Civilinė byla Nr. 3K-3-121/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12169-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 71; 7.3.1.8  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013  m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Asociacijos šokių studija „Alemanda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų U. B., atstovaujamos motinos I. B., D. M., atstovaujamo motinos A. R.-M., M. G., V. G., atstovaujamos motinos R. G., K. M. T., atstovaujamo motinos J. T., S. B., atstovaujamos motinos R. B. ir J. Č., atstovaujamos motinos A. Č., ieškinį atsakovui šokių studija „Alemanda“ dėl jungtine veikla gautų pinigų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo po 2615 Lt. Jie nurodė dalyvavę „LNK“ televizijos laidoje „2 minutės šlovės“ ir laimėję pagrindinį projekto dalyviams skirtą prizą – 40 000 Lt. Kadangi 2010 m. sausio 5 d. sutartyje su UAB „TV play“ projekto dalyviu buvo nurodyta šokių studija „Alemanda“, o ne faktiškai dalyvavę asmenys, laimėti pinigai turėjo būti pervesti į šokių studijos sąskaitą. Atsakovas buvo raginamas pervesti ieškovams po atitinkamą laimėto prizo dalį, tačiau jis nesutiko bei pateikė pasiūlymą 34 000 Lt (prizas, atskaičius mokesčius) dalyti pusiau, t. y. 17 000 Lt paliekant atsakovui, o likusius 17 000 Lt dalinant į 14 dalių, iš kurių po 1/14 dalį tektų kiekvienam vaikui (po 1214 Lt), o 2/14 dalys – vadovei (2428 Lt). Ieškovai su tokiu atsakovo siūlymu nesutiko, nurodydami, kad tarp pasirodymą rengusios grupės narių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kai dvylika vaikų ir viena vadovė, kooperuodami savo darbą, turtą, sugebėjimus, laiką ir žinias, siekė dalyvauti ir laimėti 40 000 Lt prizą, o atsakovas papildomai siekė pareklamuoti šokių studiją. Toks žodinis susitarimas sudarytas veikiant partnerystės pagrindais bendram tikslui pasiekti, todėl ieškovams priklauso po 1/13 prizo dalį, t. y. dvylikai dalyvių ir vadovei lygiomis dalimis tenka po 2615 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 2615 Lt. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatė, kad ieškovai tuo metu, kai dalyvavo projekte, buvo šokių studijos, kurios teisinė forma – asociacija, nariai. Teismas sprendė, kad vien ši aplinkybė nepatvirtina, jog jie neturėjo teisės užsiimti ir kita veikla, pavyzdžiui, dalyvauti televizijos projekte. Atsižvelgdamas į tai, kad iniciatyvą dalyvauti televizijos projekte parodė vaikų tėveliai, paraišką užpildė vieno iš šokėjų motina sūnaus vardu, teismas UAB „TV Play“ ir Ž. K. 2010 m. sausio 5 d.  sutartį „Projektas „2 minutės šlovės“ vertino kaip standartinės formos sutartį, kurioje duomenys apie šokių studiją „Alemanda“ įrašyti kaip apie fizinį asmenį. Teismo nuomone, ieškovų ir šokių studijos vadovės bendra veikla vertintina kaip jungtinė veikla (žodinis susitarimas) ir ieškovams priklauso piniginio prizo dalis kaip pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, kuris turi būti paskirstomas jungtinės veiklos partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei. Teismas pažymėjo, jog šeši iš septynių ieškovų yra išstoję iš šokių studijos, taigi jie jau nebeturės galimybės pasinaudoti pelnytai laimėto piniginio prizo dalimi būtent kaip šokių studijos nariai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas. Kolegija sprendė, kad rašytinio susitarimo dėl tokio pobūdžio veiklos ir jos tikslų (siekių) nesudarymas pats savaime neeliminuoja jungtinės veiklos fakto ar realiai tokių susiklosčiusių santykių, kurie nagrinėjamoje byloje siejo ieškovus (šokėjus) ir šokių studiją (atsakovą), o ne kurį nors iš jų su projekto organizatoriumi, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad, ieškovams nesant 2010 m. sausio 5 d. sutarties šalimi, jie neturi teisės pretenduoti į prizą. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyje sąlygų apie piniginį prizą ar su tuo susijusių projekto organizatoriaus įsipareigojimų šokių studijai nėra, joje nustatytas įsipareigojimas bendradarbiauti rengiant ir filmuojant televizijos laidą, todėl sutarties sudarymas suponuoja ne atsakovo išimtines teisės į laimėtą prizą, o laikytinas jo, kaip jungtinės veiklos dalyvio (partnerio), organizaciniu-techniniu indėliu į bendrą projektą. Kolegija sprendė, kad atsakovas, pasilikdamas kitiems jungtinės veiklos dalyviams tenkančią prizo (pelno) dalį, nepagrįstai jų sąskaita praturtėja (CK 6.242 straipsnis). Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai buvo asociacijos šokių studija „Alemanda“ nariai, nes, kolegijos vertinimu, byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių ieškovų priėmimą į asociacijos narius pagal įstatų 3.2 punktą, ar jų veikimą įgyvendinant valdymo organo – visuotinio narių suvažiavimo kompetenciją, numatytą asociacijos įstatų 4.1 – 4.7 punktuose.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo      2011 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pripažino jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, nes atsakovo teisinė forma yra asociacija, jis sudarė sutartį su konkurso „2 minutės šlovės“ organizatoriais. Ieškovai buvo asociacijos nariai, be to, nebuvo šalių sudarytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, todėl atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą ieškinys negali būti tenkinamas, nes asociacijos nariai negali gauti išmokų iš asociacijos pelno. Tam, kad būtų konstatuota jungtinė veikla, turi būti konstatuoti bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas bei jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai konstatavo, kad: 1) sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas dalyvauti projekte patvirtina jungtinės veiklos sutarties egzistavimą; 2) rašytinės jungtinės veiklos sutarties sudarymas nebuvo būtinas; 3) tai, kad atsakovo teisinė forma yra asociacija ir jog jis laikė ieškovus savo nariais, jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui neturi. Kasatoriaus teigimu, CK 6.969 straipsnio 4 dalies norma yra imperatyvi, t. y. įsakmiai nurodo, kad rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos nesilaikymas daro ją negaliojančią. Nepaisant to, kad ieškovai ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, teismai pripažino, jog jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta. Pagal bendrąją taisyklę jungtinės veiklos sutartis turėjo negalioti ir ieškovai negalėjo remtis liudytojų parodymais. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos išimtys, kada galima netaikyti sandorio rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, t. y. draudimo remtis liudytojų parodymais ir sutarties negaliojimo. Šių teisinių padarinių teismas gali netaikyti, jeigu inter alia, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovams buvo sudėtinga sudaryti rašytinę jungtinės veiklos sutartį, todėl nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad projektas buvo konkursinis, ieškovai pasitikėjo grupės vadove, projekto dalyviai buvo nepilnamečiai vaikai, o ieškovai iš esmės neįrodinėjo ir neįrodė, kad nebuvo galimybės sudaryti rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Šie teismų ir ieškovų motyvai yra nepakankami ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad šalių tarpusavio santykiai, sandorio prigimtis bei kitos svarbios bylai aplinkybės suteikė teismams teisę taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą, nes projektas buvo tęstinis, nepilnamečiams vaikams galėjo atstovauti tėvai, o Šokių studija „Alemanda“ yra juridinis asmuo, siekiantis patenkinti asociacijos narių poreikius. Projektui šokių studija naudojo savo turtą, tačiau prizas paskirstytas ne asociacijai, bet jos buvusiems nariams, taip pažeidžiant lygiateisiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principus dėl kitų kasatoriaus narių (CK 1.5 straipsnis). Teismai nepagrįstai pripažino, kad liudytojų parodymai patvirtino jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą (CPK 178, 185 straipsniai), klaidingai sprendė, jog UAB „TV Play“ ir Šokių studijos „Alemanda“ sutartis nepatvirtina, kad projekte atsakovas dalyvavo kaip asociacija su savo nariais. Teismai neįvertino, kad kvietimas dalyvauti projekte savaime reiškė kviečiamam asmeniui teisę pretenduoti į piniginį prizą (CK 6.162 straipsnio 1 dalis), tai patvirtina ir projekto „2 minutės šlovės“ taisyklės, kuriose nustatyta, jog nugalėtojas apdovanojamas piniginiu prizu – 40 000 Lt. Teismai neatsižvelgė į tai, kad liudytojai, tarp jų ir ieškovų tėvai, nepatvirtino esant jungtinės veiklos sutarties požymių – bendrų įnašų ir susitarimo dalytis piniginį prizą, tačiau visi liudytojai nurodė, kad visą riziką dėl nesėkmingo dalyvavimo prisiimtų kasatorius. Jei tarp šalių būtų buvę susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tai jos turėtų prisiimti riziką ir dėl nesėkmingo dalyvavimo projekte (CK 6.975 straipsnis), tačiau, pasak ieškovų, tokią riziką prisiėmė tik kasatorius, t. y. baudą būtų mokėjusi tik Šokių studija „Alemanda“ (Sutarties su UAB „TV Play“ 3.2 punktas) Dėl šių priežasčių teismų sprendimai, kuriais priteistos pinigų sumos ieškovams, pažeidžia kitų Šokių studijos „Alemanda“ narių teises ir teisėtus interesus, nes dalyvavimui projekte buvo naudojamos kasatoriaus lėšos, o gautas piniginis prizas paskirstytas tik dalyvavusiems projekte asmenims, pažeidžiant asociacijų narių lygiateisiškumo principą. Teismai, kvalifikuodami šalių teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir nepagrįstai konstatavo esant šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovai buvo asociacijos Šokių studija „Alemanda“ nariai, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Bylos duomenys, skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, patvirtino ieškovų narystę asociacijoje, nes pagal įstatų 3.1 ir 3.2 punktus pakako dviejų sąlygų, kad ieškovai būtų buvę priimti į asociaciją: užsiimti sportiniais šokiais stojimo į asociaciją metu ir būti įrašyti į studijos narių sąrašą. Abi šias sąlygas ieškovai tenkino, todėl buvo asociacijos nariai. Tai, kad ieškovų priėmimo į asociaciją procedūros formaliai nebuvo baigtos, negali būti pagrindas pripažinti, jog ieškovai nebuvo asociacijos nariai. Be to, teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad asociacijos veikla buvo grindžiama ir privačiu interesu; tokio intereso atsiradimą lėmė patys teismai, pripažindami, kad dalis piniginio prizo priklauso vadovei Ž. K.. Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovų asociacijos nariais, darytina išvada, kad jiems pagal Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą gautas piniginis prizas, kaip asociacijos pelnas, negalėjo būti paskirstytas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai D. M., M. G., V. G., K. M. T., S. B., J. Č. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, savanoriškumo pagrindu vienijantis Lietuvos sportinių šokių šokėjus (įstatų 1.1 punktas), jo teisinė veiklos forma yra asociacija (įstatų 1.2 punktas). Įstatų 3.1 punkte nustatyta, kad Studijos nariais gali būti asmenys, atitinkantys bent vieną šių reikalavimų: 1) stojimo į asociaciją metu užsiima sportiniais šokiais ar yra susiję su šią sritimi; 2) turi profesionalaus šokėjo vardą ar yra įgijęs atitinkamą išsilavinimą. Nė vienas iš ieškovų stojimo į asociaciją metu neužsiiminėjo sportiniais šokiais ir nebuvo susijęs su šia sritimi, taip pat neturėjo profesionalaus šokėjo vardo ir nebuvo įgijęs atitinkamo išsilavinimo, todėl ieškovai negalėjo būti asociacijos nariai. Be to, norint tapti asociacijos nariu rašyti prašymą priimti į asociaciją, jį privalėjo svarstyti asociacijos valdyba ir atviru arba slaptu balsavimu spręsti dėl priėmimo (įstatų 3.2 punktas). Atsakovo atstovė Ž. K. patvirtino, kad nė dėl vieno ieškovo priėmimo asociacijos valdyba nesprendė, taigi jie į asociaciją priimti nebuvo. Vaikų (ieškovų) tėvų prašymai priimti į šokių studiją „Alemanda“, mokėti nario mokesčiai, 2010 m. šokėjų knygelių numerių sąrašas patvirtina tai, kad ieškovai prašė priimti juos į šokių studiją, bet ne į asociacijos narius. Ieškovai šokių studiją vertino kaip šokių pamokų paslaugą už atlygį teikiančią įmonę. Be to, pats kasatorius nelaikė ieškovų asociacijos nariais, nes jie nebuvo kviečiami į šokių studijos visuotinį narių suvažiavimą, kuris pagal studijos įstatus yra aukščiausias valdymo organas. Atsakovo vienašališkai surašyti pinigų priėmimo dokumentai taip pat negali būti įrodymai, patvirtinantys ieškovų buvimą asociacijos nariais, nes tai yra atlygis už šokių pamokas. Nustačius, kad ieškovai nebuvo asociacijos nariai, reikia tinkamai kvalifikuoti ieškovų ir atsakovo teisinius santykius, atsižvelgiant į tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis šiais kriterijais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju  tikrieji šalių ketinimai buvo ne šokių studijai „Alemanda“ uždirbti piniginį prizą, o bendromis pastangomis su šios studijos vadove sukurti pramoginį numerį ir jį pristatyti televizijos projekte, sėkmės atveju pasidalyti gautą naudą. Atsakovo atstovė               Ž. K. prie projekto prisijungė tik po to, kai vaikų kolektyvas gavo kvietimą dalyvauti projekte. Ji pažadėjo vaikus projektui rengti tik su sąlyga, kad vaikai šoks šokių studijos „Alemanda“ vardu ir tėvai su tuo sutiko, tačiau tai reiškė dalyvavimą konkurse su „Alemanda“ pavadinimu, bet ne tikslą gauti naudos šokių studijai. Prizo laimėjimas parodo, kad grupės narių jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai buvo susiklostę, t. y. dvylika vaikų ir viena vadovė, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, pastangas, laiką, sugebėjimus ir kt. siekė laimėti ir gauti 40 000 Lt (atskaičiavus mokesčius, 34 000 Lt) prizą. Kadangi visi dėjo pastangas, tai atitinkamai tikėjosi, kad laimėjimo atveju gautas prizas bus teisingai, sąžiningai, protingai ir proporcingai padalytas kiekvienam vaikui ir vadovei po 1/13 dalį laimėto prizo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir ginčo santykių kvalifikavimo

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys.

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai šalių santykius nepagrįstai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos, nes ieškovai nebuvo prisiėmę rizikos dėl galimų neigiamų padarinių, be to, šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos sutarties, todėl, vadovaujantis CK 6.969 straipsnio 4 dalimi, jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti.

Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos turi būti taikomos. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to kvalifikuojant ginčo santykius ir nustatant teisinį ieškinio pagrindą svarbu tinkamai aiškinti sutarties sąlygas, nustatyti sutartimi sulygtas šalių teises ir pareigas, sutarties tikslą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma ,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005;  2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,R. T. Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,V. U.“ v. UAB ,,Interselas“, UAB ,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-258/2009; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje  byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. V. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009).

Šioje byloje nustatyta, kad šalys kooperavo savo gebėjimus, įgūdžius, žinias, turtą ir darbą dalyvaudamos televizijos projekte, siekdamos papramogauti, parodyti savo gebėjimus bei pareklamuoti šokių studiją. Vien dalyvavimas projekte neužtikrino piniginio prizo laimėjimo, jis buvo įmanomas tik užėmus pirmąją vietą, taigi nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šalių veikla buvo nukreipta gauti pelno. Ieškovų teigimu, jie nebuvo prisiėmę rizikos dėl galimų neigiamų padarinių, šie būtų tekę atsakovui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šalis verbalinės sutarties pagrindu siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Priešinga išvada neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų. Nustatyti šalių ketinimai, ginčo sutarties esmė, tikslas, sąlygos, jos sudarymo aplinkybės, teisėjų kolegijos veritimu, teikia pagrindą išvadai, kad kvalifikuoti šalių sutartinius santykius vien kaip jungtinės veiklos, nėra teisinio pagrindo, nes toks kvalifikavimas būtų per siauras. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina mišriąja sutartimi, turinčia kelių sutarčių bruožų. Tai konstatavusi teisėjų kolegija, vertindama apskųstus sprendimą ir nutartį, sprendžia, kad šioje byloje teismai šalių sudarytą sutartį netinkamai kvalifikavo vien tik kaip jungtinės veiklos sutartį ir tai lėmė netinkamą materialiosios teisės normų taikymą. Tačiau tai neteikia pagrindo naikinti apskųstų teismų procesinių sprendimų, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, tenkindami ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Konstatuoti šalių sudarytos sutarties negaliojimą pagrindo nenustatyta. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų sprendimas tenkinti ieškinį atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principais, nereiškia nesąžiningumo nė vienos iš šalių atžvilgiu.

Dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad asociacijai yra draudžiama mokėti asociacijos steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos asociacijos turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį. Šioje byloje kasatorius teigia, kad ieškovai buvo asociacijos nariai, nepriklausomai nuo to, kad jų priėmimo į asociaciją procedūros formaliai nebuvo baigtos, todėl gautas piniginis prizas, kaip asociacijos pelnas, ieškovams negalėjo būti paskirstytas.

Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais. Kasatorius ieškovus laiko savo nariais, nepriklausomai nuo to, kad nėra atliktos įstatuose numatytos priėmimo į asociacijos narius procedūros (asociacijos valdyba nėra priėmusi sprendimo dėl ieškovų priėmimo). Iš bylos duomenų apie tai, kad ieškovai D. M., M. G., V. G., K. M. T., S. B. ir U. B. kreipėsi į Lietuvos sportinių šokių federacijos vykdomąjį komitetą dėl išstojimo iš kasatoriaus ir kitų panašaus pobūdžio duomenų matyti, jog ieškovai save pripažįsta kasatoriaus nariais, buvimas kuriais jiems sukelia tam tikrų teisinių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai negali vienu atveju (pavyzdžiui, sprendžiant išstojimo klausimą) būti laikomi asociacijos nariais, o kitu atveju (sprendžiant dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo) – ne, todėl jų atsiliepime nurodyti argumentai, kad savęs jie nelaikė asociacijos nariais, atmestini. Pažymėtina, kad tam tikrų kasatoriaus įstatuose numatytų su naujų narių priėmimu susijusių procedūrų tinkamas įgyvendinimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nesant tam reikiamo teisinio pagrindo konstatavo, jog ieškovai nėra asociacijos nariai. Tačiau, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju ieškovai laikytini asociacijos nariais, teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų dėl pelno dalies mokėjimo nariams taikymo. Šioje byloje ieškovai ir atsakovas kartu dalyvavo televizijos projekte, siekdami papramogauti, parodyti savo gebėjimus bei pareklamuoti Asociaciją. Sėkmingai susidėjus aplinkybėms, ieškovai ir atsakovas taip pat laimėjo piniginį prizas, tačiau jis nelaikytinas asociacijos pelnu, kuriam taikytinos Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors bylą nagrinėję teismai netinkamai šalių santykius kvalifikavo vien tik kaip jungtinės veiklos, tačiau priėmė iš esmės teisėtus procesinius sprendimus, kurio naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  82,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Ieškovai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovo K. M. T. atstovė J. T. advokatui sumokėjo 242 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytosios, todėl priteistina iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo asociacijos šokių studijos „Alemanda“ (duomenys neskelbtini)  82,58 Lt (aštuoniasdešimt du litus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ir 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų J. T. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Česlovas Jokūbauskas

              Zigmas Levickis

              Antanas Simniškis