Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-03-14][nuasmeninta nutartis byloje][eA-485-525-2018].docx
Bylos nr.: eA-485-525/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Trakų rajono savivaldybės administracija 181626536 atsakovas
Vilniaus medžiotojų klubas „Paluknys“ 193150785 pareiškėjas
Kategorijos:
Kiti su apeliaciniu procesu susiję klausimai
Racionalus gamtos išteklių naudojimas ir apsauga
Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas
Kiti gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos klausimai
Aplinkos apsauga
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Bylos nagrinėjimo išlaidos
Bylos nagrinėjimo išlaidos
Apeliacinis procesas
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. eA-485-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02016-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Paluknys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Paluknys“ skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J. (S. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

             

  1. Pareiškėjas Vilniaus medžiotojų klubas „Paluknys“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 31 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinta ūkininko S. J. pasėliams padaryta 240 Eur dydžio žala, kurią turi atlyginti Klubas (toliau – ir Sprendimas).
  2. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, Sprendimas nelaikytinas administraciniu aktu. Pareiškėjas nurodė, kad apie priimtą Sprendimą jis sužinojo tik iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 8 d. rašto Nr. AP3-1131 „Dėl padarytos žalos žemės ūkio pasėliams paskaičiavimo“ (toliau – ir Raštas), kad pareiškėjas iki šios dienos nėra gavęs atsakovo priimto individualaus administracinio akto, kuriuo yra sukuriamos jam konkrečios prievolės, ir pabrėžė, kad nei 2015 m. liepos 3 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 6 (toliau – ir Aktas), nei Rašte nėra nurodyta duomenų, būtinų priimant individualų administracinį aktą. Pareiškėjo teigimu, jam nežinomi motyvai, kuriais remiantis Klubas turi kompensuoti 240 Eur dydžio padarytą žalą ūkininkui. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jis nebuvo kviečiamas ir į 2016 m. kovo 31 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas žalos klausimas.
  3. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
  4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja VAĮ nuostatas, neatsižvelgia į faktines aplinkybes, nesivadovauja pagal jo paties veiklos pobūdį privalomais teisės aktais bei klaidina teismą, kad ginčijamame Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais jis grindžiamas. Atsakovo teigimu, Aktas buvo pateiktas pareiškėjui, jame nurodyta padaryta žala bei motyvai. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjui buvo žinomos visos Akto surašymo aplinkybės, kadangi jį pasirašė ir Klubo prezidentas. Be to, skunde pareiškėjas nenurodė, kad Klubas nepripažįsta žalos padarymo fakto.
  5. Atsakovas taip pat manė, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kadangi jis 2016 m. balandžio 8 d. gavo ginčijamą Sprendimą, o į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 16 d. ir nenurodė jokių termino praleidimo aplinkybių.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Paluknys“ skundą atmetė.
  2. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad ūkininkas S. J. 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas atlyginti šernų padarytą žalą. Komisija 2015 m. liepos 3 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros (dalyvaujant ūkininkui S. J., Klubo prezidentui V. M.) akte Nr. 6 nustatė pažeidimą – 0,25 ha plote sunaikinta 40 procentų bulvių, o tai sudaro 0,10 ha. Komisija 2016 m. kovo 31 d. posėdyje, atsižvelgusi į tai, kad rajone derlingumas 2015 m. buvo 150,60 cnt iš ha, 2016 m. normatyvinė kaina – 0,16 Eur už kilogramą, patvirtino S. J. šernų padarytą 240 Eur nuostolį pasėliams. Trakų rajono savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. AP3-1131 ūkininkui ir Klubui išsiuntė Aktą bei nurodė, kad Komisija 2016 m. kovo 31 d. patvirtino ūkininko bulvių pasėliams padarytą žalą, taip pat išaiškino priimto Komisijos sprendimo apskundimo tvarką.
  3. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. Įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, bei įvertinęs Akto turinį, teismas nustatė, kad Klubo prezidentas pasirašė aktą, pastabų dėl netinkamai nustatyto bulvių ploto nenurodė, neatsisakė Akto pasirašyti dėl kitų jame esančių netikslumų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas apie ūkininkui padarytų nuostolių faktą žinojo.
  4. Teismas nustatė, kad Akte buvo nurodytas konkretus bulvių plotas, įvertintas derlingumas rajone 2015 m., 2016 m. normatyvinė bulvių kaina, 240 Eur nuostolių suma apskaičiuota teisingai, pareiškėjas jokių kitų duomenų, kurie paneigtų Komisijos nustatytas aplinkybes, teismui nepateikė. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo suprasti, kokie faktiniai duomenys nustatyti ir kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis apskaičiuotas ūkininkui padarytas nuostolis. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas dėl neteisingo žalos dydžio civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą, todėl šioje byloje teismas nepasisakė dėl pareiškėjo išsakytų argumentų, kad trečiojo suinteresuoto asmens laukas nebuvo aptvertas tinkamai, nebuvo elektrinio piemens ir pan.
  5. Teismas sprendė, kad Komisijos posėdis yra teisėtas, jo metu priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, be to, Komisijos 2016 m. kovo 31 d. priimtas protokolas Nr. 1 (toliau – ir Protokolas) yra pagrįstas ir Akto duomenimis, kuris yra sudėtinė Komisijos sprendimo dalis. Įvertinęs tai, kad Akte buvo užfiksuoti visi reikšmingi faktiniai duomenys, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam nežinomas ginčijamo Sprendimo turinys.
  6. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apie Komisijos priimtą sprendimą sužinojo tik iš Rašto, Komisijos posėdyje pareiškėjas nedalyvavo ir su Protokolu supažindintas nebuvo, sprendė, kad pareiškėjas nepraleido termino sprendimui apskųsti.
  7. Įvertinęs tai, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. P2-705 patvirtintų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos nuostolių skaičiavimo darbo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdžių metu priimti sprendimai įforminami Komisijos posėdžio protokolais, teismas atme pareiškėjo argumentus, kad nebuvo priimtas individualus aktas.
  8. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Komisijas protokolinis Sprendimas dėl ūkininkui padarytos žalos atlyginimo pagrįstas faktais bei teisės normomis, atitinka jam keliamus Įstatymo ir VAĮ keliamus reikalavimus, priimtas pagal Komisijai suteiktą kompetenciją. Teisės aktai nenustato reikalavimo į posėdį kviesti ir Klubo narius, pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą, išaiškinta jo apskundimo tvarka.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas Vilniaus medžiotojų klubas „Paluknys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovas individualų administracinį aktą priėmė 2016 m. kovo 31 d. ir kad jis atitinka tokiam sprendimui keliamus turinio reikalavimus, nepaisė nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos, kurioje suformuluoti tokio sprendimo turiniui keliami reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1126-14; 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 ir kt.). Nei 2016 m. kovo 31 d. protokoliniame sprendime Nr. 1, nei Akte nėra nurodyti duomenys apie tai, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas, kokios tokio sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, taip pat nėra nurodyti duomenys dėl žalos atlyginimą mažinančių išimčių buvimo ar nebuvimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Aktas yra 2016 m. kovo 31 d. sprendimo sudedamoji dalis, privalėjo analizuoti, ar šiame akte šalių bei trečiojo asmens parašais patvirtintas faktas, kad pasėliai nutolę 30 metrų nuo trečiojo asmens sodybos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Metodikos 12 punkte nurodyta išimtis dėl žalos atlyginimo negalimumo. Tai, kad tokia pozicija turi būti nurodyta Komisijos sprendime, apelianto teigimu, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria jis remiasi šioje byloje, todėl apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ex officio (pagal pareigas) turi pasisakyti šiuo klausimu bei spręsdamas ginčą vertinti, ar nėra žalos atlyginimo išimčių, nurodytų Metodikos 12 punkte. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistavo visos žalos atlyginimo išimtį sudarančios aplinkybės: 1) trečiojo asmens pasėlių plotas iki 0,5 ha; 2) pasėliai nuo trečiojo asmens sodybos nutolę mažiau nei 200 metrų; 3) pasėliai nebuvo saugomi elektriniu piemeniu arba tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.
    3. Atsakovas informaciją apie galimą žalą iš trečiojo suinteresuotojo asmens gavo 2015 m. birželio 8 d., o Klubo prezidentui apie tai buvo pranešta tik 2015 metų liepos mėnesį, taigi, nuo pranešimo apie galimą žalą ir duomenų apie tai pateikimo apeliantui parėjo mėnuo laiko, todėl atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 punkto reikalavimą tą pačią dieną apie tokio prašymo gavimą informuoti apeliantą.
  3. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad jei ir būtų nustatyti trūkumai priimant ginčijamą sprendimą, jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

             

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Trakų rajono medžiotojų klubo „Paluknys“ pareigos atlyginti žemės sklypo, kuris patenka į pareiškėjo naudojamą medžioklės ploto vienetą, savininkui S. J. šernų padarytą žalą bulvių pasėliams.
  2. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.
  3. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija.
  4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
  5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, o taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir jos apskaičiavimo teisinį pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).
  6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui pranešus apie žvėrių padarytą nuostolį, Trakų rajono savivaldybės Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – Komisija) 2015m. liepos 3d., dalyvaujant pareiškėjo atstovui, surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 6 (toliau – Aktas), kuriame užfiksavo jog S. J. bendras bulvių pasėlio plotas yra 0,25 ha, pažeidimai nustatyti visame plote, sunaikinta 40 procentų, kas sudaro 0,10 ha. Akte taip pat nurodyta, kad bendra žemės ūkio pasėlio būklė yra gera iki gamybinių pastatų pirmo lauko galo 30 m (b.l. 8).
  7. Byloje pateiktas Komisijos 2016m. kovo 31 d. protokolas Nr. 1 tvirtina, kad Komisija 2016m. kovo 31d. posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, spręsdama dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo, 1.4 dienotvarkės punktu svarstė Akte užfiksuotus S. J. žemės sklype padarytus žvėrių pakenkimus pasėliams bei konstatavo, kad šernų padarytas nuostolis sudaro 240 Eur. Komisija protokolo 2.4 punktu patvirtino, kad S. J. padarytas nuostolis pasėliams sudaro 240 Eur (b.l.16-17).
  8. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 4d. raštu Nr. AP3-1131 informavo S. J. bei pareiškėją apie Komisijos priimtą sprendimą bei pateikė Akto nuorašą (b.l. 7).
  9. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Komisijos 2016m. kovo 31 d. protokolu yra priimtas Komisijos sprendimas dėl žalos atlyginimo dydžio. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. liepos 5d. įsakymu Nr. P2-705 patvirtintų Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos darbo nuostatų 13 punktas numato, kad Komisijos posėdžių metu priimti sprendimai įforminami Komisijos posėdžio protokolais. Atsižvelgiant į šią nuostatą konstatuotina, jog Komisijos protokolas yra tinkama, teisės akto numatyta sprendimo priėmimo forma.
  10. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo Komisijos 2016m. kovo 31 d. sprendimo turinį, konstatuotina, jog atsakovas apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, neišaiškino sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminų, nenurodė kokiu teisiniu pagrindu veikia Komisija, nenurodė ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, netgi nenurodė kas turėtų atlyginti paskaičiuotą žalą.
  11. Kolegijos vertinimu vien anksčiau aptartų sprendimo turinio elementų nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad Komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti.
  12. Atsakovo argumentai, kad trūkstami sprendimo turinio elementai yra nurodyti administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 4d. rašte Nr. AP3-1131, atmestini kaip nepagrįsti, nes, viena vertus, šis raštas surašytas jau po to kai Komisija priėmė ginčo sprendimą, kita vertus, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įgalinimus paskaičiuoti gyvūnų padarytą žalą suteikia Komisijai, o ne administracijos direktoriui.
  13. Pirmosios instancijos teismą, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl paskaičiuotos žalos dydžio, nurodė, kad pareiškėjas dėl neteisingo žalos dydžio civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą.
  14. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo argumentu nesutinka ir vertina jį kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Ši norma reiškia, jog būtent administraciniam teismui suteikta kompetencija įvertinti ar Komisija yra teisingai apskaičiavusi žalos dydį.
  15. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002m. rugsėjo 23d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 12 punktą žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.
  16. Pažymėtina ir tai, kad pagal LR Aplinkos ministro 2000m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 72.11 punktą, yra draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja.
  17. Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2015m. liepos 3d. Aktas tvirtina, jog apžiūrint žvėrių pažeistus pasėlius vietoje, buvo nustatyta, kad pasėlių laukas yra 0,25 ha dydžio ir jis yra mažesniu nei 200 metrų atstumu nuo savininko sodybos. Akivaizdu, jog Akte užfiksuoti duomenys apie žemės sklypo dydį bei jo atstumą nuo sodybos leidžia manyti, jog sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos pasėliams dydžio yra pagrindas įvertinti, ar faktinės aplinkybės neatitinka Metodikos 12 punkte numatytos situacijos. Tačiau Komisijos 2016m. kovo 31 d. protokole šios aplinkybės nėra aptartos, todėl darytina išvada, jog Komisija ginčo klausimą išsprendė neišsamiai bei neįvertino visų aplinkybių būtinų teisingai apskaičiuojant žalos dydį, t.y. priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistas gero administravimo principas, kurio pažeidimas nagrinėjamu atveju lėmė ir tai, kad viešojo administravimo subjektas neišnagrinėjo aplinkybių, kurias nagrinėjamu atveju buvo būtina nagrinėti. Kolegijos vertinimu tai sudaro savarankišką pagrindą Komisijos sprendimui panaikinti.
  18. Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus seniūno pranešimą apie padarytą žalą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Kaip vienas iš tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų būti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y. Nuostolių skaičiavimo komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir išsamiu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010).
  19. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog Komisija apie savo 2016m. kovo 31 d. posėdį būtų iš anksto informavusi pareiškėją. Darytina išvada, jog minimas posėdis, kuriame priimtas sprendimas dėl žalos dydžio, surengtas apie tai nepranešus pareiškėjui ir nesudarius jam galimybės pateikti savo paaiškinimus ar dalyvauti posėdyje. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą objektyvumo principo išaiškinimą, konstatuotina, kad Komisijos 2016m. kovo 31 d. sprendimas dėl žalos dydžio, priimtas taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintą objektyvumo principą.
  20. Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo numatytus objektyvumo ir gero administravimo principus, taip pat šiame įstatyme numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, taip pat Metodikos 12 punkto reikalavimus, todėl jis naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti. Tenkinant pareiškėjo skundą naikinama Komisijos 2016m. kovo 31 d. protokolo Nr. 1 dalis, kuria patvirtinta ūkininko S. J. pasėliams padaryta 240 Eur dydžio žala.
  21. Pažymėtina, jog Komisijos sprendimo panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas ūkininko S. J. 2015m. birželio 8 d. prašymas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Paluknys“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus medžiotojų klubo „Paluknys“ skundą tenkinti. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2016 m. kovo 31 d. protokolo Nr. 1   2.4 punktą, kuriuo patvirtinta ūkininko S. J. pasėliams padaryta 240 Eur dydžio žala.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai               Laimutis Alechnavičius

 

 

              Artūras Drigotas

 

 

              Dalia Višinskienė