Civilinė byla Nr. 3K-3-284/2014
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Valstybinės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) 805 300 Lt turtinės ir 400 000 Lt neturtinės žalos. Jis nurodė, kad 2005 m. liepos 29 d. laikraštyje „Alytaus naujienos“ buvo paskelbtas konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį viešą konkursą organizavo ir jo nuostatus tvirtino VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės steigėja Alytaus apskrities viršininko administracija. Viešo konkurso, įvykusio 2005 m. rugpjūčio 16 d., metu ieškovo A. V. pristatyta programa, medicinos žinios, gebėjimai, jų pritaikymo galimybės, siekiant užtikrinti tinkamą teikiamų medicinos paslaugų lygį, buvo įvertinti 70 balų. Kandidatas A. V. buvo įvertintas 48 balais. Viešo konkurso nuostatų 23 punktą nustatyta, kad konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas (sudaroma darbo sutartis) ne anksčiau kaip po trijų darbo dienų ir ne vėliau kaip po keturiolikos kalendorinių dienų po konkurso pabaigos. Ieškovas A. V. į pareigas nebuvo paskirtas, nes buvęs kandidatas A. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatus. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu A. V. apeliacinį skundą patenkino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo viešo konkurso rezultatus panaikino. Ieškovas A. V. Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą apskundė kasacine tvarka. Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. birželio 19 d., dar neišnagrinėjus bylos kasacine tvarka, organizavo naują konkursą. Konkurso komisija nugalėtoju, surinkusiu 65 balus, pripažino J. K., su kuriuo buvo pasirašyta terminuota penkerių metų sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatai pripažinti galiojančiais, todėl konkurso nugalėtoju išliko ieškovas A. V.. Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. vasario 8 d. atsisakė sudaryti su ieškovu darbo sutartį, nes darbo sutartis buvo sudaryta su J. K.. Alytaus apskrities viršininko administracija nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties, motyvuodama tuo, kad konkurso, įvykusio 2006 m. birželio 29 d., kurio nugalėtoju buvo pripažintas J. K., rezultatai teismui nebuvo apskųsti, todėl nėra galimybės įgyvendinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimu buvo panaikinti 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešo konkurso rezultatai, pripažinta negaliojančia darbo sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu J. K.. Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įgaliota nutraukti darbo sutartį, sudarytą su J. K., sudaryti darbo sutartį su ieškovu A. V., kaip teisėtu pirmojo viešo konkurso laimėtoju. Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro 805 300 Lt negautų pajamų (51 mėnuo x 15 790 Lt/mėn.). Dėl ilgo bylinėjimosi teismuose ieškovas patyrė nepatogumų, pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo jo sutuoktinės sveikata, ją ištiko hemoraginis insultas, nustatytas neįgalumas (darbingumas tik 40 procentų), buvo atleista iš pareigų valstybės tarnyboje. Atsižvelgdamas į tai ieškovas prašė priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovas VTD, kuris perėmė Alytaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio viešo konkurso rezultatus. Ieškovas taip pat dalyvavo 2006 m. birželio 29 d. vykusiame konkurse, taigi, pripažino jo teisėtumą. 2006 m. liepos 19 d. su konkurso laimėtoju J. K. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis penkeriems metams, tačiau 2007 m. birželio 26 d. buvo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, pagal kurį viešo konkurso būdu priimti viešųjų įstaigų vadovai, kurie dirba pagal terminuotas penkerių darbo sutartis, laikomi priimtais dirbti neterminuotai. Dėl pakartotinio konkurso teisėtumo į teismą nebuvo kreiptasi, todėl laikytina, kad darbo sutartis su J. K. sudaryta teisėtai ir nėra pagrindo jo atleisti. Ieškovas neįrodė patyręs turtinės žalos, nes tuo metu ėjo poliklinikos direktoriaus pareigas, gavo gana didelį atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui 123 674,27 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas prašė, kad teismas taikytų DK 297 straipsnį, nes ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti. Teismas nurodė, kad šiame straipsnyje reglamentuojami ginčai dėl darbo sutarties, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos (nuostolių).
Teismas konstatavo, kad VšĮ Alytaus poliklinikos ir VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktorių gaunamų atlyginimų skirtumas yra 3280,89 Lt, todėl pripažino, kad ieškovas patyrė 123 674, 27 Lt (be mokesčių) nuostolių. Teismo vertinimu, yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nes nuostoliai patirti dėl to, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties.
Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę, priteisė 7000 Lt neturtinės žalos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo sutuoktinės sveikatos pablogėjimas neturi įtakos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumui ir dydžiui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą, padidindama ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį iki 170 416,78 Lt.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus emocinės sveikatos sutrikimus, tačiau pripažino, jog negalėdamas eiti konkurse laimėtų pareigų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir sutiko su pirmosios instancijos teismo priteista 7000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuostolius skaičiavo nuo 2006 m. lapkričio 16 d. (t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos), nors jie turėjo būti skaičiuojami nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. (t. y. nuo datos, kurią pagal viešojo pirkimo dokumentus turėjo būti pasirašyta darbo sutartis su ieškovu), todėl padidino priteistinos turtinės žalos dydį iki 170 416,78 Lt.
Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos ne pagal Aprašą, o pagal asmenų, ginčo laikotarpiu ėjusių ligoninės direktoriaus pareigas, atlyginimą, nes jį sudarė ir asmeniškai skiriami priedai, kurie susiję su konkretaus asmens savybėmis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas VTD prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CK ir DK nuostatų taikymo. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos taikomos darbo santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su Kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Bylą nagrinėję teismai neteisingai pasirinko materialiosios teisės normas, nes, užuot taikę specialius įstatymus, reglamentuojančių darbo santykius, taikė CK normas.
Materialiosios atsakomybės klausimus reglamentuoja DK XVII skyrius. DK 246 straipsnyje įtvirtintos būtinosios sąlygos turtinei žalai atsirasti. Pagal DK 248 straipsnio 1 dalies 3 punktą darbdavio materialioji atsakomybė atsiranda, kai kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo arba kitų asmenų turtiniai interesai. Įstatymo leidėjas konkrečiai nenurodo, kokie tai atvejai. Pagal DK 96 straipsnio 3 dalį, teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą ir už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Taigi, pažeidus asmens turtinius interesus jo nepriimant į darbą, taikoma DK 96 straipsnio 3 dalis. Kasacinio teismo praktika dėl nuostolių atlyginimo nepriėmus į darbą nesuformuota.
Dėl nuostolių atlyginimo pagal DK 96 straipsnio 3 dalį pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinti 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatai, pripažinta negaliojančia darbo sutartis su J. K., atsakovas įpareigotas sudaryti darbo sutartį su ieškovu; teismas nustatė, kad sprendimo neįvykdžius per du mėnesius atsakovui skirtina 2000 Lt bauda.
Pagal analogiją DK 96 straipsnis savo turiniu artimas DK 300 straipsniui, kuriame nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, taikydami DK 300 straipsnį, teismo posėdyje turi nustatyti ir teismo sprendime aptarti atitinkamo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį ir apskaičiuoti jam išmokėtinos sumos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2005; kt.). Tokia analogija turėtų būti vadovaujamasi ir taikant DK 96 straipsnį. Pažymėtina, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. minimalioji mėnesinė alga buvo 600 Lt, nuo 2007 m. sausio 1 d. – 700 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. – 800 Lt. Taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2009 m. lapkričio 2 d. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė DK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas taisykles bei paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. sprendimą.
Dėl DK įtvirtintų ieškinio senaties terminų pažeidimo. Bendrasis maksimalus ieškinio senaties terminas nustatytas DK 27 straipsnyje, trumpesni ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti tiek DK, tiek kituose darbo įstatymuose. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai. Minėta, kad bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas yra maksimalus. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai tam tikroms teisėms apginti gali nustatyti tik sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties termino, nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalį, nes DK 96 straipsnio 2 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Be to, DK 301 straipsnyje reglamentuota, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Asmeninių neturtinių ir (arba) turtinių teisių bei vertybių pažeidimo faktas ne visada reiškia, kad asmeniui yra sukeliama negatyvių emocinių išgyvenimų ar fizinių potyrių, kurių piniginio kompensavimo jis galėtų tikėtis, todėl neigiamų nematerialių padarinių atsiradimo, neturtinės žalos patyrimo faktas turi būti įrodomas ir ši įrodinėjimo pareiga tenka pačiam besikreipiančiam dėl jos atlyginimo ir turtines pretenzijas žalą padariusiam subjektui reiškiančiam asmeniui. Taip įgyvendinamas rungimosi principas civiliniame procese, kad nukentėjusysis maksimaliai pagrįstų ir įrodytų tiek savo patirtus neturtinius išgyvenimus, tiek prašomą priteisti jų kompensacijos sumą.
Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl jo neva patirtų nepatogumų, pažeminimų ar bendravimo laisvės apribojimo. Kauno apygardos teismas nepagrįstai neturtinę žalą priteisė dėl ilgo bylinėjimosi, nes CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos žalai atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Taigi, iš Kauno apygardos teismo sprendimo logiškai išplaukia, kad bylinėjimasis yra neteisėti veiksmai. Be to, teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos dydžio, kuris paprastai yra 500-3000 Lt.
Ieškovas A. V. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CK ir DK reglamentuojamų santykių, darbo teisės teoriją, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Kadangi kasatorius, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog bylą nagrinėję teismai priteisdami nuostolių atlyginimą netinkamai taikė CK normas, jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
- Tam, kad būtų taikoma DK nustatyta materialioji atsakomybė, privalo būti nustatytos tam tikros sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisės pažeidimo (atsisakymo priimti į darbą) metu nebuvo susijęs darbo santykiais (DK 15 straipsnis) nei su kasatoriumi, nei su VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligonine, nei su jos steigėja Alytaus apskrities viršininko administracija (DK 246 straipsnio 5 punktas). Taip pat žalos atsiradimas nėra susijęs su darbo veikla, nes ieškovą buvo atsisakyta priimti į darbą (DK 246 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad materialioji atsakomybė pagal DK negalima, taigi negalimas ir DK 248 straipsnio taikymas.
- DK 96 straipsnio 3 dalies lingvistinė analizė rodo, kad ši norma galėtų būti taikoma tik tada, jei pareikštu ieškiniu būtų ginčijamas atsisakymo priimti į darbą teisėtumas; teismas nustatytų, kad atsisakymas priimti į darbą buvo neteisėtas ir įpareigotų darbdavį priimti asmenį į darbą. Nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nebuvo, ieškovas nereikalavo pripažinti, kad atsisakymas priimti į darbą buvo neteisėtas ir įpareigoti darbdavį sudaryti su juo darbo sutartį. Ginčas dėl darbo sutarties sudarymo buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009.
- Bylą nagrinėję teismai pagristai atsisakė svarstyti klausimą dėl ieškinio senaties termino, nes atsakovas įstatymų nustatyta tvarka jo neprašė taikyti. Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti ieškinio senaties klausimą, nes atsakovo atstovas ieškinio senatį paprašė taikyti tik baigiamųjų kalbų metu, o Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad senaties terminas nepraleistas. Kadangi prašymas taikyti ieškinio senatį nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, tai šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) ir negali būti sprendžiamas kasacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 347 straipsnio 2 dalis). Be to, DK 297 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ji nustato sutrumpintą ieškinio senaties terminą konkretiems atvejams, kurie negali būti aiškinami plečiamai, o ieškovas reiškė ne šioje normoje nurodytus reikalavimus, bet kreipėsi dėl žalos atlyginimo.
- Bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą priteiti ieškovui 7000 Lt neturtinės žalos atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006, ji nebuvo vykdoma, todėl ieškovas buvo priverstas pradėti dar vieną ginčą. Taigi, ieškovo profesinė karjera buvo sustabdyta daugiau kaip ketveriems metams. Ieškovas visą šį laikotarpį buvo neramus dėl savo ateities, gindamas savo teises buvo priverstas dalyvauti ilguose teismo procesuose. Teismai į šias aplinkybes atsižvelgė ir neturtinės žalos dydį įvertino tinkamai. Pažymėtina, kad 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimas dydžiu panašus į vieno mėnesio VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus atlyginimą, todėl nelaikytinas per dideliu.
- Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasatorius teigia, kad jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų sprendęs priteisti ieškovui kompensaciją dėl nepriėmimo į pareigas, būtų ją nustatęs ir apskaičiavęs, dėl ko ieškovas neva negalėjo reikšti naujo reikalavimo atlyginti nuostolius. Šį argumentą kasatorius pateikė tik kasacinės instancijos teisme, todėl jis nenagrinėtinas.
- Kasatorius savo skundo rezoliucinėje dalyje prašo kasacinio teismo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo, kokį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl ieškinio senaties termino
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė DK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino.
Teisėjų kolegija tokią kasatoriaus poziciją laiko nepagrįsta. DK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakymas priimti į darbą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gali būti ne vėliau kaip per vieną mėnesį ginčijamas teisme. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ne ginčija atsisakymą priimti jį į darbą (šis klausimas buvo nagrinėtas kitoje byloje), o reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą.
DK 27 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties klausimus, nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis); ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (5 dalis). Sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimams atlyginti žalą DK nenustatyta. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reikalavimams atlyginti žalą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Įvertinusi esamą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nėra praleistas, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu ieškinio senaties taikymu, atmestini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).
Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad neturtinė žala gali būti padaroma ir tuo atveju, kai neteisėtai atsisakoma sudaryti darbo sutartį, t. y. dar iki to momento, kai šalis ima sieti darbo santykiai. Tokiu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujamasi bendraisiais kriterijais, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas – savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014).
Nagrinėjamu atveju kitose ieškovo ir atsakovo bylose buvo konstatuota, kad ieškovas laikytinas konkurso eiti vyriausiojo gydytojo pareigas laimėtoju, o atsakovas įpareigotas su juo sudaryti darbo sutartį. Šioje byloje, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, ieškovas nurodo, kad tokios žalos patyrė dėl ilgo bylinėjimosi teismuose, tai sukėlė nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovas taip pat nurodė, kad bylinėjimasis teismuose neigiamai paveikė jo sutuoktinės sveikatą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos žalos, t. y. nenustatyta, kad atsakovo sutuoktinės sveikata pablogėjo būtent dėl atsisakymo priimti ieškovą į darbą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylinėjimasis teisme, siekiant apginti savo pažeistas teises, savaime nepripažintinas lemiančiu neturtinę žalą, kurią turėtų atlyginti kita bylos šalis. Be to, nagrinėjamu atveju kaip žalą sukėlusį ieškovo nurodomą proceso trukmę lėmė ir paties ieškovo veiksmai (prašymai išreikalauti papildomus dokumentus (T. 1, b. l. 108, 133), atidėti posėdį (T. 1, b. l. 115, 124); ieškinio tikslinimas (T. 1, b. l. 127); prašymas skirti laiko taikos sutarčiai sudaryti (T. 1, b. l. 155); kt.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsisakymas priimti į darbą ir dėl to prasidėjęs bylinėjimasis galėjo ieškovui sukelti neigiamų emocijų, nepatogumų, tačiau tai negali būti traktuojama neturtinės žalos atsiradimo pagrindu. Atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovas, atsisakius su juo sudaryti darbo sutartį dėl Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigų, ir bylinėjimosi laikotarpiu ėjo kitas vadovaujamas pareigas - dirbo Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos direktoriumi, taigi, jo reputacija ir bendravimo galimybės nebuvo sumažėjusios, neigiamos aplinkinių nuomonės neatsirado. Be to, galiausiai darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant ieškovą konkurso laimėtoju ir įpareigojant sudaryti darbo sutartį su juo bei priteisiant turtinę žalą, yra pakankama satisfakcija.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis ieškovui priteista 7000 Lt neturtinės žalos, naikintinos ir dėl šių dalių priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovo nuostolius skaičiavo nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. (t. y. nuo datos, kurią pagal viešojo pirkimo dokumentus turėjo būti pasirašyta darbo sutartis su ieškovu) iki 2009 m. lapkričio 2 d., kai įsigaliojo su ieškovu pasirašyta darbo sutartis, ir, atsižvelgdamas į poliklinikos vyriausiojo gydytojo ir ligoninės vyriausiojo gydytojo darbo užmokesčio skirtumą, priteisė 170 416,78 Lt turtinės žalos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant DK 300 bei 141 straipsnių nuostatas, pripažįstama, kad iš darbdavio priteisiamos išmokos atlieka tiek kompensavimo, tiek poveikio priemonės darbdaviui funkciją ir turi būti taikomos taip, kad abu šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. AB „V. V. “, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; kt.).
Nors nagrinėjamu atveju darbdavio padarytas pažeidimas susijęs ne su neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo ar uždelsimu su juo atsiskaityti, o su neteisėtu atsisakymu sudaryti darbo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju nustatant priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat yra aktualūs ir turi būti įvertinami kasacinio teismo praktikoje suformuoti kompensacijos dydžio kriterijai, t. y. turi būti siekiama, kad išmokos dydis būtų proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams ir tinkama suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.); atsižvelgiama į darbuotojo įsidarbinimą kitur ir darbo užmokesčio gavimą, šalių elgesio įtaką teismo proceso trukmei, į tai, ar priteista kompensacija nelems darbdaviui neproporcingų padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Brazauskas v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014; kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią yra svarbus kompensavimo pobūdis ir proporcingumo aspektas, bei į tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu ėjo kitas vadovaujamas pareigas viešojoje įstaigoje ir turėjo nuolatines pajamas, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio pakeistina, nustatant, kad ieškovui priteistina 50 000 Lt
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 20,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos paskirstomos 10,15 Lt priteisiant iš ieškovo ir 10,16 Lt – iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Atsakovas paduodamas kasacinį skundą sumokėjo 4548 Lt žyminį mokestį. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą jam grąžintini 3000 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 2, 4 dalimis,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį pakeisti, sumažinant ieškovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (įmonės kodas 188784211) priteistinos turtinės žalos dydį iki 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutarčių dalis, kuriomis Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos palikta nepakeista, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kasatoriaus Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (įmonės kodas 188784211) naudai 3000 (trys tūkstančiai) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš kasatoriaus Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (įmonės kodas 188784211) 10,16 Lt (dešimt litų 16 ct), iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 10,15 Lt (dešimt litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė