Civilinė byla Nr. e2A-799-254/2019

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00668-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 2.4.2.2; 3.3.1.18.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 17 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės  (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), V. L. ir Arvydo Žibo,

           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dakaras“ ieškinį atsakovei V. Z. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

     Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Dakaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti iš 298,55 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0467 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovę V. Z. ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad antstolės A. M. kontoroje atliekamas priverstinis skolų išieškojimas iš atsakovės ieškovės naudai, kuris buvo nukreiptas į atsakovei priklausantį turtą – 298,55 kv. m bendro ploto pastatą – parduotuvę, kiemo statinius ir 0,0467 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Po neįvykusių atsakovės Turto varžytynių, 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, kaip išieškotoja, perėmė Turtą. Kaip statinių savininkė ieškovė keletą kartų ragino atsakovę išsikelti iš Turto, tačiau atsakovė atsisakė, todėl ieškovė prašo atsakovę iškeldinti.

3.       Atsakovė V. Z. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad buvo įkeitusi Turtą BAB bankui Snoras. Turtas šiuo metu priklauso ieškovei UAB „Dakaras“ vien dėl ieškovės įtikinėjimų. Bylos šalys yra geri pažįstami, todėl ieškovės direktorius Mykolas Jasinskas pasiūlė atsakovei savo paslaugas, siekiant, kad atsakovė išsaugotų savo teises į Turtą, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikro susitarimo. Tokiu būdu tarp bylos šalių prasidėjo derybos dėl to, kad atsakovė suteikia ieškovei teisę išpirkti atsakovės skolinį įsipareigojimą bankui, o taip pat šalys susitaria per kokį terminą ir kokiomis sąlygomis atsakovė išperka ginčo objektą – nekilnojamąjį turtą iš ieškovės. Derybos vyko žodžiu ir apsikeičiant korespondencijomis elektroniniais laiškais. Susirašinėjimas tarp atsakovės ir ieškovės direktoriaus elektroniniais laiškais atskleidžia esminę tarp bylos šalių galiojančią faktinę aplinkybę – kad ieškovė tampa turto laikinąja savininke, kol atsakovė neatsiskaito su ieškove. Taigi, bylos šalys sutarė, kad ieškovė už 115 000 Eur sumą perima atsakovės skolinį įsipareigojimą iš Lindorff Oy, ir atitinkamai vėlesniu etapu šalys susitaria, kad atsakovė per šalių aptartą terminą grąžina ieškovei 115 000 Eur sumą, o ieškovė atitinkamai grąžina atsakovei jos disponuojamą turtą – nekilnojamąjį daiktą. Teisminio ginčo metu tarp šalių vis dar egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai ir ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tie prievoliniai teisiniai santykiai yra pasibaigę, kad atsakovė būtų praleidusi terminą grąžinti 115 000 Eur sumą arba kitaip pažeidusi sudarytą sandorį. Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai siekia iškeldinti atsakovę iš patalpų, kuriose ji vykdo teisėtą komercinę veiklą ir turi teisėtų lūkesčių į šios veiklos tęstinumą. Ieškovė nėra pateikusi atsakovei pasiūlymo sudaryti nuomos sutartį dėl perimtų patalpų ir tokiu būdu užtikrinti pereinamąjį laikotarpį, atsakovei numatant protingą terminą kitoms patalpoms susirasti komercinei veiklai vykdyti/tęsti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iškeldino atsakovę V. Z. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei UAB „Dakaras“ nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0467 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš atsakovės V. Z. ieškovės UAB „Dakaras“ naudai 796,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 5,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo dalį dėl atsakovės V. Z. iškeldinimo leido vykdyti skubiai. Teismas sprendime nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1.                      Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl šalių galimai sudaryto ar nesudaryto kokio nors susitarimo dėl Turto perleidimo atsakovei ateityje ir kokiomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindo teigti, kad ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į ginčo patalpas, įsipareigojo leisti ir toliau šiomis patalpomis naudotis atsakovei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp atsakovės ir ieškovės būtų susiformavę panaudos ar nuomos teisiniai santykiai – ieškovė įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą su atsakove nesudarė jokių sutarčių, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog atsakovė ginčo patalpomis naudojasi teisėtai. Reikalavimas iškeldinti atsakovę nėra prievolinis teisinis teisių gyvenimo būdas (remiamas sutartimi), o daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, nes ginama savininko, o ne sutarties dalyvio, teisė. Atsakovė neįrodė, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, apribodama galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės teises ir toks atsakovės nekilnojamojo turto naudojimas pripažintinas kaip savavališkas.

1.2.                      Atsakovė ieškovei priklausančiu turtu neteisėtai naudojasi nuo 2018 m. gegužės 22 d., t. y. beveik aštuonis mėnesius, tačiau ir toliau ginčo patalpose vykdo komercinę veiklą bei neketina išsikraustyti, dėl ko ieškovė patyrė ir nuolat patiria nuostolius. Be to, atsakovė neteisėtai naudodamasi ieškovei priklausančiu turtu nemoka komunalinių, žemės ir kitų mokesčių, o ši našta tenka ieškovei. Atsakovė byloje piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino bylą, tokiu būdu trukdydama teismui atstatyti tarp šalių teisinę taiką. Teismas sprendė, kad atsakovė piktybiškai vengia ilgą laiką išsikelti iš jai nepriklausančio turto ir taip sudaro ieškovei finansinių nuostolių, todėl sprendimą leido vykdyti skubiai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovė V. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su 2019 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimu ir prašo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės: 

1.1.                      Teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų – elektroninių laiškų, patvirtinančių tarp šalių buvusį susitarimą, t. y. kad ieškovė UAB „Dakaras“ tampa turto laikinuoju savininku, kol apeliantė neatsiskaito su ieškove. Šalių veiksmai ir susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad tarp šalių yra sudarytas žodinis – rašytinis susitarimas dėl nuosavybės teisės išpirkimo. Tuo tarpu ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tie prievoliniai teisiniai santykiai yra pasibaigę, kad apeliantė būtų praleidusi terminą grąžinti 115 000 Eur sumą arba kitaip pažeidusi sudarytą sandorį. 

1.2.                      Apeliantė yra įregistravusi V. Z. individualiąją veiklą, kurią vykdo būtent ginčo objekte. To neneigia ir pati ieškovė. Taigi, ieškovė nepagrįstai siekia iškeldinti apeliantę iš patalpų, kuriose ji vykdo teisėtą komercinę veiklą ir turi teisėtų lūkesčių į šios veiklos tęstinumą. Iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovė būtų pateikusi apeliantei pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį dėl perimtų patalpų ir tokiu būdu užtikrinti pereinamąjį laikotarpį, numatant protingą terminą kitoms patalpoms susirasti komercinei veiklai vykdyti/tęsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.614 straipsnis garantuoja, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius.

1.3.                      Nors ieškinyje nenurodomas teisinis pagrindas, t. y. konkreti teisės norma, kuria remiantis, ieškovė teikia savo reikalavimą teismui, tačiau atsakovė mano, kad šioje situacijoje turėjo būti taikomos negatorinio ieškinio nuostatos. CK 4.98 straipsnis teigia, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ginčo dėl to, kad ieškovė iš atsakovės perėmė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį daiktą ir tapo jo savininku, nėra. Atsakovė tik dar kartą pabrėžia ieškovės atstovo Mykolo Jasinskio jai 2017 m. gegužės 29 d. adresuotą elektroninį laišką, kur ieškovė patikina, kad turtas sutartą laiką pabus pas ieškovę. Ieškovė nepatvirtina, kaip yra pažeidžiamos jos, kaip esamo daikto savininkės teisės dėl to, kad atsakovė ir toliau patalpose – parduotuvėje tęsia savo individualiąją veiklą, o atsakovė savo ruožtu patvirtina, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes ji vykdo teisėtą komercinę veiklą pagal turimą individualiosios veiklos pažymą. Vien tos aplinkybės, kad ieškovė iš atsakovės perėmė turtą, nesudaro objektyvaus teisinio pagrindo, kad atsakovė privalo nedelsiant nutraukti tose patalpose vykdytą ilgametę komercinę veiklą.

1.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš atsakovės perėmė patalpas, kuriose atsakovė vykdė/vykdo teisėtą komercinę veiklą ir ieškovei ši aplinkybė buvo gerai žinoma, tuomet tokią pasikeitusią teisinę padėtį reikėtų kvalifikuoti kaip ieškovo patalpų perėmimą kartu su nuomininku (atsakove). 2018 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, ieškovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė perėmusi patalpas jau derasi dėl to, kad tose patalpose įsikurtų nauji nuomininkai. Tuo tarpu CK 6.482 straipsnis numato nuomininko pirmenybės teisę sudaryti naują nuomos sutartį, tad tai tik sutvirtina atsakovės argumentus, kad jai pirmiausiai turėtų būti pasiūlyta sudaryti nuomos sutartį komercinei veiklai tęsti.

1.5.                      Ieškovė motyvuodama kodėl iš šių patalpų turėtų būti iškeldinta atsakovė, nurodo CK 6.612 straipsnį, kuris reglamentuoja, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Bylos faktinė medžiaga patvirtina, kad atsakovė ginčijamose patalpose yra ne savavališkai užėmusi šias patalpas, o kaip teisėtą, tęstinę komercinę veiklą vykdantis subjektas. Todėl ieškovės nurodyta CK norma šio teisinio ginčo kontekste yra visiškai niekinė ir tai jau yra atskiras teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

1.6.                      CPK 300 straipsnis numato, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šios bylos atsiradimas ieškovės iniciatyva patvirtina, kad ji ne tik nepaiso tarp šalių buvusių susitarimų (laukti kol per aptartą laiką atsakovė sumokės pinigus), bet ir nesąžiningai ketina perimti turtą ne tik teisiškai, bet ir faktiškai, o tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įvardytą sukčiavimo sampratą (BK 182 straipsnis), todėl teismas turėjo būti aktyvus.

6.       Ieškovė UAB „Dakaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

2.1.                      Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, bet apeliaciniame skunde nėra suformuluotas apeliantės prašymas dėl ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo – t. y. apeliaciniame skunde nenurodytas apeliacinio skundo dalykas. Toks apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl kyla abejonė dėl skundo priėmimo pagrįstumo ir nagrinėjimo apeliacine tvarka.

2.2.                      Apeliaciniame skunde nesuformuluoti konkretūs teiginiai, kuo teismo sprendimas būtų ydingas, kokias materialinės ar procesinės teisės normas jis pažeidžia. Visas apeliacinio skundo turinys – tai tik samprotavimai dėl kažkokių prievolinių teisinių santykių, dėl kurių reikalavimai byloje net nebuvo pareikšti, t. y. apeliacinio skundo argumentai nesusiję su teismo sprendimu konstatuotomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kas iš esmės neatitinka apeliacinio skundo esmės ir jam keliamų reikalavimų.

2.3.                      Atsakovė byloje nepateikė jokios tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties dėl pastato nuosavybės teisės perleidimo ateityje, nereiškė priešieškinio dėl kokios nors sutarties tarp šalių pripažinimo ar patvirtinimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sutartis būtų buvusi sudaryta. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo pastatus įgijo Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu. Atsakovė šio akto neginčijo nei vykdymo procese, apskųsdama antstolio veiksmus, nei ieškinine teisena. Ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į pastatus aukščiau nurodytu pagrindu, jokių prievolių atsakovės atžvilgiu neperėmė ir naujų neprisiėmė.

2.4.                      UAB „Dakaras” direktorius Mykolas Jasinskas teismo posėdžio metu paaiškino faktines jo bendravimo su atsakove aplinkybes. Tačiau, kaip sprendime teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl šalių galimai sudaryto ar nesudaryto kokio nors susitarimo dėl turto perleidimo ateityje atsakovei ir kokiomis sąlygomis. Byloje svarbu tai, kad joje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad ieškovė, įgijusi nuosavybės teises į ginčo patalpas, įsipareigojo leisti ir toliau šiomis patalpomis naudotis atsakovei.

2.5.                      Ieškovė neginčija atsakovės vykdomos komercinės veiklos teisėtumo, tačiau tai nesuteikia atsakovei teisės vykdyti veiklą ieškovės patalpose. Vykdomos veiklos teisėtumas – tai atsakovės santykis su valstybe, o ne su ieškove, atitinkamai dėl atsakovės veiklos ieškovei neatsiranda ir negali atsirasti jokių prievolių. Atsakovės, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, santykiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis grindžiami tarpusavio sandorių pagrindu, taigi teisę vykdyti veiklą ieškovo patalpose atsakovė turėtų tuomet, jeigu būtų su ieškove sudariusi patalpų nuomos ar panaudos sutartį. Tokia sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė, naudodama ieškovės patalpas savo ūkinei veiklai, pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises. 

2.6.                      Atsakovės teiginys, kad pagal CK 6.482 straipsnį ji turi pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį, yra teisiškai nepagrįstas. Nurodytas straipsnis reglamentuoja nuomininko, tvarkingai vykdžiusio pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pirmenybės teisę dėl sutarties atnaujinimo. Tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo sudarytos nuomos sutarties, atitinkamai, atsakovė neįgijo ir negalėjo įgyti pirmenybės teisės atnaujinti sutartį.

2.7.                       Apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.614 straipsnio taikymo taip pat yra nepagrįstas. Kaip sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų susiformavę panaudos ar nuomos teisiniai santykiai ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė ginčo patalpomis naudojasi teisėtai. CK 6.614 straipsnis reglamentuoja teisėtų neterminuotų nuomos santykių pasibaigimo sąlygas, tuo tarpu atsakovės naudojimasis ieškovės ginčo patalpomis yra neteisėtas, todėl pagrindo taikyti šešių mėnesių įspėjimo laikotarpį nėra.  Atsakovei ieškovo reikalavimas išsikeldinti iš ginčo patalpų buvo įteiktas dar 2018 m. birželio 12 d., todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko susirasti kitas patalpas savo komercinės veiklos vykdymui.

2.8.                      Vertinant apeliacinio skundo argumentų turinį, akivaizdu, kad jis nėra susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl į jį nereikėtų atsakyti. Tačiau jis turi būti vertinamas kaip parodantis atsakovės įžūlų elgesį bei piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Negana to, kad atsakovė visokiais būdais vilkino teismo procesą (ieškinys atsakovei buvo siųstas du kartus, atsakovė į paštą atsiimti neatvyko, dokumentai buvo įteikti per antstolį; du kartus teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovės ir jos atstovo nepasiruošimo bylai; du kartus teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovės nedarbingumo, nors nustatytos formos pažyma apie jos negalėjimą atvykti į teismą nebuvo pateikta), ji dar siekia priversti teismą informuoti prokurorą apie jos vertinimu nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus. Apeliantė, turėdama byloje atstovą, pati galėtų kreiptis į prokuratūrą, jeigu tam būtų teisinis pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

      Dėl ginčo esmės

8.       Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, buvusios prekybos paskirties patalpų – 298,55 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės, turėjusios 0,0467 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, iškeldinimo, kuomet šių negyvenamųjų patalpų nuosavybės teisė perėjo ieškovei (išieškotojai) UAB „Dakaras“  2018 m. gegužės 18 d. Turto perdavimo aktu Nr. S-18-151-10010 (1 t., b. l. 70-71). Ieškovė teisę į žemės nuomą įgijo, sudariusi su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimą dėl 1996 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N15/96-0515 pakeitimo. 

9.       Atsakovė ieškovę UAB „Dakaras“ laiko tik laikinąja ginčo turto savininke, kol apeliantė dar neatsiskaitė su ieškove išpirkdama turtą, ir nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino šalių veiksmų ir susirašinėjimo elektroniniu paštu – Mykolo Jasinskio jai 2017 m. gegužės 29 d. adresuoto elektroninio laiško, kuriuo ieškovė patikino, kad turtas sutartą laiką tik pabus pas ieškovę. Atsakovė šį elektroninį laišką vertina kaip tarp šalių sudarytą žodinį – rašytinį susitarimą dėl nuosavybės teisės išpirkimo, todėl laiko, kad ieškovė ne tik nepaiso tarp šalių buvusių susitarimų (laukti kol per aptartą laiką atsakovė sumokės pinigus), bet ir nesąžiningai ketina perimti turtą ne tik teisiškai, bet ir faktiškai, o tokie jos veiksmai atitinka LR BK 182 straipsnyje įvardytą sukčiavimo sampratą, todėl teismas turėjo būti aktyvesnis, siekiant ginti atsakovės pažeidžiamus interesus.  Nurodė, kad atsakovė ginčijamų patalpų nėra savavališkai užėmusi, jose vykdo teisėtą komercinę veiklą ir turi teisėtų lūkesčių į šios veiklos tęstinumą, todėl pagal CK 6.614 straipsnį, juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Be to, apeliantės nuomone, pagal CK 6.482 straipsnį, ji kaip nuomininkė turi pirmenybės teisę sudaryti naują nuomos sutartį, o ieškovė jos sudaryti atsakovei nepasiūlė.  

10.       Ieškovė atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodė, kad skundo turinys, tai tik samprotavimai dėl kažkokių prievolinių teisinių santykių, dėl kurių reikalavimai byloje net nebuvo pareikšti. Atsakovė byloje nepateikė jokios tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties dėl pastato nuosavybės teisės perleidimo ateityje, nereiškė priešieškinio dėl kokios nors sutarties tarp šalių pripažinimo ar patvirtinimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sutartis būtų buvusi sudaryta. Tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo sudarytos nuomos sutarties, atitinkamai, atsakovė neįgijo ir negalėjo įgyti pirmenybės teisės atnaujinti sutartį. Atsakovei ieškovės reikalavimas išsikeldinti iš ginčo patalpų buvo įteiktas dar 2018 m. birželio 12 d., todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko susirasti kitas patalpas savo komercinės veiklos vykdymui.

        Dėl atsakovės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

11.       Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). 

12.       Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė, būdama prekybos paskirties patalpų – 298,55 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvės, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke, savo pažeistas teises gina reikšdama negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudama pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Tokiu atveju ieškovė turėjo įrodyti du dalykus: 1) kad yra turto savininke; 2) kad jos teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.).

13.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp šalių, kad ieškovė nuosavybės teisę į prekybos paskirties patalpas – 298,55 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo  2018 m. gegužės 18 d. Turto perdavimo aktu Nr. S-18-151-10010 ( CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Taip pat byloje teisingai nustatyta, kad ieškovė negali įgyvendinti savo savininko teisių, nes atsakovė patalpų neatlaisvino ir toliau jomis naudojosi, todėl ieškovė, prašydama iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančių patalpų, siekia apginti savo pažeistą daikto valdymo teisę (CK 4.98 straipsnis). Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė į bylą pateikė 2018-07-05 Ketinimų protokolą dėl ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos su sąlyga, kad ieškovė įsipareigoja nuomos objektą įrengti ir perduoti nuomininkui iki 2018-12-31. Taip pat pateikė 2018-07-30 Statybos rangos sutartį Nr. 2018-07-30-1, pagal kurią rangovas įsipareigojo ginčo negyvenamosiose patalpose nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31 atlikti bendrastatybinius darbus. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė negali valdyti jai priklausomo turto savo nuožiūra, ji siekia gauti pajamų iš turto nuomos.  

14.       Pagal pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, ieškovė neturėjo įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, ieškovei įrodžius 12 punkte nurodytus faktus, atsakovė turėjo įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, užėmusi ginčo patalpas, turėjo pareigą byloje įrodyti, kad elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, sudarytus ir galiojančius tarp ieškovės ir jos teises varžančios atsakovės, tačiau tokių aplinkybių atsakovė neįrodė.

15.       Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino jos atsikirtimo aplinkybių apie tai, kad su ieškove buvo sudarytas susitarimas, kad ji už 115 000 Eur sumą perima atsakovės skolinį įsipareigojimą iš banko, o atsakovė per šalių aptartą terminą grąžina ieškovei 115 000 Eur sumą. Atsakovės nuomone, šis susitarimas patvirtina atsakovės teisėtą elgesį, neatlaisvinant ieškovei priklausančių patalpų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams.

16.       Atsakovė į bylą pateikė 2017-04-29 UAB „Dakaras“ direktorius Mykolo Jasinskio elektroninį laišką, kuriame ieškovė nurodė atsakovei, jos manymu, racionaliausius variantus, dėl atsakovės kreditorių pasikeitimo: ieškovė pasiskolintų iš A pinigų reikalavimo teisės įsigijimui, perimtų reikalavimą ir turtas taptų jos turtu; per sutartą laikotarpį ir įvykdžius sąlygas, ką atsakovė sutars  su A, turtą ji išpirktų, arba turtas pereitų už paskolintus pinigus A; ieškovė nurodė, kad saugiau būtų ir labiau valdoma, jeigu turtas sutartą laiką pabūtų pas ieškovę. Laiške taip pat nurodyta, kad atsakovė kuo skubiau Egidijui (kreditoriaus atstovui) parašytų, jog sutinka, kad būtų parduotas reikalavimas (1 t., b. l. 78). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tokį sutikimą davė 2017-07-17 (1 t., b. l. 79).

17.       Teisėjų kolegija išklausė 2019-01-18 teismo posėdžio garso įrašą, tame tarpe, ieškovės atstovo Mykolo Jasinsko paaiškinimus dėl šio susirašinėjimo. Ieškovės atstovas paaiškino, kad pažinojo atsakovę ir su ja tarėsi, jog už ieškovės pasiskolintus 115 000 Eur ji nupirks reikalavimo teisę iš atsakovės kreditorės (banko), o atsakovė ją atpirks po dviejų mėnesių už 15000 – 20000 Eur didesnę sumą. 2017 m. spalio mėn. pabaigoje ieškovė perėmė reikalavimo teisę, o atsakovė savo įsipareigojimų per du mėnesius neįvykdė, jokių realių veiksmų neatliko, todėl ieškovė kreipėsi į antstolę dėl išieškojimo iš turto, buvo paskelbtos turto varžytinės. Perėmus turtą, ieškovė atsakovei nurodė visas savo turėtas išlaidas, tačiau atsakovė jai davė vienintelį pasiūlymą – ieškovei įsteigti naują įmonę, nukelti perimtą turtą į tą įmonę, jį įkeisti, atsiimti turėtas išlaidas ir parduoti atsakovei akcijas (garso įrašas nuo 22:50 iki 33:20). Šis ieškovės atstovas, paaiškindamas teisme,  nenurodė ir neminėjo jokių sutarčių ar susitarimų, kurie buvo sudaryti šalių susirašinėjimo el. laišku ar tiesioginio bendradarbiavimo pagrindu.  

18.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodytas 2017-04-29 UAB „Dakaras“ direktoriaus elektroninis laiškas nepatvirtina jokių sandorių, sudarytų ir galiojančių tarp turto savininkės ir jos teises varžančios atsakovės. Atsakovė  byloje neįrodė, kad šalių bendradarbiavimas buvo realizuotas tokiu būdu, jog pasikeitė ginčo turto nuosavybės teisė, ar šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto panaudos, ar nuomos (CK 6.629, 6.530 straipsniai). Pastebėtina, kad pastatų, statinių nuomos sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6.531 straipsnis). Paminėtame elektroniniame laiške nėra jokių nuostatų, būdingų tokios rūšies sandoriams. Todėl nesant sudarytų sandorių, priešingai nei mano atsakovė, tarp šalių neegzistuoja jokie sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, kurie varžytų ieškovės daikto valdymo teisę, todėl ji pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai ginama, iškeldinant atsakovę V. Z. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei UAB „Dakaras“ nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Nesant byloje nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti, kad tarp šalių buvo susiklostę ginčo negyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, atsakovės argumentai dėl jos pirmenybės atnaujinti nuomos sutartį (CK 6.482 straipsnio 1 dalis, 6.530 straipsnis) ar prieš šešis mėnesius įspėti dėl nuomos sutarties nutraukimo yra nepagrįsti ir neturintys įtakos galutiniam teisiniam rezultatui. Pastebėtina, kad ieškovės reikalavimas išsikeldinti iš ginčo patalpų buvo įteiktas atsakovei dar 2018 m. birželio 12 d. ir šias aplinkybes byloje patvirtina tos pačios dienos antstolės A. M. kontoros pažyma apie dokumentų įteikimą (1 t., b. l. 6). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas pašalinti jos teisių pažeidimą atsakovei nebuvo netikėta aplinkybė, ji turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl tolesnės savo komercinės veiklos vykdymo tęstinumo ir sąlygų, nes tokias sąlygas sudaryti atsakovei ieškovė neprivalo.   

20.       Atsakovė nurodo, kad ieškovo veiksmuose galimai yra LR BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – požymių, todėl teismas turėjo apie tai pranešti prokurorui. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis minėto CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą.    

21.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 7,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

23.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti 250 Eur jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkto nuostatų, priteisiamos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dakaras“, j. a. k. 304255542, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,88 Eur ( septynis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Šią sumą sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Dalė Burdulienė

Virginija Lozoraitytė

Arvydas Žibas