Civilinė byla Nr. e2-464-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00238-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;

3.2.7.2; 3.4.3.5.2; 3.4.3.7.3; 3.4.3.12

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorės S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pagrindinis ėjimas“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirti S. G.. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, vėlesnėmis nutartimis šis sąrašas patikslintas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB „Pagrindinis ėjimas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – BUAB).

2.       BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 18) 4.1 ir 4.2 sprendimus.

3.       Skundą grindė tuo, kad 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 18) iš dalies tenkino bankroto administratorės prašymą ir vietoje 75 909,49 Eur patvirtino 64 308,72 Eur administravimo išlaidas per visą bankroto procesą; atsisakė tvirtinti likvidavimo aktą ir įpareigojo bankroto administratorę 11 600,77 Eur sumą paskirstyti antros eilės kreditoriams (4.1 sprendimas (nutarimas)). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 straipsnį įpareigojo teikti galutinę ataskaitą kreditorių susirinkimui (4.2 sprendimas), tačiau pastarasis teisinis reguliavimas netaikomas šioje situacijoje, nes bankroto byla pradėta ir procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl 4.1 priimto sprendimo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 1.5 straipsnis) ir reikštų, kad patirtas būtinas administravimo išlaidas turėtų padengti bankroto administratorė iš savo asmeninių lėšų, nors administratorė jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir žalos įmonei nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos bankroto administratorės skundo netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 7 d., kuomet įvyko pirmasis (pakartotinis) kreditorių susirinkimas, buvo priimtas sprendimas – siūloma administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro (toliau – JAR) (pateikiant informaciją apie gautas pajamas ir išlaidas iki pirmojo susirinkimo): administratoriaus atlyginimas – 15 200 Eur, įskaitant mokėtinus mokesčius plius priemoka už įplaukas pagal formulę administratoriui pateikus skaičiavimus; teisinės paslaugos – pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintus rekomendacinius dydžius; visoms kitoms išlaidoms – 10 000 Eur, įskaitant mokesčius. Pirmame (pakartotiniame) kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos administratorė neginčijo, todėl, teismo vertinimu, priimtas sprendimas yra teisėtas ir vykdytinas.

6.       Teismas nurodė, kad administratorė nepateikė kreditoriams informacijos, jog būtų patirtos buhalterinės ar teisinės išlaidos (tai nurodė 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo medžiagoje). Be to, administravimo išlaidų sąmata jau buvo viršyta (kitoms išlaidoms buvo skirta 10 000 Eur, o nemokumo administratorė nurodė, kad patyrė 11 252,73 Eur).

7.       Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus ne tik nustatyti konkrečius bankroto administravimo išlaidų dydžius, bet ir netvirtinti jau patirtų išlaidų, jei išlaidos viršija sąmatoje patvirtintus dydžius. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalis).

8.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorei buvo pateikta pastaba dėl viršytos sąmatos, tačiau bankroto administratorė nesikreipė ir neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti klausimo dėl sąmatos padidinimo, ir tik 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimui pateikė nutarimo projektą su 11 600,77 Eur viršyta sąmata; dėl šių pasyvių administratorės veiksmų yra sumažinamos kreditorių galimybės patenkinti finansinius  reikalavimus.

9.       Teismas vertino, kad juridinio asmens likvidavimo procedūros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga. Kadangi nagrinėjamu atveju juridinio asmens likvidavimui taikomas JANĮ, atitinkamai ir juridinio asmens pabaigai taikomas JANĮ, taigi, juridinio asmens pabaiga turi būti vykdoma pagal JANĮ reikalavimus. Atsižvelgiant į JANĮ nuostatas, galutinė bankroto ataskaita turėtų būti pateikta kreditorių susirinkimui ir, remiantis JANĮ 99 straipsnio 5 dalimi, patvirtinta teismo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Administratoriaus atlyginimas turi būti diferencijuojamas pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą minimalų administratoriaus atlyginimą 40 MMA didelei įmonei, kai dar vykdant įmonės bankroto procedūras, Vyriausybė priima nutarimą padidinti minimalią mėnesinę algą (šiuo atveju nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur). Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės ir negali būti mažesnis nei Vyriausybės nutarimu nustatytas minimalus atlyginimas. 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytas atlyginimas yra mažesnis nei 40 MMA.

10.2.                      Administratorei nebuvo pagrindo skųsti 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nes tuo metu Vyriausybės nustatytas MMA buvo 380 Eur, tai yra 15 200 Eur (40 MMA) administruojant didelę įmonę. Administratorė prašo dėl MMA pasikeitimo – 2 180 Eur (dėl MMA padidėjimo per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. (suėjo 24 mėn. likvidavimo terminas) iki 2019 m. gruodžio 31 d.), tai sudaro iš viso 17 380 Eur (17 380 Eur / 40 MMA, vidutiniškai po 434,50 Eur / mėn.).

10.3.                      Teismas netyrė ir nekvalifikavo atsakovams iš BUAB „Pagrindinis ėjimas“ priteistų 1 735,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms; šios išlaidos nėra administratoriaus nuosavybė, todėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš bankroto administravimui skirtų lėšų, tokios situacijos neleidžia tapatinti su administratoriaus atlyginimo sumažinimu.

10.4.                      Teismas, nagrinėdamas administratorės skundą, turėjo ištirti pateiktus išlaidų pirminius įrodymus (faktą) ir juos kvalifikuoti, t. y. pasisakyti, ar konkretus išlaidas patvirtinantis įrodymas yra / gali būti priskiriamas administravimo išlaidoms, ir tuo pagrindu patvirtinti patikslintą administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-798/2020).

10.5.                      Administratorė nepiktnaudžiavo teise sušaukti kreditorių susirinkimą, nepagrįstai neišlaidavo ir visas  išlaidas darė ne iš pajamų, gautų pardavus įmonės turtą (11 115,71 Eur), išnuomojus turtą (900 Eur), išieškojus debitorines skolas (11 480,22 Eur), o iš pajamų, gautų iš administratorės sandorių ginčijimo (47 045,02 Eur) ir iš pajamų, gautų iš administratorės ieškinių dėl žalos atlyginimo (7 200 Eur).

11.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašydamas jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai.

11.2.                      2016 m. liepos 7 d., kuomet įvyko pirmasis (pakartotinis) kreditorių susirinkimas administratorei buvo patvirtintas 15 200 Eur administratoriaus atlyginimas. Taigi nagrinėjamu atveju administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas galiojant ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, kurioje nurodoma, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas visam bankroto procesui, todėl administratorės atskirojo skundo argumentai ir pozicija dėl atlyginimo keitimo, keičiantis MMA, neatitinka nei ĮBĮ nuostatų, nei teisminės praktikos.

11.3.                      2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje administravimo išlaidų sąmata jau buvo viršyta (kitoms išlaidoms buvo skirta 10 000 Eur, o nemokumo administratorė nurodė, kad patyrė 11 252,73 Eur). Balsuojant 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkime kreditorius VĮ Turto bankas balsavimo biuletenyje pažymėjo, kad sąmata viršyta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs gautą medžiagą ir nustatęs, kad sąmata viršyta, balsavo „prieš“ nutarimo projektą (patirtos išlaidos buvo įtrauktos į pelno / nuostolių ataskaitas).

11.4.                      Bankroto administravimo išlaidų sąmata nereiškia, kad tiek, kiek patvirtinta lėšų išlaidoms, būtina, šiuo atveju ir daugiau, panaudoti bankroto procese. Kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus ne tik nustatyti konkrečius bankroto administravimo išlaidų dydžius, bet ir netvirtinti jau patirtų išlaidų, jei išlaidos viršija sąmatoje patvirtintus dydžius.

11.5.                      Be to, administratorė nustačiusi į sąmatą neįtrauktus mokesčius ar išlaidas, turėjo apie tai informuoti kreditorius. Administratorė, vykdydama profesionalią veiklą – administruodama bankrutuojančią įmonę, t. y. ši veikla yra viena iš jos ūkinės – komercinės veiklos rūšių, todėl vertina, kad nėra teisinio pagrindo išskirti ir atskirai apmokestinti teiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Administratorė apie didėjančias išlaidas žinojo ir jos nebuvo dėl nenumatytų priežasčių patirtos skubios išlaidos, siekiant apsaugoti įmonės ir kreditorių interesus, tačiau, net žinodama šias aplinkybes, jų nepateikė kreditoriams, apie naujai nustatytas išlaidas neinformavo kreditorių nustatyta tvarka. Paaiškinimus dėl administravimo sumų susidarymo, administratorė pateikė tik pirmos instancijos teismui kartu su pateiktu skundu ir atskiruoju skundu.

11.6.                      Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti (pakeisti, papildyti) administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą; nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad bankroto procesas užima daug laiko, darbo, piniginių ir žmogiškųjų išteklių – visoms šioms aplinkybėms pagrįsti turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, o, prašant pakeisti – padidinti, patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, taip pat turi būti pateikti ir įrodymai apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes.

11.7.                      Remiantis teisiniu reglamentavimu, kreditoriai arba teismas esant poreikiams galėjo padidinti administravimo išlaidų sąmatą, jeigu administratorė būtų teikusi tokį prašymą ir būtų įrodyta, kad prašoma suma yra būtina ir pagrįsta, tačiau administratorė tokių veiksmų įstatyme nustatyta tvarka nesiėmė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

13.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos bankroto administratorės skundo dėl 2020 m. lapkričio 6 d. kreditorių susirinkimo 4.1 nutarimo (sprendimo), kai vietoje 75 909,49 Eur kreditorių susirinkimas patvirtino 64 308,72 Eur administravimo išlaidų sumą per visą bankroto procesą bei įpareigojo administratorę 11 600,77 Eur sumą paskirstyti antros eilės kreditoriams (4.1 sprendimas) ir 4.2 sprendimu nutarė įpareigoti administratorę teikti galutinę ataskaitą kreditorių susirinkimui pagal JANĮ 99 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo netvirtinti padidintos administravimo išlaidų sąmatos

14.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nagrinėjo vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, nes administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama dar 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime. Taigi ĮBĮ nuostatos taikytinos ir apeliaciniam procesui.

16.       ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Vyriausybės) patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.

17.       Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.

18.       Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

19.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto byla iškelta 2015 m. kovo 31 d., administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2016 m. liepos 7 d. pirmajame (pakartotiniame) kreditorių susirinkime visam bankroto procesui. Taigi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagrįstumo, turi būti taikoma nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą).

21.       Taigi remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bankroto administratorės skundą – jo netenkinus, teismo nutarties dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos tapo galutinė ir neskundžiama. 

22.       Aptariamų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra aiškiai reglamentuojama JANĮ 94 straipsnyje (atitinkamai ĮBĮ 35 straipsnyje), todėl kreditoriai ginčijamu 4.1 sprendimu neturėjo kompetencijos spręsti kitokią nei imperatyviai įstatymas reglamentuoja atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, tuo pagrindu kreditorių susirinkimo 4.1 sprendimas, kuriuo priimtas įpareigojimas 11 600,77 Eur sumą paskirstyti antros eilės kreditoriams, nesukelia teisinių pasekmių.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su MMA padidėjimu iš esmės nereiškia, jog šiuo atveju apeliantei turėtų būti paskaičiuota papildoma 2 180 Eur administratoriaus atlyginimo suma dėl MMA padidėjimo, nes pagal Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių [7] išnašą, administratoriaus atlyginimas skaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus nustatytą MMA, buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną; bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Kai pagal bazinio atlygio formulę apskaičiuota bazinio atlygio suma mažesnė už 5 MMA, nustatomas 5 MMA dydžio atlygis, o kai didesnė už 50 MMA – 50 MMA dydžio atlygis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas tinkamai apskaičiuotas administratorės atlyginimo dydis, nes tuo metu Vyriausybės nustatytas MMA buvo 380 Eur, tai sudaro 15 200 Eur (40 MMA administruojant didelę įmonę). Taigi Vyriausybei padidinus MMA ir nuo 2018 m. sausio 1 d. nustačius 400 Eur MMA, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur, apeliantei tenkantis atlygis sudaro atitinkamai 38 MMA (15 200 / 400) ir 27 MMA (15 200 / 555), t. y. apskaičiuota bazinio atlygio suma nėra mažesnė už 5 MMA ir didesnė už 50 MMA, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime patvirtintas atlygis, atsižvelgiant į MMA pasikeitimus, turėtų būti keičiamas.

24.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

25.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties dalies, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 4.1 panaikinimo, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). 

Dėl galutinės bankroto ataskaitos teikimo 

26.       Apeliantė nagrinėjamu atveju skundžia ir kreditorių susirinkimo 4.2 sprendimą įpareigoti administratorę teikti galutinę ataskaitą kreditorių susirinkimui pagal JANĮ 99 straipsnį, nors, apeliantės teigimu, pastarasis teisinis reguliavimas netaikomas, nes BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto byla iškelta ir procesas vyksta pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. 

27.       Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. 

28.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. 

29.       Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri bankroto proceso tikslai. Paskutinysis juridinio asmens likvidavimo etapas, kai yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos, reglamentuotas JANĮ aštuntajame skirsnyje „Juridinio asmens pabaiga“. Pagal JANĮ 99 straipsnio 1 dalį, galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius; ji parengiama ir pateikiama teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 2 dalis); ją pasirašo administratorius bei kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis); galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis). Teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą ne vėliau kaip per 30 dienų nemokumo administratorius kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis), kartu pateikdamas įrodymus, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti, neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktą, institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). JANĮ 100 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos gavimo dienos priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Taigi, juridinio asmens likvidavimas yra atskira juridinio asmens nemokumo proceso procedūra, kurio baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga. 

30.       Galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimas reikšmingas tuo, kad tai yra būtina sąlyga sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti bei įmonės bankroto procedūroms, kartu bankroto bylai užbaigti (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Remiantis JANĮ 99 straipsnio 5 dalimi, bankroto galutinės ataskaitos tvirtinimo klausimas teismo turi būti išspręstas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamas kreditorių informavimas apie kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą pritarti galutinei bankroto ataskaitai yra labai svarbus, atsižvelgiant į galutinės bankroto ataskaitos reikšmę visam bankroto procesui, taip pat ir dėl to, jog klausimas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo gali būti sprendžiamas tik pasibaigus kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, apskundimo terminui. Jeigu nėra galimybių nustatyti visų kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti galutinei bankroto ataskaitai momento, teismas turi pareikalauti iš nemokumo administratoriaus, kad pastarasis pateiktų trūkstamus įrodymus. 

31.       Nurodytina, kad nagrinėjamu atveju, viena vertus, juridinio asmens likvidavimui taikomas JANĮ, nes šis procesas pradedamas po JANĮ įsigaliojimo, atitinkamai ir juridinio asmens pabaigai taikomas JANĮ. Kita vertus, galutinės ataskaitos kreditoriams teikimas nepatenka tarp JANĮ 155 straipsnyje nustatytų išimčių, vadinasi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens pabaiga turi būti vykdoma pagal JANĮ reikalavimus ir galutinė bankroto ataskaita turėtų būti pateikta kreditorių susirinkimui ir, remiantis JANĮ 99 straipsnio 5 dalimi, patvirtinta teismo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino administratorės skundo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorės S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties dalies, kuria netenkintas bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo 4.1 sprendimo panaikinimo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė