Civilinė byla Nr. e2A-1811-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19168-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.5; 2.6.16.11.2; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. S., A. S. ir R. S. (R. S.) dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto .

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė iškeldinti atsakovus iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iš atsakovų 1092,48 Eur skolą, 65,06 Eur delspinigių už būsto nuomą ir 5 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad socialinis būstas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė patikėjimo teise valdo visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Nurodytos gyvenamosios patalpos 2009 m. kovo 4 d. išnuomotos atsakovei G. S.. Atsakovai nuo 2009 m. kovo 18 d. deklaruoja gyvenamąją vietą ir gyvena nurodytame bute. Nustačius, kad atsakovės G. S. šeimos gautos pajamos 2017 metais buvo 16 288 Eur, t. y. 4 698 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą trijų asmenų šeimai nustatytą dydį su leistinu 25 proc. perviršiu, 306 Eur viršijo Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 42.4 punkte nustatytą dydį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 23 d. sprendimu netenkino prašymo sudaryti terminuotą vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartį ir įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštu informuoti asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą, rengti ieškinius dėl asmenų ir jų šeimų iškeldinimo iš socialinių būstų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu šie būstai iki pranešime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriškai. Ieškovė nurodė, kad atsakovai skolingi 1 092,48 Eur už būsto nuomą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir 65,06 Eur delspinigių.

3.       Atsakovė G. S. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad turto deklaracijose neatsispindi asmenų gautos metinės grynosios pajamos, kurios turi būti vertinamos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Banko sąskaitos duomenis, 2017 m. grynosios pajamas buvo apie 8 653,24 Eur. Atsakovė neturi darbo, turto. Jai nustatytas dalinis darbingumas. Ieškovė neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. valstybės remiamų pajamų dydis padidintas nuo 102 Eur iki 122 Eur, o paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti dydžiai nuo 2019 m. rugsėjo mėn. padidinti nuo 76 VRP iki 91 VRP. Ieškovė neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. atsakovė išėjo iš darbo ir gavo ilgalaikio darbo išmokas, jos pajamos buvo padidėjusios tik laikinai. Ieškovės skolos skaičiavimas neaiškus, nes ten nurodoma, kad nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. balandžio atliktas vienas 1 850 Eur mokėjimas 2018 m. spalio mėn., tačiau iš nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad mokėjimų buvo daugiau. Atsakovė viso nuomos mokesčio nesumoka dėl prastos sveikatos būklės ir vis sunkėjančios finansinės padėties, tačiau skolą moka dalimis pagal finansines galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) iškeldino atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; 2) priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 1 092,48 Eur skolą, 65,06 Eur delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė iš atsakovų po 38,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5.       Teismas nustatė, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė jį ieškovei valdyti patikėjimo teise. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos 2019 m. kovo 4 d. sutartimi butas išnuomotas atsakovei G. S. ir jos šeimai (vaikams A. S. ir R. S.).

6.       Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje atsakovai pripažino ieškovės reikalavimą dėl 1 092,48 Eur skolos už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, 65,06 Eur delspinigių už būsto nuomą, patvirtino, kad žino reikalavimo pripažinimo teisinius padarinius.

7.       Teismas nurodė, kad, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, grynosios metinės pajamos neviršija 76 valstybės remiamų pajamų (tolau – VRP) dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 923 nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas VRP dydis buvo 102 Eur. Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 756 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas VRP dydis buvo 122 Eur (šį 1 VRM dydį taikė ieškovas). Pagal nutarimo 2 punktą – vertinant asmens pajamas ir (ar) turto vertę, suteikiančias teisę asmenims gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti 2018 metais, taikomas VRP dydis, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d. Teismas pažymėjo, kad trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, pajamos neturėtų viršyti 9 272 Eur.

8.       Teismas nustatė, kad, pagal atsakovės G. S. trijų asmenų šeimos metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, atsakovų šeima 2017 m. gavo 16 288 Eur pajamų. 2017 metų atsakovų pajamos viršijo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą dydį – viršijo ne tik minimalią 9 272 Eur (76 x 122 = 9 272) sumą, bet viršijo taip pat ir įstatyme nustatytą pajamų ribą su leistinu 25 proc. perviršiu, kuris yra 11 590 Eur (9 272 + 25 proc. = 11 590). Teismas nurodė, kad, atsakovams 2020 m. kovo 9 d. patikslinus 2017 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, atsakovų pajamos 2017 m. buvo 15 110 Eur, kurios taip pat viršijo pirmiau nurodytus dydžius. Teismas konstatavo, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu šalys prarado teisę į socialinio būsto nuomą (nuomos sutarties 40.3 punktas).

9.       Teismas nustatė, kad 2018 m. atsakovų pajamos buvo 21 377 Eur, 2019 metais – 20 294 Eur, taip pat yra deklaruotos dvi transporto priemonės (850 Eur ir 3000 Eur vertės). Po 2017 metų (2018, 2019 metais) atsakovų pajamos didėjo ir taip pat viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus dydžius.

10.       Teismas atsižvelgė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 27 d. darbingumo lygio pažymoje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime atsakovei G. S. nustatytą ribotą (50 proc., 45 proc.) darbingumą bei pateiktą 2019 m. rugsėjo 30 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje įvertinus atsakovės medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes, išvardyti rizikos veiksniai, kuriems esant atsakovė G. S. negali dirbti (kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti aukštyje virš 1,3 m). Teismas pažymėjo, kad šioje išvadoje nekonstatuota, jog atsakovė G. S. dėl sveikatos būklės gali dirbti tik tam tikroje specialiai jai pritaikytoje darbo aplinkoje ar iš viso negali dirbti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiti atsakovai yra jauno amžiaus, nepateikta duomenų apie tai, kad jie turi sveikatos sutrikimų ir todėl ribotos jų galimybės gauti pajamų. Atsakovai nepateikė jokių kitų duomenų, kad atsakovas R. S. nuo 2017 metų negyvena ginčo bute ir neturėtų būti laikomas šeimos nariu (CK 6.588 straipsnis). Teismas nurodė, kad į bylą pateikti atsakovo R. S. 2020 m. kovo 12 d. mokėjimai už ginčo butą.

11.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 13 d. sprendimu netenkino asmenų prašymų (taip pat ir atsakovės G. S.) sudaryti terminuotų vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovai būtų ginčiję savivaldybės atsisakymą nuomoti ginčo būstą rinkos kainomis, ieškovės 2020 m. birželio 18 d. atsakymą dėl atsakovų teisės į socialinio būsto nuomą neturėjimo pagal aktualias pajamas.

12.       Teismas konstatavo, kad atsakovų teisės nepažeistos ar nepagrįstai apribotos, nes atsakovai prarado teisę į socialinį būstą dėl to, kad jų pajamos nebepateko į įstatymo taikymo apimtį tiek tuo laikotarpiu, kai jos buvo vertinamos, tiek vėlesniais metais. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teisė į būstą buvo apribota neproporcingai. Teismas sprendė, kad, atsakovams praradus teisę į socialinį būstą, nuomos sutartis laikytina pasibaigusia (sutarties 40.3 punktas), o atsakovai, esant ieškovės reikalavimui, iškeldintini iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 6.613 straipsnis).

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai skolingi ieškovui nuomos mokestį už ilgesnį negu 3 mėnesių laikotarpį, t. y. atsakovai nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (vienerius metus) nemokėjo nuomos mokesčio. Nuomos sutarties 40 punktas nustato, kad sutartis pasibaigia, jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas (40.5 punktas). Pagal sutarties 41 punktą gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkai ir jų šeimos nariai iškeldinami CK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Dėl to teismas sprendė, kad yra taip pat ir kitas teisinis pagrindas atsakovus iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (sutarties 41 punktas, CK 6.611 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Apeliantė nuolat akcentavo, kad jos sūnus R. S. su šeima faktiškai negyvena. Apeliantė 2020 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į ieškovę, kad panaikintų sūnaus gyvenamosios vietos deklaraciją ginčo bute, nes jis nuo 2017–2018 metais faktiškai ten negyvena. Ieškovė 2020 m. kovo 19 d. atsakymu informavo, kad dėl karantino dėl COVID-19 viruso negali atvykti į ginčo butą, kad išnagrinėtų atsakovės prašymą. Nors karantinas buvo atšauktas, ieškovės darbuotojai į ginčo butą nebuvo nuvykę, neišnagrinėjo prašymo dėl R. S. gyvenamosios vietos deklaracijos.

14.2.                      Apeliantės sūnus gyvena nuomojamame būste, bet būsto savininkas nesutinka, kad atsakovas deklaruotų ten savo gyvenamąją vietą. Dėl to nėra galimybės kitu būdu panaikinti R. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis socialiniame būste.

14.3.                      Atsakovo R. S. pajamos nepagrįstai įtrauktos į bendrą apeliantės šeimos pajamų sumą bei nepagrįstai konstatuota, kad apeliantės šeimos pajamos už 2017, 2018 ir 2019 metų ne tik viršijo paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, bet ir augo. Įvertinus faktiškai kartu gyvenančių apeliantės ir jos dukters A. S. pajamas matyti, kad jos nuo 2017 metų tik mažėjo. Atsakovas R. S. gyvena atskirai, savo pajamomis neprisideda prie šeimos bendrų poreikių, neapmoka išlaidų ir skolos už būsto nuomą.

14.4.                      Atsakovas R. S. 2020 m. kovo 12 d. du kartus sumokėjo, nes apeliantė, siekdama bylą užbaigti taikos sutartimi, paprašė R. S. pagalbos. Apeliantės pajamos yra tik netekto darbingumo pensija ir Užimtumo tarnybos mokama išmoka. Apeliantės duktė gavo minimalias pajamas, o po šalyje paskelbto karantino neteko darbo.

14.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantė negali dirbti ar, kad gali dirbti tik tam tikromis sąlygomis. Toks vertinimas formalus ir paviršutiniškas, neatitinka bylos duomenų. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad apeliantė yra neįgali – jai nustatytas tik 45 proc. darbingumo lygis. Apeliantei yra nustatyta apie 12 skirtingų pakankamai rimtų ligų diagnozių – taip pat ir epilepsija, hipersomnija (patologinis mieguistumas), kuri pasireiškia dideliu mieguistumu dieną ir net miego priepuoliais. Dėl ligų apeliantė negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų ir buvo priversta išeiti iš paskutinio darbo. Apeliantė yra apakusi viena akimi. Paskutiniu metu dėl sveikatos būklės ir epilepsijos apeliantei rekomenduota trečio asmens pagalba. Apeliantės sveikata pablogėjo per trumpą laiko tarpą ir sparčiai blogėja.

14.6.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantei yra daugiau negu 60 metų. Bylą nagrinėjant teisme šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso, dėl kurio apeliantės galimybės susirasti slaugės darbą ir gauti pajamų sumažėjo.

14.7.                      Neįgalaus, ligoto, vyresnio amžiaus nedirbančio asmens iškeldinimas iš vienintelio turimo būsto neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje pripažintų vertybių ir įsipareigojimų, tokia situacija ne mažina, bet skatina skurdą, nes apeliantės sveikatos būklė prastėja, darbingumo lygis mažėja.

14.8.                      Teismas, nuspręsdamas iškeldinti apeliantę, neįvertino tokio sprendimo priėmimui svarbių aplinkybių: skolos už būsto nuomą aplinkybių, apeliantės sveikatos būklės ir ribotų galimybių gauti pajamas, aplinkybės, kad apeliantė nėra piktybinė skolininkė, kad nors ir yra skola už būsto nuomą, bet iš apeliantės pajamų antstolis vykdė išskaitymus, apeliantė, kiek galėjo, mažino skolas, taip pat aplinkybės, kad apeliantė neturi kito būsto, kuriame galėtų gyventi.

14.9.                      Teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliantės 2019 m. spalio 24 d. prašyme peržiūrėti sprendimą už akių nurodytų aplinkybių, to, ar iki kreipimosi į teismą ieškovė pagrįstai ir teisėtai laikė nutraukta su apeliante sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį. Nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Ieškovė apeliantei nepranešė nutraukianti nuomos sutartį, ieškinyje nereiškė reikalavimo nutraukti 2009 m. kovo 4 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ji laikytina galiojančia. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad socialinio būsto nuomos sutartis yra savaime nutrūkusi ir priimti sprendimą iškeldinti apeliantę.

15.       Atsiliepime ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Įvertinus apeliantės trijų asmenų šeimos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka pateiktas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, per 2017 metus gautos šeimos pajamos buvo 16 288 Eur. Tai 4 698 Eur viršijo trijų asmenų šeimai nustatyto dydžio (11 590 Eur) leistiną 25 proc. perviršį. Atsakovėms 2020 m. kovo 9 d. patikslinus 2017 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, atsakovų pajamos 2017 metais buvo 15 110 Eur ir viršijo pajamų dydį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 40.3 punktas) šalys prarado teisę į socialinio būsto nuomą.

15.2.                      Atsakovų veiksmai, t. y. naudojimasis būstu be teisinio pagrindo ir jų pajamoms viršijant įstatyme įtvirtintus dydžius, nepagrįstai suvaržo kitų turinčių teisę gauti socialinį būstą teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeidžia viešąjį interesą.

15.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi sprendė analogišką bylą dėl socialinio būsto nuomininkės iškeldinimo viršijus įstatyme nustatytiems pajamų dydžiams (civilinė byla Nr. e2A-1024-567/2020). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį dėl asmens iškeldinimo iš socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kadangi, pasibaigus nuomos sutarčiai, asmuo neatlaisvino socialinio būsto iki šiol, nors nuomos sutartis pasibaigė, praradus teisę į socialinio būsto nuomą. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16.       Apeliaciniame skunde keliami socialinio būsto nuomos sutarties pasibaigimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pagrįstumo klausimai.

17.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

18.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės G. S. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – atsakovės 2020 m. birželio 30 d. skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. birželio 18 d. rašto ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti apeliantės skundą, kopijas, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl negalėjo jų pateikti anksčiau, todėl atsisako juos priimti į bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė butą valdo patikėjimo teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-391 būstas išnuomotas atsakovės G. S. trijų asmenų šeimai. Ieškovė ir atsakovė 2009 m. kovo 4 d. sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovai 2009 m. kovo 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą pirmiau nurodytame būste.

21.       Nėra ginčo, kad atsakovai skolingi ieškovei 1 092,48 Eur už pirmiau nurodyto būsto nuomą už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpį, taip pat 65,06 Eur delspinigių, iš viso – 1 157,54 Eur. Atsakovai pripažino šį ieškinio reikalavimą.

22.       Į bylą pateiktos atsakovų metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, pagal kurias atsakovai 2017 metais gavo 16 288 Eur pajamų, t. y. gautos pajamos 4 698 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytą trijų asmenų šeimai nustatyto dydžio (11 590 Eur) leistiną 25 proc. perviršį.

23.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-1924 netenkino atsakovės G. S. prašymo sudaryti terminuotą vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutartį.

24.       Atsakovės G. S. ir A. S. 2020 m. kovo 9 d. tikslino 2017 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Patikslintais duomenimis, atsakovų pajamos 2017 metais buvo 15 110 Eur. Pagal atsakovų turto ir pajamų deklaracijas, jie 2018 metais gavo 21 377 Eur, 2019 metais – 20 294 Eur pajamų, taip pat deklaruotos dvi transporto priemonės (850 Eur ir 3000 Eur vertės).

Dėl apeliantės teisės į socialinį būstą

25.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (1 straipsnis). Pagal nurodyto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, grynosios metinės pajamos neviršija – 76 VRP dydžių, turtas – 168 VRP dydžių.

26.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.

27.       Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 patvirtintas 102 Eur VRP galiojo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 – 122 Eur VRP, galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, pajamos neturėtų viršyti 9 272 Eur.

28.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, todėl nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

29.       Sprendžiant asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą, būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. Atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

30.       Atsakovų šeima 2017 metais gavo 16 288 Eur pajamų, patikslinus atsakovių G. S. ir A. S. deklaracijų duomenis – 15 110 Eur, t. y. patikslinus deklaracijų duomenis atsakovų gautos pajamos 3 520 Eur viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytą trijų asmenų šeimai nustatyto dydžio (11 590 Eur) leistiną 25 proc. perviršį. Įvertinus į bylą pateiktų atsakovų turto ir pajamų deklaracijų duomenis, darytina išvada, kad jų pajamos didėjo: atsakovai 2018 m. gavo 21 377 Eur, 2019 m. – 20 294 Eur pajamų, turi dvi transporto priemones.

31.       Apeliantė teigia, kad jos sūnus atsakovas R. S. kartu negyvena nuo 2017–2018 metų, todėl jo pajamos negali būti įskaičiuojamos į apeliantės šeimos pajamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. S. nuo 2017 metų turi kitą gyvenamąją vietą. Atsakovės šeimai būstas išnuomotas 2009 m. kovo 4 d. būsto nuomos sutartimi. Jos 12 punkte nustatyta, kad nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centro pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt. Taigi atsakovai žinojo, kad kas trejus bus tikrinamas jų šeimos gaunamos pajamos ir turimas turtas, siekiant nustatyti, ar atsakovai turi teisę nuomotis socialinį būstą.

32.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo 2019 m. birželio 26 d. pateiktas teismui. Apeliantė nurodo, kad 2020 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl atsakovo R. S. gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad, 2017 metais atsakovui R. S. pradėjus gyventi atskirai, atsakovai apie tai informavo ieškovę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo R. S. deklaruotos gyvenamosios vietos registracijos panaikinimas būtų aktualus sprendžiant klausimą, ar atsakovas šiuo metu gyvena su apeliantės šeima. Dėl to analizuojamu atveju tai, kad ieškovė neišnagrinėjo atsakovės 2020 m. kovo 3 d. prašymo neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar atsakovų šeimos pajamos 2017 metais viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme trijų asmenų šeimai nustatytus dydžius.

33.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės sūnus gyvena nuomojamame būste, bet būsto savininkas nesutinka, kad atsakovas deklaruotų ten savo gyvenamąją vietą. Dėl to nėra galimybės kitu būdu panaikinti R. S. deklaruotos gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamoji vieta, kiti žinomi procesinių dokumentų įteikimo adresai. Apeliantės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta atsakovo R. S. gyvenamoji vieta sutampa su apeliantės gyvenamąja vieta. Apeliantė nenurodė kitos atsakovo R. S. gyvenamosios vietos ar kito adreso, kuriuo atsakovui turėtų būti įteikti procesiniai dokumentai. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas R. S. nuo 2017 metų gyvena išsinuomotame kitame bute, todėl nelaikytinas apeliantės šeimos nariu CK 6.588 straipsnio prasme (CPK 178 straipsnis). Atsakovo 2020 m. kovo 12 d. mokėjimai už ginčo butą patvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas R. S. turi kitą gyvenamąją vietą.

34.       Nenustačius, kad atsakovas R. S. nuo 2017, 2018 metųū gyvena kitoje gyvenamoje vietoje, jo pajamos turi būti įskaičiuotos į apeliantės trijų asmenų šeimos bendras pajamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės šeimos pajamos 2017, 2018 ir 2019 metais ne tik viršijo paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, bet taip pat ir didėjo.

35.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime įvertino į bylą pateiktus duomenis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 27 d. darbingumo lygio pažymoje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime atsakovei G. S. nustatytas ribotas (50 proc., 45 proc.) darbingumą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, atsakovės medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes, išvardytus rizikos veiksnius, kuriems esant atsakovė negali dirbti (kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti aukštyje virš 1,3 m). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad medicininėje išvadoje nekonstatuota, jog atsakovė G. S. dėl sveikatos būklės gali dirbti tik tam tikroje specialiai jai pritaikytoje darbo aplinkoje ar iš viso negali dirbti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, todėl apeliantės argumentus, kad dėl sveikatos būklės ji visiškai negali dirbti, atmeta kaip nepagrįstus.

36.        Apeliantė nurodo, kad turi slaugytojos licenciją. Apeliantė nepateikė į bylą duomenų, kad dėl COVID-19 viruso sumažėjo galimybė susirasti slaugės darbą. Dėl to šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

37.       Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimos nariams, įskaitant pakankamą maistą, aprangą ir būstą, ir į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą ir imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo. Nurodytos straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinta, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į socialinę apsaugą ir į šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo ir imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą, įskaitant priemonę užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose.

38.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Pirmiau nurodyta, kad atsakovei nustatytas 45 proc. darbingumas. Dėl to apeliantė nelaikytina neįgaliu asmeniu, kuriam taikytinos pirmiau nurodytos Konvencijos nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei negali būti suteiktas prioritetas kitų asmenų, siekiančių išsinuomoti socialinį būstą, atžvilgiu.

Dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo

39.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį (CK 6.582 straipsnio1dalis). Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis).

40.       Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

41.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.

42.       Šalys socialinio būsto nuomos sutartimi susitarė, kad sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (sutarties 40.3 punktas), jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas (sutarties 40.5 punktas). Be to, sutarties 24 punktu šalys susitarė, kad, pasibaigus šiai sutarčiai arba šalims nutraukus ją prieš terminą, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 10 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą. Taigi socialinio būsto nuomos sutartimi šalys susitarė dėl terminuotos būsto nuomos ir jos termino, kuriam pasibaigus dėl to, kad asmuo neteko teisės į socialinio būsto nuomą, sutartis laikoma pasibaigusia, o nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo, atlaisvinti butą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis pasibaigė, atsakovams deklaravus pajamas už 2017 m., kurių dydis viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, todėl atsakovai neteko teisės į socialinio būsto nuomą.

43.       Pirmiau nustatyta, kad atsakovai skolingi ieškovei 1 092,48 Eur už pirmiau nurodyto būsto nuomą už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. laikotarpį, t. y atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio daugiau nei tris mėnesius. Taigi yra pagrindas spręsti, kad šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė sutarties 40.5 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja ir kitas teisinis pagrindas atsakovus iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

44.       Kadangi šalių nuomos sutartis pasibaigė, ieškovė neturėjo pagrindo reikšti savarankiško reikalavimo dėl šalių sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo. Dėl to apeliantės argumentai, kad nuomos sutartis laikytina galiojančia, ieškovė turėjo pranešti atsakovei, jog nutraukia nuomos sutartį, taip pat pareikšti ieškinyje reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, atmestini kaip nepagrįsti.

45.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.

46.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

47.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jame išdėstytų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą.