Civilinė byla Nr. e2-1036-987/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15424-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Eglei Jagelienei,

atsakovo (duomenys neskelbtini) M. V., atstovui (duomenys neskelbtini) G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magneta logistics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jumbo Transport“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Magneta Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo transport“ 12 022,52 Eur dydžio turtinę žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-15395).

1.2. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nurodo tarp šalių sudarytas sutartis: 2021 m. lapkričio 3 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. Krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieškovas įsipareigojo atsakovui pervežti du krovinius maršrutu (duomenys neskelbtini). Ieškovas krovinių gabenimui pristatė du vilkikus su puspriekabėmis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems atvykus į išsikrovimo vietą paaiškėjo, kad jie yra sugadinti dėl to, kad kroviniai buvo pritvirtinti vinimis ir varžtais prie puspriekabių grindų. Ieškovas už atliktus puspriekabių remonto darbus sumokėjo 12 022,52 Eur plius 2 524,73 Eur PVM servisui uždarajai akcinei bendrovei „Frigo service“. Ieškovo manymu, atsakovui kaip krovinio siuntėjui, kuris buvo atsakingas už krovinio pakrovimą, tenka civilinė atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą už transporto priemonių grindų sugadinimą, dėl ko prašo priteisti iš atsakovo sumą (be PVM), sumokėtą už transporto priemonių sutaisymą. Ieškovas nurodo, kad vairuotojai pakrovime nedalyvavo, nes dėl taikomų pandemijos suvaržymų, buvo paprašyta pristatyti transporto priemones ir pasišalinti kol krovinys bus kraunamas, siekiant išvengti kontakto. Ieškovas pažymi, kad teisės aktai nenumato krovinio prikalimo ar priveržimo varžtais prie grindų kaip leistino krovinio pritvirtinimo būdo, kas reiškia, kad atsakovas elgėsi neprofesionaliai pasirinkdamas tokį pakrovimo būdą bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo teigimu, atsakovas, būdamas verslininku, atsako be kaltės visais atvejais už padarytą turtinę žalą.

2.1. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jumbo transport“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. DOK-140365).

2.2. Atsiliepime atsikertama, kad ieškovas neįrodė prielaidų apie taikytus suvaržymus dėl pandemijos, apie vairuotojų nedalyvavimą pakrovimo procese bei galutiniame krovinių tvirtinime po jų pakrovimo. Atsakovas kelia prielaidą, kad ieškovo kaip vežėjo pareigą dalyvauti pakrovime bei civilinę atsakomybę už tinkamą pakrovimą numato teisės aktai, įskaitant ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją. Atsakovo teigimu, ieškovas, būdamas verslininku, atsako be kaltės visais atvejais už padarytą turtinę žalą. Atsakovas teigia ieškovą neįrodžius prielaidos, kad pakrovimą atliko atsakovas; nepateikus įrodymų, kad krovinio tvirtinimas (kuriuo sukelta žala) jau buvo atliktas iki pakrovimo arba įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad krovinio tvirtinimą (kuriuo sukelta žala) atliko pats ieškovas. Atsakovo manymu, ieškovas siekia padidinti patirtą turtinę žalą, ką patvirtina tokios aplinkybės: pretenzijose ieškovas nurodė mažesnes sumas, vilkikai buvo toliau intensyviai naudojami iki sugadinimų sutaisymo, kas galėjo sukelti papildomą turtinę žalą. Atsakovo manymu, ieškovo vairuotojas turėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilyje bei važtaraštyje nurodyti pastabą, jei buvo padarytas pažeidimas. 

3.

3.2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Eglė Jagelienė žodžiu antrino ieškinyje išdėstytai pozicijai; papildomai pažymėjo, kad ieškovo transporto priemonės buvo praktiškai naujos, o atsakovo pateikti įrodymai apie kitų servisų pasiūlymus dėl grindų keitimo mažesne kaina yra pateikti tų servisų, kurie tokiuose darbuose nesispecializuoja bei siūlo grindis keisti neoriginaliomis medžiagomis.

3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovas (duomenys neskelbtini) G. Š. žodžiu antrino atsiliepime išdėstytai pozicijai; papildomai pažymėjo, kad ieškovo vairuotojas negalėjo nepastebėti krovinio pritvirtinimo būdo; paaiškino, kad pakrovus (duomenys neskelbtini)  ieškovas turėjo pareigą atsisakyti vežti, pamatęs netinkamą pritvirtinimą.

3.4. Teismo posėdyje atsakovo (duomenys neskelbtini) M. V. žodžiu papildomai paaiškino, kad krovinys buvo tvirtinamas diržais, tik vairuotojas gali pateikti specialias pakrovimo priemones – raudonus diržus, kas reiškia, kad vairuotojas dalyvavo pakrovime. 

4. Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl dviejų aplinkybių. Pirma, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovo transporto priemonių, kuriomis buvo gabenamas krovinys, sugadinimo, atsiradusio dėl netinkamo krovinio pakrovimo (pritvirtinimo). Antra, ar ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas visa apimtimi.

Dėl taikytinos teisės, nustatinėjant atsakovo civilinę atsakomybę

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1-2 dalimis krovinio vežimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą mokestį; vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

7. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 punktu krovinio vežimo sutarčiai yra taikomos pastarosios konvencijos nuostatos, jeigu krovinio vežimas atitinka 4 sąlygas: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone; 2) krovinys vežamas už užmokestį; 3) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų valstybių teritorijose; 4) abi valstybės yra CMR konvencijos narės.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą, nuostolio kroviniui sukėlimą, pavėluotą krovinio pristatymą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo atsakomybė prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pavyzdžiui, pateikus automobilį kroviniui pakuoti). Tuo tarpu likusiems į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikomos nacionalinės teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020, 30-32 punktai, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24, 26 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovo ir atsakovo atstovai pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovas įsipareigojo naudodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) pervežti 21 000,00 kg svorio krovinį už 2 400,00 Eur; atsakovas įvardintas kaip užsakovas (el. dok. Nr. CBP-15395 priedas pavadinimu „Priedai Nr. 1-2.pdf“). Tarptautiniame krovinių transporto važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 12 492,00 kg krovinį 2021 m. lapkričio 5 d. vežėjas (ieškovas) paėmė iš (duomenys neskelbtini) vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); važtaraštyje siuntėju įvardintas (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo, gavėju – (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo (el. dok. Nr. DOK-202789 priedas pavadinimu „CMR 2 scan.pdf“). Pagal valstybės įmonės „Regitra“ išduotą registracijos liudijimą, ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2021 m. rugsėjo 21 d. (el. dok. Nr. DOK-11091 priedas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) Tech. Pasas.pdf“).

10. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovo ir atsakovo atstovai pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovas įsipareigojo naudodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) pervežti 21 000,00 kg svorio krovinį už 2 450,00 Eur; atsakovas įvardintas kaip užsakovas (el. dok. Nr. CBP-15395 priedas pavadinimu „Priedai Nr. 1-2.pdf“). Tarptautiniame krovinių transporto važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 12 529,00 kg krovinį 2021 m. lapkričio 9 d. vežėjas (ieškovas) paėmė iš (duomenys neskelbtini) vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); važtaraštyje siuntėju įvardintas (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo, gavėju – (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo (el. dok. Nr. DOK-202789 priedas pavadinimu „CMR 1 scan.pdf“). Pagal valstybės įmonės „Regitra“ išduotą registracijos liudijimą, ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2019 m. rugsėjo 17 d. (el. dok. Nr. DOK-11091 priedas pavadinimu „960 Tech.pasas.pdf“).    

11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, aptartus teismo sprendimo 9-10 punktuose, daro išvadą, kad ieškovas ir atsakovas 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė rašytines sutartis dėl krovinių vežimo keliais, kuriomis ieškovas įsipareigojo būtent atsakovui (o ne (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)  registruotam juridiniam asmeniui) už užmokestį pateikti transporto priemones ir pervežti krovinius maršrutu (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo užsakymą. 

12. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu tuo atveju, kai iš krovinių vežimo keliais sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą ir už ją sumoka, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 25 punktas, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 20 punktas).

13. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 6-12 punktus), teismas daro tris nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas.

13.1. Pirma, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos dvi krovinių vežimo keliais sutartys; kiekvienos jų sudarymą patvirtino rašytinis dokumentas – krovinio pervežimo užsakymas; abi sutartys turi visas 4 būtinąsias sąlygas tam, kad iš šių sutarčių kylantys (tam tikri) teisiniai santykiai būtų reguliuojami CMR konvencijos nuostatomis (CK 6.808. straipsnio 1-2 dalys, CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

13.2. Antra, CMR konvencijos prasme būtent atsakovas (kaip pateikęs krovinių vežimo užsakymus ir sumokėjęs ieškovui už krovinių pervežimą) yra laikomas krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme (plačiau žr. teismo sprendimo 11-12 punktus).

13.3. Trečia, tarp bylos šalių kilęs ginčas, ar atsakovas (kaip krovinio siuntėjas CMR konvencijos prasme) yra atsakingas už ieškovo transporto priemonių sugadinimą (kraunant krovinį). Vadinasi, šis ginčas yra kilęs iš krovinio vežimo sutarčių teisinių santykių, susiklosčiusių iki to momento, kai krovinys buvo priimtas (pakrautas) vežimui, kas reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra reguliuojamas CMR konvencijos nuostatomis ir šio ginčo išsprendimui taikomos nacionalinės teisės normos (plačiau žr. teismo sprendimo 8 punktą).

14. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo argumentus, kuriais jis savo civilinę atsakomybę neigia remdamasis CMR konvencijos nuostatomis.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu

15. Vadovaujantis CK 6.815 straipsnio 1 dalimi krovinius pakrauna (iškrauna) vežėjas arba siuntėjas (gavėjas) vežimo sutartyje nustatyta tvarka, laikydamiesi atitinkamų transporto šakų kodeksų ir kitų teisės aktų nustatytų taisyklių. CK 6.815 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai krovinius pakrauti (iškrauti) privalo siuntėjas (gavėjas) savo jėgomis ir priemonėmis, jis tą privalo padaryti per vežimo sutarties, įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytą terminą.

16. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas; vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

17. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 15-16 punkte pacituotas teisės normas lingvistiniu ir sisteminiu būdu, daro išvadą, kad tais atvejais, kai krovinio vežimo sutartyje nėra aptarta, kas yra atsakingas už krovinio pakrovimą, krovinį privalo pakrauti krovinio siuntėjas savo jėgomis ir priemonėmis. 

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytose dvejose krovinių vežimo keliais sutartyse nebuvo nurodyta, kas pakraus (iškraus) krovinius, kas reiškia, kad už krovinių pakrovimą savo jėgomis ir priemonėmis buvo atsakingas atsakovas kaip krovinio siuntėjas CMR konvencijos prasme (plačiau žr. teismo sprendimo 6-13.1 punktus).

19. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.263 straipsnio 1-2 dalimis asmeniui kyla deliktinė atsakomybė atlyginti turtinę žalą, kilusią pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – tai yra laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė (deliktinė) atsakomybė gali būti netaikoma arba gali būti nuo jos atleidžiama tik CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, taip pat įstatymai ir šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus (CK 6.253 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis asmeniui gali būti netaikoma civilinė atsakomybė, jis gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, - nukentėjusio asmens veiksmai, kurie pasireiškia sutikimu, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimu (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl dviejų faktinių aplinkybių.

20.1. Pirma, krovinių pakrovimą vykdė ne ieškovas (ne jo vairuotojai), o krovinį pateikę (užsakę) vežti pakrovimo vietoje ((duomenys neskelbtini)) buvę asmenys, kurie (tarp bylos šalių kilusiame ginče) laikomi atsakovo kaip siuntėjo CMR konvencijos prasme pasitelktais asmenimis. Pažymėtina, kad nors atsiliepime atsakovas ir buvo iškėlęs prielaidą, kad neįrodyta, kas vykdė krovinio pakrovimą, tačiau duodant žodinius paaiškinimus atsakovo atstovai netiesiogiai pripažino, kad krovinius krovė siuntėjas.   

20.2. Antra, kroviniai buvo pritvirtinti neleistinu/netinkamu būdu, ieškovo transporto priemonių grindyse varžtais ir vinimis padarant skyles.  

21. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 15-20 punktus), teismas daro tris nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas.

21.1. Pirma, nustačius, kad pareigą pakrauti krovinį turėjo atsakovas, ieškovo vairuotojo dalyvavimas pakrovimo procese bei jo kontroliavimas (kiek tai nėra susiję su eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinių vežimo sąlygų užtikrinimu) nebuvo privalomas (priešingai nei teigia atsakovas) (CK 6.815 straipsnio 1-2 dalys, KTK 31 straipsnio 1 dalis). 

21.2. Antra, nors atsakovas ir kėlė prielaidą, kad ieškovo vairuotojas dalyvavo pakrovime (bei tokiu būdu galimai prisiėmė riziką/sutiko su būtent tokiu krovinio tvirtinimo būdu bei atitinkamai transporto priemonių grindų sugadinimu), atsakovas nepateikė šią savo prielaidą pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovas nuosekliai (bei remdamasis liudytojo parodymais) tvirtino, kad ieškovo vairuotojams nebuvo leista dalyvauti pakrovimo procese dėl pandemijos suvaržymų. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir kitoms iškeltoms prielaidoms pagrįsti, kad transporto priemonių grindų sugadinimai atsirado iki krovinių pakrovimo ar po krovinių pakrovimo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

21.3. Trečia, būtent atsakovui kaip krovinio siuntėjui CMR konvencijos prasme, kuris buvo atsakingas už krovinių pakrovimą savo priemonėmis ir jėgomis, kyla deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovui sukeltą turtinę žalą dėl transporto priemonių grindų sugadinimo, padarytų krovinių krovimo (tvirtinimo) metu, neleistinai pritvirtinant krovinius prie transporto priemonių grindų vinimis ir varžtais, padarant jose skyles (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.247 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys).

22. Teismas pažymi, kad nevertino ieškovo ir atsakovo argumentų dėl priešingos šalies atsakomybės kaip verslininko kylimo, nes pastarieji argumentai būtų aktualūs nustatinėjant šalių sutartinės atsakomybės egzistavimo pagrindą (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatytas atsakovo deliktinės atsakomybės egzistavimo pagrindas.

Dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio

23. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi į žalos sąvoką patenka asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas 12 022,52 Eur dydžio patirtą turtinę žalą dėl transporto priemonių sugadintų grindų keitimo grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Frigo service“ transporto priemonių atliktų remonto darbų sąmatomis (kuriose detalizuojami atlikti remonto darbai, pakeistos detalės, kainos) ir išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis; taip pat ieškovo atliktais apmokėjimais pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei antstolio konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl transporto priemonių sugadinimų pobūdžio (el. dok. Nr. CBP-15395 priedai pavadinimais „Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)“, „Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)“, „Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)“, „Priedas Nr. 8_Aiškinamasis-defektinis raštas, Remonto sąmata 2021.11.12 (duomenys neskelbtini)“, „Priedas Nr.9_remonto darbu apmokejimas.pdf“).  

25. Atsakovas, ginčydamas ieškovo patirtos žalos dydį, iškėlė prielaidą, kad ieškovas po pažeidimų grindyse ne iš karto atliko remonto darbus, o tik po tam tikro laiko, kas reiškia, kad transporto priemonės galėjo būti intensyviai naudojamos ir žala dėl to padidėti. Tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo šiai prielaidai pagrįsti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovas kartu su ieškiniu pateikė serviso aiškinamuosius raštus, kad dėl padarytų pažeidimų grindų plokštėse, į transporto priemones pateks drėgmė, bus sugadintos pervežamos prekės bei grindų plokštės supus, dėl ko būtina jas keisti (el. dok. Nr. CBP-15395 priedai pavadinimais „Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) „Priedas Nr. 8_Aiškinamasis-defektinis raštas). 

26. Atsakovas, ginčydamas ieškovo patirtos žalos dydį, nurodė aplinkybę, kad ieškovas pretenzijose atsakovui buvo nurodęs mažesnes sumas. Teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip neįtakojantį ieškovo konkretaus dydžio patirtų nuostolių (patirtų sumokant už transporto priemonių remonto darbus). Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas iš pradžių manė patirsiąs mažesnius nuostolius ir atitinkamai ikiteisminėje stadijoje iš atsakovo reikalavo mažesnių nuostolių, pati savaime neriboja ieškovo teisės (paaiškėjus, kad nuostoliai didesni) reikalauti iš atsakovo priteisti didesnius nuostolius.

27. Atsakovas, ginčydamas ieškovo patirtos žalos dydį, pateikė kitų dviejų juridinių asmenų atsiųstus atsakymus elektroniniu paštu į atsakovo vadybininko paklausimą, kuriuose buvo nurodyta, kad transporto priemonių remonto darbai kainuotų 1 850,00 Eur arba 1 935,17 Eur (el. dok Nr. DOK-194039). Teismas šiuos atsakovo įrodymus vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad neaiškus tokių pasiūlymų pateikimo kontekstas (tai yra ką atsakovo atstovas buvo paaiškinęs pasiūlymus atsiuntusiems asmenims); taip pat pasiūlymus atsiuntę asmenys nebuvo apžiūrėję transporto priemonių ir įvertinę jų būklės; patys pasiūlymai nėra pateikti ant firminių blankų, neįvardinti atliktini darbai, valandų skaičius.

28. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 23-27 punktus), teismas atmeta kaip neįrodytas atsakovo iškeltas prielaidas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio nepagrįstumo (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnis, 178 straipsnis).      

Dėl byloje kilusio ginčo galutinės baigties

29. Teismui nustačius, kad atsakovui kyla civilinė (deliktinė) atsakomybė atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą bei ieškovui įrodžius turtinės žalos dydį, teismas ieškinio reikalavimą tenkina visiškai ir priteisia ieškovui iš atsakovo 12 022,52 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis). 

30. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už bendrą priteistą 12 022,52 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Ieškinio materialinį reikalavimą tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 1 994,68 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 270,00 Eur žyminis mokestis, 33,88 Eur išlaidos už dokumentų vertimą, 1 197,90 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos, 492,90 Eur išlaidos, patirtos dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magneta logistics“ (į. k. 302924041) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Magneta logistics“ (į. k. 302924041) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo transport“ (į. k. 300574941) 12 022,52 Eur (dvylika tūkstančių dvidešimt du eurus ir 52 ct) turtinės žalos, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 022,52 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 994,68 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė