Civilinė byla Nr. e3K-3-90-915/2018

                                          Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01368-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „Lietuvos keliai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Lietuvos keliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asociacijos nario pareigą mokėti nario mokestį ir su tuo susijusias įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė asociacija „Lietuvos keliai“ (toliau – ir asociacija) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 28 962 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra asociacijos „Lietuvos keliai“ narė. 2009 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu (toliau – ginčo nutarimas) visiems asociacijos nariams nustatytas vienodas 30 000 Lt (8688,60 Eur) dydžio metinis nario mokestis. Atsakovė netinkamai vykdė asociacijos įstatuose įtvirtintas nario pareigas ir nemokėjo nustatyto dydžio nario mokesčio, o jos išstojimas iš asociacijos neatleidžia nuo prievolių ieškovei vykdymo, atsakovės skola susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2016 m. balandžio mėnesio. Ieškovė 2016 m. kovo 4 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu apmokėti susidariusią nario mokesčio skolą, tačiau atsakovė šio ieškovės reikalavimo neįvykdė. Atsakovė 2016 m. gegužės 13 d. pateikė ieškovei pareiškimą dėl išstojimo iš asociacijos.
4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 28 962 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 679 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu 2016 m. rugpjūčio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
7. Teismas nurodė, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovės įstatų 6.2 punkte įtvirtinta išimtinė visuotinio narių susirinkimo teisė nustatyti asociacijos narių įnašų ir mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką.
8. Byloje nenustatyta, kad atsakovė, nesutikdama su nustatytu nario mokesčio dydžiu, ginčo nutarimą būtų skundusi įstatymo nustatyta tvarka, todėl, teismo vertinimu, nutarimas yra privalomas visiems asociacijos nariams.
9. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų. Ieškovės įstatuose nustatyta, kad asociacijos narys privalo vykdyti asociacijos narių visuotinio susirinkimo bei valdymo organų sprendimus (4.9.2 punktas), nustatyta tvarka mokėti nario mokestį (4.9.9 punktas).
10. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir nurodo, kad jai abipusiu šalių susitarimu buvo leista mokėti pusę nario mokesčio, ji ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama mažinti nario mokestį dėl sunkmečio, tačiau ieškovė šių klausimų nesprendė, t. y. asociacijos visuotiniame narių susirinkime atsakovės nurodyti klausimai nebuvo sprendžiami, taigi pastaroji ir nebuvo atleista nuo nario mokesčio dalies mokėjimo. Teismas išaiškino, kad nario mokestis apskritai negali būti skaičiuojamas laikantis proporcingumo principo ir (ar) atsižvelgiant į jo panaudojimo tikslus, nes tai yra lojalumo asociacijai išraiška, o ne mokestis už suteikiamas paslaugas, kaip jį suvokia atsakovė. Ieškovės įstatai jokių nario mokesčio mokėjimo išimčių asociacijos nariams nenustato, todėl teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus dėl atsisakymo mokėti nario mokesčio dalį.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: „pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. preliminarų sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1448,10 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti atsakovei iš ieškovės 1196 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
12. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. birželio 29 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu sumažinti narystės mokestį, kuriame atsakovė teigė, jog dėl pablogėjusios turtinės padėties negali mokėti nustatyto dydžio nario mokesčio. Nors atsakovė prašė informuoti apie galimas priemones ekonominės krizės laikotarpiu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų priėmusi kokį nors sprendimą dėl šio atsakovės prašymo. Iš buhalterinės pažymos kolegija nustatė, kad už 2009 m. atsakovė sumokėjo 15 000 Lt (4344,30 Eur) nario mokesčio, už 2010 m. – 20 000 Lt (5792,40 Eur), už 2011 m. – 25 000 Lt (7240,50 Eur), už 2012 m. – 15 000 Lt (4344,30 Eur), už 2013 m. – 15 000 Lt (4344,30 Eur), už 2014 m. – 15 000 Lt (4344,30 Eur), už 2015 m. – 4344,30 Eur.
13. Kolegijos vertinimu, nors formaliai klausimas dėl atsakovės mokėtino narystės mokesčio dydžio sumažinimo nebuvo išspręstas, tačiau pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2009 m. iki 2016 m. atsakovė faktiškai mokėjo tik 1/2 ginčo nutarimu nustatyto metinio nario mokesčio sumos. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2009 m. iki 2016 m. kovo 4 d. ieškovė būtų pareiškusi atsakovei pretenzijas dėl netinkamai vykdomos pareigos mokėti nario mokestį ir (ar) būtų atlikusi kokius kitus teisinius veiksmus susidariusiam mokesčio skirtumui išieškoti. Ieškovė tik 2016 m. kovo 4 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti susidariusį narystės mokesčio skirtumą. Per visą minėtą laikotarpį ieškovė nekėlė klausimo dėl atsakovės pašalinimo iš asociacijos (asociacijos įstatų 3.1.11, 4.9.9, 4.10.3.4, 4.11 punktai).
14. Kolegijos vertinimu, 7 metų terminas, per kurį atsakovė mokėjo sumažintą narystės mokestį, ir ieškovės elgesys (neveikimas) šiuo laikotarpiu nereiškiant jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomos nario mokesčio mokėjimo pareigos buvo pakankamas pagrindas susiformuoti teisėtiems atsakovės lūkesčiams dėl leidimo mokėti mažesnio dydžio narystės mokestį. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė įstatų nustatyta tvarka formaliai nepriėmė jokio sprendimo dėl nario mokesčio dydžio sumažinimo, negali būti lemianti, nes faktinis šalių elgesys patvirtina, jog ieškovė leido atsakovei mokėti sumažintą asociacijos nario mokestį. Jeigu ieškovė būtų nusprendusi netenkinti atsakovės 2009 m. birželio 29 d. prašymo sumažinti narystės mokesčio dydį, apie tokį sprendimą atsakovė turėjo būti tinkamai informuota, nes tik tokiu būdu atsakovei būtų buvusios sudarytos realios galimybės nuspręsti, ar likti asociacijos nare ir mokėti nustatyto dydžio nario mokestį ar pasitraukti iš asociacijos.
15. Kolegija sprendė, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą sumokėti asociacijos nario mokestį už 2009–2015 metus, todėl konstatavo, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. preliminariu sprendimu nario mokesčio skirtumas už šį laikotarpį iš atsakovės priteistas nepagrįstai.
16. Spręsdama klausimą dėl atsakovės pareigos mokėti nario mokestį už 2016 m., kolegija nurodė, kad atsakovės 2015 m. gegužės 6 d. pareiškimo pateikimas ieškovei negali būti siejamas su atsakovės narystės asociacijoje pabaiga. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė tam tikrą laikotarpį nesinaudojo narystės suteikiamomis teisėmis, nėra teisiškai reikšminga nustatant jos narystės asociacijoje pabaigos momentą. Kolegijos vertinimu, atsakovė iš asociacijos išstojo tik 2016 m. gegužės 13 d., todėl iki šios datos turėjo visas asociacijos nario teises ir pareigas, tarp jų – ir pareigą mokėti nario mokestį. Iš 2016 m. birželio 6 d. buhalterinės pažymos kolegija nustatė, kad už 2016 m. keturis mėnesius atsakovei apskaičiuota 2896,20 Eur dydžio nario mokesčio suma. Konstatavusi, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti tik pusę nustatyto metinio nario mokesčio sumos, kolegija padarė išvadą, kad už 2016 m. atsakovė ieškovei liko skolinga 1448,10 Eur (2896,20 Eur x 1/2 = 1448,10 Eur). Kolegija sprendė, kad ši suma iš atsakovės preliminariu teismo sprendimu priteista pagrįstai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. galutinį sprendimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 13 straipsnio 6 dalį, ieškovės įstatų 4.9.1, 4.9.2, 4.9.9, 6.2 punktus, darytina išvada, kad, ieškovės visuotiniam narių susirinkimui 2009 m. balandžio 6 d. patvirtinus asociacijos nario metinio mokesčio dydį (30 000 Lt (8688,60 Eur), kiekvienam asociacijos nariui, įskaitant ir atsakovę, atsirado prievolė mokėti šį mokestį. Vien tai, kad ieškovė nepriėmė jokio atskiro sprendimo dėl atsakovės prašymo sumažinti nario mokesčio dydį, nereiškia, jog šis klausimas nebuvo išspręstas ir juo labiau negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovė tokį atsakovės prašymą tenkino, t. y. leido mokėti 1/2 dalį nustatyto nario mokesčio. Jokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės dėl mažesnio nario mokesčio dydžio mokėjimo ne tik kad nebuvo, bet net ir negalėjo būti, nes šių klausimų sprendimas yra išimtinė ieškovės visuotinio narių susirinkimo kompetencija (asociacijos įstatų 6.2 punktas), kurią teismas paneigė. Tam, kad būtų pripažinta, jog atsakovei leista mokėti mažesnį asociacijos nario mokestį, ji turėjo įrodyti ne tik tai, jog pateikė prašymą dėl nario mokesčio sumažinimo, bet ir tai, kad šis prašymas buvo išnagrinėtas asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir tenkintas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad jei bet kuris asociacijos narys savo nuožiūra pradėtų mokėti mažesnį nario mokestį ir asociacija iš karto nesikreiptų dėl priverstinio nario mokesčio mokėjimo, tai jos sutikimas dėl mažesnio nario mokesčio mokėjimo būtų preziumuojamas, apskritai netiriant, ar asociacijos narių visuotinis susirinkimas išreiškė valią šiuo klausimu. Tai, kad ieškovė teisinių priemonių dėl skolos išieškojimo ėmėsi tik 2016 m., kai atsakovė išreiškė valią išstoti iš asociacijos, o ne anksčiau, negali būti pagrindas atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti asociacijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą narystės mokestį.
2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsnių nuostatas. Teismas atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos, kadangi tariamą susitarimą tarp jos ir ieškovės dėl leidimo mokėti 1/2 dalį asociacijos visuotinio narių susirinkimo nustatyto metinio nario mokesčio preziumavo remdamasis išimtinai atsakovės subjektyviais paaiškinimais, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės valią dėl šio mokesčio dydžio atsakovei sumažinimo. Teismas nustatė, kad 2010 ir 2011 metais atsakovė mokėjo didesnę nei 1/2 nustatyto metinio nario mokesčio dalį, tačiau skundžiamoje nutartyje į šias aplinkybes neatsižvelgė. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei atsakovei iš tiesų būtų leista mokėti tik 1/2 metinio nario mokesčio dalį, nei 2010, nei 2011 metais ji nebūtų mokėjusi didesnės mokesčio dalies, tačiau į šią aplinkybę teismas taip pat neatsižvelgė. Atitinkamai negali būti vertinama kaip pagrįsta šios nutarties 14 punkte nurodyta teismo išvada. Atsakovei nuolat vėluojant mokėti nario mokestį, sumokėta jos nario mokesčio dalimi buvo dengiama ankstesnė skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalis) ir egzistavo pakankamas pagrindas susiformuoti ieškovės lūkesčiams, kad atsakovė ateityje įvykdys savo prievolę. Atsakovė kasmet dalyvaudavo asociacijos visuotiniuose narių susirinkimuose, tačiau nė karto nekėlė klausimo dėl narystės mokesčio dydžio sumažinimo ir neišreiškė pageidavimo išstoti iš asociacijos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės įstatai nustatė galimybę pašalinti atsakovę iš asociacijos dėl netinkamo pareigos mokėti nario mokestį vykdymo, savaime neįpareigojo ieškovės šia teise pasinaudoti.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda. Nors teismuose iki šiol nebuvo nagrinėjama jokių bylų, kuriose būtų sprendžiamas klausimas dėl asociacijos nario pareigos mokėti narystės mokestį pažeidimo teisinių pasekmių, kasacinis  teismas keliose bylose (jose kasacinio teismo praktika nevienoda) yra pasisakęs dėl kitų formų susivienijimų narių pareigos mokėti narystės mokestį teisinės prigimties:

17.3.1. Kasacinio teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3KT-8/98) išaiškinta, kad, asmeniui tapus profesinės sąjungos nariu, atsiranda pareiga mokėti nario mokestį ir atitinkamai profesinės sąjungos teisė reikalauti mokestį sumokėti; ši pareiga savo teisine prigimtimi yra civilinė teisinė pareiga, atsiradusi narystės profesinėje sąjungoje pagrindu.

17.3.2. Kasacinio teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-7-201/2011) išspręstas klausimas dėl profesinės sąjungos nario mokesčio priteisimo už laikotarpį po to, kai narys išreiškė valią pasitraukti iš profesinės sąjungos, o pastaroji pradėjo to nario pašalinimo (išstojimo) iš profesinės sąjungos procedūrą. Šioje byloje teismas atmetė reikalavimą priteisti narystės mokestį, motyvuodamas tuo, kad narystės mokesčio priteisimas už laikotarpį po to, kai narys išreiškė valią pasitraukti iš profesinės sąjungos, prieštarauja narystės asociacijoje savanoriškumo principui.

18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nors formaliai klausimas dėl atsakovės mokėtino nario mokesčio dydžio sumažinimo nebuvo išspręstas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2009 m. iki 2016 m. atsakovė, kaip mažesnė įmonė, faktiškai mokėjo tik l/2 metinio nario mokesčio dalį, su tuo ieškovė sutiko ir jokių pretenzijų iki atsakovės išstojimo iš asociacijos nereiškė, per visą šį laikotarpį ieškovė nė karto neiškėlė klausimo dėl atsakovės pašalinimo iš asociacijos. Ieškovės įstatų 4.8 punkte nurodyta, kad asociacijos nariai turi lygias teises, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio mokestį moka ar teikia paramą. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad ieškovės įstatai nustato asociacijos nario mokesčio dydžio išimtį. Kadangi asociacija be jokio pasiteisinimo oficialiai neišsprendė nario mokesčio mažinimo klausimo, atsakovė, neturėdama galimybių mokėti nario mokesčio kaip didelės statybinės organizacijos, 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 77 dar kartą kreipėsi į ieškovę ir siūlė grįžti prie diferencijuoto nario mokesčio pagal metinę darbų apimtį. Atsakovė neturėjo galimybės priversti ieškovę priimti sprendimus ar apskųsti asociacijos organų sprendimus, nes jie apskritai nebuvo priimti, t. y. nebuvo sureaguota į abu atsakovės prašymus. Ir tik atsakovei pateikus pareiškimą dėl išstojimo iš asociacijos, ieškovė, reikalavimą grįsdama CK 6.55 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė, teigdama, kad tikėjusi, jog atsakovė ateityje įvykdys narystės sukurtą prievolę mokėti nario mokestį, bando nepagrįstai pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Jeigu būtų sutiktina su ieškovės pozicija ir (ar) tokią jos poziciją patenkintų teismas, tai nario pašalinimas iš asociacijos, kaip teisinė sankcija, būtų pakankama teisinio poveikio priemonė už asociacijos nario mokesčio nemokėjimą.
2. Teismas, išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertinęs faktinius duomenis, tinkamai aiškino ir taikė asociacijos veiklą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl  pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl dalies skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių asociacijos nario pareigą mokėti nario mokestį, aiškinimo ir taikymo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja, inter alia (be kita ko), jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas, bylos Nr. 10/02).
20. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus.
21. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos ieškovės), steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
22. Pirmiau nurodytos Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai nurodyta reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta. Šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostata įtvirtina, kad asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų. Šie klausimai nagrinėjamai bylai aktualiais aspektais ieškovės įstatų reglamentuojami taip: nustatyta, kad asociacijos nariai turi lygias teises, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio moka mokestį ar teikia paramą (įstatų 4.8 punktas); asociacijos narys, be kita ko, privalo laikytis asociacijos įstatų (įstatų 4.9.1 punktas) ir vykdyti asociacijos narių visuotinio susirinkimo ir valdymo organų sprendimus (įstatų 4.9.2 punktas); tik visuotinis narių susirinkimas turi teisę, be kita ko, nustatyti asociacijos narių įnašų ir mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką (įstatų 6.2.8 punktas), taip pat priimti į asociaciją naujus narius, šalinti narius iš asociacijos (įstatų 6.2.9 punktas).
23. Tokios asociacijos įstatų nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad, asmeniui tapus asociacijos nariu, atsiranda jo pareiga mokėti asociacijos nario mokestį, t. y. ši pareiga kyla iš narystės teisinių santykių, taip prisiėmus pareigas pagal asociacijos įstatus, ir atitinkamai asociacijos teisė reikalauti, kad narys sumokėtų nario mokestį. Dalyvaudamas asociacijoje ir sutikdamas laikytis jos įstatų, taip pat vykdyti pareigas, susijusias su nario mokesčio mokėjimu, asociacijos narys naudojasi asociacijų laisve, kuri, be kita ko, apima ir laisvę išstoti iš asociacijos (nebedalyvauti asociacijos veikloje).

      Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų, (ne)patvirtinančių asociacijos nario mokesčio dydžio sumažinimą, vertinimu

24. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
25. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
26. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovei nustatyto mokėtino nario mokesčio dydžio, pažeidė ne tik Asociacijų įstatymo 8  straipsnio 1 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 6 dalies, ieškovės įstatų 4.9.1, 4.9.2, 4.9.9, 6.2 punktų, bet ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas. Grįsdama šiuos teiginius, ieškovė nurodo, kad teismas paneigė išimtinę asociacijos visuotinio narių susirinkimo kompetenciją (žr. šios nutarties 17.1–17.2 punktus).
27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktinių aplinkybių nustatymas yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija, kasacinis teismas jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tik tiek, kiek tai būtina teisės normų taikymo pagrįstumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2010; ir kt.).
28. Spręsdami ginčą teismai skirtingai vertino faktines bylos aplinkybes: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad asociacijos visuotiniame narių susirinkime atsakovės nurodyti klausimai nebuvo sprendžiami, taigi ji ir nebuvo atleista nuo nario mokesčio dalies mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, pripažino, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą, nes vien ta aplinkybė, jog ieškovė įstatų nustatyta tvarka formaliai nepriėmė jokio sprendimo dėl nario mokesčio dydžio sumažinimo, negali būti lemianti, kadangi faktinis šalių elgesys patvirtina, jog ieškovė leido atsakovei mokėti sumažintą asociacijos nario mokesčio dydį.
29. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovės 2009 m. balandžio 3 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu visiems asociacijos nariams nustatytas vienodas 30 000 Lt (8688,60 Eur) dydžio metinis nario mokestis.
30. Vertinant, ar apeliacinės instancijos teismas nepadarė teisės normų pažeidimo pripažindamas, kad atsakovė, ieškovei leidus, tinkamai įvykdė savo pareigą mokėti 1/2 nario mokesčio dalį, teisiškai reikšminga yra apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad už 2010 m. atsakovė sumokėjo 20 000 Lt (5792,40 Eur) nario mokesčio, už 2011 m. – 25 000 Lt (7240,50 Eur), t. y. didesnę nei 1/2 nustatyto metinio nario mokesčio dalį, ir tik už 2009, 2012–2015 m. sumokėjo po 15 000 Lt (4344,30 Eur) (1/2 nario mokesčio dalį). Atsakovė, teigdama priešingai, šių nustatytų aplinkybių objektyviais duomenimis nepaneigė.
31. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta tokių duomenų, kad, atsakovei 2009 m. birželio 29 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. raštais kreipiantis į ieškovę, pastaroji, įgyvendindama savo įstatų 6.2.8 punkte įtvirtintą visuotinio narių susirinkimo teisę nustatyti asociacijos narių įnašų ir mokesčių dydį, atsakovei būtų nustačiusi kitą (mažesnį) metinį nario mokesčio dydį. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė neatsakė į atsakovės raštus, negali būti pagrindas pripažinti, kad atsakovei leista mokėti 1/2 dalį nustatyto nario mokesčio. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą įstatuose įtvirtintos visuotinio narių susirinkimo teisės paneigimą ir asociacijos nario savavališkumo suabsoliutinimą. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas pritarimu. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis).
32. Minėta, kad asociacijų laisvė apima teisę ne tik jungtis (nesijungti) į asociaciją, bet ir nustatyti narystės sąlygas įstatuose. Nagrinėjamu atveju atsakovė, be kita ko, privalėjo laikytis asociacijos įstatų (įstatų 4.9.1 punktas) ir vykdyti asociacijos narių visuotinio susirinkimo ir valdymo organų sprendimus (įstatų 4.9.2 punktas). Bylos duomenimis, asociacijos buhalterinė pažyma apie atsakovės sumokėtą nario mokestį 2009–2016 m. patvirtina, kad atsakovė nuolat vėluodavo sumokėti nario mokestį, t. y. turėjo pradelstų mokėjimų ieškovei. CK 6.55 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė, remdamasi pirmiau nurodyta teisės norma, atsakovės sumokėta nario mokesčio dalimi dengė ankstesnę skolą, taip pat neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė negali reikalauti iš atsakovės pareigos, kylančios iš narystės teisinių santykių, įvykdymo.
33. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad asociacijos visuotiniame narių susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl mažesnės nario mokesčio dalies nustatyto atsakovei, todėl pastaroji ir nebuvo atleista nuo nario pareigos įvykdymo. 
34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą sumokėti asociacijos nario mokestį už 2009–2015 metus, netinkamai taikė ir aiškino asociacijos veiklą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl dalies skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

  Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto kasacijos pagrindo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumo

35. CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra, jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kai kasacinis skundas paduodamas šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012).
38. Ieškovė, kasaciniame skunde teigdama, kad nagrinėjamu klausimu yra nevienoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, jog teismuose iki šiol nebuvo nagrinėjama jokių bylų, kuriose būtų sprendžiamas klausimas dėl asociacijos nario pareigos mokėti narystės mokestį pažeidimo teisinių pasekmių. Grįsdama šį teiginį, ieškovė nurodo, kad kasacinis  teismas keliose bylose (jose kasacinio teismo praktika nevienoda) yra pasisakęs dėl kitų formų susivienijimų narių pareigos mokėti narystės mokestį teisinės prigimties (žr. šios nutarties 17.3 punktą).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nepatvirtina ieškovės teiginio apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumą. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.
40. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl asociacijos nario pareigos, kylančios iš narystės teisinių santykių, mokėti nario mokestį, prisiėmus pareigą pagal asociacijos įstatus. Tuo tarpu ieškovės nurodomose bylose buvo nagrinėti klausimai dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo aiškinimo ir taikymo (civilinė byla Nr. 3KT-8/98) bei ginčas dėl surinktų profesinės sąjungos narių mokesčių dalies paskirstymo (civilinė byla Nr. 3K-7-201/2011).
41. Pažymėtina, kad materialiosios teisės normos kiekvienoje byloje taikomos pagal toje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš kasacinio teismo nutarčių, kuriomis ieškovė grindžia savo teiginį apie praktikos nevienodumą, turinio matyti, kad tose bylose buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės ir materialiosios teisės normos kiekvienoje iš tų bylų buvo taikytos būtent pagal konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Netapačių ginčų išsprendimas pagal konkrečias jų faktines aplinkybes taikant materialiosios teisės normas nevertintinas kaip teismų praktikos nevienodumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
43. Kasaciniam teismui patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas, taip pat išspręstinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, tenkinus kasacinį skundą, ji priteistina iš atsakovės ieškovės asociacijos „Lietuvos keliai“ naudai.
45. Ieškovė kasaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje esantys mokėjimo įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 619 Eur  žyminio mokesčio, už advokato pagalbą kasaciniame teisme turėjo 2000 Eur išlaidų. Prašomo priteisti už advokato pagalbą išlaidų atlyginimo dydis yra didesnis už nustatytą pagal Rekomendacijų 8.13 punktą, todėl prašymas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 1798,72 Eur už advokato pagalbą kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
46. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2917,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo (šios nutarties 44, 45 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti.

Palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ (j. a. k. 177003120) asociacijos „Lietuvos keliai“ (j. a. k. 122352489) naudai 2917,72 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniolika Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Danguolė Bublienė

                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Gediminas Sagatys