Administracinė byla Nr. eI3-25-422/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00683-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.1; 18.5.1; 18.6.1; 18.7; 18.12; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjų I. P. ir T. E. teisių perėmėjos E. E. atstovui advokato padėjėjui A. L.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir T. E. teisių perėmėjos E. E. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) 2019 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 1SS-406-(7.5.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – ir NŽT Varėnos skyrius, Skyrius) 2018 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) (toliau kartu – ir skundžiami raštai); 3) įpareigoti atsakovę tinkamai išnagrinėti 2018 m. gruodžio 14 d. skundą ir priimti dėl jo sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus; 4) įpareigoti atsakovę nedelsiant tinkamai pagal visus teisės aktų reikalavimus atkurti pretendentėms N. K. (N.) ir T. E. visas joms priklausančias atkurti (pasirinktas būdas: natūra, o jei bus nustatyta, kad natūra atkurti nėra galimybės, tai atitinkamai dėl šio(-ių) žemės ploto(-ų) pretendentės N. K. (N.) įpėdinei pareiškėjai I. P. ir pretendentei pareiškėjai T. E. leisti pasirinkti lygiavertį žemės plotą iš laisvos žemės fondo, įvertinant tai, kad pretendentė N. K. (N.) ir pretendenčių tėvas A. K. buvo tremtiniai) nuosavybės teises į jų ir jų tėvų turėtą turtą, t. y.:
a) N. K. (N.) (pareiškėjos I. P. motinai) į jai po motinos O. K. mirties (1928 m.) tenkančią dalį, iš viso 40,0825 ha:
1/4 dalį 135,30 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemių, kurios po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją;
1/4 dalį 25,03 ha (duomenys neskelbtini)dvaro miško, kuris grąžintas savininkei O. K. Lietuvos valstybės 1928 m.;
b) N. K. (N.) (pareiškėjos I. P. motinai) į 1/2 jos tėvui A. K. po motinos O. K. mirties (1928 m.) tenkančios dalies (1/4), išskyrus 58,7 ha (duomenys neskelbtini)dvaro mišką kvartale Nr. 45, iš viso 20,041 ha:
1/8 dalį 135,30 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemių, kurios po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją;
1/8 dalį 25,03 ha (duomenys neskelbtini) dvaro miško, kuris grąžintas savininkei O. K. Lietuvos valstybės 1928 m.;
– į 2,4458 ha jos tėvui A. K. po motinos O. K. mirties ((duomenys neskelbtini) m.) tenkančius iš 58,7 ha (duomenys neskelbtini) dvaro miško kvartale Nr. 45, kuris grąžintas savininkei O. K. Lietuvos valstybės 1939 m., dėl kurių šiandien dėl N. K. (N.) vis dar nėra priimta pažyma;
c) T. E. į jai po motinos O. K. mirties ((duomenys neskelbtini) m.) tenkančią dalį, iš viso 40,0825 ha:
1/4 dalį 135,30 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemių, kurios po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją;
1/4 dalį 25,03 ha (duomenys neskelbtini) dvaro miško, kuris grąžintas savininkei O. K. Lietuvos valstybės;
d) T. E. į 1/2 jos tėvui A. K. po motinos O. K. mirties ((duomenys neskelbtini).) tenkančios dalies (1/4), išskyrus 58,7 ha (duomenys neskelbtini) dvaro mišką kvartale Nr. 45, iš viso 20,041 ha:
1/8 dalį 135,30 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemių, kurios po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją;
1/8 dalį 25,03 ha (duomenys neskelbtini) dvaro miško, kuris grąžintas savininkei O. K. Lietuvos valstybės 1928 m.;
– į 2,4458 ha jos tėvui A. K. po motinos O. K. mirties ((duomenys neskelbtini).) tenkančius iš 58,7 ha (duomenys neskelbtini) dvaro miško kvartale Nr. 45, kuris grąžintas savininkei O. K. Lietuvos valstybės 1939 m., dėl kurių šiandien dėl T. E. vis dar nėra priimta pažyma.
Pareiškėjos skunde, patikslintame skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami raštai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodė, jog pareiškėjos I. P. motina N. K. (N.) (mirusi (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pretendentė I) ir jos sesuo pareiškėja T. E. (toliau – ir Pretendentė II) yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į joms ir jų tėvams (I. P. seneliams) O. K. (K.) ir A. K. (K.) iki nacionalizacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Teigė, jog, pareiškėjų atstovui 2018 m. balandžio 19 d. prašymo pagrindu susipažinus su Nuosavybės atkūrimo byloje esamais dokumentais, paaiškėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo padaryta klaidų, todėl su 2018 m. gegužės 29 d. prašymu buvo kreiptasi į NŽT Varėnos skyrių dėl klaidų ištaisymo, tačiau pastarasis 2018 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 3SD-3994-(14.3.104.) klaidas atsisakė ištaisyti, todėl su 2018 m. liepos 19 d. skundu kreiptasi į NŽT direktorių. NŽT 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. 1SS-2034-(7.5.) pareiškėjos buvo informuotos apie tai, kad NŽT direktorius pavedė NŽT Skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka priimti įsakymą dėl NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 10 d. pažymų Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302“ pripažinimo netekusiu galios, taip pat pavedė T. E., N. N. ir I. S. vardu parengti pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui.
Tvirtino, jog, nepaisydamas NŽT direktoriaus pavedimo, Skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 3SD-6408-(14.3.7.) pateikė naujai parengtas Išvadas (jų projektus), kurios buvo parengtos pagal pretendenčių 2010 metais pateiktus prašymus, kurie dėl NŽT Skyriaus klaidų nebuvo įgyvendinti. Per tą laiką nebeliko laisvos žemės, kurios tuomet būtų pageidavusios pretendentės. Nuosavybės teisių atkūrimas nepagrįstai užsitęsė 20 metų.
Pažymėjo, jog pakartotinai su 2018 m. lapkričio 19 d. prašymu pareiškėjų vardu buvo kreiptasi į Skyrių, prašant kuo skubiau įvykdyti minėtą NŽT pavedimą ir paaiškinti: 1) kodėl Išvadose yra nurodyta, jog A. K., N. N. ir T. E. nuosavybės teise valdytas miškas yra priskiriamas valstybės išperkamam miškui, bei kada konkrečiai ir kokiu teisiniu pagrindu taip nuspręsta; 2) ar išties nėra jokios galimybės šio miško atkurti natūra ir ar tai realiai buvo patikrinta prieš pat parengiant Išvadas (jei taip, tai kada konkrečiai ir kas tai patvirtina); 3) kodėl kiekvienoje iš Išvadų nurodoma, jog 19,5667 ha vertė yra tik 10 329 Eur, nors jau vien iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad šiandien jų vertė yra žymiai didesnė; 4) kodėl Išvadose nurodoma, kad buvęs savininkas A. K. ir N. N. valdė nuosavybės teise tik 29,3500 ha miško bei atitinkamai A. K. ir T. E. valdė tik 29,3500 ha, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-312-200/2005 ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006, yra nustatytas žymiai didesnis žemės ir miškų plotas; 5) kodėl Išvadose nurodoma Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė kaip vietovė, kurioje galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, nors ši vietovė buvo pasirinkta 2010 m. ir per tą laiką labai daug kas pasikeitė, t. y. nebeliko laisvos žemės, taip pat akcentuojant, kad būtent dėl NŽT Skyriaus padarytų klaidų tuomet to nebuvo galima tinkamai įgyvendinti ir procesas yra užsitęsęs iki pat šios dienos.
Nurodė, jog į 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą buvo gautas NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. atsakymas Nr. 3SD-7050-(14.3.7.), su kuriuo pareiškėjos nesutinka. Su minėtu atsakymu buvo pateikti dokumentai ir Įsakymai dėl 2006 m. Pažymų pakeitimo bei naujos 2018 m. Pažymos. Tvirtino, jog minėtuose dokumentuose visiškai nepagrįstai nurodyta, jog neva buvęs savininkas A. K. iš viso valdė tik 14,6750 ha miško, o tai akivaizdžiai prieštarauja minėtiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams.
Pažymėjo, jog 2005 m. Teismo nutartyje nurodyta, jog Pretendentės I, t. y. N. K. (N.), tėvai Olga ir A. K. buvo kilę iš bajorų ir Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje, tuometinėje Trakų apskrityje, turėjo (duomenys neskelbtini) dvarą bei kaip dvaro savininkai valdė 534 dešimtines, arba 583,38 ha žemės ir miško plotų. Žemės valdymą nuosavybės teise patvirtina Kauno notarinio archyvo Alytaus apskrities 1921 m. pripažinimo aktų knygos pirmykštis įrašas (bylos Nr. 864-1921) bei kiti išlikę archyviniai dokumentai, sutartys, perleidimo aktai. <...>; tėvas A. K., įgaliotas O. K., 1921 m. atidalijo iš dvaro žemės ir miško plotų mažamečiams vaikams: J. K. (broliui), N. K. (pareiškėja) ir T. K. (pareiškėjos seseriai) 80 dešimtinių (87,389 ha) padalindamas į tris sklypus. <...> Šis padalinimas užfiksuotas 1921 m. gegužės 17 d. Kauno notaro Barausko ir įrašytas aktų pripažinimo knygos skyriuje Alytaus apskrityje. Dalis jos šeimos valdytų (duomenys neskelbtini) dvaro žemių dar iki nacionalizacijos buvo: 1) parduota kitiems asmenims apie 62,28 ha žemės ir miško plotų; 2) po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją (135,30 ha); 3) buvo Lietuvos valstybės nusavintos, parceliuojant dvarus (214,47 ha). Iš viso iki 1940 m. nacionalizacijos dvaro žemių, įskaitant ir vaikams atidalintas žemes, buvo likę 147,23 ha. Nurodytą žemės kiekį patvirtina 1939 m. vasario 4 d. Marijampolės apygardos Žemės tvarkytojo padėjėjo A. Kudirkos archyvinis protokolas Nr. 21 bei kiti išlikę žemės ir miškų grąžinimo ir pardavimo dokumentai.
Teigė, kad 2006 m. Teismo sprendime yra patvirtintas faktinis žemės valdymas 247,71 ha (112,41 ha liko nuosavybėje, 135,30 ha – okupuotoje Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) ir kad „šiuo metu okupuotoje Lietuvos dalyje buvusi žemė iki šiol negrąžinta Kaminskų šeimai“, kad „Pradėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesą, paaiškėjo, kad atkuriant nuosavybės teises, turi ne visus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į valdytą žemę, nes ne dėl visų (duomenys neskelbtini) dvaro sklypų yra išlikę nuosavybės teisę patvirtinantys duomenys. Nėra pilnai išlikę nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai apie vieno iš miško sklypų – 58,7 ha, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone valdymą nuosavybės teise, todėl Alytaus apskrities viršininko administracija 2006-03-08 raštu nurodė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – 58,7 ha žemės valdymo nuosavybės teise. D. U. dvaro žemių buvo nusavintos Lietuvos valstybės, parceliuojant dvarus pagal tuo metu vykdytą žemės reformą. Iš archyve išlikusio 1925 m. plano Nr. V ištraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) dvare nusavinto miško plotas buvo 298,2 ha. Pažymėtina, kad iš šio ploto 25,02 ha miško jau grąžinta (1928 m.) ir yra prašoma grąžinti sklypą, pažymėtą plane Nr. 45, kurio plotas 58,7 ha miško. Šis sklypas ribojasi su Nemuno upe, (duomenys neskelbtini) dvaro žeme ir valstybei priklausančiu mišku.“
Pažymėjo, jog nors Alytaus apskrities viršininko administracija neginčijo teismų sprendimais nustatytų aplinkybių, sutiko, kad pareiškėjoms būtų atnaujinti terminai paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, tačiau Įsakymais dėl 2006 m. Pažymų pakeitimo 2006 m. Pažymos buvo pakeistos, nesivadovaujant įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškėjų nuomone, Įsakymais dėl 2006 m. Pažymų pakeitimo 2006 m. Pažymos pakeistos taip, jog neva N. N., t. y. Pretendentė I, nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 14,6750 ha (t. y. 1/4 58,70 ha miško, kuris buvo nurodytas 2006 m. Pažymose) ir todėl 2006 m. neva turėjo nuosavybės teisę tik į 14,6750 ha šio miško, taip pat nuspręsta ir dėl T. E., t. y. dėl Pretendentės II, o tai neatitinka buvusios faktinės situacijos. Be to, neatsižvelgta į tai, kad N. N. tėvas A. K. žuvo per tremtį 1940 m.
Tvirtino, jog Pretendentės prašymais buvo išreiškusios valią, kad joms būtų atkurtos nuosavybės teisės į jų ir jų tėvų turėtą turtą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad to būtų pageidavę ir J. K. įpėdiniai, nėra. Pareiškėjų nuomone, pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, joms priklauso atkurti nuosavybės teises po ½ jų tėvui tenkančios 58,70 ha miško dalies ir dėl to turėtų būti priimtos pareiškėjoms papildomos pažymos dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Nurodė, jog Įsakymuose dėl 2006 m. Pažymų pakeitimo ir 2018 m. Pažymose nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad Pretendentė I buvo tremtinė, kaip nurodyta įsiteisėjusioje 2005 m. Teismo nutartyje.
Pažymėjo, jog NŽT Varėnos skyrius nenagrinėjo, kur buvo pareiškėjos I. P. seneliams ir pareiškėjos T. E. tėvams, t. y. O. K. ir A. K., priklausęs dvaras ir kaip Pretendentei I, kaip tremtinei, pageidaujančiai atgauti turtą natūra, atkurti minėtus 3 ha, skirti iki 30 proc. didesnio žemės sklypo plotą, taip pat siūlomą plotą padidinti 100 proc. pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, nevertino, kad prašymai dėl miško ploto žemės persikėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę buvo pateikti Skyriui dar 2010 m., tačiau tuomet dėl Skyriaus padarytų klaidų, t. y. dėl 2012 m. priimto nepagrįsto Įsakymo, prašymų nebuvo galima tinkamai įgyvendinti, o per tą laiką situacija pasikeitė, nes nebeliko laisvos žemės, kurios būtų pageidavusios pareiškėjos.
Tvirtino, jog nei naujai išduotose 2018 m. pažymose, nei Įsakymuose dėl 2006 m. Pažymų pakeitimo nebuvo įvertintas visas faktinis Pretendenčių tėvų O. K. ir A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemių (miškų) plotas, iki šiol pareiškėjos nėra gavusios jokių pažymų dėl 135,30 ha žemės, kuri po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją, kaip nurodyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.
Teigė, jog pareiškėjų netenkino NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. atsakymas Nr. 3SD-7050-(14.3.7.), todėl, pasinaudodamos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, 2018 m. gruodžio 14 d. su skundu kreipėsi į NŽT direktorių. Skundžiamu NŽT 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1SS-406-(7.5.) nepagrįstai neatsižvelgta į pareiškėjų prašyme nurodytus reikalavimus, jie tinkamai neišnagrinėti, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus terminus, daugiau nei po 2 mėn., jame neteisingai interpretuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, pareiškėjoms priklausančios nuosavybės teise atkurti dalys, neatsižvelgta į pareiškėjų valią dėl išreikšto atkūrimo būdo – natūra, nėra pasisakyta apie 58,70 ha miško vertę. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant EŽTT pabrėžiamą „gero valdymo“ principo svarbą Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatų požiūriu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nesilaikant Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų priėmimo terminų.
Pareiškėjų nuomone, skundžiami raštai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini įpareigojant atsakovę tinkamai išnagrinėti jų 2018 m. gruodžio 14 d. skundą ir atkurti Pretendentėms nuosavybės teises skunde teismui nurodytu būdu. Prašė patikslintą skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime, teismo posėdžio metu jos atstovė ir bylos nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais paaiškinimais (2019 m. spalio 25 d. ir 2021 m. vasario 22 d.) nurodė, jog pareiškėjų patikslintas skundas nepagrįstas.
Atsakovės nuomone, dėl NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) apskundimo buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą.
Teigė, jog NŽT Varėnos skyriaus raštas Nr. 3SD-7050-(14.3.7.), kuriuo pateikti Varėnos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 3NPAŽ-2 ir Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 3VĮ-809-(14.3.2.), taip pat Varėnos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 3NPAŽ-1 ir Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 3VĮ-810-(14.3.2.), pareiškėjoms išsiųstas 2018 m. gruodžio 3 d., pakartotinai – 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 3SD-2983-(14.3.104.), tačiau jos kreipėsi į teismą praleidę vieno mėnesio nuo jo gavimo terminą, todėl byla dėl šio reikalavimo nutrauktina.
Nurodė, jog pareiškėjos 2018 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į NŽT Skyrių su prašymu, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra į 58,70 ha, kodėl apskaičiuota tokia maža žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, vertė, bei prašė pripažinti netekusiu galios Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 ir parengti pažymas T. E., N. N. ir I. S. vardu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 58,70 ha miško. NŽT Varėnos skyriaus šioje byloje skundžiamu 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 3SD-7050-14.3.7.) buvo atsakyta į prašyme keliamus klausimus, nurodyta, kad pažymos jau yra parengtos, taip pat pateiktos jų kopijos.
Pažymėjo, jog 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėjų skunde buvo keliami klausimai dėl 58,70 ha miško ir 135,30 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemių atkūrimo. 2018 m. gruodžio 12 d. skundu pareiškėjos prašė joms atkuriant nuosavybės teises į 58,70 ha leisti sklypus pasirinkti bet kurioje Lietuvos vietoje, ne tik (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurią nurodė prašymuose atkurti nuosavybes teises; atkurti nuosavybės teises į 135 ha miško; taip pat prašė pakeisti išvadas dėl 58,70 ha. Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje skundžiamu 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-406-(7.5.) pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybes teises į 135,30 ha miško, nes Varėnos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl to nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Paaiškino, kad pareiškėjoms bus atkurtos nuosavybės teisės toje kadastro vietovėje, kurią jos nurodė savo prašyme Nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Pagrįstai atsakė, kad Išvados dėl 58,70 ha miško yra teisingai parengtos, vadovaujantis teismų sprendimais, todėl nėra pagrindo jas keisti.
Tvirtino, jog ginčo dėl 58,70 ha miško byloje nebeliko, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į 58,70 ha miško yra baigtos, dėl to yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Tvirtino, jog bylą nagrinėjant teisme pareiškėjos išreiškė valią tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, sutiko su kadastro vietove, kurioje, atkuriant nuosavybės teises, bus suteikta žemė; sutiko su apskaičiuota žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, verte ir kitomis nuosavybės teisių atkūrimo sąlygomis. Tokie pareiškėjų veiksmai, atsakovės nuomone, rodo, kad jos atsisakė bet kokių skundo reikalavimų, susijusių su 58,70 ha mišku (dėl apskaičiuotos vertės, suteikiamos žemės vietos ir kt.).
Nurodė, jog dėl reikalavimo, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į 135,30 ha miško, yra galiojantis Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 27 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, kad 1923 m. iš buvusios savininkės O. K. L. B. nusipirko 132 ha žemės. Teismo sprendimu buvo nustatytas valdymo faktas, kad L. B. nuosavybės teise valdė 132 ha žemės, nuosavybės teisės atkurtos ir ši žemė nuosavybės teise priklauso jo įpėdiniui. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1050-547/2020 nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendime minimi 132 ha žemės, pirkti iš O. K., yra ta pati žemė, į kurią pareiškėjos prašo atkurti nuosavybės teises šioje administracinėje byloje. Pažymėjo, jog pareiškėjos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 135,30 ha (duomenys neskelbtini) dvaro žemių įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo ir teismo sprendimo dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisių atkūrimui, todėl jų reikalavimas atkurti nuosavybės teises į 135,30 ha yra nepagrįstas.
Tvirtino, jog dėl reikalavimų atkurti nuosavybės teises į 25,03 ha mišką 1996 m., 2000 m., 2008 m. buvo priimti Alytaus apskrities valdytojo ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie yra galiojantys, todėl pakartotinai atkurti nuosavybės teises nėra pagrindo.
