Civilinė byla Nr. 2-664-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00221-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.1; 3.4.4.4; 3.4.4.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Skolų administravimo ir valdymo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Skolų administravimo ir valdymo skundas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo pritarta restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimui, panaikinimo ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, taip pat patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimas,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių plentas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS (toliau – ir administratorė).

2.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę keturiems metams. 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. sausio 19 d. ir 2023 m. spalio 26 d. nutartimis teismas patvirtino restruktūrizavimo plano pakeitimus. RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2025 m. birželio 26 d.

3.       2024 m. gegužės 15 d. įvyko RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami klausimai: i) dėl kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens rinkimo; ii) dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 18 813,565,89 Eur iš visų įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų 22 509 874,53 Eur finansinių reikalavimų sumos, o tai sudaro 83,58 proc. 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimas nutarė: i) susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti administratorės įgaliotą asmenį Justiną Stasiškį („už“ balsavo 99,91 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, „prieš“ – 2,92 proc.); ii) patvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimą („už“ balsavo 72,82 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, „prieš“ – 10,76 proc.).

4.       2024 m. gegužės 27 d. suinteresuotas asmuo (bendrovės kreditorė) UAB Skolų administravimas ir valdymas (toliau – ir kreditorė) pateikė skundą dėl 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kuriuo prašė:

4.1.                      panaikinti RUAB „Šiaulių plentas“ 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės antruoju klausimu „Dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimo“;

4.2.                      netvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimo;

4.3.                      nutraukti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą;

4.4.                      priteisti iš bendrovės bankroto administravimo išlaidų kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Skunde nurodyta, kad kreditorė nesutinka su restruktūrizavimo plano pakeitimu, šiuo klausimu priimtas nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) normoms ir pažeidžia kreditorės interesus. Teismas neturėtų tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimo, juo neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai. Bendrovė ilgiau nei 4 mėnesius nevykdo (netinkamai vykdo) restruktūrizavimo plano, dėl ko restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta, o bendrovei keliama bankroto byla.

6.       Skunde paaiškinta, kad bendrovė per visą restruktūrizavimo procesą nei karto tinkamai nevykdė restruktūrizavimo plano, jį nuolat keičia ir tokiu būdu slepia savo tikrąją padėtį – nemokumą, kreditoriams mokėtinos sumos mažėja, atsiskaitymo terminai ilgėja, o kreditoriai negaus to, dėl ko apskritai sutiko pritardami restruktūrizavimo procesui. Bendrovė suformavo sau palankią kreditorių daugumą, kuri ir lemia priimamus sprendimus, nors likusių mažesnių kreditorių interesų tokie sprendimai netenkina.

7.       Skunde teigiama, kad kreditorė įsigijo bendrovės restruktūrizavimo byloje dalį Compagnie Francaise D‘assurance Pour Le Commerce Exte-rieur Baltics filialo (toliau – Coface) patvirtinto reikalavimo. Pagal pirminį planą iš viso Coface 690 528 Eur reikalavimo buvo planuojama padengti 101 795 Eur. Kreditorė pagal pirminį restruktūrizavimo planą (sudėjus 2021, 2022, 2023 ir 2024 m. mokėjimus) iki 2024 m. birželio 26 d. turėjo gauti 76 657 Eur įgyto reikalavimo patenkinimo. Tačiau tik 2024 m. kreditorei buvo išmokėta 19 804,48 Eur, o mokėtina suma proporcingai sumažėjo dėl bendrovės kreditorių sąrašo pasikeitimo. Dėl nuolatinių restruktūrizavimo plano keitimų kreditorės gautinos sumos žymiai sumažėjo. Bendrovė nevykdo plano, yra nepajėgi atkurti mokumo ir atsiskaityti su kreditoriais.

8.       Skunde nurodyta, kad plano pakeitimo svarstymas buvo skubotas. Bendrovė formaliai siekė išvengti JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nustatyto 4 mėn. plano netinkamo vykdymo termino, plano pakeitimas pateiktas svarstyti tuo metu, kai bendrovė dar nebuvo paskelbusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. Kreditoriai, neturėdami duomenų apie bendrovės aktualią ir realią finansinę situaciją, negalėjo objektyviai įvertinti siūlomų plano pakeitimo priemonių, jų proporcingumo ir efektyvumo. Be to, iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad bendrovė turi ir mokestinių skolų – turi pradelstų nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei atidėtų skolinių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi: atmetė kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo skundą dėl 2024 m. gegužės 15 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo; atmetė kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo prašymą dėl RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo; patvirtino RUAB „Šiaulių plentas“ administratorės pateiktą restruktūrizavimo plano pakeitimą; priteisė RUAB „Šiaulių plentas“ iš kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo 844 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 3 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė RUAB „Šiaulių plentas“ administratorei iš kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo 827,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, pagal kurį 2021 m. pirmos eilės kreditoriams buvo numatyta išmokėti 41 216 Eur, o antros eilės kreditoriams (įskaitant ir kreditorę) – 426 328 Eur. Bendrovė visa apimtimi patenkino pirmos eilės kreditorių reikalavimus už 2021 m., o 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimas, kuriuo 426 328 Eur už 2021 m. mokėjimo antros eilės kreditoriams terminas pakeistas iš 2021 m. į 2022 m. Patvirtinus plano pakeitimą, pirmos eilės kreditoriams 2022 m. buvo numatyta išmokėti 55 316 Eur. Bendrovė visa apimtimi patenkino pirmos eilės kreditorių reikalavimus už 2022 m; antros eilės kreditoriams padengė 245 115,79 Eur, o 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimas, kuriuo 181 212,21 Eur už 2022 m. mokėjimo antros eilės kreditoriams terminas pakeistas iš 2022 m. į restruktūrizavimo proceso pabaigą. Patvirtinus plano pakeitimą, pirmos eilės kreditoriams 2023 m. buvo numatyta išmokėti 57 337 Eur, o antros eilės kreditoriams numatyta išmokėti 509 232,78 Eur. Bendrovė visa apimtimi patenkino pirmos eilės kreditorių reikalavimus už 2023 m., o antros eilės kreditoriams padengė 414 331,74 Eur (367 989,97 Eur išmokėta banko pavedimais, 46 341,77 Eur padengta įskaičius priešpriešinius reikalavimus). Teismas nustatė, kad nepadengta 94 901,03 Eur, kuriuos sudaro atidėtas 94 901,03 Eur mokėjimas kreditoriui A. A., perėmusiam BUAB „Žemaitijos keliai“ reikalavimo teisę, su kuriuo susitarta dėl mokėjimo iki 2024 m. birželio 30 d.

12.       Teismas nurodė, kad 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pratęsė bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimą iki 2025 m. birželio 26 d., o 2024 m. kovo 6 d. nutartimi jau yra nustatęs, jog bendrovė 2023 m. kreditoriams sumokėjo 364 146,42 Eur, susitarimais dėl šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo įskaitė 48 680 Eur priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. 2023 m. rugsėjo 10 d. pateiktoje RUAB „Šiaulių plentas“ veiklos ir restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitoje nurodoma, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą sumažėjo nuo 30 633 429,67 Eur iki 22 973 835,67 Eur. 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad 2023 m. RUAB „Šiaulių plentas“ gavo 592 193 Eur grynąjį pelną.

13.       Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo proceso eiga iki 2024 m. kovo 1 d. jau įvertinta, todėl šioje byloje analizuojami po 2024 m. kovo 1 d. įvykę pasikeitimai. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime už bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 72,82 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimui 2024 m. balandžio 30 d. pritarė ir vienintelė akcininkė UAB „Špiv“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. 2024 m. balandžio 26 d. restruktūrizavimo plano pakeitimuose nurodyta, kad keičiamos restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimų nuostatos dėl palūkanų mokėjimo kreditoriaus Luminor Bank AS reikalavimo teisių perėmėjui ir dėl finansinių reikalavimų tenkinimo. Nurodoma, kad 2024 m. balandžio 26 d. duomenimis bendrovė patenkino visus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių tenkinimas buvo numatyta 2023 m., išskyrus mokėjimą kreditoriui A. A. Plano pakeitimu numatyta, kad bendrovė su kreditoriumi A. A. susitarė 2023 m. mokėtinų 94 901,03 Eur mokėjimą atidėti iki 2024 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius A. A. perėmė 4 458 8363,86 Eur reikalavimo teisę iš LUAB „Žemaitijos keliai“, o su naujuoju kreditoriumi bendrovė pasiekė susitarimą dėl 2024-2025 m. mokėtinų sumų paskirstymo, numatant, jog naujasis kreditorius nurašo 15 041,76 Eur dalį 2024-2025 m. mokėtinos reikalavimo sumos bei iki restruktūrizavimo plano pabaigos nurašo visą likusį perimtą reikalavimą – restruktūrizavimo plane taip pat buvo atlikti atitinkami pakeitimai.

14.       Teismas nurodė, kad iš pateikto bendrovės balanso matyti, jog bendrovės turimo turto vertė yra 44 604 722 Eur (praėjusio ataskaitinio laikotarpio – 43 462 050 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 23 892 583 Eur. Pelno nuostolių ataskaitoje nurodyta, kad 2023 m. bendrovė gavo 1 207 534 Eur pajamas. Iš pateikto bendrovės pirkimų plano 2024 m. matyti, kad bendrovė aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir tikisi, jog bus sudarytos sutartys. Bendrovė 2024 m. duomenimis nebuvo skolinga valstybės ir(ar) savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Sodros duomenimis, bendrovėje dirba 242 darbuotojai, skolų Sodrai neturi. Prašomi patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai yra orientuoti į tos pačios veiklos tęsimą, kreditoriaus A. A. finansinių reikalavimų tenkinimo atidėjimą, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas paremtas vykdomomis sutartimis ir numatomu dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose.

15.       Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimui iš esmės pritarta 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime. Kadangi kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai. Be to, prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą. Teismas vertino, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas neatitiktų bendrovės restruktūrizavimui keliamų tikslų, restruktūrizuojamos bendrovės daugumos kreditorių interesų ir teisėtų jų lūkesčių siekti atkurti bendrovės mokumą bei stabilumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kadangi restruktūrizavimo plano pakeitime nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai, teismas patvirtino pateiktą restruktūrizavimo plano pakeitimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB Skolų administravimas ir valdymas atskiruoju skundu prašo: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir 2027 m. liepos 3 d. papildomą nutartį bei priimti naują sprendimą – patenkinti UAB Skolų administravimo ir valdymo skundą dėl 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo; priteisti kreditorei UAB Skolų administravimas ir valdymas iš bendrovės bankroto administravimo išlaidų kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, neįsigilino į faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, apskritai nevertino tų faktinių aplinkybių, kurios įvyko iki 2024 m. kovo 1 d., o vertino tik po minėtos datos įvykusius pasikeitimus. Tai rodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino kreditorės skundą, padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė tinkamai vykdo restruktūrizavimo procesą, dėl ko nepagrįstai patvirtino jau ketvirtą kartą keičiamą atsakovės restruktūrizavimo planą.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bendrovės restruktūrizavimo planas yra tinkamai vykdomas. Pirma, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimo planas antros eilės kreditoriams nėra tinkamai vykdomas nuo pat pirminio restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Pagal pirminį restruktūrizavimo planą iki 2023 m. pabaigos antros eilės kreditoriams buvo numatyta išmokėti 1 463 397 Eur, tačiau planas buvo ir yra vykdomas tik pirmosios eilės kreditorių atžvilgiu, antrosios eilės kreditorių atžvilgiu planas vykdomas netinkamai arba iš viso nevykdomas. Be to, antros eilės kreditoriams mokėjimai nuolat atidedami, iki 2023 m. pabaigos realiai kreditoriams buvo išmokėta tik 17 proc. pirminiame plane numatytos sumos (245 115,79 Eur / 1 463 397 Eur). Antra, kreditorė per visą restruktūrizavimo laikotarpį negaus to, kas buvo numatyta pirminiame restruktūrizavimo plane. Kreditorės teisėti lūkesčiai yra paneigiami. Jei pirminis planas būtų vykdytas tinkamai ir laiku, kreditorė per visą restruktūrizavimo procesą būtų gavusi 76 657 Eur reikalavimo patenkinimo, tačiau pagal ketvirtą plano pakeitimą kreditorė gali tikėtis 53 357,89 Eur reikalavimo patenkinimo, t. y. 10 639,55 Eur (2023 m. išmokėta) + 19 804,48 Eur (2024 m. išmokėta) + 17 057,74 Eur (planuojami 2024 m. mokėjimai, nors pagal pirminį planą turėjo gauti 6 022,26 Eur daugiau, t. y. 23 080 Eur) + 5 856,12 Eur (planuojami mokėjimai iki 2025 m. birželio 26 d.). Kreditorė, žinodama tokias aplinkybes, tikėtina, apskritai nebūtų pritarusi restruktūrizavimo procesui. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad restruktūrizavimo plano pakeitimais kreditoriams mokėtinos sumos yra mažinamos, jog pasibaigus restruktūrizavimo procesui kreditoriams jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti mažesne suma nei buvo numatyta tvirtinant pirminį restruktūrizavimo planą.

16.3.                      Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimui pritarė kreditorių dauguma, sudaranti 72,82 proc. visų balsų, ir tokia valia yra privaloma mažumai, tačiau teismų praktikoje numatoma, jog aplinkybė, kad įvykusiame kreditorių susirinkime už plano pakeitimo patvirtinimą balsavo dauguma kreditorių, nepašalina teismo teisės bei pareigos vertinti šių pakeitimų esmės, jų proporcingumo restruktūrizavimo tikslui, jų atitikties ne tik kreditorių daugumos, bet ir mažumos, balsavusios prieš tokius pakeitimus, interesams. Bendrovė suformavo sau palankią kreditorių daugumą, kuri ir lemia priimamus sprendimus, nors likusių mažesnių kreditorių interesų tokie sprendimai netenkina. Mažumos kreditorių interesai yra pažeidžiami, mokėtinos sumos mažinamos, kreditoriai negaus to, ką turėjo gauti tvirtinant restruktūrizavimo planą pirmą kartą, plano pakeitime numatytomis priemonėmis nepavyks pasiekti restruktūrizavimo tikslų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino ketvirtąjį restruktūrizavimo plano pakeitimą.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo kreditorės nurodytas aplinkybes, kad bendrovė per visą restruktūrizavimo procesą, kuris trunka jau keturis metus, nei karto tinkamai nevykdė restruktūrizavimo plano, vėluoja pagal planą vykdyti mokėjimus kreditoriams, iki šiol nėra stabilizavusi savo finansinės padėties. Vien tai, kad restruktūrizavimo planas yra pakeistas ketvirtą kartą, leidžia daryti išvadą, jog bendrovė nėra pajėgi vykdyti plano kaip yra suplanuota.

16.5.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas neatitiktų restruktūrizavimui keliamų tikslų, daugumos kreditorių interesų ir teisėtų lūkesčių. Pirma, bendrovei nepavyksta stabilizuoti savo finansinės padėties, ji neatkūrė savo mokumo ir per likusius vienerius metus nestabilizuos savo finansinės padėties, o tokiu būdu restruktūrizavimo tikslai nebus pasiekti. Be to, nebus atsiskaityta su kreditoriais visa apimtimi – planuojama, kad negrąžinta skola kreditoriams sieks 17 184 177,42 Eur. Antra, bendrovė nemoka mokesčių. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad bendrovė turi pradelstų nepriemokų VMI bei atidėtų skolinių įsipareigojimų VSDFV. Trečia, bendrovė atitinka nemokaus juridinio asmens sampratą (JANĮ 2  straipsnio 2 dalies 7 punktas).

16.6.                      Pirmosios instancijos teismas itin formaliai tikrino bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimą, jį patvirtino iš esmės dėl to, kad dauguma kreditorių jam pritarė, o esmines aplinkybes, rodančias bendrovės realų nemokumą, atsisakė vertinti. Visus kreditorių skundus bendrovės restruktūrizavimo byloje nagrinėja ta pati teisėja, kuri vėliau vadovaujasi savo pačios nutartimis ir jose pateiktais išaiškinimais, kurios yra neskundžiamos ir kurių nebuvo galimybės peržiūrėti apeliacine tvarka. Skundžiama nutartis yra motyvuojama niekuo neparemtu teismo tariamu vidiniu įsitikinimu, neatlikus detalios bendrovės finansinių duomenų analizės ir palyginimo. Teismo nutartyje dėstomi motyvai kelia pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, nes daromos išvados yra deklaratyvios, neparemtos byloje esančiais duomenimis, teismo argumentai yra perrašomi nuo ankstesnių to paties teismo priimtų nutarčių. Kyla pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo ir objektyvumo sprendžiant kreditorės skundą. Tokia teismo nutartis laikoma priimta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

17.       Atsiliepimu į kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo atskirąjį skundą RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo administratorė UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS prašo kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo administratorei UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURUI jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Restruktūrizavimo plano vykdymo tinkamumo klausimai jau yra išnagrinėti ir dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-14-883/2024). Kreditorė siekia paneigti res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) principą ir išvengti negatyviojo jo poveikio, reikalaudama pakartotinių tų pačių aplinkybių nagrinėjimo. Bendrovės restruktūrizavimo planas yra vykdomas tinkamai, tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ginčas šiuo aspektu negali būti keliamas.

17.2.                      Didelę dalį skundo sudaro kreditorės savaip interpretuotų praeities įvykių chronologinis išdėstymas, kuris neturi teisinės reikšmės. Bendrovė tinkamai vykdo teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, patenkino visus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių tenkinimas buvo numatytas 2023 m. Neegzistuojant restruktūrizavimo plano vykdymo ir kreditorių interesų pažeidimams, teisinio pagrindo restruktūrizavimo bylos nutraukimui nėra.

17.3.                      Restruktūrizavimo plano pakeitimas ir(ar) jo įgyvendinimo termino pratęsimas yra įstatyme numatytos sudėtinės restruktūrizavimo proceso procedūros, suteikiančios teisę bendrovei modifikuoti pirminio plano nuostatas kreditorių sutikimu bei teismo patvirtinimu, dalis. Bendrovės naudojimasis įstatymais suteiktomis teisėmis negali būti kvalifikuojamas restruktūrizavimo plano nevykdymu ir(ar) pagrindu restruktūrizavimo bylai nutraukti. Kreditorės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad bendrovė turės išmokėti dideles sumas per laikotarpį iki restruktūrizavimo pabaigos nėra susiję su patvirtinto plano vykdymo tinkamumu, todėl neturi teisinio ryšio su byla.

17.4.                      Restruktūrizavimo plano pakeitimais nebuvo mažinamos kreditoriams mokėtinos sumos. Kreditorė neįrodė, kad pakeitimais būtų nutarta mažinti kreditoriams mokėtinas sumas. Keičiant bendrovės restruktūrizavimo planą buvo keičiami mokėjimų terminai, tačiau ne išmokėtinos sumos, todėl pakeitimai negalėjo pakeisti kreditorės gautinos sumos. Be to, viso bendrovės restruktūrizavimo proceso metu galiojo nuostata, kad bendrovė yra įsipareigojusi per metus kreditoriams išmokėti konkrečią bendrą sumą, ją perskirstant kiekvienam kreditoriui pagal aktualų galiojantį kreditorių sąrašą. Restruktūrizavimo proceso metu, keičiantis kreditorių sąrašui, išmokėtinos sumos individualiai kiekvienam kreditoriui gali nežymiai kisti, tačiau bendra bendrovės kreditoriams mokėtina suma nekinta. Duomenų apie tai, kad bendrovės atlikti mokėjimai kreditorei buvo neproporcingi ir(ar) netinkamai apskaičiuoti kreditorė neįrodinėja.

17.5.                      Kreditorė deklaratyviai teigia, esą nebuvo vertinama įtaka kreditorių mažumos interesams, tačiau ji buvo įvertinta, o vien tik nepritarimas, nesant balsavimo ir balsų skaičiavimo pažeidimų, nesudaro pagrindo plano pakeitimų laikyti neteisėtais. Bendrovė yra juridinis asmuo, disponuojantis sau priklausančiais ištekliais ir neturi nei finansinių, nei teisinių, nei techninių galimybių formuoti sau palankios kreditorių daugumos. Tai, kad bendrovės darbuotojas įsigijo finansinį reikalavimą į bendrovę, rodo, jog pastarasis tiki bendrove, jos ateities perspektyvomis. Kreditorė „palankia dauguma“ įvardina 3 asmenis, turinčius tik 32 proc. balsų, o plano pakeitimai patvirtinti 72,82 proc. balsų dauguma.

17.6.                      Teiginiai, kad bendrovė nestabilizavo savo veiklos, nemoka mokesčių ir atitinka nemokaus juridinio asmens sampratą prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Bendrovė tiek ginčyto nutarimo priėmimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek šiuo metu neturi pradelstų prievolių VMI. Kreditorės naudojimasis nepatikimais šaltiniais ir valstybės atsakingos institucijos išduotų pažymų nevertinimas, ignoravimas rodo nesąžiningą kreditorės veikimą bei teismo tyčinį klaidinimą. Kreditorės nesąžiningumą patvirtina ir faktas, kad skunde atidėti mokėjimai VSDFV pateikiami kaip tariamai bendrovės nemokami mokesčiai.

17.7.                      Nėra pagrindo teigti, kad bendrovė neatstatys savo mokumo restruktūrizavimo pagalba, kadangi restruktūrizavimo planas iš esmės yra vykdomas tinkamai. Kreditorė neįrodinėja bendrovės nemokumo būsenos, apsiribodama hipotetinių ir abstrakčių teiginių dėstymu. Bendrovei esant mokiai, nors ir turint finansinių problemų, ji negali būti laikoma nemokia. Be to, kreditorės atskirojo skundo teiginiai yra nukreipti į ateitį, tačiau sprendžiant kilusį ginčą turi būti vertinama šiuo metu esanti situacija.

17.8.                      Nepagrįsti teiginiai, kad bendrovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi bendrovės ir administratorės prašymai tenkinami, o kreditorių skundai atmetami. Pirma, teismas netenkina visų be išimties administratorės prašymų. Antra, tai, kad kreditoriai reiškia nepagrįstus reikalavimus ir prašymus, neįrodo ir negali įrodyti teismo šališkumo. Trečia, ginčai su kreditoriais buvo patikrinti ir Lietuvos apeliacinio teismo. Ketvirta, kreditorei manant, kad bylą nagrinėja neteisėtos sudėties ar šališkas teismas, ji galėjo teikti pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, nors kreditorė teisėjos šališkumą grindžia jos priimtų sprendimų tariamu neteisėtumu, tačiau teismo procesinių sprendimų ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik apskundus juos aukštesnės instancijos teismui proceso įstatymų nustatyta tvarka.

17.9.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reguliuojančių teisės normų, o vien kreditorės nesutikimas su teismo išvadomis nedaro jų neteisėtomis. Kreditorė iš esmės siekia pakartotinio jos pateiktų argumentų įvertinimo, o tai neatitinka apeliacijos tikslo ir paskirties.

18.       Atsiliepimu į kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo atskirąjį skundą RUAB „Šiaulių plentas“ prašo: netenkinti kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties ir teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš kreditorės UAB Skolų administravimo ir valdymo RUAB „Šiaulių plentas“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Kreditorės skundas atmestas teisėtai ir pagrįstai. Vien tai, kad 10,76 proc. bendrovės kreditorių nepritarė restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimui, savaime nelemia mažumos kreditorių interesų pažeidimo ir nesudaro pagrindo naikinti kreditorių balsų dauguma priimto nutarimo. Nors kreditorė teigia, kad bendrovė suformavo sau palankią kreditorių balsų daugumą, kuri ir lemia priimamus sprendimus, tačiau kreditoriai turi teisę balsuoti kreditorių susirinkime pasirinktu būdu. 

18.2.                      Kreditorė skunde nepagrįstai restruktūrizavimo plano netinkamą vykdymą įrodinėja remdamasi pirminio plano ir šiai dienai nebeaktualių plano pakeitimų duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis restruktūrizavimo plano pakeitimas buvo teismo patvirtintas 2023 m. spalio 26 d., būtent šio plano duomenimis turi būti vadovaujamasi, vertinant bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo tinkamumą. Poreikį atlikti restruktūrizavimo plano pakeitimus lėmė restruktūrizavimo proceso metu kilusios ekstraordinarinės aplinkybes ir objektyvios priežastys, kurios konstatuotos ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje teismo priimtomis įsiteisėjusiomis nutartimis: 2024 m. sausio 15 d. nutartimi ir 2024 m. kovo 6 d. nutartimi. 2023 m. rugsėjo 10 d. pateiktoje bendrovės veiklos ir restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitoje nurodoma, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą sumažėjo nuo 30 633 429,67 Eur iki 22 973 835,67 Eur. Pagal 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą 2023 m. bendrovė gavo 592 193 Eur grynąjį pelną. Bendrovė tinkamai moka visus einamuosius mokesčius, moka darbo užmokestį darbuotojams bei atsiskaito su valstybe. Šią aplinkybę patvirtina pateiktos VMI ir VSDFV pažymos. Kreditorė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės nėra vykdomos, o bendrovė nėra gyvybinga ir moki. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės veikla yra pelninga, bendrovėje dirba apie 240 darbuotojų, bendrovės turimas turtas (apie 44 mln. Eur) neviršija įsipareigojimų sumos (apie 24 mln. Eur), įsipareigojimai mažėja.

18.3.                      Kreditorius neįrodė teiginių, kad skundžiama nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo. Argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja yra šališka, deklaratyvūs, teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Bendrovės restruktūrizavimo byloje teismo priimtos įsiteisėjusios nutartys turi prejudicinę reikšmę ir res judicata galią, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą jomis vadovautis. Argumentas, kad teismas, remdamasis ankstesniais byloje priimtais įsiteisėjusiais sprendimais, buvo šališkas – teisiškai nepagrįstas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II  skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20.       Apeliantė, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atskirajame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo, t. y. dėl to, kad skundžiama nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo. Apeliantės argumentai grindžiami tuo, kad bendrovės restruktūrizavimo byla yra paskirta Šiaulių apygardos teismo teisėjai Irenai Stasiūnienei, kuri nagrinėja visus su bendrovės restruktūrizavimo procesu susijusius klausimus. Minėtos teisėjos nešališkumas kelia apeliantei abejonių, kadangi: i) visi bendrovės ir administratorės prašymai yra tenkinami, pakartojant tik prašymų motyvus, o kreditorių prašymai atmetami; ii) teisėja atsisakė tirti skunde nurodytas aplinkybes, argumentuodama tuo, kad jos jau buvo tiriamos nagrinėjant ankstesnius skundus; tokiu būdu teisėja vadovavosi savo pačios pateiktais išaiškinimais kitose nutartyse, kurios yra neskundžiamos ir kurių nebuvo galimybės peržiūrėti apeliacine tvarka.

21.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

22.       Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98).

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 37 punktas).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepagrindžia subjektyviojo bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos šališkumo. Tai, kad teisėja vadovavosi kitose nutartyse konstatuotais faktais ar rėmėsi bendrovės ar jos administratorės argumentais, su jais sutiko, nesudaro pagrindo teigti, jog teisėja buvo šališka ir tendencingai palanki bendrovei. Be to, svarbu ir tai, kad kreditorė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisėjos šališkumo požymių neįžvelgė, nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nereiškė. Remiantis nurodytais argumentais, atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (išnagrinėjo šališkas teismas), atmetami.

25.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

26.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės skundas dėl bendrovės kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo pritarta bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimui, panaikinimo ir bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, taip pat patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje keliamų klausimų esmę, į tai, kad kreditorė nepritarė restruktūrizavimo plano pakeitimui, taip pat reiškė reikalavimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nutaria, jog, vertinant galimybę teismui patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, visų pirma, tikslinga atsižvelgti į jau vykdomo bendrovės restruktūrizavimo proceso eigą ir nustatyti, ar neatsirado JANĮ nustatytų pagrindų, kuomet restruktūrizavimo byla privalo būti nutraukta ir iškelta bankroto byla. Tik išsprendus šį klausimą, yra tikslinga įvertinti galimybę tvirtinti teikiamą restruktūrizavimo plano pakeitimą.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

28.       Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir ĮRĮ.

29.       JANĮ 155 straipsnyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (t. y. atitinkamai ĮBĮ arba ĮRĮ).

30.       Byloje ginčas kilo dėl: RUAB „Šiaulių plentas“ 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo pritarta RUAB restruktūrizavimo plano pakeitimui, (ne)teisėtumo; RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylos nenutraukimo (ne)pagrįstumo; patvirtinto RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimo (ne)pagrįstumo.

31.       Nors bendrovės restruktūrizavimo procedūra inicijuota vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis (bendrovės restruktūrizavimo byla iškelta 2019 m. spalio 4 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo kreditorių susirinkimas, taip pat restruktūrizavimo plano tvirtinimo bei pakeitimo procedūros vyko po JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju turi būti kompleksiškai taikomas ĮRĮ ir JANĮ numatytas teisinis reguliavimas (ĮRĮ taikomas tiek, kiek tai nurodo JANĮ 155 straipsnio 3–4 punktai).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

32.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

34.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bendrovės administratorė pateikė ir prašo prijungti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-14-833/2024, kuria patenkintas prašymas dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo. Minėtu įrodymu administratorė siekia pagrįsti savo argumentus apie tinkamą patvirtinto restruktūrizavimo plano vykdymo faktą ir tai, kad patenkino visus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių tenkinimas buvo numatytas 2023 m., t. y., kad bendrovė padengė 94 901,03 Eur A. A., perėmusiam BUAB „Žemaitijos keliai“ reikalavimo teisę. Administratorė paaiškino, kad A. A. mokėtinos sumos išmokėjimą patvirtinantys dokumentai ginčo pirmosios instancijos teisme metu neegzistavo, todėl jų nebuvo galimybės pateikti.

35.       Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, apeliacinės instancijos teismas nepriima administratorės pateiktos Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-14-833/2024. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėta nutartis jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl nelaikytina nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme.

36.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bendrovė pateikė 2024 m. liepos 18 d. VMI atsakymą, kurį prašo priimti. Minėtu įrodymu bendrovė siekia paneigti kreditorės atskirojo skundo argumentus, kad turi įsipareigojimų VMI ir įrodyti, jog bendrovės 631 033,12 Eur mokestinė nepriemoka, kuri nurodoma viešai skelbiamuose VMI duomenyse, yra įtraukta į VMI finansinį reikalavimą, patvirtintą bendrovės restruktūrizavimo byloje.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir nemokumo bylose egzistuojantį viešąjį interesą, prašomo prijungti dokumento sąsają su ginčo dalyku, taip pat į tai, kad naujai paduodamas įrodymas patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nenustatęs piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria bendrovės pateiktą 2024 m. liepos 18 d. VMI atsakymą priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl restruktūrizavimo plano (ne)vykdymo 

38.       Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

39.       Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalį, įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

40.       Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

41.       Teisės doktrinoje pažymėta, kad restruktūrizavimas yra laikomas ekonomiškai ir socialiai vertingesniu mokumo problemų sprendimo būdu nei bankrotas, nes jis sudaro galimybes išsaugoti veikiančią įmonę, darbo vietas, mokesčių mokėtoją ir sutartinių santykių stabilumą. Su mokumo problemomis susidūrusių įmonių gelbėjimas turi svarbius socialinius tikslus, jis apima verslo ir darbo vietų išsaugojimą ilguoju laikotarpiu. Tai yra ekonomiškai ir socialiai reikšmingesnis tikslas nei parduoti įmonės turtą dalimis bankroto procese. Restruktūrizavimo procesas yra grindžiamas idėja, kad įmonė, suteikus jai tam tikrą pagalbą, sugebės savarankiškai sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą ir konkuruoti rinkoje po restruktūrizavimo proceso. Tačiau itin svarbu, kad viso restruktūrizavimo proceso metu restruktūrizuojama įmonė privalo vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. gauti pajamas ir mokėti einamąsias įmokas. Be to, restruktūrizavimo procese įmonė iš esmės turėtų vykdyti efektyvesnę ūkinę komercinę veiklą negu iki šio proceso pradžios, nes priešingu atveju būtų abejotina, ar ji sugebės atkurti mokumą ir pasiekti kitus restruktūrizavimo proceso tikslus (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 298–299).

42.       Esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas yra restruktūrizavimo planas. Teisės doktrinoje restruktūrizavimo planas apibrėžiamas kaip planas, kuriuo skolininko verslo finansinė padėtis ir gyvybingumas gali būti atkuriami užtikrinant galimai didžiausią kreditorių reikalavimų patenkinimą ir tai būtų naudingiau nei likviduoti skolininką. Iš esmės restruktūrizavimo planas yra skolininko ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų susitarimas ir jam priimti reikia kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, savininkų) balsų daugumos (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 313–314).

43.       Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimas yra numatytas JANĮ 114 straipsnyje. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: i) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; ii) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; iii) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; iv) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; v) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; vi) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai (JANĮ 114 straipsnio 1 dalis). Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis). Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis).

44.       ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat numatė, jog teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.

45.       Teismų praktikoje pažymima, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimui turi būti nustatytos šios sąlygos: iš konkrečių duomenų paaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ne tik neįgyvendinamos, bet dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių ir nebus įgyvendintos, ir įmonė negali įrodyti, jog planas bus įvykdytas. Įstatymas nenumato, kad bet kokie (net ir pavieniai) restruktūrizavimo plane nustatytų įsipareigojimų pažeidimai jau yra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylos nutraukimui. Tokiam sprendimui pagrindas gali būti tada, kai iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad restruktūrizavimo proceso eigoje be protingai pateisinamų priežasčių nėra įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos esminės priemonės ir jos įgyvendintos nebus, o priešingai įrodyti įmonė yra nepajėgi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1052-241/2019; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022). Toks aiškinimas siejamas su tuo, kad konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusiomis su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1505-407/2016; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022).

46.       Kreditorė 2024 m. gegužės 27 d. teismui pateikė skundą dėl 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriuo, be kita ko, prašė nutraukti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Kreditorės teigimu, kiekvienais metais keičiamas ir nuolat bloginantis kreditorių situaciją bendrovės restruktūrizavimo planas rodo, kad bendrovė yra nepajėgi atkurti savo ilgalaikio mokumo, nepajėgi įvykdyti žadėtų įsipareigojimų kreditoriams, taigi, negali pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Be to, bendrovė ilgiau nei 4 mėn. netinkamai vykdo paskutinės redakcijos restruktūrizavimo planą, nėra atlikusi visų 2023 m. suplanuotų mokėjimų kreditoriams, todėl tai sudaro pagrindą nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą vadovaujantis JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi.

47.       Pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą atmetė, nurodydamas, kad prioritetas turi būti teikiamas siekiui išsaugoti bendrovę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti bankroto procesą. Teismo vertinimu, restruktūrizavimo bylos nutraukimas neatitiktų bendrovės restruktūrizavimui keliamų tikslų, restruktūrizuojamos bendrovės daugumos kreditorių interesų ir teisėtų jų lūkesčių siekti atkurti bendrovės mokumą bei stabilumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl bendrovės kreditoriams turi būti suteikta galimybė įgyvendinti jų teisę, išreikštą kreditorių susirinkime – vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.

48.       Atskirajame skunde kreditorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino kreditorės skundą, neįsigilino į faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nevertino faktinių aplinkybių, kurios įvyko iki 2024 m. kovo 1 d. Kreditorės vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo procesas trunka jau 4 metus ir yra pratęstas dar vieneriems metams (iki 2025 m. birželio 26 d.), tačiau per šį laikotarpį bendrovė nesugebėjo stabilizuoti savo finansinės padėties, tinkamai vykdyti restruktūrizavimo plano, laiku, pagal restruktūrizavimo plane numatytą grafiką atlikti mokėjimų kreditoriams. Keičiamais planais kreditoriams mokėtinos sumos mažėja, o atsiskaitymo terminai ilgėja, kreditoriai negaus to, dėl ko sutiko pritardami restruktūrizavimo procesui. Apeliantės vertinimu, vien tai, kad restruktūrizavimo planas yra pakeistas ketvirtą kartą, leidžia daryti išvadą, jog bendrovė nėra pajėgi vykdyti plano kaip yra suplanuota, todėl yra pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą.

49.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, pagal kurį 2021 m. pirmos eilės kreditoriams buvo numatyta išmokėti 41 216 Eur, o antros eilės kreditoriams (įskaitant ir kreditorę) – 426 328 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimas, kuriam pritarta 2022 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimas, kuriuo 426 328 Eur už 2021 m. mokėjimo antros eilės kreditoriams terminas pakeistas iš 2021 m. į 2022 m. Patvirtinus plano pakeitimą, pirmos eilės kreditoriams 2022 m. buvo numatyta išmokėti 55 316 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi patenkino bendrovės administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimo. Bendrovė visa apimtimi patenkino pirmos eilės kreditorių reikalavimus už 2022 m; antros eilės kreditoriams padengė 245 115,79 Eur, o 2023 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismas patvirtino bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriuo 181 212,21 Eur už 2022 m. mokėjimo antros eilės kreditoriams terminas pakeistas iš 2022 m. į restruktūrizavimo proceso pabaigą. Patvirtinus plano pakeitimą, pirmos eilės kreditoriams 2023 m. buvo numatyta išmokėti 57 337 Eur, o antros eilės kreditoriams numatyta išmokėti 509 232,78 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi buvo pratęstas bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas iki 2025 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė UAB Skolų administravimo ir valdymo prašymą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Minėta nutartimi teismas nustatė, kad: bendrovė 2023 m. kreditoriams sumokėjo 364 146,42 Eur, susitarimais dėl šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo įskaitė 48 680 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 17 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo (atidėta 55 713,87 Eur); bendrovės įsipareigojimai kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą sumažėjo nuo 30 633 429,67 Eur iki 22 973 835,67 Eur.; 2023 m. RUAB „Šiaulių plentas“ gavo 592 193 Eur grynąjį pelną. Teismas atsižvelgęs į tai, kad RUAB „Šiaulių plentas“ finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, bendrovės vykdoma ūkinė veikla teikia pagrindo manyti, kad ji gali pasiekti įmonės restruktūrizavimui keliamus tikslus, nusprendė, kad tenkinti prašymą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo nėra pagrindo. 

50.       Kaip matyti iš 2024 m. balandžio 26 d. RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano vykdymo pakeitimo, 2024 m. balandžio 26 d. duomenimis, bendrovė patenkino visus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių tenkinimas buvo numatytas 2023 m., išskyrus mokėjimą A. A. (procesinio dokumento Nr. DOK-3899). Ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreditoriui A. A., perėmusiam BUAB „Žemaitijos keliai“ reikalavimo teisę, buvo padengta 94 901,03 Eur.

51.       Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė nuo restruktūrizavimo proceso pradžios patenkino 8 123 555,14 Eur finansinių reikalavimų, bendrovės restruktūrizavimo planas (jo aktuali redakcija) yra vykdomas, bendrovė atsiskaito su kreditoriais (bendrovė patenkino visus kreditorių reikalavimus už 2023 m.), jos turimi įsipareigojimai tendencingai mažėja.

52.       Pastebėtina, kad su restruktūrizavimo plano vykdymo (iki 2024 m. kovo 1 d.) tinkamumu susijusios aplinkybės (tarp jų ir kreditorės argumentai dėl jos finansinio reikalavimo vykdymo, kreditoriams mokėtinų sumų mažinimo) jau buvo įvertintos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu – Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria buvo atmestas UAB Skolų administravimo ir valdymo prašymas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog bendrovė restruktūrizavimo planą vykdo. Kreditorė kitų argumentų nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau šiuo klausimu nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertinta apeliantės argumentus, kad restruktūrizavimo plano pakeitimais kreditoriams mokėtinos sumos yra mažinamos, jog pasibaigus restruktūrizavimo procesui kreditoriams jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti mažesne suma, nei buvo numatyta tvirtinant pirminį restruktūrizavimo planą. Keičiant bendrovės restruktūrizavimo planą buvo keičiami mokėjimų terminai, tačiau ne išmokėtinos sumos. Tuo pačiu nėra pagrindo nesutikti su bendrovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad kreditorė skunde nepagrįstai restruktūrizavimo plano netinkamą vykdymą įrodinėja remdamasi pirminio plano ir šią dieną nebeaktualių plano pakeitimų duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis restruktūrizavimo plano pakeitimas buvo teismo patvirtintas 2023 m. spalio 26 d., būtent šio plano duomenimis turi būti vadovaujamasi, vertinant bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo tinkamumą.

53.       Vertinant apeliantės argumentus dėl bendrovės nemokumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2023 m. matyti, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas siekė 37 354 850 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 23 883 711 Eur. Nuosavas kapitalas sudarė 19 934 542 Eur, bendrovė gavo 592 193 Eur grynąjį pelną. 2022 m. bendrovė turėjo 46 462 050 Eur turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 26 930 167 Eur, nuosavas kapitalas sudarė 19 423 905 Eur, bendrovė patyrė nuostolių (-)1 817 685 Eur. Taigi, bendrovės finansiniai rodikliai rodo teigiamą restruktūrizavimo proceso įtaką bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir jos rezultatams, t. y. bendrovės veikla lyginant su 2022 m. gerėja, 2023 m. buvo pelninga, jos turtas viršijo turimų įsipareigojimų apimtis.

54.       Nėra pagrindo sutikti su kreditorės argumentais, kad bendrovė atitinka nemokaus juridinio asmens sampratą (JANĮ 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Priešingai nei teigia kreditorė, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, be to, bendrovės turtas viršija jos turimų įsipareigojimų masę.

55.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

56.       Nors apeliantė teigia, kad bendrovė nemoka eilinių mokėjimų ir kt., tačiau byloje esantys duomenys paneigia minėtus apeliantės argumentus. Iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos VMI pažymos matyti, kad 2024 m. liepos 17 d. duomenimis yra apskaitoma 631 033,12 Eur prievolių suma, kuri yra įtraukta į finansinį reikalavimą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovėje yra 237 apdraustųjų asmenų, skolos VSDFV nėra (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), bendrovė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, bendrovė pateikė Pirkimų planą 2024 m., iš kurio turinio galima spręsti apie planuojamus konkursus, kuriuose ketina dalyvauti bendrovė ir tikisi laimėti. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad bendrovė yra gyvybinga ir moki.

57.       Apeliantės argumentai, kad vien tai, jog restruktūrizavimo planas keičiamas jau ketvirtą kartą, patvirtina tai, kad bendrovė nėra pajėgi vykdyti planą kaip suplanuota, slepia savo tikrąją padėtį – nemokumą, vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai. Pirma, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo bendrovės administratorė, restruktūrizavimo plano pakeitimas ir(ar) jo įgyvendinimo termino pratęsimas yra įstatyme numatytos sudėtinės restruktūrizavimo proceso procedūros, suteikiančios teisę bendrovei modifikuoti pirminio plano nuostatas kreditorių sutikimu bei teismo patvirtinimu, dalis, todėl bendrovės naudojimasis įstatymais suteiktomis teisėmis, kurių įgyvendinimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas nustatyta tvarka, negali būti kvalifikuojamas restruktūrizavimo plano nevykdymu ir(ar) pagrindu restruktūrizavimo bylai nutraukti. Antra, iš bendrovės restrūkturizavimo plano pakeitimų matyti, kad restruktūrizavimo plano vykdymo metu kilo ekstraordinarinės aplinkybės (COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą), lėmusios ekonomikos ir rinkos pokyčius, kainų, žaliavų augimą ir turėjusios reikšmingos įtakos bendrovės veiklai. Taigi, ne bendrovės nemokumas ar negebėjimas vykdyti restruktūrizavimo plano lėmė, kad restruktūrizavimo planas buvo keičiamas kelis kartus, o bendrovės siekis, atsižvelgus į rinkoje atsiradusius kardinalius pokyčius, stabilizuoti ir tęsti savo veiklą.

58.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad restruktūrizavimo metu bendrovės finansinė padėtis gerėja, bendrovė laiku moka mokesčius valstybei, atsiskaito su kreditoriais pagal aktualų bendrovės restruktūrizavimo planą, t. y. bendrovė restruktūrizavimo planą vykdo. Nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, restruktūrizavimo bylos proceso tęsimas atitinka perspektyvinius restruktūrizavimui keliamus tikslus ir daugumos kreditorių teisių ir interesų nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas neatitiktų bendrovės restruktūrizavimui keliamų tikslų, restruktūrizuojamos bendrovės daugumos kreditorių interesų ir teisėtų jų lūkesčių siekti atkurti bendrovės mokumą bei stabilumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės nėra vykdomos, o bendrovė nėra gyvybinga ir moki.

Dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo (ne)teisėtumo

59.       Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

60.       Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. i) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba ii) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-798/2024).

61.       Restruktūrizavimo plano svarstymas ir tvirtinimas reglamentuojamas JANĮ 104–111, 1111 straipsnių nuostatomis. Viena sudėtinių šio proceso dalių – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui – laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 107 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta šio įstatymo 106, 107 arba 111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 112 straipsnį, restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas.

62.       Restruktūrizavimo plano svarstymo, kreditorių pritarimo, pateikimo teismui stadijas numatė ir ĮRĮ. ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalis). Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.

63.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 18 813,565,89 Eur iš visų įsiteisėjusiomis teismo nutartimi patvirtintų 22 509 874,53 Eur finansinių reikalavimų sumos, o tai sudaro 83,58 proc. 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimą („už“ balsavo 72,82 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, „prieš“ – 10,76 proc.). Be to, nutarimui pritarė ir vienintelis bendrovės akcininkas – UAB „Švip“, atstovaujamas nemokumo administratorės.

64.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nenustatė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytą susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką.

65.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nors restruktūrizavimo plano pakeitimui pritarė kreditorių dauguma, kuri, be kita ko, tikslingai suformuota pačios bendrovės, tačiau tai nereiškia, jog tokiu plano pakeitimu tenkinami visų kreditorių interesai. Apeliantės vertinimu, mažumos kreditorių interesai yra pažeidžiami, mokėtinos sumos mažinamos, kreditoriai negaus to, ką turėjo gauti, tvirtinant restruktūrizavimo planą pirmą kartą, plano pakeitime numatytomis priemonėmis nepavyks pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Todėl teismas nepagrįstai patvirtino ketvirtąjį restruktūrizavimo plano pakeitimą.

66.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagrindinis vaidmuo, vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1269-450/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022).

67.       Kadangi kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, kad jie numato įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę ir sutinka, jog dalies jų reikalavimai (ar jų dalis) bus tenkinami vėliau, restruktūrizavimo proceso eigoje ar ir jam pasibaigus. Jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Pagaliau prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1728-450/2020 27 punktas).

68.       Nors apeliantė teigia, kad bendrovė suformavo sau palankią kreditorių daugumą, kuri lemia bendrovės kreditorių susirinkimuose priimamus sprendimus, tačiau tokie apeliantės argumentai vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir negali lemti vertinimo, jog 2024 m. gegužės 15 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju klausimu buvo priimtas neteisėtai. Vien tai, kad bendrovės komercijos direktorius A. A. iš BUAB „Žemaitijos keliai“ įsigijo 4 582 836,86 Eur finansinį reikalavimą į bendrovę, taip pat, jog bendrovės kreditoriais yra ne tik A. A., bet ir su juo giminystės ryšiais susiję E. A., A. A., kurių bendra reikalavimų sudaro 32 proc. visų kreditorių balsų, ar tai, kad bendrovės kreditoriumi taip pat yra ir buvęs bendrovės direktorius J. A., turtintis 90 673,93 Eur finansinį reikalavimą, nepagrindžia, kad bendrovė suformavo sau palankią kreditorių daugumą, lemiančią bendrovės kreditorių susirinkimuose priimamus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. gegužės 15 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo metu „už balsavo“ 72,82 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

69.       Atskirojo skundo argumentai, kad ketvirtam restruktūrizavimo plano pakeitimui nepritarė ne tik kreditorė UAB Skolų administravimas ir valdymas, bet ir hipotekos kreditorius Šiaulių bankas, AB, taip pat VMI, nepagrindžia priimto nutarimo neteisėtumo, nes kaip jau minėta pirmiau, ginčo nutarimui pritarė dauguma kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių. Be to, tiek Šiaulių bankas, AB, tiek VMI neteikė atskirųjų skundų dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo.

70.       Apeliantės atskirojo skundo argumentai apie kitų kreditorių (UAB „Factris LT1“, UAB „Zalba“) byloje išreikštus nesutikimus su bendrovės vykdomu restruktūrizavimo planu atmestini kaip nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Juolab kad, teismas jau įvertino minėtų kreditorių reikštus reikalavimus ir jie buvo atmesti (UAB „Factris LT1“ atskirasis skundas atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022; UAB „Zalba“ prašymas dėl bylos nutraukimo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-27-883/2023).

71.       Nors apeliantė kelia klausimą dėl kreditorių mažumos interesų neužtikrinimo, tačiau būtent restruktūrizavimo procesas yra žymiai naudingesnis bendrovės kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti turto įkeitimu ir(ar) hipoteka, nes bankroto proceso atveju visi kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu (tarp jų – kreditorė), į reikalavimų patenkinimą galėtų pretenduoti tik po įkaito turėtojų reikalavimų patenkinimo ir tik likusia turto apimtimi. Taigi, vien tai, kad 10,76 proc. bendrovės kreditorių nepritarė restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimui, nelemia mažumos kreditorių interesų pažeidimo.

72.       Apeliantės argumentai apie tikslingą finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 m. neteikimą iki 2024 m. gegužės 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo atmetami. Visų pirma, nors iki 2024 m. gegužės 15 d. bendrovė dar nebuvo pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 m., tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad kreditoriai negalėjo objektyviai įvertinti siūlomas restruktūrizavimo plano pakeitimo priemones, jų proporcingumo ir efektyvumo, bendrovės finansinės padėties ir jos mokumo. Bendrovės administratorė, atsiliepdama į kreditorės pareikštą prašymą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, dar 2024 m. vasario 13 d. (t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo) į bylą buvo pateikusi bendrovės preliminarius finansinius duomenis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės kreditoriai turėjo galimybę susipažinti su jais ir juos įvertinti. Antra, bendrovė finansinius dokumentus pateikė Juridinių asmenų registrui laikydamasi CK 2.66 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos tvarkos, tai yra bendrovės metinės finansinės ataskaitos už 2023 m. buvo pateiktos Juridinių asmenų registrui per 30 dienų (2024 m. gegužės 29 d.) nuo jų patvirtinimo bendrovės akcininkų eiliniame visuotiniame susirinkime (2024 m. balandžio 30 d.) (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-3899). Nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti apie tikslingą finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registrui iki 2024 m. gegužės 15 d. įvykusio kreditorių susirinkimo.

73.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo abejoti, kad 2024 m. gegužės 15 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju klausimu buvo priimtas teisėtai, laikantis įstatymo reikalavimų, kreditorių daugumai pritarus restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimui. Pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti nurodyta išvada, apeliantė nepateikė. 

Dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo

74.       Restruktūrizavimas yra teisminis procesas, kurio metu restruktūrizavimo planą tvirtina teismas (JANĮ 111 straipsnio 1 dalis). Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (JANĮ 112 straipsnis).

75.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano (pakeitimų) svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano (pakeitimų), jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano (pakeitimų) atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui (jo pakeitimams) šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą (jo pakeitimus), neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui (jo pakeitimams) visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020 23 punktas).

76.       Pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo plano bei jo pakeitimų tvirtinimo stadijoje turėtų patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai. Aplinkybė, kad įvykusiame kreditorių susirinkime už plano pakeitimo patvirtinimą balsavo dauguma kreditorių, nepašalina teismo teisės bei pareigos vertinti šių pakeitimų esmės, jų proporcingumo restruktūrizavimo tikslui, jų atitikties ne tik kreditorių daugumos, bet ir mažumos, balsavusios prieš tokius pakeitimus, interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-713-450/2022 19 punktas).

77.       Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovės administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimą. Prašyme nurodyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. įvyko RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimas (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-3899). Iš 2024 m. birželio 26 d. RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano vykdymo pakeitimo matyti, kad šiuo pakeitimu pakeičiamos restruktūrizavimo plano nuostatos, susijusios su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu ir palūkanų mokėjimu.

78.       JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje 1–6 punktuose yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano. Pirmosios instancijos teismas patvirtino bendrovės pakeistą restruktūrizavimo planą, konstatavęs, kad prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas.

79.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad restruktūrizavimo procesas trunka jau 4 metus ir yra pratęstas dar vieneriems metams iki 2025 m. gegužės 26 d., per šį laikotarpį bendrovė nesugebėjo stabilizuoti savo finansinės padėties, tinkamai vykdyti restruktūrizavimo plano, laiku, pagal restruktūrizavimo plane numatytą grafiką atlikti mokėjimus kreditoriams, todėl likusio vienerių metų laiko bendrovei neužteks tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo planą bei atkurti mokumą. Kreditorės argumentai iš esmės atitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas aplinkybes, kuriomis esant teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano.

80.       Iš 2024 m. balandžio 26 d. RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano vykdymo pakeitimo matyti, kad restruktūrizavimo plano vykdymo pakeitimu siekiama pakeisti tas restruktūrizavimo plano nuostatas, kurios susijusios su: i) palūkanų mokėjimu kreditoriaus Luminor Bank AS reikalavimo teisės perėmėjai; ii) finansinių reikalavimų tenkinimo terminų pakeitimu (procesinio dokumento Nr. DOK-3899). Restruktūrizavimo plano pakeitimai buvo atlikti hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS, kuris perleido savo reikalavimo teisę į bendrovę naujajai kreditorei UAB „Arbi Capital“, su kuria buvo pasiektas susitarimas, kad jai iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino nebus mokamos įmokos ir palūkanos. Pagal restruktūrizavimo planą palūkanos mokamos tik hipotekos kreditorei Šiaulių bankui, AB. Restruktūrizavimo plano pakeitimu taip pat buvo pakeisti finansinių reikalavimų tenkinimo terminai: bendrovė su A. A. susitarė, kad pagal restruktūrizavimo planą 2023 m. mokėtinos sumos (94 901,03 Eur) mokėjimas atidedamas iki 2024 m. birželio 30 d. Restruktūrizavimo plano pakeitime taip pat nurodyta, kad bendrovė su A. A. pasiekė susitarimą dėl 2024–2025 m. mokėtinų lėšų paskirstymo, t. y. 2024–2025 m. A. A. mokėtinos lėšos bus skirtos: 173 282,86 Eur hipotekos kreditorės Šiaulių banko, AB reikalavimo likučio padengimui; 10 542,25 Eur sumokama reikalavimo tenkinimui, 15 041,76 Eur nurašoma. Be to, bendrovė su A. A. susitarė, kad iš viso iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos bus nurašyta visa likusi perimtos reikalavimo teisės dalis, o užbaigus restruktūrizavimo procesą perimtos reikalavimo teisės likutis sudarys 0,00 Eur.

81.       Atsižvelgus į restruktūrizavimo plano pakeitimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prašomi patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai yra orientuoti į tos pačios veiklos tęsimą, kreditoriaus A. A. finansinių reikalavimų tenkinimo atidėjimą, o restruktūrizavimo plano įgyvendinimas paremtas šiuo metu vykdomomis sutartimis ir numatomu dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose. Nors apeliantė teigia, kad iki restruktūrizavimo proceso pabaigos liko tik vieneri metai ir tokio laiko bendrovei neužteks tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo plano bei atkurti mokumo, tačiau apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti, kad restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės iš tiesų nebus įgyvendintos, jog jos yra nepagrįstos ar prieštarauja kreditorių interesams. Be to, kaip jau buvo minėta, bendrovė padengė didžiąją dalį visų kreditorių reikalavimų, bendrovės finansiniai rezultatai rodo teigiamą restruktūrizavimo įtaką bendrovės veiklai ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad bendrovės restruktūrizavimo planas bus įvykdytas. Be kita ko, kadangi kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl jų pritarimas (šiuo atveju – kreditorių daugumos) restruktūrizavimo plano pakeitimui reiškia, jog jie numato bendrovės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo JANĮ numatytos aplinkybės, kuriomis esant teismas turėjo priimti nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimo. 

82.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės yra naudingos, orientuotos į restruktūrizuojamos bendrovės veiklos tęstinumą, atitinkančios pačios bendrovės bei jų kreditorių interesus. Bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimai užtikrina tiek bendrovės, tiek jos kreditorių teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Be to, prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti bendrovę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą.

83.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimą.

Dėl procesinės bylos baigties

84.       Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

85.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias JANĮ bei ĮRĮ nuostatas, reglamentuojančias bendrovės restruktūrizavimo procesą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86.       Atskirajame skunde nebuvo nurodyta savarankiškų motyvų, kuriais būtų skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. papildoma nutartis. Todėl palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį, paliekama nepakeista ir teismo 2024 m. liepos 3 d. papildoma nutartis, kaip sudėtinė skundžiamos nutarties dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

87.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

88.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

89.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

90.       Byloje bendrovė, administratorė ir apeliantė pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Kadangi apeliantės atskirasis skundas atmestas, ji neturės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tiek bendrovė, tiek administratorė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

91.       Bendrovė pateikė teismui įrodymus, kad jos patirtas 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro apmokėjimas už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą bendrovė sumokėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d., laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 887,60 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 161 Eur × 0,4 = 864,40 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, bendrovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš kreditorės bendrovei priteisiant 864,40 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

92.       Administratorė pateikė teismui įrodymus, kad jos patirtas 827,64 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro apmokėjimas už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą administratorė sumokėjo 2024 m. liepos 18 d., laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (827,64 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 161 Eur × 0,4 = 864,40 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Byloje nenustatyta, kad administratorė būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, todėl jos prašymas tenkintinas ir iš kreditorės administratorei priteistina 827,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Skolų administravimo ir valdymo, juridinio asmens kodas 305438475, restruktūrizuojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“, juridinio asmens kodas 244693070, 864,40 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Skolų administravimo ir valdymo, juridinio asmens kodas 305438475, restruktūrizuojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo administratorei uždarajai akcinei bendrovei KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURUI, juridinio asmens kodas 141972256, 827,64 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt septynių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas