Civilinė byla Nr. 2-950-793/2011
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 116.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
nustatė:
ieškovė T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (T I, b.l. 3-9). Bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė ieškinį tikslino ir 2009-02-11 teismui pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Patikslintu ieškiniu ieškovė T. Ž. prašo: priteisti iš atsakovo – avarijos kaltininko V. B. atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą pinigais – viso priteisti 1500,00 Lt; priteisti iš atsakovo – avarijos kaltininko V. B. 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui pinigais; priteisti iš atsakovo – avarijos kaltininko V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas 139,80 Lt ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios atsiras vėliau, ryšium su padidėjusia šalyje infliacija, kainų augimu, nedarbo lygiu ir kt., priteisti iš atsakovo 11 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, kad 2005-08-11 Klaipėdos miesto Rimkų gyvenvietėje ties Tiesiosios gatvės gyvenamųjų namų Nr. 17 ir 14, atsakovas būdamas neblaivus ir vairuodamas savo automobilį pervažiavo net du kartus ieškovės dešinės rankos plaštaką, padarė pirštų lūžimą ir taip ją sužalojo visam gyvenimui. Minėtą autoįvykį matė ieškovės nepilnametis vaikas, kuriam buvo padarytas didžiulis stresas. Iš įvykio vietos atsakovas pasišalino, jokios pagalbos nesuteikė. Dėl avarijos metu ieškovė ir jos šeimos nariai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurį iki šiol nėra atlyginta. Turtinę žalą sudaro: išlaidos gydymui ir vaistams, transportui, taip pat prarastos pajamos dėl nedarbingumo. Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“, kurioje buvo apdrausta atsakovo, kaip automobilio savininko ir autotransporto valdytojo civilinė atsakomybė, atsakovo padarytos žalos ieškovei neatlygino. Savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais atsakovas po autoavarijos dar daugiau privertė ieškovę papildomai patirti stresą, asmens pažeminimą, apkalbų, dvasinį sukrėtimą ir visokius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, visokių nepatogumų, nemigos, stiprią bendravimo galimybių sumažėjimą, įvairias kančias, sveikatos pablogėjimą, reputacijos pablogėjimą, todėl padaryta neturtinė žala, kuri įvertinta 10000,00 Lt, tik iš dalies galės kompensuoti patirtą skausmą, išgyventą pažeminimą.
Atsakovas V. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas, todėl tuo pagrindu ieškinį prašo atmesti. Teigia, kad ieškovei sužalota plaštaka buvo dėl jos pačios kaltės, atsakovas nėra kaltas, todėl jis neprivalo atlyginti žalos ieškovei. Nurodo, kad atsakovas buvo apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudimo kompanija privalo atlyginti nukentėjusiajam visą turtinę žalą ir neturtinę žalą 500,00 EUR dydžio, nes autoįvykio metu galiojantis įstatymas numatė tik tokio maksimalaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Tik likusią neturtinę žalą privalėtų atlyginti atsakovas, jei jis būtų buvęs kaltas dėl autoįvykio. Be to, ieškovės prašomos priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Ieškovės turėtos advokato išlaidos buvo patirtos baudžiamojoje byloje, todėl šioje civilinėje byloje negali būti atlygintinos, o reikalavimas dėl 11 procentų metinių palūkanų priteisimo neturi juridinio pagrindo. Pažymi, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovė jokių įrodymų į bylą nepateikė.
Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, jame suformuluoti reikalavimai nėra paremti jokiais tinkamais įrodymais, be to, jis pareikštas praleidus ieškinio senatį, todėl turėtų būti atmestas. Nurodo, kad trečiajam asmeniui pareiga atlyginti žalą kyla tik tuo atveju, kuomet nustatoma apdraustojo asmens civilinė atsakomybė dėl kilusių eismo įvykio pasekmių, esant visoms civilinei atsakomybei kilti būtinoms sąlygoms. Atsakovas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybės patrauktas nebuvo, todėl dėl ieškovės sužalojimo neatsakingas. Ieškovės išdėstytos aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Teigia, kad ieškovės prašomos priteisti jos turėtos išlaidos nepagrįstos.
Ieškovė T. Ž. į teismo posėdį neatvyko, teismus pripažinus jos neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, byla nagrinėtina ir išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.
Atsakovas V. B. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka.
Atsakovo atstovas advokatas V. R. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka.
Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas V. B. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl įvykio kalta pati ieškovė. Ieškovė pati darydama pažeidimą lipo į šulinį. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo. Turtinę žalą ieškovė kildino iš išlaidų, patirtų dėl 2005-08-11 Klaipėdos miesto Rimkų gyvenvietėje ties Tiesiosios gatvės gyvenamaisiais namais Nr. 17 ir 14 jai padaryto rankos plaštakos sužalojimo, neturtinę žalą kildino iš fizinio skausmo ir nepatogumų, patirtų sužalojimo metu.
Taigi, ieškovei pareiškus tokio pobūdžio reikalavimus, būtina nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžią dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų, t. y. tiek neturtinei žalai, patirtai dėl sužalojimo, tiek turtinei žalai, kuri, ieškovės teigimu, patirta dėl išlaidų vaistams ir dalies darbo užmokesčio netekimo. Reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2005-08-11, t. y. nuo sužalojimo momento, nes fizinį skausmą ir kitus dėl to atsiradusius nepatogumus ji patyrė sužalojimo metu.
Pagal prijungtą baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 30-0616-05 nustatyta, kad ieškovė 2005-09-28 nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl 5250,00 Lt civilinio ieškinio. Ieškinys surašytas 2008-08-10, teisme ieškinys gautas 2008-08-12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovė nesuėjus ieškinio senaties terminui kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pagrindo taikyti ieškinio padavimo senatį nėra.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005-08-11, apie 14.20 val. Tiesiojoje gatvėje ties namu Nr. 14, Klaipėdoje atsakovas V. B., būdamas blaivus, vairuodamas automobilį VW „Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga užvažiavo ant ieškovės T. Ž. rankos, kuri lipo lauk iš vandentiekio šulinio, esančio važiuojamojoje kelio dalyje. V. B. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo,, tačiau 16.30 val. atvyko į Eismo priežiūros skyrių (b.b. medžiaga Nr. 30-0616-05, b.l. 1). Po daugkartinio ieškovės kreipimosi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos Nr. 30-0616-05 atnaujinimo, 2010-11-04 Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu T. Ž. skundas atmestas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 30-0616-05 neatnaujintas. Iš 2010-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro J. S. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, jog nustatyta, kad iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog nėra jokių patikimų duomenų, kad T. Ž. būtų tinkamai pažymėjusi šulinį, kuriame atliko vandenės pompavimo darbus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. B. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad šulinyje gali būti žmogus. Vien plastmasinis butelis, padėtas šalia šulinio nepripažintinas kaip tinkama priemonė pažymėti pavojingą kelio vietą. Todėl nutarime konstatuota, kad V. B. KET reikalavimų nepažeidė bei nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. (b.b. medžiaga Nr. 30-0616-05, b.l. 1136-137). Iš VšĮ Klaipėdos ligoninės 2005-08-23 pažymos Nr. 17-3993 matyti, jog T. Ž. į ligoninę pristatyta 2005-08-11,16.30 val. Diagnozė: kairėsv rankos delnikaulio ir III piršto distalinės flangos lūžis (T.1, b. l. 29)
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės šalių iki teisės pažeidimo nesiejo teisiniai santykiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės normas dėl civilinės atsakomybės ne kartą konstatuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011)
Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai nėra specialus civilinės atsakomybės atvejis, todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovo V. B. prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pati ieškovė, netinkamai pažymėdama atidarytą šulinį elgėsi labai nerūpestingai ir neatsargiai. LR CK 6.270 str. nustatyta atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jei atsakovas neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Laikytinas nepagrįstu ieškovės argumentas, kad žala jai padaryta dėl atsakovo kaltės, nes iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovės plaštakos sužalojimą lėmė jos pačios neatsargus elgesys. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas prieš tai minėtą ieškovės didelį nerūpestingumą ir neatsargumą laikyti visiška atsakovo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Taigi, byloje iš esmės nėra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių atsirado atsakovo atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos, taip pat ir neturtinės (CK 6.246, 6.247, 6.248).
Padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra kaltas dėl 2005-08-11 įvykusio įvykio, atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad autoįvykį sąlygojo, būtent pačios ieškovės didelis neatsargumas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei žalą dėl autoįvykio metu ieškovės plaštakos sužalojimo.
Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ir nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo yra pasisakęs, jeigu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju, nenustačius atsakovo kaltės, klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nespręstinas ir išsamiau nepasisakytina.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, nenustačius atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, todėl dėl jų dydžio ir pagrįstumo išsamiau nepasisakytina. (LR CPK 93 str. 1 d.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo 4000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 103, T. 3, b.l. 77). Esant nurodytai įstatyminei nuostatai ir patirtoms atsakovo išlaidoms iš ieškovės atsakovui priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 str. 4 d. nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2, ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalių procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, atliktus kitus procesinius veiksmus, tai pat atsižvelgiant ir į šalių turtinę padėtį (ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba) vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, jog yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos 75 proc. ir priteistina 25 proc. patirtų išlaidų, t.y. 1000,00 Lt.
Bylos medžiaga nustatyta, kad byloje valstybė turėjo 42,65 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.). Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei turėtų būti priteistos iš ieškovės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes šių išlaidų vykdymo išlaidos būtų didesnės už išieškomą sumą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Petras Mineikis