Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-7-810/2015
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00052-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.1; 39.2; 50.2; 73
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 11 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, A. K., jo atstovei adv. padėjėjai Ingridai Paliukaitei,
nukentėjusiajam A. K., jo atstovui adv. Aleksandrui Kuznecovui,
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė:
Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8 A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t. y. išdirbo ir apsėjo išnuomotą ūkininkui A. K. žemę.
A. K. skundžia Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. K. skunde nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014 m. spalio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 63P-20797871-14 nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad A. K., paveldėjęs po motinos mirties jos žemę (duomenys neskelbtini) k., išdirbo ją ir apsėjo, nors žemės nuomos sutartis, kuri yra sudaryta 2010 m. liepos 23 d. su A. K., galioja iki 2015 m. liepos 23 d. Administracinio teisės pažeidimo byla jam buvo iškelta pagal ūkininko A. K. 2014 m. spalio 2 d. pareiškimą, kuriame pastarasis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. atvykus apžiūrėti žemės ūkio paskirties laukų (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) k., buvo rasta savarankiškai išdirbta ir apsėta žemės ūkio paskirties žemė, kuri nuosavybės teise priklauso E. G. K ir G. B., su šiais asmenimis yra sudaryta žemės nuomos sutartis ir žemė yra dirbama ūkininko A. K., žemės nuomos sutartys yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre – su E. G. K iki 2015-07-23, su G. B. iki 2016 m. balandžio 9 d. Tarp jo mamos E. G. K. ir ūkininko A. K. buvo sudaryta ne viena žemės sklypo nuomos sutartis: 2010 m. liepos 23 d. sudaryta sutartis įregistruota VĮ Registrų centre, kita – 2013 m. liepos 23 d. sudaryta sutartis viešame registre nėra registruota. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.559 str. numatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, 2013 m. liepos 23 d. žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp E. G. K. ir A. K., jam negalioja, nes ji nebuvo įregistruota viešajame registre. 2014 m. spalio 2 d. pareiškime A. K. mini 2010 m. liepos 23 d. žemės nuomos sutartį, o 2014 m. spalio 28 d. apklausos metu apie šią sutartį net neužsimena ir akcentuoja tik 2013 m. liepos 23 d. žemės nuomos sutartį, todėl nėra aišku, kurios sutarties pagrindu A. K. reiškia jam pretenzijas. Jo atstovė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu prašė iškviesti ir apklausti A. K., tačiau šis prašymas buvo atmestas, todėl byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, kas lėmė tai, kad jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinė komisija prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos, priimdama 2015 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8, nepašalino byloje buvusių prieštaravimų ir nevertino kilusių abejonių jo naudai, todėl 2015 m. sausio 7 d. nutarimas naikintinas, o administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad nauji žemės paveldėtojai – jis, J. K. ir A. S. 2014 m. gegužės 20 ar 21 d. apėję laukus (duomenys neskelbtini), pamatė pažeidimus: nešienautas pakeles, sugadintus riboženklius, nevalytą drenažą, todėl sutarė nutraukti 2010 m. liepos 23 d. penkerių metų terminui sudarytą 31,5 ha ploto žemės nuomos sutartį tarp A. K. ir jo mamos, kuri buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Sutikęs A. K. Kaišiadorių savivaldybėje, jam pranešė apie ketinimus rudenį nutraukti sudarytą žemės nuomos sutartį abipusiu sutarimu. Po trijų mėnesių, rugpjūčio 22 d., 17.00 val., susitikęs su A. K. Domeikiemio kaime, jam pranešė kad jis kartu su kitais bendrasavininkiais nori nutraukti sutartį po to, kai A. K. nuims derlių, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 1 d. bei sutarė dokumentus pasirašyti vėliau. Jis penkių dienų laikotarpyje, t. y. rugsėjo 10-15 dienomis žemę (duomenys neskelbtini) suarė ir apsėjo, tačiau į 2014 m. rugsėjo 27 d., 20.00 val. sutartą susitikimą Domeikiemio k., kurio metu buvo ketinama nutraukti sutartį, A. K. neatvyko. Jis buvo įsitikinęs, kad žodinis susitarimas tarp jo ir A. K. dėl sutarties nutraukimo galioja. Jei jis būtų žinojęs, kad A. K. sutarties nutraukti nesutinka, būtų palaukęs vienerius metus. 2014 m. kovo mėn. sudarydamas su A. K. 2013 m. liepos 23 d. žemės nuomos sutartį, pakeitė tik nuomos kainą, taip pat suklydo nurodydamas jos galiojimo datą. Su A. K. jokių konfliktų anksčiau nėra turėjęs.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad 2014 m. gegužės mėnesį, tiksliai laiko pasakyti negali, jam dirbant laukuose, atvykęs A. K. jam pasakęs, kad po motinos mirties su ja sudaryta žemės nuomos sutartis yra niekinė. Kadangi tuomet nenorėjo aiškintis, pokalbį dėl sutarties nutraukimo paprašė atidėti vėlesniam laikui. Nuomos sutartis galiojo iki 2016 m. liepos 23 d. Kitas pokalbis su A. K. vyko rudenį, kurio metu jis pasakęs, kad dėl sutarties nutraukimo jis, kaip naujasis žemės savininkas, turi laukti 3 mėnesius, kad galėtų įteisinti. Rugpjūčio mėnesį su A. K. nesimatė, vėliau tik rado apsėtą lauką. Po lauko apsėjimo, kalbėjo telefonu su A. K., kuris paprašė jo deklaruoti pasėlius, o jis nusipjautų. Tačiau jis tą padaryti atsisakė. 2013 m. sutartį pasirašyti jam buvo atvežęs A. K., kitų žmonių nematė. Su kitais žemės paveldėtojais buvo susitikęs prieš mėnesį Alytuje, kurio metu jam buvo siūloma susitaikyti, tačiau jis patyrė 50,000 Lt nuostolį, todėl susitaikyti atsisakė. Jis norėjo tęsti žemės sklypo nuomą iki 2015 m. liepos 23 d., dėl 2013 m. liepos 23 d. sutartyje nustatyto termino nebūtų ginčijęsis. Kadangi senoji žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis buvo pribraukyta ir dėl to kilo konfliktai, sudarė naują šios žemės sklypo nuomos sutartį, kurios galiojimą iki 2016 m. parašė pats A. K.. Už žemės nuomą mokėjo visiems trims įpėdiniams, už 2014 metus mokėjo po 150,00 Lt mokestį. 2014 m. spalio 14 d. buvo padaryti pavedimai už visus 2014 metus.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad E. G. K buvo jos mama. Mama buvo sudariusi žemės (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su A. K.. Mirus mamai, ši žemė buvo perrašyta J. K., A. K. ir jai. 2015 m., gegužės mėnesį, po mamos mirties, apėjo nuomojamą žemę ir pastebėjo, kad nebuvo riboženklių, padidėjo daug nedirbamos žemės, todėl nutarė atsisakyti nuomos sutarties su nuomininku ir įpareigojo brolį A. K. susitikti su nuomininku ir aptarti nuomos sutartis nutraukimą. Gegužės mėnesį brolis pasakė, kad buvo susitikęs su A. K. ir abipusiu sutarimu nutarė dėl sutarties nutraukimo, Konkreti sutarties nutraukimo data nebuvo numatyta, sutarė, kad sutartis bus nutraukta A. K. nuėmus derlių. Taip pat 2014 m. rugpjūčio 27 d. brolis buvo susitikęs su A. K., kuris sutiko sutartį nutraukti, o vėliau tai įforminti. 2014 m. rugsėjo 27 d. visiems žemės paveldėtojams susitikus Domeikiemio k., E. G. K namuose, A. K. į susitikimą dėl sutarties nutraukimo pasirašymo neatvyko. A. K. paskambinus A. K., pastarasis atvykti atsisakė bei nurodė, kad kreipsis į teismą. Mamai esant gyvai, žeme rūpinosi ji pati ir A. K..