Atkreipė teismo dėmesį, jog po buvusios savininkės O. K. mirties likusį 58,70 ha (duomenys neskelbtini) dvaro mišką kvartale Nr. 45 po 1/4 dalį paveldėjo 4 įpėdiniai: A. K., N. K. (N.), T. E., J. K. (jo įpėdinė I. S.). Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 10 d. parengė pažymas Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuriose nurodyta, kad N. N., T. E. ir I. S. pagal Atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės O. K. nuosavybės teise valdytą mišką – 58,70 ha taip: N. N. – į 19,57 ha, T. E. – į 19,57 ha, I. S. – į 19,56 ha.
Pažymėjo, jog 58,70 ha (duomenys neskelbtini) dvaro miško buvo padalinta trims įpėdiniams, kadangi tėvas A. K. buvo miręs. Tačiau 2018 m. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjant pareiškėjų atstovo advokato E. K. skundą, nustatyta, kad pažymose neteisingai nurodytas buvęs savininkas, į kurio žemę atkuriamos nuosavybės teisės, turėjo būti parengtos atskiros pažymos dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems trims įpėdiniams į tėvui A. K. priklausiusią 1/4 dalį 58,70 ha miško (t. y. 14,675 ha), ir atskiros pažymos dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. E., N. N., J. K. (įpėdinei I. S.) į jiems po 1/4 dalį 58,70 ha miško (t. y. visiems po 14,675 ha).
Nurodė, jog, vykdant Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. pavedimą Nr. 1PAV-342-(1.8.E.), pažymos Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302 pakeistos Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 26 d. įsakymais Nr. 3VĮ-808-(14.3.2.), Nr. 3VĮ-809-(14.3.2.), Nr. 3VĮ-810-(14.3.2.), taip pat parengtos naujos pažymos T. E., N. N., I. S. (J. K. įpėdinei) dėl 1/4 dalies 58,70 ha miško, priklausiusio A. K., kurių pagrindu nuosavybės teisių atkūrimas užbaigtas.
Pažymėjo, jog pretendentės savo prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės suteikimo nepateikė prašymo skirti didesnį žemės plotą dėl to, kad N. N. ir A. K. buvo tremtiniai, todėl nebuvo svarstoma dėl didesnio žemės ploto suteikimo. Atsakovės nuomone, į nuosavybės bylą pateiktas Pažymėjimas dėl N. N. tremties nėra tinkamas dokumentas tremtinio statusui patvirtinti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies taikymo požiūriu, todėl nebuvo svarstoma dėl didesnio žemės ploto suteikimo. Užbaigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, didesnio žemės ploto suteikimas nebegalimas.
Tvirtino, jog nuosavybės teisės pareiškėjoms atkurtos vadovaujantis teisės aktais, teismų sprendimais, skundžiami raštai yra teisėti ir pagrįsti, patikslinto skundo reikalavimų patenkinimas pareiškėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Nurodė, jog jeigu teismas nuspręstų, kad Nacionalinės žemės tarnybos argumentai dėl bylos nutraukimo yra nepagrįsti, prašo administracinę bylą dėl patikslinto skundo reikalavimo dėl NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) panaikinimo nutraukti, dėl likusios reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjos kelia ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 27 d. rašto Nr. 1SS-406-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Taip pat prašo įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. tinkamai išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gruodžio 14 d. skundą ir priimti dėl jo sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus, atkurti pretendentėms nuosavybės teises jų prašomu būdu patikslintame skunde nurodytomis dalimis.
Dėl skundžiamų raštų apskundimo termino
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 26 straipsnyje įtvirtinta, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.).
Kaip matyti, pareiškėjos, atstovaujamos advokato, pasinaudodamos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, dėl NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) apskundimo kreipėsi su 2018 m. gruodžio 14 d. skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kurį išnagrinėjus buvo priimtas šioje byloje skundžiamas NŽT 2019 m. vasario 27 d. raštas Nr. 1SS-406-(7.5.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie jį dienos. Dėl šioje byloje ginčijamų raštų apskundimo buvo kreiptasi į teismą 2019 m. kovo 27 d., t. y. įstatymo nustatytu terminu, todėl atsakovės argumentai dėl praleisto termino kreiptis į teismą nepagrįsti.
Dėl skundžiamų raštų teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) buvo priimtas atsakant į pareiškėjų atstovo pateiktą 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma pateikti tam tikrą informaciją.
Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Minėtas įstatymas valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas įpareigoja fiziniams ir juridiniams asmenims teikti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją.
2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjų atstovo prašyme buvo nurodyta, kad iš NŽT 2018 m. spalio 8 d. rašto Nr. 1SS-2034-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuris buvo priimtas pagal ankstesnį pareiškėjų skundą, tapo žinoma, jog Skyriaus vedėjui buvo pavesta: 1) teisės aktų nustatyta tvarka priimti įsakymą dėl NŽT Skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 pripažinimo netekusiu galios; 2) T. E., N. N. ir I. S. vardu parengti pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu šioms pilietėms bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę (mišką) teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip teigiama 2018 m. lapkričio 19 d. prašyme, iki šio prašymo pateikimo dienos minėti dokumentai nepateikti, pareiškėjos jų nėra gavusios, prašoma pateikti minėtą įsakymą (jo kopiją), taip pat pažymas (jų kopijas) bei raštu pateikti atsakymus į išdėstytus klausimus, kartu pateikiant ir tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
Taigi, iš 2018 m. lapkričio 19 d. prašymo turinio matyti, jog juo iš esmės keliamos pretenzijos dėl ankstesniu NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 3SD-6408-(14.3.7.) „Dėl išvadų“ pateiktos neišsamios informacijos. Taip pat juo buvo prašoma paaiškinti, kodėl Išvadose yra nurodyta, kad A. K., N. N. ir T. E. nuosavybės teisėmis valdytas miškas yra priskiriamas valstybės išperkamam miškui, kokiu teisiniu pagrindu, dėl kokių priežasčių neatkuriamos nuosavybės teisės natūra, kodėl Išvadose nurodoma Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, kurioje numatoma atkurti nuosavybės teises, kodėl Išvadose nurodoma, kad buvę savininkai valdė nuosavybės teise tik po 29,3500 ha miško, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais, t. y. Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-312-200/2005 ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006, nustatytas žymiai didesnis žemės ir miškų plotas. Pareiškėjų teigimu, dėl Skyriaus padarytų klaidų nuosavybės teisių atkūrimo procesas nepagrįstai užsitęsė, per tą laiką nebeliko laisvos žemės, kurios būtų jos pageidavusios.
Byloje nustatyta, jog, atsakant į 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjų prašymą, buvo priimtas skundžiamas NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 3SD-7050-(14.3.7.), iš kurio turinio matyti, jog jo pagrindu pareiškėjoms buvo išsiųsti jų prašomi dokumentai (NŽT Varėnos skyriaus vedėjo priimtų įsakymų, pažymų, vykdant NŽT pavedimą, kopijos). Net jeigu prašymo pateikimo metu minima informacija nebuvo gauta, byloje nustatyta, jog prašomi dokumentai buvo atsiųsti vėliau ir pareiškėjos (jų atstovas) su jais susipažino. Aplinkybes, jog NŽT Varėnos skyrius suteikė prašomą informaciją, patvirtina pareiškėjų 2018 m. gruodžio 14 d. skundo, adresuoto NŽT vadovui, turinys. Taigi byloje nenustatyta, jog buvo pažeista pareiškėjų teisė į informaciją.
Skundžiamame NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) pareiškėjoms motyvuotai, nurodant faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, buvo pateiktas išsamus atsakymas į keliamus klausimus dėl prašyme nurodytos valstybės išperkamos žemės statuso, nurodant, jog nuo 1998 m. žemė patenka į (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją, pareiškėjos 2010 m. balandžio 29 d. Varėnos žemėtvarkos skyriui buvo pateikę prašymus leisti persikelti miško žemę į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Atsakyme išdėstytas Išvadose nurodytos vertės apskaičiavimo teisinis ir faktinis pagrindas.
Teismas pažymi, jog 2018 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) nebuvo pateiktas NŽT Varėnos skyriaus atsakymas į pareiškėjų prašymą dėl buvusiems savininkams (pretendentams) dalių nustatymo neatitikties įsiteisėjusiems teismų sprendimams – Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-312-200/2005 ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006, t. y. dėl kokių priežasčių Išvadose nurodoma, kad buvęs savininkas A. K. ir N. N. valdė nuosavybės teise tik 29,3500 ha miško bei atitinkamai A. K. ir T. E. tik 29,3500 ha.
Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie klausimai buvo išnagrinėti, pateikiant pareiškėjoms motyvuotą, išsamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 27 d. atsakymą Nr. 1SS-406-(7.5.) (skundžiamas šioje byloje) į jų 2018 m. gruodžio 14 d. skundą, kurio 3 punktu buvo prašoma: įpareigoti Skyrių pakeisti įsakymus dėl 2006 m. pažymų pakeitimo, taip pat pakeisti naujas 2018 m. pažymas bei išvadas taip, kad jos atitiktų įsiteisėjusių teismų sprendimų aprašomosiose dalyse išdėstytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Taip pat minėtu 2018 m. gruodžio 14 d. skundu buvo prašoma įpareigoti Skyrių įvertinti ir leisti pareiškėjoms naujai pasirinkti bet kurią jų pageidaujamą Lietuvos vietą, o ne tik (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, persikelti žemę, jeigu paaiškėtų, kad nėra jokios galimybės atkurti natūra (1 p.) ir keliami iš esmės papildomi reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti 2018 m. lapkričio 19 d. prašyme, t. y. įpareigoti NŽT Skyrių tinkamai įvertinti byloje dėl ginčo nuosavybės teisių atkūrimo esančius dokumentus ir atitinkamai išduoti pažymas dėl 135,30 ha žemės, kuri po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją, taip pat kitų žemės plotų, kurie nurodyti įsiteisėjusių teismų sprendimų aprašomosiose dalyse, tačiau į kuriuos nuosavybės teisės vis dar nėra atkurtos pagal visus teisės aktų reikalavimus (2 punktas).
Išnagrinėjusi pareiškėjų 2018 m. gruodžio 14 d. skundą, šioje byloje skundžiamu 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1SS-406-(7.5.) Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsakymą, kad Išvadų projektai parengti įvertinus Varėnos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. teismo rezoliucinėje dalyje priimtą sprendimą ir jį atitinka. Šią bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nėra pagrindo su NŽT skundžiamame 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. lSS-406-(7.5.) išdėstyta pozicija nesutikti, nes ją patvirtina į bylą pateikti Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys ir jų pagrindu priimti nuosavybės teises atkuriančios institucijos sprendimai.
Teismas pažymi, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.
Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų nekilnojamąjį turtą buvo pateikti šie prašymai: 1992 m. vasario 27 d. I. S. prašymas grąžinti J. K. vardu turėtą 32,7 ha ploto žemę; 2000 m. rugsėjo 26 d. T. E. prašymas grąžinti jos tėvų A. K. ir O. K. žemę Merkinės valsčiuje „(duomenys neskelbtini)“; 2005 m. gegužės 15 d. N. N., atstovaujamos I. P., prašymas grąžinti 6,26 ha ploto žemę Varėnos rajone, Merkinės sen., (duomenys neskelbtini) k. (paveldėtą iš tėvų O. ir A. K.); 2005 m. liepos 12 d. N. N. vardu įgalioto asmens A. L. prašymas atkurti nuosavybės teises į jos valdytą žemę (mišką) (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone (25,5 ha); 2006 m. rugsėjo 6 d. N. N. ir T. E. (atstovaujamos pagal įgaliojimą I. P.) prašymai grąžinti O. K. įpėdiniams savininkės turėtą 58,70 ha ploto žemę (prie prašymų nurodytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006).
Bylos duomenimis, Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-312-200/2005 buvo atnaujintas terminas N. N. paduoti prašymą ir pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai ir jos tėvams O. K. ir A. K. priklausiusią (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dvaro žemę.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 58,7 ha žemės (miško)
Bylos duomenys patvirtina, jog Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 8 d. raštu Nr. (1.28)-174 pareiškėjos N. N. atstovę informavo, kad nepakanka nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų N. N. atkurti nuosavybės teises į O. K. (K.) įpėdinių nuosavybės teise valdytą 58,7 ha žemės (miško) plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, ir pasiūlė teismo tvarka nustatyti juridinį faktą, kad iki nacionalizacijos O. K. įpėdiniai (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, valdė 58,7 ha žemės (miško) plotą.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006 buvo nuspręsta dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. (K.) įpėdiniai – N. K. (po sant. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) T. K. (po st. E., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini)., A. K., miręs 1940 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 58,7 hektaro žemės (miško) sklypą, esantį Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime (dvare), įgiję paveldėjimo keliu iš O. K. (K.), kuriai šis sklypas grąžintas Lietuvos valstybės 1939 m. Minėtu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad N. N. dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti giminystės ryšį su savininkais patvirtinančius dokumentus, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į jai ir jos tėvams O. K. (Kaminskienei) ir A. K. priklausiusią (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dvaro žemę Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, ir šį terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame teismo sprendime buvo nurodyti 4 O. K. (K.) įpėdiniai (3 jos vaikai, t. y. N. K. (po st. N.), T. K. (po sant. E.), J. K. ir jos sutuoktinis A. K.).
Pagal bylos duomenis nustatyta, jog dėl teismo sprendimu nustatyto 58,7 ha žemės valdymo juridinio fakto siekiant atkurti nuosavybės teises Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2006-10-10 parengė 3 pažymas Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuriose buvo nurodyta, kad N. N., T. E. ir I. S. (J. K. teisių perėmėja) pagal Atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės O. K. nuosavybės teise valdytą mišką – 58,70 ha tokiomis dalimis: N. N. – į 19,57 ha, T. E. – į 19,57 ha, I. S. – į 19,56 ha. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 pažymos Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302 buvo pripažintos netekusiomis galios. NŽT Varėnos skyrius įsakyme Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079, pripažindamas netekusiomis galios pažymas Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302, nurodė, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu nėra atnaujinti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminai, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, T. E., N. N. ir I. S. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pareiškėjų būtų ginčytas teisme. Tačiau 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjų advokatui E. K. pateikus skundą Nacionalinei žemės tarnybai dėl minėto įsakymo neteisėtumo, NŽT Varėnos skyrius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 5 d. pavedimu Nr. 1PAV-342-(1.8.E.) buvo įpareigotas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 pripažinti netekusiu galios ir parengti pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir jų pagrindu pilietėms atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką).
Bylos duomenys patvirtina, jog, vykdydamas minėtą NŽT pavedimą, NŽT Varėnos skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3VĮ-781-(14.3.2.) pripažino netekusiu galios 2012 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079. NŽT Varėnos skyriaus 2006 m. spalio 10 d. Pažymos Nr. 26304, Nr. 26303, Nr. 26302 buvo pakeistos, priimant 2018 m. spalio 26 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjui įsakymus, pagal kuriuos vietoj 2006 m. Pažymose buvusio nurodyto savininko „O. K. įpėdinių“ atitinkamai nurodytos savininkės T. E. ir N. N., vietoj buvusio nurodyto nuosavybės teise valdyto skaičiaus „58,70 ha“ įrašytas skaičius „14,6750 ha“, vietoj žodžių „turi nuosavybės teisę į 19,56 ha“ įrašyta „turi nuosavybės teisę į 14,6750 ha“ (Įsakymai Nr. 3VĮ-810-(14.3.2), Nr. 3VĮ-809-(14.3.2.). Įsakymu Nr. 3VĮ-808-(14.3.2.) pakeista Pažyma Nr. 26302, joje vietoj buvusio savininko „O. K. įpėdinių“ savininku nurodytas J. K., vietoj pažymoje buvusio nurodyto nuosavybės teise valdyto skaičiaus „58,70 ha“ įrašytas skaičius „14,6750 ha“, vietoj žodžių „turi nuosavybės teisę į 19,56 ha“ įrašyta „turi nuosavybės teisę į 14,6750 ha“.
Teismo vertinimu, NŽT Varėnos skyriaus vedėjui priimant 2018 m. spalio 26 d. įsakymus Nr. 3VĮ-810-(14.3.2), Nr. 3VĮ-809-(14.3.2.), Nr. 3VĮ-808-(14.3.2.) buvo teisėtai ir pagrįstai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo dalių nustatymo klausimas vadovaujantis Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006 į O. K. turtą, kurį paveldėjo jos vaikai (turto nacionalizacijos metu jie buvo turto savininkai).
Minėti įsakymai teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti (tik pasinaudota ikiteismine tvarka, tačiau į teismą dėl jų panaikinimo nesikreipta), todėl yra pagrįsti ir teisėti.
Realizuojant nuosavybės teisių atkūrimą į A. K. iki nacionalizacijos valdytą 14,6750 ha miško teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę nustatymo pagrindu, kurį jis, kaip O. K. įpėdinis (jos sutuoktinis), paveldėjo po jos mirties, buvo parengtos naujos pažymos: Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 3NPAŽ-1 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nustatyta, kad T. E. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. K. nuosavybės teise valdyto miško dalį – 4,8917 ha; Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 3NPAŽ-2 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nustatyta, kad N. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. K. nuosavybės teise valdyto miško dalį – 4,8917 ha; Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 3NPAŽ-3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nustatyta, kad I. S. (kaip A. K. sūnaus J. K. teisių perėmėja) turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. K. nuosavybės teise valdyto miško dalį – 4,8916 ha.
Kaip minėta, iš teismo sprendimo matyti, jog buvusios savininkės O. K. (K.) 58,70 ha valdyto miško lygiomis dalimis paveldėjo 4 įpėdiniai, todėl nuosavybės teises atkurianti institucija pagrįstai minėto teismo sprendimo pagrindu nustatė, jog po 1/4 dalį, arba po 14,675 ha, minėto turto atiteko įpėdiniams, t. y. O. K. (K.) vaikams: J. K., N. N., T. E. ir jos sutuoktiniui A. K.. Kadangi A. K. miręs, pastarojo dalis lygiomis dalimis priklausė jo įpėdinėms N. N., T. E. ir J. K. teisių perėmėjai I. S. po 1/3 dalį 14,675 ha sklypo, todėl pagrįstai 2018 m. naujai parengtose pažymose Nr. 3NPAŽ-1, Nr. 3NPAŽ-2, Nr. 3NPAŽ-3 buvo nurodytos šios dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietėms T. E., N. N. ir I. S..
Teismas pažymi, jog nors atkuriamos nuosavybės dalys 2018 m. buvo nurodytos atskirais dokumentais, tačiau atkuriamos žemės į buvusios savininkės O. K. (K.) 58,70 ha valdyto miško dalys pareiškėjoms nepasikeitė ir bendras atkuriamos žemės kiekis atitiko nurodytą 2006 metų Pažymose (kiekvienai po 19,56 ha).
Darytina išvada, jog pareiškėjų skundas dėl skundžiamų raštų ir skunduose nurodytų argumentų dėl netinkamo nuosavybės dalių nustatymo yra nepagrįstas. Iš pareiškėjų pageidaujamos atkurti nuosavybės į 58,7 ha miško dalies ir kiekio spręstina, jog jos siekė atkurti nuosavybės teises į jų broliui J. K. tenkančią tėvo A. K. dalį (1/3 dalį 14,675 ha, arba 4,8916 ha). Tačiau į šią dalį nuosavybės teisės Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 3S-1-(14.3.3.) jau yra atkurtos J. K. įpėdinei I. S., kuri teisės aktų nustatyta tvarka buvo pareiškusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. žemę, ir ginčo dėl priimto sprendimo byloje nėra.
Pareiškėjos skunduose, kurių pagrindu buvo priimti šioje byloje skundžiami raštai, be kita ko, reiškė pretenzijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tvirtindamos, jog, jeigu paaiškėtų, kad nėra jokios galimybės atkurti ginčo žemę natūra, prašė leisti joms pasirinkti bet kurią jų pageidaujamą Lietuvos vietą, o ne tik (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.
Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalį, už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Atkūrimo tvarkos 3 punktas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu.
Šioje byloje skundžiamu NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) pareiškėjos buvo informuotos, kad ginčo žemė patenka į (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją ir priskiriama valstybės išperkamai žemei. Ši aplinkybė pareiškėjoms jau buvo žinoma, paduodant prašymus nuosavybės teisių byloje (jų 2006-09-06 pirminiuose prašymuose nurodyta, kad žemę valdo Druskininkų miškų urėdija). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. sausio 19 d. rašte, adresuotame pareiškėjoms ir jų įgaliotiems asmenims, nurodyta, jog 58,70 ha žemės (miško) sklypas patenka į Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijos 155 kvartalą, priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir neprivatizuojamas. Šiuo raštu buvo siūloma pasirinkti kompensavimo būdą už valstybės išperkamą žemę. 2010 m. balandžio 28 d. pareiškėjų įgalioto asmens I. P. prašyme Merkinės žemėtvarkos tarnybai prašoma suteikti lygiavertį žemės (miško) sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Taigi pagal bylos duomenis akivaizdu, jog pareiškėjos sutiko, kad nuosavybės teisės į 58,70 ha žemę (mišką) būtų atkurtos suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.
Pareiškėjų sutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 58,70 ha žemę (mišką) suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje pagrindžia į bylą pateikti dokumentai bylos nagrinėjimo eigoje, iš kurių matyti, jog nuosavybės teisių procedūros į 58,70 ha miško yra baigtos.
Bylos duomenys patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 3S-42-(14.3.3.) T. E. atkurtos nuosavybės teisės į 19,5667 ha (1/4 dalis 58,70 ha (t. y. 14,675 ha) ir 1/3 dalis 14,675 ha priklausiusi tėvui A. K. (t. y. 4,8917 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius Alytaus apskrities Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimuose. Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 3S-33-(14.3.3.) N. N. atkurtos nuosavybės teisės taip pat į 19,5667 ha (1/4 dalis 58,70 ha (t. y. 14,675 ha) ir 1/3 dalis 14,675 ha priklausiusi tėvui A. K. (t. y. 4,8917 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius Alytaus apskrities Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimuose.
Byloje nustatyta, jog minėti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pareiškėjoms atstovaujančiai I. P. pasirašius Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2019-09-11 išvadas Nr. 3IP-3 ir Nr. 3IP-4, atitinkamai išduotas T. E. ir N. N. dėl 19,5667 ha miško ploto (10 329 Eur vertės) kiekvienai suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, patvirtinant, jog pareiškėjų atstovė sutinka su Išvadomis, kuriose nurodyta bendra atkuriamo miško dalis pagal 2018 m. Pažymas, ir pageidauja gauti žemės sklypą minėtoje kadastrinėje vietovėje.
Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 3S-33 J. K. įpėdinei I. S. atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais į J. K. tenkančią 58,70 ha miško dalį.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjų skundas dėl skundžiamų raštų panaikinimo ir jame nurodytų aplinkybių nepagrįstas ir bylinėjimasis dėl to yra beprasmis. Suteikus pareiškėjoms lygiaverčius žemės sklypus, išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pareiškėjų argumentai dėl nuosavybės teisių nepagrįstumo, siejant tai su nuosavybės teisių atkūrimo dalių netinkamu nustatymu, su apskaičiuotos žemės sklypo vertės ginčijimu, suteikiamos žemės vietos neatitiktimi ir pan., o taip pat ir argumentai dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų (dėl pavėluoto, neišsamaus atsakymo į skundus, dėl jų turinio neatitikties tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui ir kt.) yra nebeaktualūs. Teismo vertinimu, procedūrinio pobūdžio pažeidimai nėra esminiai, be to, bylą nagrinėjant teisme, suteikiant galimybę pareiškėjoms ir jų atstovams duoti paaiškinimus, jie buvo pašalinti.
Iš bylos duomenų matyti, jog nuosavybės teises atkurianti institucija pripažino klaidą dėl ydingo 2012 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1079 priėmimo. Teritorinis NŽT skyrius, vykdydamas NŽT pavedimą, 2018 m. minėtą įsakymą pripažino netekusiu galios. Nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės buvo atkurta faktinė situacija, buvusi iki 2012 metų, tik patikslintos pagal teismo sprendimą buvusių savininkų atkuriamos dalys, nekeičiant pareiškėjoms iki tol nustatyto bendro atkuriamo miško kiekio. Pareiškėjų teisės nuosavybės teisių į buvusių savininkų 58,70 ha valdytą miško dalį realizuotos, priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl kurių ginčo pareiškėjos nekelia.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į didesnį žemės sklypą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies pagrindu
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos kelia ginčą dėl teisės Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytu pagrindu ir tvarka atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo dėl to, kad buvusi turto savininkė N. N. (I. P. motina) buvo tremtinė. Pareiškėja I. P. teismo posėdžio teigė, jog buvęs turto savininkas A. K. (N. N. ir T. E. tėvas) taip pat buvo tremtinys, tačiau atkuriant nuosavybės teises, nebuvo į tai atsižvelgta.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje.
Taigi, tremtiniai patenka į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų piliečių, turinčių teisę gauti iki 100 proc. didesnį žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, sąrašą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta asmens teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tokį prašymą ir kitus tam būtinus dokumentus iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigos turi pateikti asmuo, kuris pageidauja gauti padidintą valstybinį žemės sklypą. Todėl šiuo aspektu aktuali ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, kuri įtvirtina, jog dokumentus, patvirtinančius, be kita ko, ir asmens teisę atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypo plotą, pretendentas turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Nr. eA-366-552/2018). Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-312-200/2005 ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-200/2006 N. N. buvo atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.3 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams gali būti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo. Piliečiai prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniams padaliniams (toliau – žemėtvarkos skyriai) pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą. Sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo.
Iš bylos duomenų matyti, jog N. N. įgalioti asmenys, naudodamiesi teismo atnaujintu terminu pateikti dokumentus, 2006–2010 metų laikotarpiu nuosavybės teises atkuriančiai institucijai teikė prašymus ir įrodymus. 2010 m. balandžio 28 d. buvo pateiktas N. N. įgalioto asmens I. P. prašymas suteikti lygiavertį žemės (miško) sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tačiau duomenų, kad būtų pateiktas prašymas dėl iki 100 proc. didesnio žemės sklypo iš laisvos žemės fondo gavimo, siejant tai su tremtinio statusu, byloje nėra.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje skundžiami raštai buvo priimti 2018-11-19 ir 2018-12-27 pareiškėjo prašymo ir skundo pagrindu. Tačiau 2018-11-19 prašyme nėra jokių duomenų apie siekį atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo. 2018-12-27 skunde nurodyta, jog 2018 m. įsakymuose dėl Pažymų pakeitimo ir 2018 m. Pažymose neatsižvelgta į tai, kad N. N. buvo tremtinė, tačiau konkretus prašymas Nuosavybės byloje dėl to nesuformuotas. Į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2019-10-02 įsakymas Nr. 3VĮ-800-(14.3.2.), kuriuo nuspręsta rengti Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (pareiškėjos buvo įtrauktos į sąrašo IX skyrių lygiaverčiams sklypams gauti) patvirtina aplinkybes, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo parengtas, tačiau nuosavybės byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos būtų kreipęsi su prašymu dėl padidinto žemės sklypo suteikimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-569-525/2018) konstatuota, jog turi būti pateikti tinkami dokumentai, patvirtinantys teisę atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą, pažymėta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-90 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nuostatomis, tokio pobūdžio teisinį statusą pripažįsta ir pažymėjimus išduoda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tvirtino, jog N. N. kaip tremtinės statusas buvo patvirtintas 2006 m. įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas pažymi, jog minėtas teismo sprendimas priimtas žemės valdymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu, o ne tremtinio teisinio statuso nustatymo tikslu. Į nuosavybės bylą buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų archyvo pažymėjimas 1999-10-16 Nr.30-427 dėl N. N. tremties, tačiau duomenų apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotą dokumentą nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Tačiau, teismo nuomone, netgi laikant, jog į nuosavybės bylą buvo pateikti tinkami dokumentai, prašymas dėl padidinto valstybinio žemės sklypo suteikimo nuosavybės atkūrimo byloje nebuvo pareikštas, todėl šis klausimas pagrįstai nebuvo institucijos sprendžiamas.
Pareiškėjos O. P. ir pareiškėjų atstovo teismo posėdžio išsakyti argumentai, jog nuosavybės teises atkurianti institucija neišaiškino teisės pareikšti šio pobūdžio prašymą, negali būti laikomi pagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje pareiškėjos buvo atstovaujamos advokatų (2003 m. advokatų kontoros Lideika, Valūnas, 2006 m. nagrinėjant civilines bylas – advokatės N. R., 2012 m. advokato S. P., nuo 2018 m. advokato E. K. ir kt.).
Teismas pažymi, jog nė viename skunde, kurių pagrindu buvo priimti šioje byloje skundžiami raštai, nebuvo keliamas klausimas dėl didesnio sklypo suteikimo, grindžiant A. K. tremties faktu ir statusu, todėl pareiškėjos I. P. ir jos atstovo nurodyti šio pobūdžio argumentai peržengia ginčo ribas ir nesvarstytini.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas nėra nesibaigiantis. Jo trukmę lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip turimos laisvos valstybinės žemės kiekis, kitų piliečių bei pačios valstybės teisės ir interesai. Kadangi pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėjoms metu egzistavusius ir atsakovei pateiktus dokumentus joms buvo suteikti lygiaverčiai žemės sklypai, jie suformuoti (atsakovės teigimu, dalis jų parduota), priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl kurių ginčo nėra, darytina išvada, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjoms yra baigtas ir joms visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą ir neginčijant sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, papildomų prašymų (įskaitant prašymus dėl didesnio žemės sklypo suteikimo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje pagrindu) pateikimas nebegalimas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1103/2014, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-569-525/2018). Todėl pareiškėjų argumentai dėl didesnio žemės sklypo nesuteikimo nepagrįsti.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 135,30 ha žemės
Teismas pažymi, jog pareiškėjų 2018 m. gruodžio 14 d. prašyme, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas NŽT 2019 m. vasario 27 d. raštas Nr. 1SS-406-(7.5.), be kita ko, buvo prašoma įpareigoti spręsti nuosavybės teisių atkūrimą į 135,30 ha žemės, kuri po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1992 m. pateko į Lenkijos valstybės teritoriją. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie prašymų atkurti nuosavybės teises į 135,30 ha žemės pateikimą.
Šiam reikalavimui taip pat yra aktualūs bendrosios kompetencijos teismo priimti sprendimai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-1050-547/2020 prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. (K.) įpėdiniai – N. K. (po santuokos N.), T. K. (po santuokos E.), J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini) m., A. K., miręs 1940 m., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 135,30 ha žemės, patekusios į (duomenys neskelbtini) dvaro teritoriją, kuri po Lenkijos okupacijos dalies Lietuvos teritorijos 1922 m., nustačius administracinės demarkacijos liniją, pateko į Lenkijos valstybės teritoriją, kurią įgijo paveldėjimo keliu iš O. K. (K.), mirusios (duomenys neskelbtini) m., šias žemes valdžiusios nuosavybės teise.
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas nustatė, jog prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių padarinių, nes pareiškėjos nepateikė įstatymo nustatytais terminais prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 135,30 ha žemės, nors joms visą laiką buvo žinoma apie jų tėvų (senelių) valdytą 135,30 ha žemę okupuotoje Lietuvos teritorijoje. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje buvo nustatyta, kad 1923 m. iš O. K. L. B. nusipirko 132 ha žemės, taip pat šiuo teismo sprendimu nustatytas valdymo faktas, kad L. B. nuosavybės teise valdė 132 ha žemės, nuosavybės teisės atkurtos ir ši žemė nuosavybės teise priklauso jo įpėdiniui. Įsiteisėjusia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1050-547/2020 nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendime minimi 132 ha žemės, pirkti iš O. K., yra būtent ta žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjos atkurti nuosavybės teises.
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties teisėtumą patvirtino Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1267-587/2020, nurodydamas, jog nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės (pareiškėjos) įstatymo nustatyta tvarka nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į 135,30 ha žemės ir miško plotą, nėra pagrindo spręsti prašymo atnaujinti termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (2 d.). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (byla Nr. 33/03) yra konstatavęs, jog teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (3.3 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėtose bylose bendrosios kompetencijos teismuose nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamai bylai ir nebegali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą jų vertinimą ir ginčo teisinių santykių reglamentavimą, nes, priešingai, būtų pažeisti imperatyvūs ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų argumentai dėl NŽT 2019 m. vasario 27 d. rašto neteisėtumo tuo pagrindu, jog nesprendžiamas klausimas dėl 135,30 ha žemės atkūrimo, nepagrįsti.
Apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėjų patikslintas skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 3SD-7050-(14.3.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 27 d. rašto Nr. 1SS-406-(7.5.) panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo patenkinti išvestinio pobūdžio reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. tinkamai išnagrinėti 2018 m. gruodžio 14 d. skundą ir priimti dėl jo sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus, atkurti pretendentėms nuosavybės teises jų prašomu būdu ir patikslintame skunde nurodytomis dalimis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjoms priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Algis Markevičius
Janina Vitunskienė