Civilinė byla Nr.2-738-848/2015

proceso Nr.2-69-3-00313-2014-4

procesinio sprendimo kategorija:  

(S)

74.2.4.; 75.4.3; 77.3.; 78.2.1.; 99.1.4.;

                                                                                                         99.3.; 99.5.; 99.7.; 113.1.; 114.9.2.;

                                                                                              114.11.; 116.; 125.1.; 125.2.                                                                                                                                    

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atsakovui A. J., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J.,  patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,  ir

n u s t a t ė :

ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką sudarytą su A. J., pripažįstant kaltu dėl santuokos nutraukimo A. J., nepilnamečio sūnaus  M. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. J., sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo A. J. 900 Lt mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis  nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistų materialinio  išlaikymo  lėšų administravimą uzufrukto teisėmis pavesti V. J., padalinti santuokoje įgytą turtą, įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“  po santuokos nutraukimo  palikti abiejų  sutuoktinių solidaria prievole, priteisti iš atsakovo A. J. ieškovės V. J. naudai 12000 Lt neturtinės žalos, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. J. teismo posėdyje patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu A. J. susituokė 2007 m. rugpjūčio mėn. 25 d. Pagėgių savivaldybės  Civilinės metrikacijos tarnyboje. 2007 m. birželio 20 d. gimė sūnus M. J..  Su atsakovu A. J. santuokoje pragyveno virš penkerių metų. Paskutiniaisiais metais šeimyniniai santykiai su atsakovu tapo nebeįmanomi dėl jo požiūrio į šeimą. Santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės, nes ji visuomet vertino santuoką ir stengėsi suprasti atsakovą, taikėsi su jo požiūriais, stengėsi sąžiningai vykdyti sutuoktinės pareigas, tačiau atsakovas pradėjo keistis, pasidarė uždaras, pradėjo rodyti nepagarbą ieškovei, todėl šeimoje neliko pagarbos bei lojalumo. Norėdami pagerinti savo šeimos finansinę padėtį, abu sutuoktiniai nutarė užsidirbti užsienyje. V. A. susirgo, todėl jis buvo išvežtas gydymui į Lietuvą. Į Airiją grįžo 2012 m. vasario 17 d., tada  ir pašlijo jų santykiai. Kol jis gydėsi Lietuvoje, gyveno nuomojamame bute ir kaimynai ieškovės mamai pradėjo sakyti, kad pas jį lankosi kažkokia šviesiaplaukė mergina. Grįžęs į Airiją vyras visiškai pasikeitė, tapo agresyvus, nuolat dėl visko priekaištaudavo, pradėjo nuolat visur su savimi nešiotis telefoną, užsidėjo ant jo saugos kodą. Vėliau jau jis ir pats nebeneigė, kad turi kitą moterį, kad jie jau ne vienerius metus kartu. Toliau sekė dar didesni įžeidinėjimai, žeminimai ir smurtas, pradėjo pas savo naują draugę vedžiotis sūnų, kalbėti jam, kad jie skiriasi ir kad tai jo nauja teta Lina. Dėl tokio atsakovo elgesio, rodomos nepagarbos, ir jaučiamos pastovios įtampos, tarp atsakovo ir ieškovės išblėso ir santuokiniai santykiai, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Mano, jog dėl nenusisekusios santuokos, kuri šiuo metu formali, kaltas yra tik atsakovas. Atsakovas susirado kitą moterį, buvo neištikimas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Santuokiniai santykiai dėl atsakovo santuokinių pareigų nevykdymo rodo faktinį šeimos nebuvimą, o iniciatyvos gerinti santykius atsakovas per paskutinius bendro gyvenimo metus visiškai neparodė. Remdamasi aukščiau išdėstytais faktais ieškovė laiko, kad jų santuoka yra galutinai iširusi, kad dėl to yra kaltas tik atsakovas. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę J., išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Santuokoje su atsakovu A. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. J., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su motina V. J.. Neprieštarauja, kad sūnaus tėvas A. J. matytųsi ir bendrautų su savo sūnumi jam patogiu metu, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos. Ieškovė nurodo, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pats išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus būtinus sūnaus poreikius, atsakovo gaunamą atlyginimą nepilnamečiam sūnui išlaikyti prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 900 Lt į mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Po santuokos nutraukimo nepilnamečiam sūnui išlaikyti priteistų lėšų tvarkymą prašo uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei. Santuokos metu įgytą registruotiną turtą žemės sklypą, 0.2000 ha, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis po ½. Nekilnojamojo turto įsigijimui buvo paimtas kreditas iš DNB banko, tačiau 2011-02-08 bankas sutartį vienašališkai nutraukė. Paskola buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl bankui nutraukus sutartį, ieškovė su atsakovu liko skolingi UAB „Būsto paskolų draudimas“ 103884,37 EUR. Šią prievolę po santuokos nutraukimo prašo palikti solidaria. Kadangi ieškovės su atsakovu santuokos iširimo pagrindinė priežastis yra atsakovo neištikimybė, ieškovei vienai tenka auklėti, rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, kuris jaučia poreikį bendrauti su savo tėvu, tai ieškovei sukelia kur kas didesnį ir gilesnį emocinį stresą nei atsakovo neištikimybė. Dėl atsakovo neištikimybės ieškovė jaučiasi pažeminta kaip moteris, kuri su juo išgyveno penkerius metus, susilaukė ir augino jo sūnų, nusivylusi artimu žmogumi, pradėjo nebepasitikėti savimi ir kitais žmonėmis. Tiek dėl savęs, tiek dėl atsakovo elgesio su sūnumi, jaučia didžiulį dvasinį diskomfortą. Remdamasi šiais argumentais ieškovė nurodo, kad atsakovas savo tokiu elgesiu, dėl kurio iširo jų santuoka, padarė neturtinę žalą, kurią ji vertina 12000 Lt. (b.l.66-71, t.1).

Atsakovas pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.114-115, t.1), o taip pat ir dalyvaudamas 2014-12-02 teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, o taip pat nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžiu. Nurodė, kad dėl kitų ieškinio reikalavimų neprieštarauja. Atsakovas paaiškino, jog ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais, mano, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės netinkamo šeimoje elgesio, dėl jos kaip sutuoktinės netinkamo pareigų atlikimo. Priešingai nei teigia ieškovė, 2006 m. rugpjūčio mėn. jis pirmas išvyko į Airiją užsidirbti ir tik po maždaug 5 mėnesių ieškovė atvyko pas jį, tačiau ji nesugebėjo prisitaikyti ir per visus metus kiek dirbo Airijoje ir kiek kartu gyveno iki pat 2013 m. rugpjūčio mėn., atsakovas vienas išlaikė šeimą, mokėjo už pragyvenimą, už kreditą namui įsigyti, stengėsi kaip įmanydamas dirbti, kol galų gale sustreikavo jo sveikata. 2012-03-07 buvo paguldytas į Airijos ligoninę, 2012-03-23 buvo paguldytas į Kauno klinikas, išrašytas 2012-05-11, nuo 2012-05-14 iki 2012-05-26 buvo reabilitacijoje Birštono sanatorijoje „Tulpė“. Po pirmos operacijos ieškovė buvo jį aplankiusi. Po sanatorijos atvykęs į Airiją vėl dirbo ištisai 6 mėnesius. Po to Lietuvoje vėl buvo atlikta operacija ir į Airiją grįžo 2013 metų vasario mėnesį. Faktiškai po atsakovo ligos santykiai su ieškove ėmė blogėti, nes pragyventi iš ieškovės gaunamos bedarbio pašalpos buvo neįmanoma, todėl ieškovė naudojosi santaupomis, kurias buvo sukaupę iš atsakovo uždirbtų pinigų, ir kadangi jis vienintelis uždirbdavo pinigus, pinigų ėmė trūkti dėl to kilo įvairūs barniai. Atsakovas yra įsitikinęs, jog ieškovė ne viską padarė, kad susirastų darbą ir taip prisidėtū prie šeimos gyvenimo, buities poreikių. Kai atsakovas gydėsi Lietuvoje, ieškovė buvo likusi gyventi Airijoje. Čia jį pasiekė žinios iš bendrų draugų, jog ieškovė vėlai grįžta namo, jog turi kokį tai draugą. Be abejo esant šioms aplinkybėms, jų santykiai pašlijo galutinai ir iš tiesų nemato prasmės gyventi toliau santuokoje, bet nesutinku jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to ieškovė, nutyli aplinkybę, jog 2013 m. rugpjūčio mėnesį ji išsikraustė iš jų nuomojamo namo ir faktiškai namą paliko tuščiomis sienomis, išsivežė visus baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, ką buvome užgyvenę, todėl nesutinku, su ieškovės teiginiu, kad namų apyvokos reikmenys ir daiktai buvo pasidalinti geranoriškai. Ieškovės prašoma 900 Lt suma vaiko išlaikymui yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais ir vaiko poreikiais. Akivaizdu, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis reikalaudama nepagrįstai didelės išmokos vaikui. Atsakovas visą laiką prisideda prie vaiko išlaikymo ir tai gali įrodyti banko išklotinėmis, vaiku rūpinasi ir stengiasi su juo matytis bei bendrauti, todėl sutinka gera valia skirti vaikui 450-500 Lt, juolab papildomai vaikui visuomet nuperka drabužių, dovanų. Taip pat dėl savo sveikatos būklės (kuri yra realiai pagrįsta) nėra tikras dėl savo ateities darbų, tad prašoma išlaikymo suma akivaizdžiai viršija atsakovo galimybes. Sutinka, kad dalinamas turtas būtų dalinamas po 1/2, taip kaip siūlo ieškovė, taip pat kad prievolė kreditoriui išliktų solidari. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo atmesti ieškovės V. J. ieškinį, dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismui pateiktame atsiliepime (b.l.93-94, t.1) prašė pripažinti, kad prievolės kylančios iš 2008-09-10 kredito sutarties Nr.K-3900-2008-88 bei 2006-07-19 draudimo liudijimo Nr.BPD 045011 V. J. ir A. J. yra solidarios, vaiko išlaikymui iš A. J. priteisti 450 Lt. sumą. Likusioje dalyje prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo AB DNB bankas teismui pateiktame atsiliepime (b.l.107-108, t.1) neprieštaravo, kad prievolės, kylančios iš 2008-09-10 kredito sutarties Nr.K-3900-2008-88 bei 2006-07-19 draudimo liudijimo Nr.BPD045011 V. J. ir A. J. būtų pripažintos solidariomis, bylą prašė nagrinėti teismo posėdyje trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad vadovaudamasis vaiko interesais, ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl vaiko M. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, materialinio išlaikymo priteisimo atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšų administravimą uzufrukto teisėmis pavedant ieškovei, palaiko (b.l.105), bylą prašo nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos tarnyboje, įrašo Nr.48 (b.l.10, t.I), (santuokos liudijimo originalas prijungtas prie bylos).

Iki sudarant santuoką šalims 2007 m. birželio 20 d. gimė sūnus M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris ieškinio pateikimo dienai yra nepilnametis (b.l.27, t.I). 

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas gyvenant santuokoje pradėjo keistis, rodyti nepagarbą jai, pasidarė uždaras. Norėdami pagerinti savo finansinę padėtį jie buvo išvykę dirbti į užsienį. Būnant Airijoje atsakovas 2012 metais susirgo, todėl gydimuisi atsakovas grįžo į Lietuvą. Ieškovė jį lankė, tačiau Lietuvoje visą laiką gyventi negalėjo. Atsakovas vienas Lietuvoje nuomavo butą toje pačioje laiptinėje, kurioje gyveno ir ieškovės mama. Tuo metu sūnų prižiūrėjo ieškovės mama. Atsakovui gyvenant nuomojamame bute kaimynai ieškovės mamai pradėjo sakyti, kad atsakovas turi kitą moterį. Atsakovui 2012 m. grįžus į Airiją jų santykiai visai pablogėjo. 2013 m. vasarą grįžus į Lietuvą jiems abiem atsakovas pasakė, kad važiuoja aplankyti tėvų, tačiau buvo pas savo draugę, ten gyveno. Be to ieškovei paskambino moteris, kuri pasisakė, kad yra atsakovo draugė. Taip pat atsakovas yra vartojęs ir fizinį smurtą prieš ieškovę, yra ją išvaręs iš namų.

Atsakovas teigia, jog santuoka iširo ne dėl jo kaltės, o dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje, dėl jos kaip sutuoktinės netinkamo pareigų atlikimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nuo pat atvykimo pas jį į Airiją niekur nedirbo, o gyveno tik iš pašalpų. Kadangi jis vienintelis uždirbdavo pinigus, tai jų pradėjo trūkti ir todėl kildavo įvairūs barniai. Atsakovo nuomone ieškovė ne viską padarė, kad susirastų darbą ir prisidėtų prie šeimos gyvenimo, buities poreikių. Be to atsakovui būnant Lietuvoje, ieškovė buvo likusi gyventi Airijoje, tada jį pasiekė žinios, kad ieškovė vėlai grįžta namo, turi kažkokį draugą Robertą. Esant tokioms aplinkybėms jų santykiai pašlijo galutinai ir atsakovas nemato prasmės gyventi toliau santuokoje. Atsižvelgiant į tai jis nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis buvo neištikimas, jos negerbė, buvo nelojalus. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo. CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas jai buvo neištikimas (b.l.57, t.I, b.l.93-94 t.II), agresyvus (b.l.58-59, t.1). Jog atsakovą matė su kita moterimi, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojos G. Ž., S. G. ir A. Z.. Šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas, jis teismui paaiškino, jog nesiklostant santykiams su sutuoktine, po to, kai jai pasakė, kad jie kartu tikrai nebus, jis pradėjo tvarkytis savo gyvenimą ir turėjo kitą moterį. Ieškovės teigimu atsakovo neištikimybės faktas paaiškėjo 2013 metų vasarą jiems atvykus į Lietuvą. Šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas, todėl tikėtina, jog kaip ir teigia ieškovė, jų santykiai pradėjo griūti anksčiau, kadangi galimai atsakovas artimus santykius su kita moterimi palaikė iki jie tapo žinomi ieškovei. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovo teiginiai, kad ieškovė kalta, jog santuoka iširo, nes ieškovė nesirūpino šeima, niekur nedirbo, turėjo draugą vardu Robertas atmestini, kaip neįrodyti. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos atsakovo teiginius. Atsakovo teismui pateikti kaip rašytiniai atsakovo mamos paaiškinimai (b.l.92 t.II) negali būti vertinami kaip pakankamas įrodymas, kadangi jie nepatvirtina atsakovo teiginių dėl ieškovės netinkamo elgesio ar neištikimybės. Kitų įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad ji kurį laiką nedirbo, nes turėjo auginti jų sūnų (b.l.27 t.I), šiuo metu mokosi (b.l.52 t.I), siekia įgyti specialybę, kai nedirbo, gaudavo pašalpą, kurią išleisdavo šeimos poreikiams (b.l.54-55). Tuo metu, kai vyras negalėjo dirbti jie pragyveno iš jos gaunamos pašalpos Airijoje. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, priešingai, su jomis sutiko, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais teismui paaiškinimais bei įrodymais. Be to tik ta aplinkybė, jog atsakovė nedirbo, teismo nuomone negali būti laikoma pakankamu pagrindu, jog ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Taip pat  teismas pažymi, jog sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės teismui pateikta pažyma apie ieškovės darbą negali būti vertinama, kaip įrodymas, nes neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų (b.l.53-54 t.I). Taip pat ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog kreipėsi į Donegal Moterų smurto šeimoje tarnybą, dėl patiriamo fizinio, žodinio, emocinio ir finansinio smurto šeimoje (b.l.58-59 t.I). Pažymoje kreipimosi data nurodoma 2013-08-23, kaip ieškovė nurodo, jog ji tuo metu ir sužinojo apie vyro neištikimybę, dėl ko kildavo konfliktai ir ko pasekoje atsakovas ją buvo išvaręs iš namų. Šių aplinkybių neneigė ir atsakovas teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad pažyma išduota dar neprasidėjus skyrybų procesui, taip pat vertinant kitų byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktų įrodymų tikrumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.30 str., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Santuoką nutraukus, šalių pageidavimu joms paliekamos santuokinės pavardės: J. ir J.  - CK 3.69 str.

              Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl patvirtintinas šalių atsisakymas nuo išlaikymo - CK 3.72 str.

              Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamą vietą su ja, t.y. motina V. J.. Ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į pateiktą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, o taip pat į vaiko interesus, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. J. - CK 3.169 str. 2 d.

              Atsižvelgiant į tai, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku  nustatymo (atsakovas pageidavo su vaiku matytis pagal galimybes ir vaiko poreikius, atsakovė tam neprieštaravo), laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo nustatinėti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką - CK 3.170 str.

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 str. 3 d. numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta tėvo, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir šią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir jį auklėti.

              Dėl vaiko išlaikymo

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l.26-27 t.I) - CK 3.138 str. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - CK 3.192 str.

              Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 900 Lt sūnaus Merūno išlaikymui kas mėnesį iki jo pilnametystės.               Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje, nuolat važinėja į komandiruotes, jo mėnesinės pajamos siekia apie 7000 Lt., todėl mano, kad jis turi galimybes teikti sūnui tokio dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikius patenkinti mėnesiui yra reikalinga 900 Lt suma – tai maitinimas, pragyvenimo mokesčiai, baseino lankymas, apranga, mokymosi reikmenys, gydymas. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie jos patiriamas išlaidas pragyvenimui bei vaikui išlaikyti (b.l.36-37, 40-45, 49-50, 60, 62 t.I, 11-17, 19-27, 31-32, 109 t.II). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka nurodydamas, kas vaikui išlaikyti Airijoje, kur jis šiuo metu su motina gyvena, reikalinga mažesnė suma, nes pragyvenimui, maistui, rūbams nereikia daug išlaidų, o sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, be to sūnus ten gauna pašalpą. Atsakovas sūnaus išlaikymui sutinka mokėti 450-500 Lt., nors visą laiką sūnui teikė išlaikymą į mėnesį apie 300 Eur (b.l.3-10 t.II), kadangi atsakovas nėra geros sveikatos, jam atliktos 3 operacijos ir jis nežino, kiek laiko galės dirbti tokiomis sąlygomis ir gaudamas tokį uždarbį, kaip šiuo metu.

              Ieškovė nurodo, kad jos pajamos yra apie 700 Eur (apie 2420 Lt) į mėnesį. Nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos yra 186 Eur (642,22 Lt) į savaitę pagrindinė parama gerovei (b.l.46-47 t.I) ir 139,70 Eur (482,36 Lt) į savaitę bedarbio pašalpa (b.l.28-29 t.II), t.y. apie 1300 Eur (apie 4400 Lt.) į mėnesį. Atsakovo pajamos į savaitę, priklausomai nuo papildomų darbų, yra apie 600-700 Eur (apie 2000-2500 Lt), t.y. apie 2400-2800 Eur per mėnesį (apie 8200-9700 Lt) (b.l.110-113 t.II). Šalys su nustatytomis aplinkybėmis sutiko.

              Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

              Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomas vaiko išlaikymo dydis 900 Lt į mėnesį yra pagristas ir ne per didelis. Tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl vaiko išlaikymo turi įvertinti šalių galimybes tenkinti vaiko poreikius, laikantis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtines padėties. Atsižvelgiant į tai, kad vaikus išlaikyti yra abiejų tėvų pareiga, taip pat į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, ieškovė šiuo metu mokosi, o atsakovas turi gerai apmokamą darbą, į tai, kad M. J. Airijoje yra mokama pašalpa, taip pat į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina dalinai ir iš atsakovo A. J. priteisia išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J. išlaikyti periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 500 Lt iki jo pilnametystės. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jo motina V. J. – CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovė prašo dalinti lygiomis dalimis, nurodo, kad nekilnojamąjį turtą jie pasidalino, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ginčo nėra  turtas dalintinas lygiomis dalimis po 1/2: V. J. atitenka ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso V. J. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 108 068 Lt. A. J. atitenka ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr(duomenys neskelbtini), viso A. J. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 108 068 Lt.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu turi kreditorių. Byloje nustatyta, kad 2008-09-10 AB DnB NORD bankas (dabar AB DNB bankas) ir V. J. bei A. J. sudarė kredito sutartį Nr.K-3900-2008-88, kuria kredito gavėjams buvo suteiktas 104 842,44 Eur kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimui, esantiems Kauno raj. sav., Stanaičių km. Kredito grąžinimą bankui Jociai apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų AB DNB bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei 2011-02-28 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. 2011-04-06 bendrovė priėmė sprendimą dėl 103 884,37 EUR draudimo išmokos, kuri mokama AB DNB bankui pagal 2013-09-04 draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką. Pagal minėtą grafiką draudimo išmoką bankui bendrovė išmokės iki 2016-03-15. išmokėjus nurodytą sumą tarp bendrovės ir banko bus pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis (b.l.13-24, 91-94, 107-108 t.I). Iki 2014-10-30 bendrovė bankui V. J. ir A. J. draudžiamojo įvykio atveju yra išmokėjusi 92 807,12 Eur draudimo išmokos. Likusi neišmokėta draudimo išmokos dalis sudaro 11 077,25 Eur. (b.l.108 t.II). Ieškovė prašo šią kreditorinę prievolę po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria, atsakovas su šiuo prašymu sutinka.

Kreditavimo sutartis sudaryta santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį, šeimos interesais, bendro būsto įsigijimui, kuris šioje byloje yra dalinamas, todėl prievolės kylančios iš kredito sutarties Nr.K-3900-2008-88 ir draudimo sutarties Nr.BPD045011 pripažintinos solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

                Dėl neturtinės žalos priteisimo

              Ieškovė prašė CK 3.70 str. 2 d. pagrindu priteisti jai iš atsakovo 12 000 Lt neturtinės žalos, kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo neištikimybės, jai tenka vienai auklėti vaiką, tai jai sukelia emocinį stresą, dėl atsakovo neištikimybės yra pažeminta kaip moteris, kuri su juo išgyveno penkerius metus, susilaukė ir augino jų sūnų.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Spręsdamas dėl kurio kaltės iširo ginčo šalių santuoka, teismas konstatavo, kad atsakovas buvo kaltas, nes iš esmės pažeidė sutuoktinio įstatymines pareigas. Nereikia įrodinėti, kad stresas, neigiami išgyvenimai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje nustatytų aplinkybių, liudytojų G. Ž., S. G. ir A. Z. parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kurie patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos emocinę būseną dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, yra pagrindas pripažinti, kad dėl atsakovo elgesio, kuris nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų. Taigi nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus bei nesant abejonių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, kuri buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas vertina, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, yra pagrįsta ir protinga (CK 1.5 str. 4 d.) ieškovės neturtinę žalą vertinti 2 000 Lt suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 000 Lt neturtinę žalą –CK 3.70 str. 2 d. .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė turėjo šias išlaidas: 1000 Lt (289,62 Eur) sumokėto žyminio mokesčio (b.l.11 t.I), 952,83 Lt (275,96 Eur) kelionės išlaidų (b.l.114-115 t.II), 1000 Lt (289,62 Eur) atstovavimo išlaidų (b.l. 122 t.II).

Byloje nėra įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Teismui ieškinio reikalavimus patenkinus dalinai, remiantis CPK 93 str. 2 d., šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė buvo pareiškusi 7 reikalavimus (b.l.71 t.I). Teismas 5 ieškinio reikalavimus patenkino pilnai (santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, dėl priteistų išlaikymo lėšų administravimo, dėl turto padalinimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų), o 2 reikalavimus – dalinai (dėl išlaikymo dydžio priteisimo patenkintas 56%, dėl  neturtinės žalos priteisimo - 17%). Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 82% (500+56+17=573:700=0,82x100%=82%), o atmestų - 18%.

Iš atsakovo priteistina ieškovei 820 Lt (237,49 Eur) jos turėtų atstovavimo išlaidų (1000 Lt x 82% ), 820 Lt (237,49 Eur) sumokėto žyminio mokesčio (1000 Lt x 82%) ir 781,32 Lt (226,28 Eur) kelionės išlaidų (952,83 Lt x 82%).

2014-02-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovė atleista nuo 2665 Lt (771,84 Eur) dalies žyminio mokesčio (b.l.73-74 t.I). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą priteistina 2185,3 Lt (632,91 Eur) (2665 Lt x 82%) žyminio mokesčio dalis (CPK 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo A. J. valstybės naudai priteistina 180 Lt (52,13 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.),

Valstybė patyrė 144,68 Lt (41,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l.2 t.I). Valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 118,64 Lt (34,36 Eur) (144,68 Lt x 82%) – (CPK 88 str., 92 str., 96 str.)

Iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 26,04 Lt (7,54 Eur) (144,68 Lt x 18%) (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str.,260 str.,263-265 str.,268 str.,270 str.,385 str.,

            n u s p r e n d ž i a :

              ieškinį tenkinti dalinai.

              Santuoką, sudarytą tarp V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės civilinės metrikacijos tarnyboje, įrašo Nr. 48, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A. J. kaltės.

              Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – J. ir J..

Patvirtinti ieškovės V. J. atsisakymą nuo išlaikymo.

              Nustatyti nepilnamečio M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną V. J..

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. I. S. (duomenys neskelbtini) M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) atitinkamai 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) nuo 2014 m. sausio 09 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną V. J..

Padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½: ieškovei V. J. paskirti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso V. J. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 108 068 Lt atitinkamai 31 298,66 Eur; A. J. paskirti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso A. J. po santuokos nutraukimo atitenka turto už 108 068 Lt atitinkamai 31 298,66 Eur.

Pripažinti, kad prievolės kylančios iš kredito sutarties Nr.K3900-2008-88 ir draudimo sutarties Nr.BPD045011 yra ieškovės V. J. ir atsakovo A. J. solidarios prievolės.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. I. S. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 820 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt litų) atitinkamai 237,49 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 49 ct) jos turėtų atstovavimo išlaidų, 820 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt litų) atitinkamai 237,49 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 49 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir 781,32 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 32 ct) atitinkamai 226,28 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 28 ct) kelionės išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. I. S. Marys (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 2185,3 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 3 ct) atitinkamai 632,91 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus 91 ct) žyminio mokesčio dalį, nuo kurios buvo atleista ieškovė. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. I. S. (duomenys neskelbtini) valstybei 118,64 Lt (vieną šimtą aštuoniolika litų 64 ct) atitinkamai 34,36 Eur (trisdešimt keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. I. S. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų)  atitinkamai 52,13 Eur (penkiasdešimt du eurus 13 ct) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,04 Lt (dvidešimt šešis litus 04 ct) atitinkamai 7,54 Eur (septynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                Eglė Kriaučiūnienė