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas paaiškino, kad A. K. yra jo brolis, E. G. K – mama. Žinojo, kad žemę (duomenys neskelbtini) mama nuomojo A. K., o tam atstovavo brolis A. K.. Mamai mirus, apėję nuomojamą žemę pastebėjo, kad nuomininkas netinkamai vykdė sutarties sąlygas - buvo netinkamai prižiūrima melioracijos įranga, todėl nutarė nuomos sutartį nutraukti. Dėl sutarties nutraukimo įgaliojo brolį A. K. – pastarojo paprašė aptarti su A. K. žemės nuomos sutarties nutraukimą. Žemės nuomos sutarčių jis nėra matęs, apie žemės nuomos kainos kėlimą taip pat nieko nežino. Dėl derybų su A. K. dėl žemės nuomos nutraukimo žino iš brolio, kuris pasakęs, kad po mamos mirties, tikslios datos nežino, Kaišiadoryse, buvo sutikęs A. K.. Rugpjūčio mėnesį brolio paklausus dėl sutarties nutraukimo, pastarasis patikino, kad viskas bus gerai. 2014 m. rugsėjo 27 d. atvykę pasirašyti nuomos sutarties nutraukimo sužinojo, kad A. K. apsigalvojo ir nuomos sutarties nutraukti nebesutinka. Jokiuose pokalbiuose su A. K. jis nėra dalyvavęs, apie pokalbio aplinkybes žino tik iš brolio A. K., su A. K. buvo susitikęs tik Alytuje. Po Komisijos posėdžio perskaičius nuomos sutartį, kurioje numatyta galimybė ją nutraukti pranešus prieš šešis mėnesius, parašė pranešimą, kuris buvo perduotas A. K.. Minėtas 6 mėn. terminas suėjo 2015 m. balandį. Su A. K. anksčiau jokių konfliktų neturėjo, vieną kartą buvo pasakęs mamai, kad A. K. nemoka žemės nuomos mokesčio, todėl sutartį reikėtų nutraukti, tačiau tai nebuvo padaryta. Žemės nuomos mokestį už 2014 metus yra gavęs. Dėl žemės apsėjimo fakto jis nieko nežino, apie tai nesidomėjo, kalbėjo su broliu, kad žemė neturi būti palikta dirvonuoti.
Skundas atmestinas.
ATPK 301 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog Institucija nepažeidė įrodymų vertinimo nuostatų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
ATPK 188 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, vykdymą, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Administracinė nuobauda A. K. buvo paskirta už tai, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t. y. išdirbo ir apsėjo išnuomotą ūkininkui A. K. žemę.
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas Š. S. 2014 m. spalio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-20797871-14 kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad A. K., paveldėjęs po motinos mirties jos žemę (duomenys neskelbtini) k., išdirbo ją ir apsėjo, nors žemės nuomos sutartis, kuri yra sudaryta 2010 m. liepos 23 d. su A. K., galioja iki 2015 m. liepos 23 d.
Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) raj. sav. (protokole Nr. 63P-20797871-14 klaidingai nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., nuomos sutartis, sudaryta tarp mirusios žemės sklypo savininkės E. G. K. ir A. K., galiojo E. G. K. įpėdiniui, priėmusiam palikimą, A. K., ar ši sutartis buvo nutraukta.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų, 2010 m. liepos 23 d. tarp E. G. K. (toliau – nuomotoja) ir A. K. (toliau – nuomininkas) buvo sudaryta privačios žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., nuomos sutartis (toliau – Sutartis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545 str.), pagal kurią nuomotojas išnuomoja nuomininkui 31,5 ha, iš jų 28,7 ha ž.ū.n. sklypą, esantį Kaišiadorių r. sav., Krasų vs. (b.l. 83). Ši privačios žemės nuomos sutartis sudaryta rašytine forma, kaip to reikalauja CK 6.547 str. 1 d. nuostata. Šios Sutarties 2 punkte nustatyta, kad sutartis sudaroma penkiems metams iki 2015 m. liepos 23 d. Sutarties 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad Sutartis gali būti nutraukta, vienai pusei perspėjus kitą šalį prieš šešis mėnesius. Ši sutartis nustatyta tvarka buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2011 m. lapkričio 16 d. (b.l. 51-52, CK 6.547 str. 2 d.)). A. K. ir nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. K. apie šią Sutartį buvo žinoma, kadangi jis pats, veikdamas pagal E. G. K. išduotą įgaliojimą, šią sutartį pasirašė. Be to, Sutartis buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre.
Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 23 d. tarp E. G. K. ir A. K. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis (b.l. 50), kurios nuostatos analogiškos 2010 m. liepos 23 d. Sutarties nuostatoms, išskyrus 2 punktą, kuriuo nustatyta, kad sutartis sudaroma dviems metams iki 2016 m. liepos 23 d., o taip pat 4 punktą, kuriuo žemės 1 ha kaina buvo nustatyta 150 Lt vietoj anksčiau sutartos 100 Lt už vieną žemės hektarą kainą. Teismo posėdžio metu tiek A. K., kuris veikė kaip E. G. K. įgaliotas atstovas, tiek ir A. K. nurodė, kad 2013 m. liepos 23 d. privačios žemės nuomos sutarties 2 punkte įrašytas Sutarties terminas (iki 2016 m. liepos 23 d.) buvo nurodytas suklydus. Šią aplinkybę patvirtina ir šios sutarties 2 punkto nuostata, kad sutartis sudaroma dviems metams. Skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 23 d. dveji metai sueitų 2015 m. liepos 23 d. Be to, tiek A. K., tiek ir A. K. patvirtino, kad 2013 m. liepos 23 d. sutartis buvo sudaryta siekiant joje nustatyti didesnę nuomos kainą, nei buvo sulygta 2010 m. liepos 23 d. Sutartyje. Todėl 2013 m. liepos 23 d. privačios žemės nuomos sutartis laikytina 2010 m. liepos 23 d. Sutarties pakeitimu (CK 6.192 str. 4 d.).
CK 6.559 straipsnyje nustatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
Šiuo konkrečiu atveju 2010 m. liepos 23 d. privačios žemės nuomos sutartis buvo įregistruota viešame Nekilnojamojo turto registre, todėl galioja naujajam žemės savininkui A. K..
Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad su A. K. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo jis kalbėjosi iš karto po mamos E. G. K. mirties, 2014 m. gegužės mėnesį, A. K. teigimu, jie susitarė nuomos sutartį nutraukti po trijų mėnesių. Be to, kaip nurodė A. K., dar kartą šiuo klausimu su A. K. jis kalbėjosi 2014 m. rugpjūčio 22 d., susitarė, kad nuomos sutartį nutrauks A. K. nuėmus derlių. A. K. šias A. K. nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė, nurodydamas, kad po motinos mirties A. K. norėjo pasikalbėti apie žemės nuomos reikalus, tačiau pokalbis buvo abstraktus, todėl A. K. pasiūlė A. K. apie tai pasikalbėti vėliau. Kaip nurodė A. K., vėliau jokio pokalbio, juo labiau susitarimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pasiekta nebuvo.
Sprendžiant, ar 2010 m. liepos 23 d. Sutartis buvo nutraukta, pažymėtina tai, kad tiek 2010 m. liepos 23 d. Sutarties 5 punkto nuostata, tiek ir įstatymų leidėjo CK 6.546 straipsnyje įtvirtinta nuostata nustato žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką. Akivaizdu, kad Sutartis galėjo būti nutraukta tik raštu įspėjus nuomininką apie Sutarties nutraukimą. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 2010 m. liepos 23 d. Sutarties nutraukimą iki apsėjant A. K. pagal Sutartį nuomojamą žemę A. K. nepateikė.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, CK 6.564 straipsnyje įtvirtintą žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką, teismas laiko, kad 2010 m. liepos 23 d. privačios žemės nuomos sutartis 2014 m. rugsėjo mėnesį, kuomet A. K. šią žemę savavališkai apsėjo, nebuvo nutraukta. Todėl darytina išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo įrodyta, kad A. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t.y. išdirbo ir apsėjo išnuomotą ūkininkui A. K. žemę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį.
Todėl Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015-01-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
A. K. skundo netenkinti ir palikti Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015-01-07 nutarimą nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Edita Dambrauskienė