečio rūpintoja G. T.. Visagino savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija, 2012 m. sausio 8 d. posėdyje išnagrinėjusi šį klausimą, įvertinusi Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Vaiko teisių apsaugos skyrius) išvadą, nustatytas aplinkybes, pateiktą medžiagą ir dalyvavusiųjų nuomones, vadovaujantis Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pasiūlė Visagino savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į teismą dėl leidimo skirti D. S. vidutinės priežiūros priemonę, nustatant jos taikymo terminą vieneriems metams.
Pažymima, jog D. S. pirmą kartą vidutinės priežiūros priemonė, apgyvendinant jį Vėliučionių vaikų socializacijos centre nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d., buvo skirta Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-1121 (pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį (civilinė byla Nr. N2-1390-844/2011)).
Pasibaigus D. S. taikytos vidutinės priežiūros priemonės terminui ir nepilnamečiui grįžus į Visaginą, jo elgesys pablogėjo, ką liudija Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau - Policija), Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nepilnamečio rūpintojos pateikta informacija. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, vidutinės priežiūros priemonės taikymas nepilnamečiui leido pasiekti jo teigiamų elgesio pokyčių, ir šiai priemonei pasibaigus bei grįžus vaikui namo, jis vėl pateko į žalingą aplinką, kuriai nesugeba atsispirti. Tai neigiamai įtakoja jo socializaciją bei raidą.
Nuo 2012-12-12 D. S. yra (duomenys neskelbtini) mokinys. Pagal mokyklos pateiktą informaciją, jis visiškai nelanko mokyklos, todėl informacijos apie šio mokinio elgesį ir mokymąsi nėra.
Darytinos išvados, kad D. S. negali gyventi ir mokytis Visagine, nes jo elgesys daro žalą ir kelia pavojų jam pačiam ir aplinkiniams, o vaiko atstovės pagal įstatymą, vietos bendruomenės pastangos yra neveiksmingos teigiamiems vaiko elgesio pokyčiams pasiekti. Be to, pats nepilnametis nesiekia keisti savo elgesio, nesugeba atsispirti neigiamai nusikalsti linkusių paauglių aplinkai ir tinkamais būdais naudotis gyvenimo be apribojimų galimybėmis.
Todėl reikalingas tolesnis vidutinės priežiūros taikymas šiam nepilnamečiui, o jos skyrimas galimas tik teismui išdavus atitinkamą leidimą.
Iki teismo posėdžio nuomonę keliamu klausimu papildomai pareiškė Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodydamas, kad pritaria leidimo išdavimui.
Prašymas tenkintinas.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas bet kuriuos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minimalios priežiūros priemonės - įpareigojimas lankytis pas specialistus - psichologą, logopedą, specialųjį pedagogą (pagal Vaiko raidos centro rekomendacijas), įpareigojimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, įpareigojimas lankyti užimtumo grupę, D. S. buvo paskirtos 2011-07-21, tačiau rezultatų nedavė.
Pirmą kartą vidutinės priežiūros priemonė - apgyvendinimas Vėliučionių vaikų socializacijos centre laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d., buvo skirta 2011-11-27.
Kaip nurodoma pateiktoje Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, pasibaigus šių priemonių taikymui, ir nepilnamečiui grįžus gyventi pas globėją, jis visiškai neklauso, dažnai nenakvoja namuose, grįžta namo vartojęs alkoholio, nelanko mokyklos. Dabartiniu metu jam yra pareikšti įtarimai dėl BK 180 str. 2 d. numatytos veikos. Todėl konstatuojama, jog šis nepilnametis negali gyventi ir mokytis Visagine, nes jo elgesys daro žalą ir kelia pavojų jam pačiam ir aplinkiniams, o vaiko atstovės pagal įstatymą, vietos bendruomenės pastangos yra neveiksmingos teigiamiems vaiko elgesio pokyčiams pasiekti.
Pats nepilnametis D. S. savo rašytiniame paaiškinime teigia, kad supranta tolimesnio mokymosi ir gyvenimo socializacijos centre teigiamą poveikį jo elgesiui, nes ten yra laisvę apribojančios sąlygos. D. teigimu, jam patinka gyventi Vėliučionių socializacijos centre (patinka veikla, mokymasis, užklasinė veikla, draugai, mokytojai).
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-1232, 7 str. 1 d., nustato, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienerių metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų.
Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad D. S. minimalių priežiūros priemonių taikymas yra neveiksmingas ir neduodantis jokių teigiamų jo elgesio pokyčių. Pasibaigus vidutinės priežiūros priemonės taikymo terminui, jis vėl pateko į nusikalsti linkusių paauglių aplinką, kuriai nesugeba atsispirti, ir tai neigiamai įtakoja jo socializaciją bei raidą. Todėl pripažintina, kad tik tolesnis apgyvendinimas ir auklėjimas Vėliučionių vaikų socializacijos centre, taikant vidutinės priežiūros priemones, atitinka nepilnamečio D. S. interesus, ir nepažeidžia jo teisių, todėl leidimas tam išduotinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 - 291 ir 582 str. str.,-
n u t a r i a :
leisti skirti D. S. (D. S.), a/k (duomenys neskelbtini) vidutinę priežiūros priemonę - apgyvendinti Vėliučionių vaikų socializacijos centre, esančiame Vėliučionių km. Šatrininkų sen. Vilniaus raj. savivaldybėje, 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios priemonės taikymo pradžios.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas