Civilinė byla Nr. 2A-1260-553/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00090-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BUDEKOS statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BUDEKOS statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos muzikos ir teatro akademija“ dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas viešojo pirkimo sąlygų, įpareigojančių tiekėją pateikti perkančiajai organizacijai avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą, tinkamo įvykdymo klausimas.

2.       Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su atsakovės viešosios įstaigos „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos“ (toliau – LMTA) 2019 m. sausio 3 d. sprendimu atsisakyti nagrinėti ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pretenziją, yra pagrįsti ir išnagrinėti bylą iš esmės; 2) pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2018 m. gruodžio 7 d. su atsakove sudarytos Rangos darbų sutarties 15.2 punkte nustatytus reikalavimus bei pateikė dokumentus, kurie tinkamai užtikrina tiek paminėtos sutarties įvykdymą, tiek ir avansinio mokėjimo grąžinimą; 3) pripažinti, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė Rangos darbų sutartį ir niekada nebuvo atsisakiusi ją sudaryti bei tinkamai vykdyti; 4) priteisti iš atsakovės 3 245,57 Eur žalos atlyginimą; 5) taikyti atsakovei alternatyvią sankciją – skirti baudą, sudarančią 10 procentų Rangos darbų sutarties vertės; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės vykdyto viešojo pirkimo „Pastato, Giedraičių g. 57, Vilnius, remonto darbų pirkimas“ (pirkimo numeris 409905) (toliau – Pirkimas) pagrindu 2018 m. gruodžio 7 d. pasirašė su pastarąja Rangos darbų sutartį. 2018 m. gruodžio 18 d. raštu atsakovė informavo, kad neįvykdžius Rangos darbų sutarties 15.2 punkto, kuris įpareigoja rangovą pateikti užsakovui avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą (banko garantijos raštą), laikytina, jog ieškovė atsisakė sudaryti Rangos darbų sutartį, todėl Pirkimo sąlygų 11.4 punkto pagrindu sutartis buvo sudaryta su UAB „Alža“. 2018 m. gruodžio 28 d. pretenzija ieškovė inicijavo perkančiosios organizacijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto peržiūros procedūrą, tačiau 2019 m. sausio 3 d. sprendimu LMTA pripažino pretenziją nenagrinėtina ir ją atmetė.

4.       Ieškovės teigimu, Rangos darbų sutarties 15.2 punkto reikalavimą ji įvykdė, pateikdama atsakovei trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. gruodžio 14 d. avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą. Dėl netikslių ir dviprasmiškų Pirkimo sąlygų bei formalaus pateiktų dokumentų vertinimo atsakovė nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas nėra tinkamas ir Rangos darbų sutartį atsisakoma sudaryti. Turėdama pagrįstus ir teisėtus lūkesčius vykdyti paminėtą sutartį, ieškovė įsigijo sutarties vykdymui reikalingų medžiagų ir įrankių už 1 397, 77 Eur bei patyrė netiesioginių nuostolių – dėl prarastos galimybės įvykdyti ginčo sutartį negavo 1 847, 80 Eur pajamų, todėl iš atsakovės jai priteistina 3 245,57 Eur žalos atlyginimo.

5.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. Ieškovė apie netinkamą jos įsipareigojimų įvykdymą perkančiosios organizacijos buvo informuota 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2019 m. sausio 18 d., praleisdama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą.

6.       Nesutikimą su ieškovės materialiniais reikalavimais atsakovė motyvavo Pirkimo sąlygų 11.4, 13.4 punktais, kurie nustato, kad nepateikus avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, Pirkimo sutartis neįsigalioja. Ieškovės teiginiai, kad avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas yra lygiavertė banko garantijai prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – nepagrįsti. Prievolė pagal laidavimo draudimo liudijimą yra šalutinė, t. y. priklausoma nuo pagrindinės, o banko garantija yra savarankiška prievolė, todėl pastaroji geriau užtikrina kreditoriaus interesus. Dėl žalos atlyginimo reikalavimo atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodytas medžiagas ir įrankius įsigijo Rangos darbų sutarčiai neįsigaliojus, todėl pasiruošimo ar darbų vykdymo iki sutarties įsigaliojimo rizika tenka jai pačiai. Tuo labiau kad ginčo sutartis neįsigaliojo dėl ieškovės kaltės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 13.3-13.4 punktuose tiekėjui buvo numatytas įpareigojimas per 5 darbo dienas nuo Rangos darbų sutarties pasirašymo dienos pateikti perkančiajai organizacijai avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą (banko garantijos raštą) visai sutarties sumai ir sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą). Pirkimo sutarties 6.1 punktas nustatė, kad pasirašius Pirkimo sutartį, tiekėjas per 5 darbo dienas privalo pateikti perkančiajai organizacijai avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą. Teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygos dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo buvo suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, nurodant, kad perkančiajai organizacijai tinkamas avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo būdas yra banko garantija, kiti prievolių užtikrinimo būdai nurodyti nebuvo. Nenustatęs, kad ieškovei Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir kad ji kreipėsi į atsakovę dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo (CPK 178 straipsnis), teismas darė išvadą, jog ieškovė reikalavimą dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo banko garantija suprato tinkamai.

9.       Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad jos perkančiajai organizacijai pateiktas avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas yra lygiavertė Pirkimo sąlygose nustatytai banko garantijai prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalimi, 6.90-6.96 straipsniais, 6.78-6.89 straipsniais, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2117/2013, pateiktais išaiškinimais, teismas sprendė, kad laidavimo draudimas ir banko garantija yra skirtingos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – skiriasi šių priemonių pobūdis, jų suteikiamos apsaugos sąlygos. Išanalizavęs ieškovės pateikto AB „Lietuvos draudimas“ avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, teismas nustatė, kad nurodytos draudimo bendrovės įsipareigojimas atlyginti atsakovės nuostolius priklausytų nuo pastarosios Pirkimo sutarties sąlygų vykdymo, raštiško prašymo atlyginti nuostolius pagrįstumo, AB „Lietuvos draudimas“ atlikto sutarties vykdymo aplinkybių vertinimo rezultatų. Atsižvelgęs į tai, kad banko garantijos pagrindu bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis), teismas konstatavo, jog banko garantija žymiai geriau užtikrina perkančiosios organizacijos interesus nei laidavimo draudimas. Tokią savo išvadą teismas motyvavo ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad draudimo išmokos išmokėjimas pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį paprastai yra siejamas su draudimo taisyklėmis, o tai reiškia, kad tokiu atveju gali būti reikalaujama įrodyti naudos gavėjo turtinių interesų pažeidimą, kad naudos gavėjo pretenzija yra draudiminis įvykis ir t.t., kas akivaizdu, jog apsunkina kreditoriaus padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1005-302/2016).

10.       Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė Pirkimo sąlygas, tarp ginčo šalių pasirašyta Rangos darbų sutartis neįsigaliojo, todėl atsakovė įgijo teisę siūlyti Pirkimo sutartį sudaryti tiekėjai, kurios pasiūlymas buvo pirmas po ieškovės – UAB „Alža“. 

11.       Teismas papildomai nepasisakė dėl pirmojo ieškinio reikalavimo, pažymėdamas, kad šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-819-790/2019, ir atmetė kitus ieškinio reikalavimus, kuriuos laikė išvestiniais iš atmesto antrojo ieškinio reikalavimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ginčo Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai išreikštas siekis gauti visų tiekėjo vykdytinų prievolių užtikrinimą, tačiau perkančioji organizacija netiksliai ir dviprasmiškai nurodė būdus, kuriais turi būti užtikrintas Pirkimo sutarties prievolių įvykdymas. Paminėta aplinkybė lėmė apeliantės įsitikinimą, kad perkančiajai organizacijai yra priimtini abu Pirkimo sutarties 15.2 punkte nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai – tiek laidavimas, tiek banko garantija. Reikalavimas dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo banko garantija apeliantei tapo aiškus tik gavus atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. raštą dėl nurodyto dokumento nepateikimo.

