Civilinė byla Nr. 2-57-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00710-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos restruktūrizavimo byloje, trečiasis asmuo – restruktūrizuojama UAB „Arvi kalakutai“ komanditinė ūkinė bendrija.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas prašė patvirtinti 6 143 235,17 Eur finansinį reikalavimą atsakovės UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – KŪB) restruktūrizavimo byloje.
2. Restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo administratorius prašė netvirtinti šio kreditorės reikalavimo. Nurodė, kad didžiąją dalį šio reikalavimo sudaro reikalavimas pagal laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė laidavo už UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prievoles. Bankas nepateikė duomenų, kokio dydžio finansavimas ir kokiomis sąlygomis buvo suteiktas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB; taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad apie skolininkės prisiimamas prievoles po laidavimo sutarčių sudarymo buvo pranešama laiduotojai. Bankas, reikšdamas analogiškus reikalavimus tiek pagrindinei skolininkei, tiek laiduotojai, siekia nepagrįstai praturtėti. Be to, pagrindinės skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo byloje yra ginčijamas AB Šiaulių banko reikalavimas, todėl nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą laiduotojos restruktūrizavimo byloje.
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino kreditorės AB Šiaulių banko 6 143 235,17 Eur finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo byloje. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2020 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta dalis (3 565 731,39 Eur) kreditorės AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pagrindinė skolininkė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl konstatavo, kad buvo pažeistos šios solidarios skolininkės teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino kreditorės AB Šiaulių banko 3 565 731,39 Eur finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo byloje, nurodydamas, kad ši UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolė yra solidari su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1353-230/2020 2020 m. liepos 3 d. daline nutartimi patvirtintu AB Šiaulių banko 3 783 015,50 Eur dydžio finansiniu reikalavimu UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo byloje; priteisė kreditorei AB Šiaulių bankui 450 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB administravimui skirtų lėšų.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB su AB Šiaulių banku 2016 m. spalio 3 d. sudarė Finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-004-00. Šios sutarties pagrindu AB Šiaulių bankas ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudarė šias sutartis: 2016 m. spalio 3 d. sudarė kredito sutartį Nr. KR03-234/11, 2016 m. spalio 3 d. – kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00, 2016 m. spalio 6 d. – lizingo sutartį Nr. FS-163-01894, 2016 m. spalio 12 d. – lizingo sutartį Nr. FS-163-01896, 2016 m. gruodžio 15 d. – lizingo sutartį Nr. FS-164-02477, 2016 m. gruodžio 7 d. – lizingo sutartį Nr. FS-164-02478, 2016 m. gruodžio 19 d. – lizingo sutartį Nr. FS-164-02568, 2016 m. gruodžio 15 d. – lizingo sutartį Nr. FS-164-02573, 2017 m. sausio 18 d. – lizingo sutartį Nr. FS-171-02779, 2017 m. sausio 18 d. – lizingo sutartį Nr. FS-171-02780, 2017 m. vasario 14 d. – lizingo sutartį Nr. FS-171-03000, 2017 m. kovo 27 d. – lizingo sutartį Nr. FS-171-03341, 2017 m. birželio 7 d. – lizingo sutartį Nr. FS-172-04058, 2017 m. birželio 7 d. – lizingo sutartį Nr. FS-172-04059, 2017 m. rugpjūčio 14 d. – lizingo sutartį Nr. FS-173-04650, 2018 m. gegužės 23 d. – lizingo sutartį Nr. FS-182-07066, 2018 m. gegužės 29 d. – lizingo sutartį Nr. FS-182-07188, 2018 m. rugpjūčio 13 d. – lizingo sutartį Nr. FS-183-07945. 2018 m. liepos 26 d. laidavimo sutartimi atsakovė, kaip UAB „Arvi kalakutai“ KŪB laiduotoja, įsipareigojo laiduoti kreditorei AB Šiaulių bankui 4 800 000 Eur suma pagal 2016 m. spalio 3 d. AB Šiaulių banko ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudarytą Finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-004-00. Laiduotoja už UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu AB Šiaulių bankui ta pačia suma kaip ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB visą Finansavimo sutarties galiojimo laikotarpį (Laidavimo sutarties 3.1 punktas).
6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo byloje 2020 m. liepos 3 d. daline nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1353-230/2020) patvirtino kreditorės AB Šiaulių banko 3 783 015,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 494 174,56 Eur (skola – 1 490 200 Eur, palūkanos – 3 861,36 Eur ir delspinigiai – 113,20 Eur) pagal UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir AB Šiaulių banko 2013 m. gruodžio 19 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. KR03-234/11, taip pat 1 356 307,78 Eur (skola – 1 352 763,14 Eur, palūkanos – 3 544,64 Eur) pagal UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir AB Šiaulių banko 2016 m. spalio 3 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00, be to, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir AB Šiaulių bankas 2016 m. spalio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-163-01894, 2016 m. spalio 12 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-163-01896, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02477, 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02478, 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02568, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02573, 2017 m. sausio 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-02779, 2017 m. sausio 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-02780, 2017 m. vasario 14 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-03000, 2017 m. kovo 27 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-03341, 2017 m. birželio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-172-04058, 2017 m. birželio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-172-04059, 2017 m. rugpjūčio 14 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-173-04650, 2018 m. gegužės 23 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-182-07066, 2018 m. gegužės 29 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-182-07188, 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-183-07945, 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FK-153-03258, 2016 m. balandžio 19 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00790, 2016 m. balandžio 26 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00829, 2016 m. balandžio 26 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-162-00857, pagal kurias skola sudaro 912 729,34 Eur. Taip pat, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir AB Šiaulių bankas 2019 m. balandžio 10 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-390039/BU, pagal kurią skola sudaro 19 803,82 Eur.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1373-781/2020 Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinę nutartį paliko nepakeistą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis), konstatavo, kad kreditorės finansinį reikalavimą patvirtina byloje pateikta lizingo sutarčių informacija, 2020 m. sausio 21 d. pažyma apie įsiskolinimą AB Šiaulių bankui, bendrosios lizingo sąlygos, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB skolos AB Šiaulių bankui apskaičiavimas 2019 m. gruodžio 17 d. pagal kredito sutartį Nr. KLS-2016-068-00, paskolos mokėjimo informacija, paskolos ir palūkanų mokėjimo informacija. Teismas pažymėjo, kad skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir laiduotojos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolės kreditorei AB Šiaulių bankui dydis skiriasi tik ta dalimi, kuria yra apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, ir tokia situacija yra susiklosčiusi dėl skirtingu laikotarpiu skolininkei ir laiduotojai iškeltų restruktūrizavimo bylų.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidariosios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas bus patvirtintas abiejuose restruktūrizavimo procesuose, savaime nesudaro sąlygų teigti, jog šie reikalavimai bus patenkinti ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo bylose. Tenkinant šiuos reikalavimus lieka nepaneigta pareiga laikytis išieškojimo iš solidariųjų skolininkų taisyklių. Kreditorė negali iš skolininkių išieškoti daugiau, negu yra reali skola, o padengus dalį skolos, finansinis reikalavimas yra tikslinamas, jį sumažinant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovė restruktūrizuojama UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo AB Šiaulių banko papildomo 3 565 731,39 Eur dydžio reikalavimo restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo byloje tvirtinimo klausimą. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas neatsižvelgė į administratoriaus prieštaravimuose nurodytus argumentus, kad bankas nepateikė duomenų, kokio dydžio finansavimas ir kokiomis sąlygomis buvo suteiktas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB kreditavimo sutarčių pagrindu. Banko pateiktuose dokumentuose atsispindi tik skolų, palūkanų, delspinigių ir likutinių verčių sumos, tačiau nėra nurodoma ir paaiškinta, kaip šios sumos yra suskaičiuotos. Vien pridedamos nevisos apimties sutartys šių aplinkybių nepatvirtina, nes šių sutarčių vykdymo eigoje finansavimo sumos keitėsi.
11.2. Bankas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad apie skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prisiimamas prievoles po 2018 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutarties sudarymo (didinančias laiduotojos atsakomybę) buvo pranešama UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB. Bankas pateikė tik galutines tariamų skolų sumas, tačiau šiuo atveju svarbu, ar pradiniai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prisiimami įsipareigojimai neviršijo Finansavimo sutartyje numatytų limitų. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Teismas nepasisakė dėl šių administratoriaus argumentų.
11.3. Teismas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nesiaiškino tikrųjų laiduotojos ketinimų, netyrė, ar analogiški laiduotojai protingi asmenys būtų prisiėmę neribotą ir neapibrėžtą atsakomybę už kito juridinio asmens esamas ir būsimas prievoles bankui. Teismas neištyrė 2018 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir neatsižvelgė, jog 2018 m. lapkričio 26 d. laidavimo sutartis sudaryta išimtinai pagal banko pasiūlytas sąlygas (kaip įprastai būna tokių sutarčių sudarymo praktikoje).
11.4. Bankas pareiškė analogiškus reikalavimus tiek UAB „Arvi kalakutai“ KŪB (pagrindinei skolininkei), tiek UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB (laiduotojai) ir tokiu būdu siekia dvigubo reikalavimų patenkinimo, neatsižvelgdamas į tai, kad banko reikalavimai yra pakankamai užtikrinti pagrindinei skolininkei ir tretiesiems asmenims priklausančio turto įkeitimu ir galės būti patenkinti pagrindinės skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo proceso metu. Teismas neatsižvelgė į restruktūrizavimo proceso specifiką: banko reikalavimų patvirtinimas abiejų įmonių (tiek skolininkės, tiek laiduotojos) restruktūrizavimo bylose reiškia, kad banko reikalavimų tenkinimas privalomai turi būti įtraukiamas tiek į skolininkės, tiek į laiduotojos restruktūrizavimo planus ir jų dalimi esančius abiejų įmonių verslo planus restruktūrizavimo laikotarpiu. Tokiu atveju tie patys banko reikalavimai būtų tenkinami tuo pačiu metu tiek pagrindinės skolininkės, tiek laiduotojos restruktūrizavimo procese, todėl bankas nepagrįstai praturtėtų.
11.5. Teismo išvada, kad šios bylos metu atsiradusios išlaidos yra priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, yra nepagrįsta. Šis ginčas vyksta ne bankroto, o restruktūrizavimo byloje, taip pat šis ginčas nėra susijęs su bankrutuojančios įmonės turto gausinimu ir išsaugojimu, restruktūrizavimo proceso ir jame vykstančių teisinių procesų tikslai ir paskirtys yra kitos.
12. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:
12.1. Restruktūrizuojamos UAB „Arvi kalakutai“ KŪB neįvykdytų prievolių bankui, už kurias yra laidavusi atsakovė, dydis yra nustatytas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis (Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. daline nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1353-230/2020, kuri palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1373-781/2020). Administratorius nėra pateikęs duomenų, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. restruktūrizuojama UAB „Arvi kalakutai“ KŪB būtų bankui įvykdžiusi savo prievoles ar jas sumažinusi ir tokiu būdu būtų sumažėjusi atsakovės laidavimo apimtis.
12.2. Per visą laikotarpį nuo laidavimo sutarties sudarymo atsakovė nė karto nesikreipė į banką dėl laidavimo sutarties modifikavimo ar prašymo atleisti atsakovę nuo laidavimo prievolių įvykdymo, taip pat neišsakė savo prieštaravimo dėl tariamai per didelės laidavimo apimties. Administratorius nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovės kaip laiduotojos prievolės būtų pasibaigusios CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.
12.3. Atsakovė ir trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Arvi kalakutai“ KŪB yra susiję per akcininkus ir valdymo struktūrą juridiniai asmenys, todėl atsakovė yra laidavusi ir įkeitusi savo turtą už trečiojo asmens prievoles bankui, o trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB „Arvi kalakutai“ KŪB yra laidavęs ir įkeitęs savo turtą už atsakovės prievoles bankui. Laidavimas už susijusį asmenį yra normali praktika finansavimo teisiniuose santykiuose.
12.4. Bankas negali iš skolininkų išieškoti daugiau, negu yra reali skola, o be to, padengus dalį skolos, kreditoriaus reikalavimas yra tikslinamas, jį sumažinant.
12.5. Atsakovės administratorius, nepagrįstai ginčydamas banko reikalavimus atsakovės restruktūrizavimo byloje, turėjo įvertinti aplinkybę, kad bankas patirs su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
14. Byloje sprendžiamas ginčas dėl kreditorės AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo byloje.
15. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą, todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-170/2013; 2017 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-978-370/2017).
16. Nagrinėjamu atveju restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo administratorius ginčija kreditorės AB Šiaulių banko 3 565 731,39 Eur reikalavimą, kildinamą iš 2018 m. liepos 26 d. laidavimo sutarties (toliau – Laidavimo sutartis). Šia sutartimi apeliantė laidavo už pagrindinės skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB 4 480 000 Eur dydžio pinigines prievoles kreditorei AB Šiaulių bankui pagal jų 2016 m. spalio 3 d. sudarytą Finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-004-00 (toliau – Finansavimo limito sutartis). Laiduotoja įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB visu Finansavimo sutarties galiojimo laikotarpiu (Laidavimo sutarties 3.1 punktas).
17. Kreditorė AB Šiaulių bankas nurodė, kad pagrindinei skolininkei UAB „Arvi kalakutai“ KŪB yra iškelta restruktūrizavimo byla, ši įmonė bankui prievolių nebevykdo, neįvykdytų prievolių bankui suma sudaro 3 565 731,39 Eur. Iš kreditorės pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal Finansavimo limito sutartį šalys susitarė, jog šios sutarties pagrindu šalys turi teisę finansavimo limito ribose sudaryti finansavimo sandorius (Finansavimo limito sutarties 4.1 punktas). Vėlesniais šalių susitarimais finansavimo limitas buvo atitinkamai didinamas / mažinamas. Kreditorė byloje pateikė Finansavimo limito sutarties pagrindu su UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudarytus finansavimo sandorius, pagal kuriuos susidarė minėta skola.
18. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Finansavimo limito sutarties pagrindu AB Šiaulių bankas ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB susitarė pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. KR03-234/11 sąlygas. Pagal šį sandorį kredito gavėjai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB buvo suteiktas kreditas; 2019 m. balandžio 11 d. susitarime Nr. 7 dėl minėtos sutarties pakeitimo šalys patvirtino, kad negrąžintas kredito likutis yra 1 578 800 Eur; galutinis grąžinimo terminas – 2021 m. lapkričio 25 d. Kreditorė byloje pateikė detalų skolos pagal šį sandorį apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 17 d. skola buvo 1 497 225,37 Eur, kurią sudaro 1 490 147,75 Eur negrąžintas kreditas ir 7 077,62 Eur palūkanos.
19. Be to, Finansavimo limito sutarties pagrindu AB Šiaulių bankas ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB 2016 m. spalio 3 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią bankas suteikė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB 1 450 000 Eur dydžio kredito liniją, kurios paskutinis grąžinimo terminas – 2020 m. spalio 3 d. Iš kreditorės pateikto detalaus skolos pagal šį sandorį apskaičiavimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 17 d. skola buvo 1 341 957,96 Eur, kurią sudaro 1 335 706,64 Eur negrąžintas kreditas ir 6 251,32 Eur palūkanos.
20. Likusią apeliantės ginčijamo kreditorės reikalavimo dalį (726 548,06 Eur) sudaro įsiskolinimai pagal finansinės nuomos ir lizingo sutartis, kurias Finansavimo limito sutarties pagrindu AB Šiaulių bankas ir UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudarė 2016 m. spalio 6 d. (Nr. FS-163-01894), 2016 m. spalio 12 (Nr. FS-163-01896), 2016 m. gruodžio 15 d. (Nr. FS-164-02477), 2016 m. gruodžio 7 d. (Nr. FS-164-02478), 2016 m. gruodžio 19 d. (Nr. FS-164-02568), 2016 m. gruodžio 15 d. (Nr. FS-164-02573), 2017 m. sausio 18 d. (Nr. FS-171-02779), 2017 m. sausio 18 d. (Nr. FS-171-02780), 2017 m. vasario 14 d. (Nr. FS-171-03000), 2017 m. kovo 27 d. (Nr. FS-171-03341), 2017 m. birželio 7 d. (Nr. FS-172-04058), 2017 m. birželio 7 d. (Nr. FS-172-04059), 2017 m. rugpjūčio 14 d. (Nr. FS-173-04650), 2018 m. gegužės 23 d. (Nr. FS-182-07066), 2018 m. gegužės 29 d. (Nr. FS-182-07188) ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. (Nr. FS-183-07945). AB Šiaulių banko pažymoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. UAB „Arvi kalakutai“ KŪB skola pagal šias sutartis iš viso 726 548,06 Eur, kurią sudaro 391 108,31 Eur likutinė turto vertė pagal grafiką (su PVM), 324 685,66 Eur pradelsta suma (su PVM), 10 754,09 Eur delspinigiai.
21. Apeliantė teigia, kad kreditorė nepateikė duomenų, kokio dydžio finansavimas ir kokiomis sąlygomis buvo suteiktas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB kreditavimo sutarčių pagrindu. Apeliantės teigimu, AB Šiaulių banko pateiktuose dokumentuose atsispindi tik skolų, palūkanų, delspinigių ir likutinių verčių sumos, tačiau nėra nurodoma ir paaiškinta, kaip šios sumos yra suskaičiuotos. Vien pridedamos nevisos apimties sutartys šių aplinkybių nepatvirtina, nes šių sutarčių vykdymo eigoje finansavimo sumos keitėsi.
22. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Kreditorė byloje yra pateikusi visų minėtų finansavimo sandorių specialiąsias dalis su pridedamais kreditų grąžinimo grafikais ir vėlesniais šių sutarčių pakeitimais, iš kurių matyti, kokio dydžio finansavimas ir kokiomis esminėmis sąlygomis buvo suteiktas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB pagal kiekvieną konkretų sandorį. Byloje taip pat yra pateiktos detalizacijos skolų, susidariusių pagal 2013 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr. KR03-234/11 ir 2016 m. spalio 3 d. kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00 bei šios nutarties 20 punkte nurodytas finansinės nuomos ir lizingo sutartis. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija apie skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB pradelstus kreditų grąžinimo ir palūkanų mokėjimus, pavėluotas dienas, neapmokėtas sąskaitas ir kiti duomenys, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos kreditorės nurodytos skolų, palūkanų, delspinigių ir likutinių verčių sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių rašytinių įrodymų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog kreditorės AB Šiaulių banko 3 565 731,39 Eur reikalavimas yra pagrįstas (CPK 185 straipsnis).
23. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apygardos teismas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo byloje 2020 m. liepos 3 d. daline nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1353-230/2020) patvirtino kreditorės AB Šiaulių banko 3 783 015,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas skolininkės neįvykdytomis prievolėmis pagal tas pačias sutartis, t. y. 2013 m. gruodžio 19 d. kredito sutartį Nr. KR03-234/11, 2016 m. spalio 3 d. kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00, taip pat minėtas finansinės nuomos ir lizingo sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB atskirąjį skundą, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1373-781/2020) Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinę nutartį paliko nepakeistą. Iš šių teismo nutarčių matyti, kad kreditorė AB Šiaulių bankas UAB „Arvi kalakutai“ KŪB restruktūrizavimo byloje savo reikalavimą grindė tokiais pačiais įrodymais, o skolos dydis iš esmės skiriasi tik ta dalimi, kuria yra apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Kreditorė paaiškino, kad tokie neatitikimai susidarė dėl skirtingu laikotarpiu skolininkei ir laiduotojai iškeltų restruktūrizavimo bylų.
24. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
25. Šioje byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų kreditorės pateiktus duomenis apie UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įsiskolinimus pagal nurodytus finansavimo sandorius. Trečiojo asmens procesiniu statusu į bylą įtraukta pagrindinė skolininkė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB šioje byloje taip pat neginčijo kreditorės pateiktų skolų apskaičiavimų kaip neteisingų.
26. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
27. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui.
28. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai gali būti: aplinkybės, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Be to, minėta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir AB Šiaulių banko 2016 m. spalio 3 d. sudaryta Finansavimo limito sutartis apima visus šios nutarties 18–20 punktuose nurodytus finansavimo sandorius, kurių pagrindu susidarė bendras 3 783 015,50 Eur dydžio įsiskolinimas. Iš Finansavimo limito sutarties ir minėtų finansavimo sandorių sąlygų matyti, kad pastarosios sutartys yra Finansavimo limito sutarties dalys, t. y. Finansavimo limito sutartimi buvo nustatytas tik banko finansuojamas piniginis limitas, pats finansavimas buvo teikiamas įvairiais sandoriais (kredito, finansinės nuomos, lizingo ir kitomis sutartimis). Taigi apeliantei laidavus už UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prievolių pagal Finansavimo limito sutarties tinkamą vykdymą, tuo pačiu buvo laiduojama už šios sutarties pagrindu sudaromų konkrečių finansavimo sandorių vykdymą.
30. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad po Laidavimo sutarties sudarymo skolininkė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prisiėmė prievoles, didinančias laiduotojos atsakomybę, be pastarosios sutikimo. Pažymėtina, kad pagal Laidavimo sutarties 3.2 punktą šalys susitarė ir laiduotoja sutiko, kad visos Finansavimo limito sutarties sąlygos (įskaitant kredito sumos, palūkanų didinimą, kredito grąžinimo termino pratęsimą ir pan.) būtų keičiamos be atskiro laiduotojos sutikimo, ir toks Finansavimo limito sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, t. y. laidavimas bus galiojantis visu Finansavimo limito sutarties galiojimo laikotarpiu Finansavimo limito sutartyje ir Laidavimo sutartyje nurodyta apimtimi.
31. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad po 2018 m. liepos 26 d. Laidavimo sutarties sudarymo buvo sudarytas 2019 m. balandžio 11 d. UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir AB Šiaulių banko susitarimas dėl Finansavimo limito sutarties pakeitimo, kuriuo finansavimo limito suma buvo padidinta nuo 4 480 000 Eur iki 5 000 000 Eur, tokiam Finansavimo limito sutarties sąlygų pakeitimui laiduotojos sutikimas nebuvo reikalingas (Laidavimo sutarties 3.2 punktas).
32. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar pradiniai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prisiimami įsipareigojimai neviršijo Finansavimo limito sutartyje nustatyto finansavimo limito. Kaip minėta, kreditorė byloje yra pateikusi visų Finansavimo limito sutarties pagrindu su UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudarytų finansavimo sandorių, kuriais grindžia ginčijamą reikalavimą, esmines sąlygas. Jose yra nustatytos pagrindinei skolininkei suteikiamų kreditų sumos, palūkanų ir delspinigių dydžiai, finansuojamos sumos turtui įsigyti pagal finansinės nuomos ir lizingo sutartis bei kiti įsipareigojimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos bylos duomenis, neturi pagrindo spręsti, kad pagrindinės skolininkės prisiimti įsipareigojimai viršijo Finansavimo limito sutartyje nustatytą limitą. Apeliantė jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
33. Nenustačius laiduotojos teisių pažeidimo dėl atsakomybės padidėjimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies, kuria apeliantė remiasi atskirajame skunde. Juolab kad ginčijamo kreditorės reikalavimo suma (3 783 015,50 Eur) neviršija Laidavimo sutartyje nustatytos laiduotojos atsakomybės apimties (4 480 000 Eur).
34. Atskirojo skundo argumentai, kad Laidavimo sutartis turėjo būti aiškinama atsižvelgiant į tikrąją sutarties šalių valią, vertintini kaip nepagrįsti. Apeliantės nemokumo administratorius ne tik nėra šios sutarties šalis, tačiau nenurodė ir jokių esminių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti galimai kitokią laiduotojos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, Laidavimo sutarties sąlygos yra aiškios, dėl to, nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad šios sutarties sąlygos neatitinka tikrosios šalių valios. Atskirojo skundo argumentas, kad joks protingas asmuo nebūtų prisiėmęs neapibrėžtos laidavimo prievolės, taip pat nepagrįstas, kadangi šiuo atveju laidavimas buvo apribotas konkrečia 4 480 000 Eur suma. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020 nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB analogiška 2017 m. birželio 23 d. laidavimo sutartimi yra laidavusi už atsakovės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievoles pagal pastarosios 2016 m. spalio 3 d. sudarytą finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-005-00, todėl šiems subjektams, susijusiems per valdymo organus ir dalyvius, buvo (turėjo būti) žinomos kreditorės AB Šiaulių banko siūlomos verslo finansavimo sąlygos ir sudarytų sutarčių turinys.
35. Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir įkeitimo santykį, yra nurodęs, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vieno kitam nepriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi tais atvejais, kai prievolė užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o laidavimo sutartyje nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą. Kreditoriui pasirinkus reikalauti skolos iš laiduotojo, šis privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinę prievolę, o jam atsisakius tai daryti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises.
36. Nurodyta kasacinio teismo praktika paneigia atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog AB Šiaulių banko reikalavimai pagal Finansavimo limito sutartį yra užtikrinti pagrindinei skolininkei ir tretiesiems asmenims priklausančio turto įkeitimu. Pagal Laidavimo sutarties 3.1 punktą laiduotojos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolė yra solidarioji. Taigi AB Šiaulių bankas turi teisę reikalauti, kad laiduotoja UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, kaip solidarioji bendraskolė, vykdytų savo solidariąją prievolę, kuri yra saistoma tik bankui neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio, tačiau nėra saistoma banko galimybėmis gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš pagrindinės skolininkės įkeisto turto.
37. Dėl to nesutiktina su apeliantės argumentais, kad banko reikalavimų patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, tiek už ją laidavusios UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo bylose reiškia dvigubą AB Šiaulių banko reikalavimų patenkinimą ar kreditorės nepagrįstą praturtėjimą. Pažymėtina, kad vien finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia besąlyginio jo patenkinimo. Kreditorė AB Šiaulių bankas, prašydama patvirtinti tapačius finansinius reikalavimus skolininkės ir laiduotojos restruktūrizavimo bylose, pasinaudojo įstatymo suteikta kreditoriaus interesų apsauga iš abiejų solidariųjų bendraskolių reikalauti prievolės įvykdymo. Kaip minėta, laiduotojui įvykdžius prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Šiuo atveju bendraskolių prievolių santykis galės (turės) būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susijęs su įmonės nemokumo proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Jei atsakovas, atstovaujamas administratoriaus, nesutinka su ieškovo jam pareikštais turtiniais reikalavimais, siekdamas sutaupyti įmonės turto, ir patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms. Dėl to tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
39. Vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kuriais remiantis ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB administravimui skirtų lėšų. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, nesutiko su kreditorės jai pareikštais turtiniais reikalavimais, siekdama sutaupyti įmonės turtą ir išvengti prievolės vykdymo. Tokiu atveju priešingos šalies patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal cituojamą kasacinio teismo praktiką, priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms. Nors kasacinio teismo išaiškinimai buvo atlikti juridinių asmenų bankroto bylose, tačiau jie aktualūs ir įmonių restruktūrizavimo bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020, pasisakydamas analogišku ginčo klausimu, yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš administravimo lėšų paskirtis yra panaikinti bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo riziką. Kadangi ne tik bankrutuojančios, tačiau ir restruktūrizuojamos įmonės turi rimtų finansinių sunkumų, todėl bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo rizika restruktūrizavimo bylose taip pat išlieka didelė. Restruktūrizavimo procesas neretai nutrūksta ir pradedama bankroto procedūra, kurioje dalyvauja tie patys kreditoriai. Taigi bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš restruktūrizuojamos įmonės administravimui skirtų lėšų laikytinas pagrįstu.
40. AB Šiaulių bankas nepateikė prašymo ir dokumentų apie savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės nemokumo administratoriaus skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Romualda Janovičienė
Vigintas Višinskis