Civilinė byla Nr. e2A-70-739/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02746-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1.; 3.1.7.1.5.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl dalies Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5300-1136/2021  pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiajam asmeniui M. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. P. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. P. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau šio reikalavimo teismo posėdyje atsisakė. Taip pat ieškovė prašė priteisti visas jos  patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo M. P. santuoka. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams mokės išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, taip pat buvo nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka. Ieškovė teigė, kad vaikų poreikių nebetenkina nustatyto išlaikymo dydis. Nurodė, kad nustatyto išlaikymo ir jos gaunamų pajamų užtenka tik būtiniausioms reikmėms. Vaikams augant atsiranda papildomi poreikiai drabužiams, avalynei, priemonėms mokyklai. Vaikų mokslams reikia pirkti kompiuterius, nes jie būtini tiek užduotims atlikti, tiek nuotolinio mokymo atveju.

3.       Taip pat nurodė, kad ieškovė dirba dvejose darbovietėse, pajamos siekia vidutiniškai 1000–1300 Eur per mėnesį. Santuokos nutraukimo metu ieškovei priklausė butas (duomenys neskelbtini), neseniai įsigijo dar vieną butą (duomenys neskelbtini). Taip pat jai priklauso automobilis Volkswagen Golf. Abu nepilnamečiai vaikai yra mokyklinio amžiaus (antrokė ir penktokas). Didelių sveikatos problemų vaikai neturi, tačiau dukros regėjimui gerinti reikia akinių, gydytojų paslaugų, sūnui reikia dantų kapos, kuri yra keičiama.  Ieškovės manymu, sūnaus išlaikymui per mėnesį iš viso reikėtų 434 Eur, dukros – 439 Eur. Į atsakovą dėl papildomai iškilusių išlaidų vaikams nesikreipdavo dėl tarpusavio nesutarimų. Nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė psichologiškai paveikta, nesuprasdama, kiek lėšų vaikų išlaikymui realiai reikės. Be to, atsakovas žadėjo daugiau prisidėti prie vaikų auginimo, tačiau su vaikais praleidžia tik 4-5 dienas per mėnesį, o jai tenka pagrindinė vaikų priežiūros ir išlaikymo našta.

4.       Atsakovas M. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikų poreikiai per dvejus metus nuo santuokos nutraukimo iš esmės nesikeitė, išlaidos jų išlaikymui nepadidėjo. Atsakovo teigimu, jis vaikais rūpinasi, prižiūri ir pasiima. Jeigu negali to padaryti pagal nustatytą grafiką savaitgalį, kompensuoja darbo dienomis. Tėčio namuose vaikai turi savo kambarius, jiems yra supirkti visi būtini daiktai: drabužiai, žaislai. Vaikams yra nupirkęs elektrinį paspirtuką, telefonus, apmoka sūnaus telefono sąskaitą. Kai vaikai būna pas jį, duoda kiekvienam po 5 Eur dienpinigių, skiria papildomų pinigų mokyklos ekskursijoms. Atskirai nuo mamos organizuoja vaikų gimtadienius, kartu atostogauja. Nurodė, kad ieškovė su juo nebendrauja, neteikia informacijos, jis būtų pasirengęs padengti kai kurias papildomas išlaidas, tačiau neturi informacijos apie tokį poreikį.

5.       Teigė, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1900 Eur, valdo nekilnojamąjį turtą, jam taip pat priklauso automobilis Land Rover, tačiau jis slaugo sergančią motiną, kuriai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, sudarė naują santuoką ir planuoja susilaukti daugiau vaikų.

6.       Trečiasis asmuo M. P. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarė santuoką su atsakovu, jai yra žinoma, kad atsakovas tinkamai ir laiku vykdo savo pareigas išlaikyti vaikus ir su jais bendrauja. Susitikimų su vaikais metu patiria papildomų išlaidų jų laisvalaikiui, maistui ir kitiems poreikiams. Yra nupirkęs vaikams elektrinius paspirtukus, dviračius, mobiliuosius telefonus. Atsakovo finansinė padėtis nėra iš esmės pagerėjusi. Nurodė, kad su atsakovu planuoja susilaukti vaikų, todėl padidintas išlaikymas galėtų lemti didelę ir nepagrįstą finansinę naštą jų šeimai.

7.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, jis turėtų daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Neprieštaravo, kad proporcingai vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai būtų padidintas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti atsakovo M. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, o ieškinio dalį dėl išlaikymo pakeitimo atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-912-812/2019 patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti po 150 Eur. Taip pat nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis po 2019 m. sausio 21 d. patvirtintos taikos sutarties gerėjo: ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiek tiek didėjo jos gaunamos darbinės pajamos, ji su paskola įsigijo antrą butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė santuokos nutraukimo metu turėjo butą (duomenys neskelbtini), už abu butus moka būsto paskolas, kurios per mėnesį sudaro apie 300 Eur. Ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis (1000–1300 Eur), išmokos vaikams. Atsakovo pajamos po santuokos nutraukimo reikšmingai nesikeitė, sudaro apie 1900 Eur, jis įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, jis turėtų reikšmingų sveikatos problemų. 2021 m. atsakovas sudarė naują santuoką, planuoja susilaukti vaikų, rūpinasi sergančia motina. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad tėvas su vaikais per mėnesį vidutiniškai praleidžia 5 dienas.

10.       Teismas konstatavo, kad nors ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, jog atsakovas turėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo pareigos, o vaikų poreikiai yra padidėję, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo gerėjo, abi šalys įgijo nekilnojamojo turto (ieškovė – antrą butą, atsakovas – žemės sklypą, kur planuoja įsirengti sodybą), didėjo ieškovės darbinės pajamos, o atsakovas pakeitė darbovietę ir užima direktoriaus pareigas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad abiejų šalių turtinė padėtis nuo 2019 m. sausio 21 d. gerėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis pagerėjimas buvo esminis ir galėtų lemti vaikų išlaikymo dydžio pakeitimą.

11.       Teismas nustatė, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo buvo pateiktas po 2 metų nuo 2019 m. sausio 21 d. teismo sprendimo. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pokytis nuo 300 Eur iki 434 / 439 Eur nėra laikytinas esmine aplinkybe, suteikiančia pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendė, kad byloje pateikti įrodymai apie vaikų išvykas, iškylas paneigia ieškovės teiginius, esą jos gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti minimalių vaikų poreikių, be to ieškovė nepateikė neabejotinų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikių padidėjimą, kurio nebuvo priteisiant išlaikymą 2019 m. sausio 21 d. sprendimu. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos papildomos išlaidos vaikams sietinos tik su tam tikrų daiktų įsigijimu, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino vaikų poreikiams po 2019 m. sausio 21 d. teismo sprendimo nepasikeitus, o dėl pusės papildomų išlaidų kompensavimo į atsakovą nesikreipus.

12.       Teismas taip pat sprendė, kad išaugusios išlaidos būsto gerinimui ar paskoloms už papildomą nekilnojamąjį turtą dengti taip pat negali būti laikomos išlaikymo prievolės dalimi ir lemti jos didinimo, nes įgydama nekilnojamojo turto ieškovė gerina savo turtinę padėtį, o papildomo būsto išlaikymo pareiga negali būti perkelta atsakovui.

13.       Galiausiai teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos, vaikų išlaikymo poreikiai ženkliai nesikeitė ir nesudaro pagrindo padidinti priteistą išlaikymo dydį, tai nepažeidžia prioritetinių vaikų interesų, nes vaikų poreikiai yra tenkinami, atsakovas moka sutartą išlaikymą, o ieškovė teismo proceso metu neįrodė esminio jų padidėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašo pakeisti 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą, priteisiant iš atsakovo M. P. nepilnamečių vaikų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. P., (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam kas mėnesį po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

14.1.                      Apeliantė teigia, kad nuo 2019 m., kuomet buvo priteistas išlaikymas vaikams, vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės ir priteistas išlaikymas jų poreikių nebepatenkina. Išlaikymo priteisimo metu dukrai G. buvo vos 5 metai, o sūnui D. - 8 metai. Augant vaikams, didėja  ir jų poreikiai. Dukra pradėjo lankyti mokyklą ir tai ženkliai padidino išlaidas jos išlaikymui. Sūnus taip pat sparčiai auga, atsirado papildomų išlaidų. Ieškinyje ieškovė teigia nurodžiusi, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 434 Eur (paskola būstui – 83 Eur, mokesčiai – 16 Eur, mokykla – 40 Eur, maistas – 150 Eur, drabužiai – 100 Eur, žaislai ir higiena – 20 Eur, vaistai ir vitaminai – 20 Eur, internetas – 5 Eur). Dukros išlaikymui reikia 439 Eur (paskola būstui – 83 Eur, mokesčiai – 16 Eur, mokykla – 40 Eur, maistas – 150 Eur, drabužiai – 100 Eur, žaislai ir higiena – 20 Eur, vaistai ir vitaminai – 20 Eur, internetas – 5 Eur, telefono planas – 5 Eur). Nurodo, kad teikdama ieškinį apeliantė netiksliai apsiskaičiavo išlaidas, patiriamas tenkinti vaikų poreikius. Teismo posėdyje papildė ir detalizavo, kad reikalingi pinigai maistui mokykloje, vaikų dienpinigiams, pratyboms, mokyklinėms ekskursijoms, uniformoms, vaikams reikia kompiuterių, sportinių paspirtukų, vaikų laisvalaikiui, pramogoms, ugdymo išlaidoms. Dukrai dėl prasto regėjimo už 60 Eur pirkti akiniai, sūnui susidaro papildomos išlaidos dantų taisymui. Sūnus prieš posėdį patyrė traumą – lūžo ranka, todėl buvo patirtos išlaidas kelionėms pas medikus į Vilnių.

14.2.                      Pasak apeliantės, nurodomos išlaidos vaikų poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios. Vaikai gyvena su ieškove, o su atsakovu praleidžia 4–5 dienas per mėnesį, ką patvirtino ir išvadą teikianti institucija. Akivaizdu, kad vaikams visada būnant su ieškove, ji patiria ženkliai didesnes išlaidas. Tačiau teismas neanalizavo ir nevertino padidėjusių vaikų poreikių, nenustatė, ar pakanka prieš 2 metus nustatytos 300 Eur sumos būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

14.3.                      Apeliantės manymu, kadangi šiuo metu minimali mėnesio alga yra 468 Eur, kiekvienas iš tėvų savo nepilnamečiam vaikui turi skirti bent po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl 300 Eur išlaikymas nebepakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti. Mano, jog teismas neatsižvelgia į formuojamą kasacinio teismo praktiką, pažeidė vaikų interesus gauti bent minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

14.4.                      Be to, mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, kurioje nurodyta, kad anksčiau priteista išlaikymo suma nėra pakankama šalių vaikų būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesai.

14.5.                      Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad nors abiejų šalių turtinė padėtis nuo 2019 m. sausio 21 d. gerėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis pagerėjimas buvo esminis ir galėtų lemti vaikų išlaikymo dydžio pakeitimą. Pasak apeliantės, teismas nevertino, jog atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, jo mėnesio pajamos dvigubai didesnės nei ieškovės (apie 2000 Eur), pakilo pareigose, pagal paskutinių mėnesių darbo užmokesčio pažymą jo pajamos kyla, atsakovas įsigijo žemės sklypą su namu, kitą žemės sklypą, kuriame vykdo namo statybas, prabangų automobilį Land Rover (2015 m.), neturi įsipareigojimų ar kitų išlaikytinių, neturi sveikatos problemų. Tuo tarpu ieškovės pajamos siekia vidutiniškai 1000–1300 Eur per mėnesį, turi įsigijusi du butus, už kuriuos bankams moka 300 Eur kreditą kas mėnesį, turi Volkswagen Golf, kuris yra menkavertis. Teismo posėdyje šias aplinkybes aiškinosi, tačiau teismas tinkamai jų neįvertino, neanalizavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė.

14.6.                      Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, jis turėtų daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pagal savo finansines galimybes prisidėti prie savo vaikų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai.

14.7.                      Apeliantė pažymi, kad augant vaikams toliau gyventi jos turimame vieno kambario bute pažeistų jų interesus ir neatitiktų jų poreikių, nes vaikams būtina jų asmeninė erdvė, kambarys, kur galėtų netrukdomai mokytis, ilsėtis. Praeitus mokslo metus vykęs nuotolinis mokymas labai apsunkino vaikų mokymąsi viename kambaryje. Dėl šių priežasčių ieškovė įsigijo dviejų kambarių butą, kad būtų užtikrintos geresnės vaikų gyvenimo sąlygos. Šis būstas buvo pirktas gyventi vaikams, o ne nuomai, tad natūralu, jog būsto paskolos įmokos už būstą, kuriame gyvena vaikai, įeina į patiriamas išlaikymo išlaidas. Be to, ieškovė dar turi įrengti naują būstą, supirkti baldus vaikų kambaryje.