12.2.       Atlikus pažodinį Pirkimo sutarties 15.2 punkto aiškinimą, atkreiptinas dėmesys, kad, turėdama aiškų tikslą užtikrinti tinkamą sutartyje nustatytų prievolių įvykdymą, perkančioji organizacija apsiribojo sakinio įterpinyje skliaustuose pateiktu savo požiūriu ir (arba) papildoma pastaba dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo būdo. Aptariamo Pirkimo sutarties punkto nuostata dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo yra aiški ir konkreti, tuo tarpu skliaustuose pateiktas įterpinys gali būti vertinamas tik kaip papildoma pastaba, o ne tinkamai išreikštas ir privalomas reikalavimas ginčo Pirkime dalyvavusiems tiekėjams.

12.3.       Pasitelkus bendrąsias logikos taisykles, manytina, kad rengdama Pirkimo dokumentus, atsakovė privalėjo vienodai aprašyti jai priimtiną Pirkimo sutarties įvykdymo ir avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo būdą. Be to, atsakovė turėjo atsižvelgti, kad Pirkimo sutartyje aprašo du skirtingai reglamentuojamus santykius ir turi tikslą gauti skirtingas kiekvienos prievolės įvykdymą užtikrinančias priemones. Atsižvelgiant į tai, nederėjo tame pačiame Pirkimo sutarties 15.2 punkte aprašinėti ir garantijos, ir laidavimo, nurodant, kad vienos prievolės įvykdymo užtikrinimui galima pateikti alternatyvias priemones, o kitos – tik banko garantiją.

12.4.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o jas aiškinant pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Vertinant tikruosius atsakovės ketinimus, apeliantei buvo akivaizdu, kad atsakovė siekė gauti Rangos darbų sutartyje nustatytų rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, todėl sutarties 15.2 punkte nustatė reikalavimą rangovui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Paminėtame Rangos sutarties punkte nustačiusi ir reikalavimą pateikti avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą, atsakovė turėjo ketinimą užsitikrinti, kad rangovui sumokėtas avansas bus panaudotas apmokėjimui už sutartyje nustatytus darbus, o darbų neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai – grąžintas atsakovei.

12.5.       Sutiktina su teismo pozicija, kad banko garantija ir laidavimas yra skirtingi prievolių užtikrinimo būdai, todėl jau vien dėl šios priežasties atsakovė turėjo tinkamai aprašyti jos pasirinktus prievolių užtikrinimo būdus.

12.6.       Teismas nepasisakė dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose pateikto ir ginčui aktualaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl garantijų rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012), kuris patvirtina ginčo Pirkimo sąlygų netikslumą bei tai, kad garantijoje yra nustatomos atitinkamos sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę gauti garantijoje nurodytą pinigų sumą.

12.7.       Apeliantės procesiniuose dokumentuose pateiktas draudimo bendrovių nustatytų laidavimo ir garantijos išdavimo sąlygų palyginimas bei anksčiau paminėta kasacinio teismo nutartis patvirtina, kad garantija priklauso nuo pagrindinės (užtikrinamos) prievolės, o garantijos sumos išmokėjimas yra susietas su skolininko ir kreditoriaus ginčo dėl garantija užtikrintų įsipareigojimų vykdymo išsprendimu.

12.8.       Atsakovei pateiktas avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimas – AB „Lietuvos draudimas“ išduotas paminėtos prievolės laidavimo raštas visa apimtimi užtikrintų avansinio mokėjimą grąžinimą, jeigu atsirastų sąlygos, nustatytos avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartyje bei kituose su laidavimu susijusiuose dokumentuose.

12.9.       Garantija pagal savo teisinę prigimtį yra lygiavertis laidavimui prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, taip pat susijęs kreditoriaus pareiga visais atvejais atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus.

12.10.       Siekdama išvengti neracionalaus biudžeto lėšų panaudojimo pasirinkusi didesnę kainą pasiūliusią tiekėją, atsakovė privalėjo kritiškai įvertinti ir atsižvelgti į Pirkimo sąlygų netikslumus bei nustatyti apeliantei protingą terminą pateikti jos poreikius atitinkančius avansinio mokėjimo grąžinimą užtikrinančius dokumentus ir tik tokių dokumentų nepateikus sudaryti sutartį su kita tiekėja. Atsakovė galėjo atsižvelgti ir į tai, kad tiek garantija, tiek laidavimas pagal savo teisinę prigimtį užtikrina prievolių įvykdymą panašiomis sąlygomis, ir priimti apeliantės pateiktą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą.

12.11.       Teismas neįvertino, kad atsakovė, 2018 m. gruodžio 18 d. eliminavusi apeliantę iš ginčo Pirkimo, tą pačią dieną sudarė Rangos darbų sutartį su kita, didesnę už apeliantės kainą pasiūliusia, tiekėja. Tokiais atsakovės veiksmais buvo pažeistas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas abipusio pripažinimo principas.

12.12.       Pateikusi visus Pirkimo sutartyje nustatytus dokumentus, apeliantė turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius vykdyti Rangos darbų sutartį. Turėdama tokius lūkesčius bei būdama atsakinga ir rūpestinga sutarties šalimi, apeliantė sutarties vykdymui pradėjo ruoštis iš anksto – įsigijo darbų pagal sutartį atlikimui reikalingų medžiagų ir įrankių, todėl atsakovė privalo atlyginti jai dėl to patirtus tiesioginius, taip pat ir netiesioginius nuostolius.

12.13.       Atsakovė pažeidė VPĮ reikalavimus, kas sudaro pagrindą taikyti jai alternatyvią sankciją – skirti 10 procentų ginčo Pirkimo sutarties vertės dydžio baudą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

13.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šią civilinę bylą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Apeliantė nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl, jos teigimu, neaiškių ir dviprasmiškų ginčo Pirkimo sąlygų, todėl konstatuotina, kad apeliantei Pirkimo sąlygos buvo aiškios.

13.2.       VPĮ 45 straipsnio 3 dalis nustato prievolę perkančiajai organizacijai prašyti patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o ne avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą. Be to, teikiant avanso mokėjimo grąžinimo užtikrinimo dokumentus pasiūlymų vertinimo procedūra buvo pasibaigusi, todėl VPĮ 45 straipsnio nuostatos nėra taikytinos.

13.3.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad abipusio pripažinimo principas reiškia kitose valstybėse narėse išduotų dokumentų pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Ginčo atveju nebuvo teikiami jokie kitose valstybėse narėse išduoti dokumentai, todėl skundo argumentai dėl abipusio pripažinimo principo pažeidimo atmestini.

13.4.       Įvertinus apeliantės pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu ji teigia patyrusi atitinkamą žalą, darytina išvada, kad jose nurodytos medžiagos ir priemonės buvo nupirktos ne ginčo Pirkimo sąlygose nustatytiems darbams atlikti.

13.5.       Apeliantė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl prašymas taikyti alternatyvią sankciją atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą, kuriuo siekė įsigyti pastato, esančio Giedraičių g. 57, Vilnius, remonto darbus. 2018 m. gruodžio 18 d. šalys pasirašė Pirkimo sutartį, kurios įsigaliojimui apeliantė turėjo pateikti atsakovei avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą – banko garantijos raštą (Pirkimo sąlygų 13.4 punktas, Rangos darbų sutarties 15.2 punktas). Apeliantei 2018 m. gruodžio 14 d. pateikus avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, perkančioji organizacija sprendė, kad rangovė paminėto reikalavimo neįvykdė bei atsisako sudaryti Pirkimo sutartį, todėl rangos statybos darbus pasiūlė atlikti antrai Pirkimo pasiūlymų eilėje buvusiai tiekėjai. Apeliantė byloje siekė paneigti perkančiosios organizacijos konstatuotą netinkamą Pirkimo sąlygų įvykdymą, atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį, taip pat prisiteisti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų patirtą žalą.

17.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos. Nustatęs, kad apeliantė Pirkimo sąlygų neginčijo ir nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl jų paaiškinimo, teismas pripažino, kad Pirkimo sutartis neįsigaliojo dėl apeliantės kaltės, pastarajai netinkamai įvykdžius Pirkimo sąlygų ir sutarties reikalavimus. Teismas nesutiko su apeliantės argumentais dėl avansinio mokėjimo laidavimo draudimo lygiavertiškumo Pirkimo sąlygose nustatytai paminėto įsipareigojimo užtikrinimo priemonei – banko garantijai. 

18.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pirmojo ieškinio reikalavimo – pripažinti, kad ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su atsakovės 2019 m. sausio 3 d. sprendimu atsisakyti nagrinėti ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pretenziją, yra pagrįsti, motyvuodamas tuo, jog šis reikalavimas buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-819-790/2019. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekvestionuojama, todėl teisėjų kolegija dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė iš esmės grindžia teismo netinkamai atliktu Pirkimo sąlygų aiškinimu, banko garantijos ir draudimo laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, lygiavertiškumo įvertinimu. Skunde keliami ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimo, žalos atlyginimo bei alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

20.       Skundžiamo sprendimo neteisėtumas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės procesiniuose dokumentuose parengtos Pirkimo dokumentų teisinės, lingvistinės ir loginės analizės, kuri patvirtina, kad prievolių užtikrinimo priemonės Pirkimo dokumentuose buvo nurodytos netiksliai ir dviprasmiškai. Remdamasi Pirkimo sutarties 15.2 punkto nuostatomis, apeliantė turėjo pagrindą manyti, kad perkančiosios organizacijos tikslas – gauti visų prievolių įvykdymo užtikrinimus ir jai priimtinas tiek laidavimas, tiek garantija. Dėl to apeliantė nepateikė jokių prašymų perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo.

21.       Šių skundo argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama, nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

22.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl pirkimo sąlygų aiškumo, dėl perkančiosios organizacijos pareigų, laikantis skaidrumo principo, nustatyti tikslias sąlygas, taip pat dėl tiekėjų rūpestingumo ir informuotumo savaime neprieštarauja jurisprudencijai dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo, nes pastarasis nėra beribis, nepriklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos ir teismų teisės aiškinti konkursų nuostatas. Pirmiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami tris skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-39-690/2015, Nr. 3K-3-609-690/2015).

23.       Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 13.4 punktas nustatė, kad tiekėjas įsipareigoja per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą pasirašyti Pirkimo sutartį bei pateikti ją perkančiajai organizacijai. Tiekėjas, per 5 darbo dienas po Pirkimo sutarties pasirašymo, turi pateikti nurodyto dydžio avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimą (banko garantijos raštą) ir sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą). Jei tiekėjas nepateikia avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, Pirkimo sutartis neįsigalioja. Rangos darbų sutarties 15.2 punktas nustatė, kad rangovas, per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, užsakovui turi pateikti nurodyto dydžio avansinio apmokėjimo grąžinimo užtikrinimą (banko garantijos raštą) visai sutarties sumai ir sutarties įvykdymo užtikrinimą. Jei rangovas nepateikia avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo, sutartis neįsigalioja. Sutarties įvykdymas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko arba Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruotos draudimo bendrovės laidavimo raštu (pateikiamu kartu su laidavimo draudimo polisu).

24.       Kaip matyti iš pirmiau paminėtų Pirkimo sąlygų, perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, buvo nuosekli – tiek Pirkimo sąlygose, tiek ir pačioje Pirkimo sutartyje aiškiai nurodė, kad avansinio mokėjimo grąžinimas turi būti užtikrintas tik banko garantija. Šią išvadą patvirtina Pirkimo sutarties 16.3 punktas, kuris nustatė, kad avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimas įsigalioja banko garantijos rašto išdavimo dieną ir galioja ne trumpiau kaip iki 2019 m. gegužės 1 d. Nurodytuose Pirkimo dokumentuose reikalavimas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo suformuluotas vienodai, todėl tokiam patyrusiam viešųjų pirkimų dalyviui, kaip apeliantė (iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „BUDEKOS statyba“ 2017 m. laimėtoja pripažinta 15 viešųjų pirkimų; 2018 m. – 20) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), galėjo ir turėjo būti suprantama, kad avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimui tiekėjas turi pateikti banko garantiją, o sutarties įvykdymo užtikrinimui, pasirinktinai – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Tai, kad Pirkimo sąlygos nustatė alternatyvų Rangos darbų sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesudarė pagrindo apeliantei manyti, kad avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimui bus tinkamas ir draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas. Tokios apeliantės išvados nepagrindžia ir prielaida, kad perkančiajai organizacijai nederėjo Pirkimo sąlygų 15.2 punkte aprašyti dvi skirtingas prievoles ir nustatyti skirtingas jų užtikrinimo priemones. Perkančioji organizacija neturi pareigos Pirkimo sąlygas išdėstyti pagal apeliantės pageidavimus. Kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygų 15.2 punkte nurodyti reikalavimai negalėjo būti nesuprantami vidutiniškai patyrusiam ir sistemiškai Pirkimo sąlygas aiškinančiam ir taikančiam tiekėjui.

25.       Apeliantės pozicijos dėl netikslių ir neaiškių Pirkimo sąlygų nepagrindžia skundo argumentas, kad avansinio mokėjimo įvykdymo užtikrinimo būdą perkančioji organizacija Pirkimo sutarties 15.2 punkte nurodė skliaustuose, kas, anot apeliantės, vertintina, kaip papildoma pastaba.

26.       Pirma, Pirkimo sąlygų 13.4 punkte skliaustuose nustatyti tiek avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo, tiek ir sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl manyti, kad tokia forma nurodyta informacija nėra privalomo pobūdžio, nebuvo nei teisinio, nei loginio pagrindo.

27.       Antra, aptariamą skundo argumentą apeliantė grindžia išimtinai Pirkimo sutarties 15.2 punkto lingvistiniu išdėstymu, nors sisteminis pirmiau nurodytų Pirkimo sąlygų ir sutarties nuostatų aiškinimas patvirtina perkančiosios organizacijos nuoseklią poziciją dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo tik banko garantija (Pirkimo sąlygų 13.3-13.4 punktai, Rangos darbų sutarties 15.2, 16.3 punktai).

28.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl, jos teigimu, neaiškių ir netikslių Pirkimo sąlygų paaiškinimo, todėl turi prisiimti dėl to jai kilusias neigiamas pasekmes. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

29.       Kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad reikalavimas dėl avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo būdo jai tapo aiškus tik gavus perkančiosios organizacijos 2018 m. gruodžio 18 d. raštą dėl atsisakymo sudaryti Pirkimo sutartį. Paminėtame dokumente nurodyta, kad apeliantė nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto) ir avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo dokumento (banko garantijos). Taigi neįvykdytas apeliantės reikalavimas perkančiosios organizacijos rašte nurodytas lygiai taip pat, kaip ir Pirkimo sąlygose / sutartyje, tačiau tai nesutrukdė apeliantei suprasti, kurios Pirkimo sąlygų / sutarties nuostatos ji neįvykdė (CPK 185 straipsnis). 

30.       Skundžiamo sprendimo motyvų, atmetant apeliantės argumentus dėl neaiškių ir dviprasmių Pirkimo dokumentų, glaustumas nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neįvertino nurodytų argumentų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015 ir kt.).

31.       Kita skundo argumentų grupė susijusi su teismo netinkamai atliktu banko garantijos ir laidavimo draudimo, užtikrinant avansinio mokėjimo grąžinimo prievolės įvykdymą, įvertinimu. Apeliantė pirmiausiai akcentuoja tai, kad teismas neatsižvelgė į jos nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl garantijų rūšių ir jų taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012), kurie patvirtina ne tik Pirkimo sąlygų netikslumą, bet ir tai, kad laidavimas ir garantija yra panašūs pagal savo prasmę prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.

32.       Motyvuodama tuo, kad pirmiau paminėtoje kasacinio teismo nutartyje yra išskirtos dvi garantijų rūšys, apeliantė teigia, kad vien ši aplinkybė patvirtina ginčo Pirkimo sąlygų / sutarties netikslumą, nes perkančioji organizacija, apsiribodama skliausteliuose pateiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nenurodė jokių sąlygų, kokią garantiją turėtų pateikti tiekėjas, pasirašęs Pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės prielaida.

33.       Pati apeliantė skunde cituoja kasacinio teismo išaiškinimą nurodytoje civilinėje byloje, kad teisės doktrinoje skiriamos dviejų rūšių garantijos – nepriklausomos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą, įskaitant banko garantijas) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos. Tokio skirstymo pagrindas – garanto prievolės priklausomumas nuo ja užtikrinamos prievolės. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą, remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Taigi kasacinis teismas labai aiškiai nurodė, kad banko garantija yra priskirtina nepriklausomų garantijų rūšiai, t. y. nepriklauso nuo pagrindinės prievolės. Tuo tarpu tiek Pirkimo sąlygose, tiek Pirkimo sutartyje perkančioji organizacija nustatė reikalavimą avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimui pateikti banko garantiją, t. y. nepriklausomą garantiją, todėl jokių papildomų garantijos sąlygų nurodyti Pirkimo sąlygose / sutartyje neprivalėjo. Dėl aplinkybės, kad apeliantę suklaidino prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų nurodymas skliausteliuose, pasisakyta šios teismo nutarties 25-27 punktuose.

34.       Perkančiosios organizacijos pareigos Pirkimo sąlygose / sutartyje nustatyti atitinkamas banko garantijos sąlygas nepatvirtina ir apeliantės akcentuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 pateikti išaiškinimai, kad kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Šios sąlygos, ką nurodo ir kasacinis teismas, nėra garantijų skirstymo į nepriklausomas ir paprastas (sąlygines) pagrindas, jos laikytinos garantijos vykdymo sąlygomis, kurios yra būdingos nepriklausomoms, tačiau gali būti ir paprastosiose garantijose. Tai, kad banko garantija turi atitinkamas jos vykdymo sąlygas, nesudaro pagrindo apeliantei teigti, kad laidavimo draudimas ir banko garantija yra lygiavertės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Banko garantijos vykdymo sąlygos yra labiau formalaus pobūdžio (raštiško reikalavimo, įrodymų dėl garantijoje nustatytų aplinkybių egzistavimo pateikimas) ir nesusijusios su pagrindinės prievolės įvykdymo aplinkybėmis. Laidavimo draudimo atveju kreditoriaus galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą yra labiau apsunkintos – priklauso nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo, be to, draudimo išmokos išmokėjimas pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį paprastai yra siejamas su draudimo taisyklėmis, o tai reiškia, kad tokiu atveju gali būti reikalaujama įrodyti naudos gavėjo turtinių interesų pažeidimą, kad naudos gavėjo pretenzija yra draudiminis įvykis ir t.t. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstų išvadų, kad avansinio mokėjimo grąžinimo įvykdymo užtikrinimas banko garantija labiau apsaugo perkančiosios organizacijos interesus nei šios prievolės laidavimo draudimas, kad nurodytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nėra lygiavertės, tuo tarpu apeliantės selektyviai atrinkti kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012, nurodytų teismo išvadų nepaneigia.

35.       Skunde pateikta draudikų nustatytų laidavimo sąlygų bei Lietuvoje veikiančių bankų garantijų išdavimo sąlygų lyginamoji analizė taip pat nelemia kitokio šios nutarties 34 punkte aptartų teismo išvadų vertinimo. Mokėjimo reikalavimas ir kiti garantijoje nurodyti dokumentai, kurių gali pareikalauti garantiją suteikęs bankas, nėra tiesiogiai su užtikrinamos prievolės įvykdymu susiję duomenys.

36.       Apeliantė teigia, kad perkančioji organizacija pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesivadovavo abipusio pripažinimo principu, neracionaliai panaudojo Pirkimui skirtas lėšas. Tokius teiginius grindžia netiksliomis ir dviprasmiškomis Pirkimo sąlygomis. Kadangi apeliantės motyvus dėl neaiškių Pirkimo sąlygų kolegija atmetė, dėl nurodytų skundo argumentų nepasakytina. Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliami žalos atlyginimo bei alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo klausimai, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

39.       Atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Danutė Gasiunienė 

                                        Antanas Rudzinskas

                                        Aldona Tilindienė