14.8.                      Pasak apeliantės, atsakovas nurodo, kad jis slaugo sergančią motiną, kuriai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tačiau už slaugos išlaidas galima gauti tikslinę kompensaciją, kreipiantis į savivaldybę, tad atsakovas negali teigti, kad dėl to patiria didžiulių išlaidų, kadangi galima gauti tokių išlaidų kompensaciją. Atsakovas teigia, kad su sutuoktine planuoja ateityje susilaukti vaikų ir dėl to negali jau esantiems vaikams skirti didesnio išlaikymo, nes tai, neva, pažeis jo būsimų vaikų ir šeimos interesus. Tokie argumentai yra niekiniai, nes su sutuoktine jie vaikų neturi ir neaišku ar iš vis turės, o jei turės – tai kada. Todėl negalima pažeisti esamų vaikų interesų dėl neegzistuojančių vaikų interesų.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.1.                      Atsakovas teigia, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, vien tai, jog vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, jog ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu
atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju, praėjus vos kiek daugiau negu dvejiems metams po susitarimo dėl išlaikymo dydžio ir dėl bendravimo tvarkos, keliami šių sąlygų ir atsakovo pareigos masto pakeitimo klausimai, tačiau vien toks laiko tarpas ir faktas, kad vaikai paaugo, negali būti pagrindai keisti sutartas sąlygas, neįrodžius esminio atsakovo turtinės padėties pagerėjimo ir esminio vaikų poreikių, papildomų išlaidų padidėjimo. Pirmos instancijos teismas, tinkamai ir iš esmės įvertinęs šalių turtinę padėtį, pajamas, palyginti su tomis, kurios buvo 2019 m. sausio 21 d. teismo sprendimo priėmimo metu, atsakovo nuomone, padarė teisingą išvadą, kad nors šalių pajamos ir kiek padidėjo, tačiau ne iš esmės. Be to, svarbios aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi buvo tos, kad atsakovas įgijo papildomų įsipareigojimų dėl mamos, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, slaugymo, bei atsakovas 2021 metų gegužės mėnesį sudarė naują santuoką.

15.2.                      Pasak atsakovo, tam, kad pakeisti šalių susitarimą dėl vaikų išlaikymo būtina
pagrįsti buvusių, esminių aplinkybių pasikeitimą, o ieškovė to nepagrindė. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad neva tai pirmos instancijos teismas
netinkamai įvertino atsakovo pajamas, kurios, ieškovės vertinimu, yra dvigubai didesnės nei
jos, nevertino to, kokios vertės nekilnojamąjį turtą valdo atsakovas. Tokie argumentai,
atsakovo nuomone, yra nepagrįsti. Turtinė padėtis (abiejų šalių) vertinta lyginant su 2019 m sausio 21 d. sprendimo priėmimo metu buvusia ir toks vertinimas teisingas bei pagrįstas. Tiek tuo metu, tiek ir dabar atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės,
ir tas faktas buvo įvertintas sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to,
ieškovės nurodomas neva tai įgytas nekilnojamasis turtas – sklypas ir gyvenamasis namas, nebuvo atsakovo įgytas po santuokos nutraukimo ir tai nėra nauja aplinkybė, o žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimas, kurio vertė nesiekia 1500 Eur, esminės reikšmės jo turtinės padėties pagerėjimui nedaro.

15.3.                      Atsakovo manymu, ieškovė taip pat neįrodė ir esminių pokyčių vaikų poreikių srityje, neįrodė, kad dėl jų sveikatos ar mokslų atsirado papildomų didesnių išlaidų poreikis. Kaip teisingai pastebėjo ir akcentavo pirmos instancijos teismas, nors ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymo išlaidos yra didelės, teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikų poreikiai po 2019 m. sausio 21 d. teismo sprendimo iš esmės nepasikeitė. Teigė, kad blogai įvertino būsimus vaikų auginimo kaštus santuokos nutraukimo metu. Tačiau, pasak atsakovo, šalys abiejų sutarimu, nieko neverčiamos, atsižvelgdamos į visas reikšmingas aplinkybes, vaikų poreikius ir interesus sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią 2019 m. sausio 21 d. teismas sprendimu patvirtino.

15.4.                      Teigia, kad svarbu tai, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad gavo ir išmokas iš savivaldybės, skirtas vaikų išlaikymui, kurios už 2021 m. sudarė vidutiniškai apie 140 Eur per mėnesį (t. y. po 70 Eur kiekvienam iš vaikų), o šios išmokėtos sumos turėjo būti ir turi būti panaudotos išimtinai vaikų poreikiams.

15.5.                      Nurodo, kad ieškinys buvo grindžiamas išimtinai vienkartinio pobūdžio nežymiomis išlaidomis: dukters akiniams (60 Eur), dėl sūnaus traumos (rankos lūžio) patirtomis išlaidomis, odontologo paslaugų (dantų kapa) išlaidomis (60 Eur), tačiau šių išlaidų dalies ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo, o vienkartinės išlaidos negali būti pagrindas didinti mėnesinio išlaikymo dydžio. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė apie
tokias vienkartines išlaidas ir jų poreikį atsakovo, vaikų tėvo, neinformavo ir neprašė jų dalies
kompensuoti. Atsakovas neatsisakė tokių išlaidų dalies padengti, tačiau kas mėnesines įmokas padidinti kiekvienam vaikui po 100 Eur nėra jokio pagrindo, nes vaikų poreikiai iš esmės per dvejus metus nepadidėjo.

15.6.                      Atsiliepime nurodoma, kad institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, pateikta pozicija teismui neturi ir negali turėti privalomos galios ar didesnės įrodomosios reikšmės. Tokios išvados tėra rekomendacinio pobūdžio ir vertinamos kartu su visas byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į individualią situaciją. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas tai tinkamai įvertino. Taip pat, jeigu remtis minimaliu mėnesio atlyginimu, kaip rekomendaciniu dydžiu, tai jo pasikeitimas pats savaime negali ir teismų praktikoje nėra pripažįstamas svarbia aplinkybe dėl kurios būtina didinti (keisti) išlaikymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams  padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

18.       Byloje nustatyta, kad bylos šalys turi du nepilnamečius vaikus – G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-912-812/2019 D. P. ir M. P. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatyta, kad M. P. iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės mokės kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 150 Eur periodinėmis išmokomis.

19.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. birželio 7 d. gautas ieškovės D. P. ieškinys atsakovui M. P. dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo, be kita ko, ieškovė prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą iki 250 Eur kiekvienam.

20.       Ieškinyje nurodė, kad vaikai auga, atsiranda papildomi poreikiai drabužiams, avalynei, priemonėms mokyklai ir nors didelių sveikatos problemų vaikai neturi, tačiau reikia papildomų lėšų dukros akiniams, sūnaus dantų taisymui. Ieškovė paaiškino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį iš viso reikėtų 434 Eur, dukros – 439 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad vaikų poreikiai per dvejus metus nuo santuokos nutraukimo iš esmės nesikeitė, išlaidos jų išlaikymui nepadidėjo.

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė, konstatavęs, kad ieškovė teismo proceso metu neįrodė, jog pasikeitė atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos, sprendė, kad vaikų išlaikymo poreikiai ženkliai nesikeitė ir tai nesudaro pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydį, teismo vertinimu, prioritetiniai vaikų interesai nepažeidžiami, nes vaikų poreikiai yra tenkinami, atsakovas moka sutartą išlaikymą.

22.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teigia, kad nuo 2019 m., kuomet buvo priteistas išlaikymas vaikams, vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės ir priteistas išlaikymas jų poreikių nebepatenkina, nutraukiant šalių santuoką dukrai buvo vos 5 metai, o sūnui – 8 metai. Augant vaikams, didėja ir jų poreikiai, todėl mano, kad teismas pažeidė vaikų interesus gauti bent minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą.

23.       Ieškinyje apeliantė buvo nurodžiusi, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 434 Eur (paskola būstui – 83 Eur, mokesčiai – 16 Eur, mokykla – 40 Eur, maistas – 150 Eur, drabužiai – 100 Eur, žaislai ir higiena – 20 Eur, vaistai ir vitaminai – 20 Eur, internetas – 5 Eur). Dukros išlaikymui reikia 439 Eur (paskola būstui – 83 Eur, mokesčiai – 16 Eur, mokykla – 40 Eur, maistas – 150 Eur, drabužiai – 100 Eur, žaislai ir higiena – 20 Eur, vaistai ir vitaminai – 20 Eur, internetas – 5 Eur, telefono planas – 5 Eur). Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad vaikams tenkančias išlaidas ieškinyje apskaičiavo netiksliai, todėl pirmosios instancijos teismo posėdyje papildė ir detalizavo, kad vaikams reikalingi pinigai maistui mokykloje, vaikų dienpinigiams, pratyboms, mokyklinėms ekskursijoms, uniformoms, vaikams reikia kompiuterių, sportinių paspirtukų, vaikų laisvalaikiui, pramogoms, ugdymo išlaidoms ir kt..

24.       Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir šių aplinkybių šalys neginčija, kad ieškovei, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuosavybės teise priklausė du butai, ieškovės pajamos iš darbo užmokesčio sudarė 1000–1300 Eur per mėnesį, ieškovė taip pat nurodė gaunanti išmokas už vaikus, taip pat nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, būsto paskolos per mėnesį siekia 300 Eur, jai priklauso automobilis Volkswagen Golf. Nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, bei atskirai žemės sklypą, kuriame, kaip matyti iš bylos duomenų (vaiko nuomonės išklausymo aktas, paaiškinimas), statosi sodybą, atsakovui taip pat priklauso automobilis Land Rover, o jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1900 Eur.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje įtvirtinti alternatyvūs bei savarankiški pagrindai vaiko išlaikymo dydžiui pakeisti: pirmoje straipsnio dalyje reglamentuotas atvejis, kuomet iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o to paties straipsnio antroje dalyje įtvirtintas atvejis, kuomet atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą.

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti vaikams nustatytą išlaikymo sumą, tokį prašymą iš esmės grįsdama išaugusiais vaikų poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pasikeitė vaikų poreikiai, skundžiame sprendime, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovė teismo posėdžio metu pati pripažino, kad vaikų poreikiai nuo 2019 m. iš esmės nėra pasikeitę. Įvertinusi ieškinio faktinį pagrindą, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundžiamo spendimo argumentais. Ieškovė ieškinyje teigė, kad vaikai auga, todėl didėja jų poreikiai, be to, dukra pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė su vaikais persikėlė į vaikų poreikius labiau atitinkantį būstą, dėl to prisidėjo išlaidos paskolai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dviem vaikams lankant mokyklą padidėjo lėšų poreikis įvairioms papildomoms išlaidoms – dienpinigiams, uniformoms, pratyboms, ekskursijoms, teigė, kad vaikai yra aukštaūgiai, jiems dažnai, t. y. kartą į sezoną, reikia keisti rūbus ir avalynę, o kalbėdama apie 2019 m. (santuokos nutraukimo metu) buvusius vaikų poreikius, tik paaiškino, kad jau tuo metu vaikų poreikiai buvo didesni nei šalys susitarė. Ieškovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, dukros regėjimui blogėjant, reikia keisti akinius, lankytis pas gydytojus, o sūnui reikalinga nešioti dantų kapą, kuri jam augant yra keičiama.

27.       Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti  CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

29.       Plėtodamas  pirmiau nurodytą  teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

30.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius 2021 m. sudarė apie 468 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – jau apie 533,65 Eur. Taigi ieškovės pateiktos vaikų išlaikymo išlaidos 434 Eur ir 439 Eur yra mažesnės nei dydis, į kurį teismai orientuojasi priteisdami išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir šių būtinųjų išlaidų ieškovei nebuvo būtina detaliai pagrįsti. Be to, įrodymų, detaliai pagrindžiančių vaikų poreikiams reikalingas išlaidų sumas, pateikimas yra objektyviai sudėtingas, apsunkinantis įrodinėjimo naštą tam iš tėvų, kuris reikalauja išlaikymo priteisimo ar pakeitimo. Tačiau bet kokiu atveju, t. y., ar byloje yra detalus poreikių pagrindimas, ar jo nėra, teismas šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, o visos abejonės vertinamos vaiko naudai.

31.       Ieškovė nurodė, kad 434 Eur suma sūnaus išlaikymui ir 439 Eur suma dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga sumokant jiems tenkančią būsto paskolos dalį, išlaidoms mokykloje, maistui, drabužiams, žaislams ir higienai, vaistams ir vitaminams, internetui. Nesutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išlaidų suma būsto paskolos dengimui neturėtų didinti vaikams tenkančio išlaikymo sumos, kadangi atsakovo vaikai turi teisę į patogesnį ir jų poreikius labiau atitinkantį gyvenimą dviejų kambarių bute, kurį ieškovė tikslingai įsigijo, gerindama vaikų gyvenimo sąlygas, nes anksčiau ieškovės ir dviejų vaikų šeima gyveno vieno kambario bute. Be to, jos nurodomas išlaidas paskolai dengti ieškovė turėtų ir nuomodama kitą, erdvesnį, negu vieno kambario, būstą ir mokėdama nuomos mokestį. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už dengdama naujo būsto paskolą per mėnesį vidutiniškai moka apie 250 Eur (DOK-38191), o ta aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu į naują būstą buvo įsikėlusi tik prieš mėnesį ir dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl senojo vieno kambario buto (pardavimo, nuomos ar kt.), neįrodo ieškovės neracionalaus vaikams teikiamo išlaikymo panaudojimo.

32.       Svarbu tai, kad, kaip matyti iš ieškovės teismui teiktų skaičiavimų, į juos ieškovė neįtraukė teismo posėdyje papildomai nurodytų išlaidų kurui, kurios tenka ieškovei, pasak jos paaiškinimų, vežiojant vaikus į mokyklą, grįžtant per pietus jų pamaitinti ir pan., dienpinigiams mokykloje ir kt. Be to, byloje nustatyta, kad prie vaikams reikalingų būtinųjų poreikių priskirtini ir padidėję specialūs poreikiai dėl dukters regėjimo problemų bei sūnaus sąkandžio (dantų) problemų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad kai vaikai laiką praleidžia su juo, jis vaikams papildomai išleidžia savaitgaliais po 40 Eur, nes reikia duoti dienpinigių, nupirkti žaislų, rūbų, juos kažkur nuvežti ir pan. Taigi nors atsakovas ir pripažino, kad vaikų poreikiai yra dideli ir jiems reikalingos nemažos papildomos išlaidos, ypač išleidžiant juos į mokyklą, šioje byloje jis nesutiko, kad vaikų poreikiai yra didesni, nei šiuo metu abiejų tėvų teikiamas 300 Eur išlaikymas. Nors vaikai taip pat nurodė išvadą teikiančiai institucijai, kad tėtis duoda pinigų saldainiams, dukrai į mokyklą yra nupirkęs rašymo priemonių, davė 100 Eur mokyklai, sūnui yra nupirkęs drabužių, paspirtuką, atsakovas neįrodinėjo, jog prie vaikų išlaikymo prisideda reikšmingai ir nuolat, taip sumažindamas ieškovei tenkančią išlaikymo išlaidų dalį.

33.        Prieš tai jau buvo nurodyta, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. šalių sutarta vaikams teiktino išlaikymo suma – 300 Eur kiekvienam vaikui, šiuo metu, t. y. praėjus 3 metams po tokio susitarimo sudarymo, atsižvelgus į vaikų amžių, į aplinkybę, kad pasikeitė (pagerėjo) vaikų gyvenimo sąlygos ir dėl to patiriamos papildomos išlaidos dėl būsto paskolos, į tai, kad ir šalių dukra po santuokos nutraukimo pradėjo lankyti mokyklą, kas reiškia didesnį išlaidų būtinumą vaikų maitinimui ugdymo įstaigose, dienpinigiams, objektyvų poreikį nuolatos įsigyti naujų drabužių, avalynės, higienos prekių, tiek į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, negali būti vertinama kaip teisinga ir vaikų poreikius patenkinančia suma. Visos šios nurodytos aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Aplinkybė, kad vaikų motina, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, su tokia suma sutiko, negali paneigti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, į ieškovės ir į atsakovo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme apie vaikams tenkančias išlaidas, sprendžia, kad ieškovės nurodytos sumos – 434 Eur sūnaus išlaikymui ir 439 Eur dukters išlaikymui per mėnesį, yra pagrįstos, realios ir atitinkančios 9 ir 11 metų vaikų poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepaneigė išaugusių vaikų poreikių fakto, neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio (išskyrus išlaidas paskolai), nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė.

34.       CK

35.       Taigi apskaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama ir tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, kitų išlaikytinių nebuvimą, sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu gali patenkinti visus būtinuosius vaikų poreikius, o atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės.

36.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui (kai ieškiniu įrodinėjo, kad vaikams reikalingas iš viso 434 Eur (sūnui) ir 439 Eur (dukrai) išlaikymas) iš atsakovo prašo priteisti dėl to, kad jai tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, kadangi vaikai su atsakovu praleidžia tik 4-5 dienas per mėnesį, o ji su vaikais gyvena ir jais rūpinasi visą likusį laiką.

37.       CK

38.       Byloje nustatyta, kad vaikai gyvena kartu su ieškove, pas atsakovą vaikai praleidžia tik kelias dienas per mėnesį, tai patvirtina tiek vaikų paaiškinimai išvadą teikiančiai institucijai, tiek paties atsakovo teiginiai pirmosios instancijos teismo posėdyje apie kartu su vaikais praleidžiamus savaitgalius. Svarbu tai, kad nutraukiant santuoką šalys sutarė, jog atsakovas bendraus su vaikais ne tik kas antrą savaitgalį, tačiau ir dvi darbo dienas per savaitę, todėl ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai teks mažesnė rūpinimosi vaikais našta. Šiuo metu ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaikų priežiūra, kasdienės jų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaikų gerbūvį, ko iš esmės negalima apskaičiuoti ir išreikšti piniginėmis sumomis. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jo pajamos yra didesnės, nei ieškovės, į tai, kad ieškovei objektyviai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta, taip patiriant ir neplanuotas išlaidas vaikų poreikių patenkinimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo šalių vaikams 250 Eur išlaikymą, atsižvelgus į prieš tai aptartas aplinkybes, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

39.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė gauna už vaikus išmokas iš savivaldybės, šios išlaidos yra skirtos vaikų išlaikymui, ir turi būti panaudotos išimtinai vaikų poreikiams.

40.       Iš dalies sutiktina su šiuo atsakovo argumentu, nes kasacinio teismo yra konstatuota, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Ieškovė nurodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė, kad su vaikais aktyviai leidžia laisvalaikį, vaikams suteikiama galimybė į įvairias pramogas bei keliones. Teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl įvertinęs tai, kad šalių turtinė padėtis leidžia teikti jų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos vaikų poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikams skiriamos išmokų sumos.

41.       Atsižvelgusi į visas išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, į aukščiau nurodytus teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė padidėjusių vaikų poreikių, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

42.       Kartu pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę vėl kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas – panaikinama apeliaciniu skundu apskųsta sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo atmestas ir dėl šio ieškinio reikalavimo  priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimas  dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiama po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

44.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo savo iniciatyva pirmosios instancijos teisme atsisakė, teismas šį atsisakymą priėmė ir skundžiamu sprendimu ieškinio dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, spręstina, kad teisinga ir protinga laikyti ieškovės reikalavimus patenkintus 50 procentų. Kadangi abi šalys pirmosios instancijos teisme patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas – ieškovė 850 Eur, o atsakovas 800 Eur, ieškinį patenkinus 50 procentų, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

46.       Be to, pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylos dalį ieškovei atsisakius reikalavimo, už kurį ji sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (nuo reikalavimo dėl išlaikymo pakeitimo žyminis mokestis nebuvo mokamas), ieškovei grąžintini 56 Eur (CPK 87 straipsnio 2 ir 5 dalys).

47.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl šios išlaidos, apeliacinį skundą tenkinus visiškai, priteistinos apeliantei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas  dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinio reikalavimą  dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo patenkinti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-912-812/2019 nustatytą atsakovo M. P. nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Grąžinti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) 2021 m. gegužės 12 d. sumokėto žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

               Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė