Civilinė byla Nr. e2-2163-1070/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12221-2016-7 

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.3; 2.4.2.6; 2.6.16.11.2; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams L. S. ir B. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovų L. S. ir B. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo valstybės nuosavybe, nuomos sutarčių pripažinimo valstybės turto nuomos sutartimis ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, A. A., R. P., Stasys J. Š., V. K., Ž. Š., V. Z. ir R. B..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Kauno vandenys“ pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. spalio 22 d., 2019 m. balandžio 9 d. pareiškimais (el. b. t. 1, l. 1-3; b. t. 2, l. 188-190; b. t. 5, l. 54-56; b. t. 6, l. 198-200), prašydama nutraukti 2001 m. lapkričio 15 d. jos ir atsakovės L. S. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus L. S. ir B. V. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, siurblinė, mechaninės dirbtuvės, kontora, kontrolinė, garažas, floretorinė, katilinė, infiltracinė pastotė, 5 ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). 2001 m. lapkričio 15 d. ieškovė ir atsakovė L. S. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovams buvo suteikta teisė už užmokestį naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 30 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovė informavo atsakovus apie tai, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. nutrauks gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, prašė atsakovų pasibaigus nuomos sutarčiai išsikelti iš jai priklausančio buto. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovai išsikels iš buto savanoriškai, tačiau jie neišsikėlė. Kadangi atsakovai neišsikėlė iš ieškovės buto gera valia, ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovės sudarytą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ieškovės buto.

3.       Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį (el. b. t. 1, l. 34-36; b. t. 3, l. 6-8), kuriuose nurodo, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuri yra vienintelė ieškovės akcininkė, todėl ieškovės savininko teises ir pareigas įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, t. y. patalpos išnuomotos atsakovei nekomercinėmis sąlygomis. Todėl, atsakovų nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.614 straipsnio pagrindu nuomos sutartis negali būti nutraukta. Nuomos sutartis gali būti nutraukta CK 6.616 straipsnyje nustatyta tvarka, ir asmenys gali būti iškeldinami, suteikiant jiems kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Atsakovė ginčo bute gyvena nuo 1993 m., o atsakovas B. V. – nuo gimimo. Jie neturi kitos gyvenamosios patalpos, nepažeidė esminių nuomos sutarties sąlygų, todėl jų iškeldinimas yra neproporcingas jų teisių pažeidimas. Ieškovei žinomos faktinės aplinkybės, kad atsakovai įgyvendina nuomininkų teises dėl susiklosčiusių šeimos teisinių santykių ir šeimos nario teisių gyventi nuomojamame bute. Atsakovės L. S. seneliui L. S. ginčo butas buvo paskirtas kaip tarnybinis butas 1968 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovės senelis L. S. dirbo ieškovės įmonėje nuo 1974 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. Nuo 1968 m. rugpjūčio 30 d. iki pat savo gyvenimo pabaigos L. S. ir jo šeima gyveno bei nuomojo ginčo butą, jame gimė ir atsakovė L. S. bei atsakovas B. V.. Atsakovai gyveno su seneliais tarnybiniame bute kaip šeimos nariai, seneliai buvo paskirti L. S. globėjais, todėl atsakovai vadovaujasi teisės normomis, garantuojančiomis jiems teisę, draudžiančią juos iškeldinti nesuteikiant kitos patalpos. Atsakovės L. S. senelis nuomojo ir gyveno tarnybiniame bute daugiau nei dešimt metų, jam mirus tas teises perėmė jo šeimos nariai. Ieškovės teisinio statuso pasikeitimas į privataus juridinio asmens statusą neturi įtakos atsakovams įstatymų suteiktoms garantijoms dėl gyvenamųjų patalpų nuomos ir nepanaikina atsakovų įgytų subjektinių teisių. Atsakovų nuomone, nekilnojamojo turto registro įstaiga įregistravo gyvenamojo namo nuosavybės teises ieškovės UAB „Kauno vandenys“ vardu, neturėdama teisę nustatančių dokumentų. Nei butas, nei gyvenamasis namas, nei kiti statiniai pagal tuos dokumentus, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė, nesudaro ieškovei teisinio pagrindo įgyti valstybės nuosavybę, nes valstybė nepriėmė tokias teises sukuriančio akto (sprendimo). Neteisėtai save savininke laikanti ieškovė negali iškeldinti gyventojų iš gyvenamųjų patalpų, kurios jai nepriklauso nuosavybės teise.

4.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. 3, l. 4, 5), kuriame prašo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens teigimu, ieškinyje keliami reikalavimai nesusiję su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo atliekamomis funkcijomis, teisėmis bei pareigomis.

5.       Atsakovai L. S. ir B. V. padavė teismui priešieškinį, kurį patikslino 2020 m. rugsėjo 12 d. pareiškimu (el. b. t. 10, l. 29-40), prašydami 1) pripažinti 2001 m. lapkričio 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir L. S., 2005 m. gruodžio 14 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir L. S., 2006 m. rugpjūčio 2 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir L. S., 2012 m. birželio 28 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir V. S. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpose 1-4, 1-5, 1-3, 1-2, 1-1, 1-6, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose patalpa R-11 (pastate lA2/p), (duomenys neskelbtini), valstybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis; 2) panaikinti ieškovės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonė neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į valstybinio kapitalo rezervą – 3871,70 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); panaikinti ieškovės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonė neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į valstybinio kapitalo rezervą – 13 590,92 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); pripažinti valstybės nuosavybe nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo panaikinti nuosavybės teises ieškovės vardu bei pripažinti šį turtą valstybės nuosavybe; 4) taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui iškeldinti atsakovus iš nuomojamo buto; 5) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti ieškovės direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 134 dėl nuomos mokesčio dalyje dėl Eigulių vandenvietės butų 1 Aukšto name, esančiame (duomenys neskelbtini)1 kv. m. nuomos mokesčio kalkuliacijos.

6.       Priešieškinyje nurodoma, kad 1968 m. rugpjūčio 30 d. Kauno teritorinėje vandentiekio ir kanalizacijos valdyboje atsakovės seneliui L. S. dėl darbo teisinių santykių buvo suteiktas būstas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės išlikusiose sudarytose gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse nurodytas vienas ir tas pats būsto suteikimo teisinis pagrindas: „gyvenamas plotas suteiktas 1968 m. rugpjūčio 30 d., pratęsta 2005 m. spalio 27 d. profsąjungos ir administracijos posėdžio protokolu Nr. 28-10“. Nuo 1968 m. rugpjūčio 30 d. iki pat savo mirties, t. y. 2012 m. balandžio 20 d., L. S. gyveno ginčo bute kartu su sutuoktine V. S., dukra J. S., anūke L. S. ir proanūkiu B. V.. Atsakovės senelis Kauno teritorinėje vandentiekio ir kanalizacijos valdyboje (UAB „Kauno vandenys“) dirbo nuo 1947 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d., t. y. iki savo senatvės pensijos. Gyvenamojo būsto suteikimo L. S. momentu, t. y. 1968 m., ginčo patalpos buvo valstybės nuosavybė, o valstybinė įmonė Kauno teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba valdė namą ir gyvenamas patalpas ()(duomenys neskelbtini) valstybės patikėtinio teise. Atsakovė L. S. (buvusi pavardė) gimė 1978 m. birželio 17 d. ir gyveno seneliams paskirtose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Atsakovės tėvui V. S. nepripažinus savo tėvystės, 1978 m. lapkričio 22 d. išduotas gimimo liudijimas, kuriame jai suteikta (duomenys neskelbtini) (t. y. atsakovės senelio (duomenys neskelbtini)) pavardė. 1981 m. atsakovės tėvui pripažinus tėvystę atsakovei išduotas gimimo liudijimas, kuriame kaip tėvas nurodytas V. S.. L. S. sutuoktinė V. S., dukra J. S. ((duomenys neskelbtini)) ir anūkė L. S. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kaip L. S. šeimos nariai. 1993 m. spalio 25 d. dėl nelaimingo atsitikimo žuvo atsakovės motina J. S., atsakovė liko gyventi su seneliais, buvo jų globojama. 1995 m. birželio 18 d. gimė atsakovės sūnus B. V., kuris taip pat nuo gimimo gyveno L. S. šeimoje (duomenys neskelbtini). Nuo 1998 m. atsakovės senelis buvo senatvės pensininkas, todėl jie įgijo garantijas dėl draudimo iškeldinti juos iš gyvenamos patalpos, nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų. Gyvenamas namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), buvo valdomi Vandentiekio ir kanalizacijos įmonės. Ją reorganizavus į uždarąją akcinę bendrovę, patalpų nuomos santykiai buvo tęsiami, nepaisant to, kad L. S. jau nedirbo, kad J. S. ir L. S. niekada nedirbo šioje įmonėje. Ginčo patalpos priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuri rengė standartines sutarties sąlygas ir formas. Ieškovė siekia iškeldinti atsakovus pagal 2001 m. nuomos sutartį, tačiau atsakovams galioja ir vėliau pasirašytos sutartys, kurios panaikina ankstesnes. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė inicijavo nuomos sutarties sudarymą su atsakove. Atsakovai buvo klaidinami ilgą laikotarpį, nes tokia sutarčių forma buvo naudojama bent 10 metų, ir atsakovai tikėjo, kad patalpos priklauso savivaldybei, kaip tai buvo nurodoma ir nuomos sutartyse. Ieškovė neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė. Nuosavybės teisės buvo įregistruotos, nesant nuosavybės teises nustatančių dokumentų. Ieškovės elgesys nuomininkų atžvilgiu yra neteisėtas, nes būtent ieškovė inicijavo visų sutarčių pasirašymą, skatino nuomininkus perrašyti sutartis nemotyvuotai, sutarčių tekstai klaidina iš esmės sutarties silpnesniąją pusę. Nuomos sutartimis buvo įsipareigota nutraukti nuomos sutartis, sudarytas neterminuotam laikotarpiui, tik jei nuomininkas iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas, nemoka nuomos mokesčio. Todėl laikytina, kad pats šių sutarčių tekstas patvirtina, jog buvo sudarytos nekomercinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartys. Ieškovės sudarytose nuomos sutartyse nuomotojas įsipareigojo skaičiuoti nuomos mokestį, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės patvirtintus tarifus, o sutarties 7 punktu įsipareigojo keisti sutarties sąlygas tik sutikus nuomininkui, tačiau 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „Kauno vandenys“ įsakymu Nr. 2-134 ženkliai padidino nuomos kainą, taip vienašališkai pakeitė nuomos sutarties esminę sąlygą – nuomos kainą. Priimtas administracinis aktas pažeidė nuomos sutartį, todėl jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Atsakovų nuomone, sudarytos ginčo nuomos sutartys yra dėl valstybės gyvenamųjų patalpų nuomos, todėl nuomos mokestis turi būti nustatomas ne privataus asmens, bet Vyriausybės ar savivaldybės nustatyta tvarka. Ginčijamas įsakymas turi būti panaikintas, nes jis priimtas, pažeidžiant CK 6.583 straipsnį: ieškovė nuomos kainą galėjo nustatyti ir skaičiuoti tik Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka ir tik suderinus su darbuotojais. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad valstybė nuosavybės teisių perleidimo sandoriu šį turtą perdavė privataus juridinio asmens nuosavybėn. Ginčo gyvenamieji namai buvo įtraukti į Žinybinių butų fondą, todėl jie negalėjo būti privatizuoti įmonių vardu tik dėl to, kad jie buvo įtraukti į įmonės balansą. Gyvenamieji namai buvo akcionuoti neteisėtai, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovai mano, kad jie nėra praleidę ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises, bei reikalauti panaikinti neteisėtai pasisavintą valstybės turto nuosavybės teisę į statinius (duomenys neskelbtini). Atsakovė sužinojo apie tai, kad pastato nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 1991 m. balandžio 16 d. Savivaldybės mero potvarkis Nr. 573, 1995 m. liepos 27 d. Rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 623, tik ieškovei padavus ieškinį dėl iškeldinimo. Nuomos sutartyse klaidinančiai buvo nurodoma, kad ginčo buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė tuo metu, kai nekilnojamojo turto registre ginčo nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė. Todėl atsakovai prašo atnaujinti priešieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti, jei teismas manytų, kad šis terminas yra praleistas. Specifinės paskirties vandens tiekimo paslaugas teikiančiai įmonei nereikalingos gyvenamosios patalpos, būstai, todėl valstybė turi susigrąžinti šį turtą, kuris buvo perimtas be teisinio pagrindo ir neatlygintinai bei pažeidžiant gyventojų (nuomininkų) teises įgyvendinti įstatymo suteiktas garantijas. Rašytiniuose paaiškinimuose (baigiamojoje kalboje) (el. b. t. 10, l. 148-158) atsakovai papildomai nurodė, kad ieškovė yra viešas juridinis asmuo, veikiantis viešosios teisės nustatyta tvarka. Jos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, t. y. ieškovė įsteigta tik tam tikrai įstatyme nurodytai veiklai vykdyti, t. y. tvarkyti nuotekų surinkimą ir valdymą, užtikrinti geros kokybės vandens tiekimą. Ieškovė neužsiima komercine patalpų prekyba ar nuoma, ginčo nuomojamos patalpos jai buvo perduotos valdyti valstybės kaip valstybės turto valdymas patikėjimo teise. Visos kada nors sudarytos dėl ginčo patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos dėl darbo teisinių santykių valstybinėje įmonėje, dar nesant privačios nuosavybės. Naujos redakcijos nuomos sutartis sudaryta vadovaujantis socialinio būsto tipinėmis nuomos sutartimis. Kauno miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendime patvirtina L. S. pavardė ir teisė sudaryti naujos redakcijos socialinio būsto nuomos sutartį, nors jis jau buvo senatvės pensininkas ir darbo santykiai buvo pasibaigę. Atsakovė gyveno ginčo bute nuo gimimo, nors jos ir motinos J. S. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Teismui priimant sprendimą, būtina įvertinti tai, kad sutarčių turinys, rekvizitai patvirtina, jog buvo kalbama apie socialinio būsto paskirties nuomą, tai buvo visuomeninio butų fondo nuomos sutartys. Jose buvo aptarta nustatyti nuomos kainą Vyriausybės nustatyta tvarka, buto savininke sutartyse ir jo perdavimo akte buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybė, sutarties forma patvirtinta Kauno miesto valdybos potvarkiu, sutartyje nurodyta nuomininko pareiga pateikti duomenis apie pajamų deklaravimą. Atsakovai remiasi visais galiojusiais nuo 1968 m. teisės aktais (tarp jų – Butu kodeksu, CK), kurie numatė garantijas asmenims, kurie gali būti iškeldinti tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai iš nuomojamų patalpų gali būti iškeldinti tik suteikiant jiems kitas patalpas. 1995 m. liepos 27 d. Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo įsakymas patvirtina, kad ieškovė kaip naujas privatus juridinis asmuo buvo įregistruotas tik 1995 m. liepos 27 d., todėl 1995 m. balandžio 1 d. tokia įmonė kaip UAB „Kauno vandenys“ dar neegzistavo. Šis dokumentas nėra tas, kuriuo galėjo būti akcionuotas ginčo turtas, nes tuomet nebuvo įsteigta UAB „Kauno vandenys“.

7.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti priešieškinį (el. b. t. 10, l. 53-63). Nurodo, kad atsakovai neįrodė, jog apie savo neva pažeistas teises jie sužinojo tik po 2017 m. rugsėjo 28 d. 2016 m. spalio 3 d. priešieškinyje, 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. kovo 6 d. patikslintuose priešieškiniuose atsakovai nurodė, jog ginčo gyvenamos patalpos jų suteikimo L. S. metu priklausė Kauno miesto savivaldybei. Registro duomenys yra vieši, todėl atsakovai neturi teisės remtis tuo, jog jie nežinojo apie nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsakovai, prašydami atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodo, dėl kokių svarbių bei objektyvių priežasčių yra praleistas senaties terminas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių egzistuojant svarbioms, objektyvioms priežastims atnaujinti senaties terminą. Kiekvienoje nuomos sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma su UAB „Kauno vandenys“, todėl atsakovų argumentai nepagrįsti. Atsakovai praleido ieškinio senaties terminą, nėra jokių svarbių bei objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti priešieškinį. Ieškovė įgijo ginčo turtą valstybinio turto privatizavimo sandorio pagrindu, t. y. akcionuojant buvusios Kauno miesto Vandentiekio – Kanalizacijos įmonės valstybės nuosavybės teise valdytą turtą. Privatizuotos buvusios Kauno miesto Vandentiekio – Kanalizacijos įmonės patikėjimo teise valdytas valstybės turtas ir bendrovės įsipareigojimai, akcionavus šios įmonės valstybinį kapitalą, buvo perduoti naujam juridiniam asmeniui UAB „Kauno vandenys“, o 100 proc. bendrovės akcijų savininkė yra Kauno miesto savivaldybės taryba. Jei teismas nuspręstų, kad toks atsakovų reikalavimas panaikinti nuosavybės teises yra nagrinėtinas civiline tvarka, ieškovės nuomone, tai yra reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu. Šiuo atveju sandoriu atsakovų teisės nebuvo pažeistos, nes 1991 metais atsakovai dar nebuvo sudarę nuomos sutarties su ieškove. B. V. dar nebuvo gimęs, o L. S., kaip turinti teisę apsigyventi nuomojamose patalpose, nurodyta tik 2005 m. gruodžio 14 d. sudarytoje nuomos sutartyje. Iki 2005 metų jokio teisinio santykio šalys neturėjo, atsakovai yra netinkami tokiam reikalavimui pareikšti ieškovei, nes jų teisės ginčijamu sandoriu nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Atsakovų reikalavimas pripažinti nuomos sutartis valstybės gyvenamosios patalpomis nuomos sutartimis procesiškai ydingas. Visas šias ginčo nuomos sutartis sudarė UAB „Kauno vandenys“, kuri yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB „Kauno vandenys“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris nedisponuoja valstybės turtu ir nesudaro valstybinio turto nuomos sutarčių. Todėl nenuginčijus privataus juridinio asmens sudarytų nuomos sutarčių negalima privataus juridinio asmens sudarytas nuomos sutartis pripažinti valstybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis. Atsakovai neginčija nuomos sutarčių įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimą pripažinti nuomos sutartis valstybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis atsakovai grindžia 1964 m. CK 324, 354, 358, 363 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Šios teisės normos buvo panaikintos Lietuvos TSR Aukščiausios tarybos prezidiumo 1983 m. lapkričio 30 d. įsaku. Tuo metu atsakovė negyveno dabar nuomojamame bute ir nebuvo to buto nuomininko šeimos narė, kaip ji pati pripažįsta patikslintame priešieškinyje. Todėl jokių teisių pirmiau minėtų 1964 m. CK normų pagrindu atsakovė neįgijo, nes tuo metu ji nebuvo L. S. šeimos narė. Atsakovės senelis L. S. realizavo savo teises pilnai ir gyveno nuomojamame bute iki mirties, tačiau minėtos teisės nėra paveldimos ir atsakovė negalėjo jų įgyti bei neįgijo. Savivaldybės institucijos nepriėmė jokio sprendimo dėl ginčo patalpų išnuomavimo atsakovams. Atsakovai prašydami taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, nepagrindė šio prašymo, todėl šis prašymas turi būti atmestas kaip nemotyvuotas. Nuomos sutartis nutraukta 2016 m. gegužės 1 d., atsakovai iki šiol naudojasi ginčo butu, todėl neaišku, kaip ieškovas praleido ieškinio senatį. Atsakovai kildina savo teises gyventi ginčo bute iš trijų nuomos sutarčių, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-17731-636/2015, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas dėl vienos iš nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovai teigė, kad jie gyvena ginčo bute ne prašomos nutraukti nuomos sutarties pagrindu. Toks atsakovų procesinis elgesys yra nesąžiningas bei turi būti įvertintas teismo, neginant nesąžiningai besielgiančių šalių interesų. Nuomos mokestis buvo pakeistas 2013 m. gruodžio 20 d. ieškovės direktoriaus įsakymu. Atsakovai žinojo apie nuomos mokesčio padidėjimą nuo pat pirmos dienos, nes kaip patys teigia tvarkingai mokėjo nuomos mokestį. Todėl darytina išvada, kad atsakovai sutiko su padidėjusiu nuomos mokesčiu, jiems tvarkingai mokant tokį mokestį ir nereiškiant pretenzijų iki pat priešieškinio pateikimo 2016 m. spalio 3 d. Teismui nutarus pereiti į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ieškovės atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. t. 10, l. 106-118; 159-163), kuriuose patvirtino atsiliepimuose į priešieškinį nurodytą poziciją ir papildomai nurodė, kad atsakovė nuo gimimo negyveno su savo seneliais. Pagal pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė gyveno su savo motina iki šios mirties bute, esančiame . (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties ieškovė paveldėjo motinos butą, kuris jai priklausė iki 1999 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovės teigimu, atsakovų pozicija dėl ieškovės statuso yra prieštaringa: vienu atveju jie teigia, kad ieškovė yra viešas juridinis asmuo, kitu – kad privatus juridinis asmuo. Atsakovai taip pat prieštaringai nurodo aplinkybes dėl momento, nuo kurio sužinojo apie ginčo patalpų priklausymą valstybei: vienur atsakovai nurodo, kad apie tai sužinojo 2017 m. rugpjūčio 28 d., kitur – kad tikėjo, jog patalpos priklauso savivaldybei bent 10 metų. Atsakovai nereiškė priešieškiniu reikalavimo dėl ginčo turto įregistravimo pagrindo panaikinimo bei ginčo turto pripažinimo valstybės nuosavybe, todėl priešieškinis turi būti visiškai atmestas.

8.       Trečiasis asmuo A. A. atsiliepime į priešieškinį (el. b. t. 8, l. 81-85) prašo patenkinti priešieškinį. Nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė yra dviejų ginčo gyvenamųjų namų savininkė. Iki 1994 m. gegužės 17 d. galiojęs CK pripažino tik vieną viešosios nuosavybės formą – valstybės nuosavybę, savivaldybės nuosavybės forma apskritai nebuvo numatyta. Pagal 1991 m. galiojusį teisinį reglamentavimą neprivatizuojamiems objektams buvo priskirtas valstybinis butų fondas. Sprendžiant šio fondo butų privatizavimo klausimą, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu negali būti vadovaujamasi. Nurodytų objektų privatizavimas buvo reglamentuojamas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu, įsigaliojusiu 1991 m. birželio 30 d. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tos valstybės įmonės, kurios neperdavė žinybinio butų fondo savivaldybių valdyboms, o paliko jį įmonės balanse, neįgijo teisės privatizuoti šiuos objektus pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą; toks valstybinis turtas įmonės ir toliau turėjo būti valdomas patikėjimo teise be teisės perduoti jį akcinės bendrovės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtai perėmė ginčo turtą, kurį kaip valstybės turtą jos pirmtakė Kauno vandentiekio-kanalizacijos įmonė valdė tik patikėjimo teise. Toks turtas negalėjo būti nei akcionuotas, nei privatizuotas. Jis turėjo likti neprivatizuota valstybinio turto dalimi ir taip būti apskaitomas privatizuotos įmonės balanse. Turto perdavimas ieškovės nuosavybėn prieštaravo tuo metu galiojusiems įstatymams bei poįstatyminiams aktams.

9.       Trečiasis asmuo V. Z. atsiliepime į priešieškinį (el. b. t. 8, l. 128-132) prašo ieškinį ir priešieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šioje byloje susidarė akivaizdi teisinio reglamentavimo priešprieša: vieni teisės aktai leidžia prieiti prie išvados, jog pastatai ieškovės nuosavybėn perėjo juos akcionuojant, o kiti teisės aktai numatė, jog pastatai, likę valstybinės įmonės balanse, tokių įmonių buvo valdomi tik patikėjimo teise. Taikytinas teisės normas gali ir privalo parinkti tik bylą nagrinėjantis teismas.

10.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį (el. b. t. 8, l. 66-73) nurodo, kad pateiktas ieškinys pagrįstas, o atsakovų priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Trečiojo asmens teigimu, visos priešieškinyje nurodytos nuomos sutartys sudarytos privataus juridinio asmens, bet ne savivaldybės ar valstybės, kaip tai privaloma pagal CK 6.577 straipsnio 1 dalį. Nei valstybė, nei savivaldybė nepriėmė jokio sprendimo dėl ginčo buto nuomos atsakovams ar jų giminaičiams. Nei valstybė, nei savivaldybė nebuvo perdavusi ieškovei funkcijų aprūpinti asmenis būstu lengvatinėmis sąlygomis. Nuomos sutartyse nurodyta, jog jos yra pratęsiamos profsąjungos ir administracijos posėdžio protokolo pagrindu, t. y. nuoroda į CK nurodytą administracijos ir darbuotojų susitarimą. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad būtent savivaldybė inicijavo nuomos sutarčių sudarymą. Trečiasis asmuo mano, kad ginčo teisiniai santykiai yra išimtinai komercinė nuoma, todėl ieškovė turėjo teisę nustatyti ir nuomos mokestį. Ginčo turtą (gyvenamuosius namus) ieškovė įgijo valstybinio turto privatizavimo sandorio pagrindu, t. y. akcionuojant buvusios Kauno miesto Vandentiekio-Kanalizacijos įmonės valstybinės nuosavybės teise valdytą turtą. Privatizuotas buvusios Kauno miesto Vandentiekio – Kanalizacijos įmonės patikėjimo teise valsdytas valstybės turtas ir bendrovės įsipareigojimai, akcionavus šios įmonės valstybinį kapitalą, buvo perduotas naujam juridiniam asmeniui UAB „ Kauno vandenys“, o 100 proc. bendrovės akcijų savininkė yra Kauno miesto savivaldybės taryba. Turtas, buvęs sąrašuose (buhalteriniuose balansuose), tapo įmonės nuosavybe ir iki šiol yra teisėtai jos valdomas. Atsakovai iš esmės nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių jie galėjo praleisti ieškinio senaties terminą, nepateikė šias priežastis patvirtinančių įrodymų.

11.       Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į priešieškinį (el. b. t. 8, l. 75-77) prašo atmesti priešieškinį. Teigia, kad galiojusių teisės aktų reikalavimai patvirtina, jog reorganizavus valstybines ar valstybines akcines įmones į bendroves, įmonei anksčiau priklausęs turtas padalijamas į akcijas, kurių turėtojas yra įmonės steigėjas, o turtas tampa bendrovės turtu. Nagrinėjamu atveju valstybės turtas buvo akcionuotas, akcijos perduotos Kauno miesto savivaldybei, o turtas tapo bendrovės nuosavybe.

12.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į priešieškinį(el. b. t. 8, l. 59-61) prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo teigia, kad įstatymų leidėjas nesuteikė VĮ Registrų centrui kompetencijos vertinti nuomos teisinių santykių turinio bei spręsti ginčus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

13.       Bylos nagrinėjimo 2020 m. spalio 6 d. žodiniame teismo posėdyje metu atsakovė L. S. paaiškino, kad ji ginčo bute gyvena nuo gimimo. Anksčiau buvo speciali „Kauno vandenų“ knyga, kurioje ji ir jos šeimos nariai buvo įregistruoti. Tą knygą turėjo „Kauno vandenų“ darbuotojas R. B., kuris ir atnešdavo pasirašyti nuomos sutartis, jam ir buvo perduodami pinigai nuomos mokesčiui sumokėti į „Kauno vandenų“ kasą. Vėliau atsakovė pervesdavo mokestį pati. Ji neturėjo jokių kontaktų su savivaldybe dėl nuomos sutarčių, visi buto nuomos reikalai buvo tvarkomi per R. B..

14.       Teismas, pradėjęs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vėliau, esant šalių sutikimui bei 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytoms aplinkybėms, nutarė užbaigti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. b. t. 10, l. 135, 136). Šalims apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalyje ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Gyvenamųjų namų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių patalpų nuomos kilo ginčas šioje byloje, adresas nuo 1949 m. sausio 23 d. buvo – (duomenys neskelbtini); nuo 1960 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini); nuo 1971 m. gruodžio 26 d. – (duomenys neskelbtini); nuo 1995 m. gegužės 19 d. –  (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 182, 183). Ginčo pastatai yra žemės sklype, priklausančiame Lietuvos Respublikai (el. b. t. 5, l. 62-64).

16.       B. K., (duomenys neskelbtini), nėra apskaitytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriuje (el. b. t. 2, l. 38). Iš pastato (duomenys neskelbtini)inventorinių žinių, Kauno srities Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 254 nustatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į valstybinį-žinybinį fondą (el. b. t. 2, l. 129, 159-162).

17.       Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (vėlesni g. pavadinimai – (duomenys neskelbtini)), valdytojo teisėmis buvo valdomas Vandentiekio kanalizacijos įmonės nuo 1968 m. kovo 23 d. Kauno rajono Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 254 pagrindu; nuo 1995 m. gegužės 19 d. – Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės pagal Kauno miesto mero 1991 m. balandžio 16 d. potvarkį Nr. 573 (el. b. t. 2, l. 89).

18.       Atsakovė L. S. yra L. S. ir V. S. anūkė (el. b. t. 3,l. 69-71, 76). Atsakovės senelis L. S. dirbo SP UAB „Kauno vandenys“ laikotarpiu nuo 1947 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. (el. b. t. 1, l. 185). Atsakovės motina J. S. žuvo 1993 m. spalio 25 d. (el. b. t. 1, l. 99). Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 28 d. potvarkiu L. S., gyv., (duomenys neskelbtini) skirta rūpintoja V. S., gyv. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 100). 1995 m. birželio 18 d. atsakovei gimė sūnus B. V. (el. b. t. 1, l. 101).

19.       Atsakovės gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 1994 m. rugsėjo 22 d. iki 1998 m. balandžio 30 d. buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. gegužės 6 d. –(duomenys neskelbtini) (2020-10-15 prašymo priedas). B. K., (duomenys neskelbtini), buvo registruotas kaip atsakovės motinos J. S. nuosavybė paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuo 1992 m. birželio 5 d. iki 1995 m. gegužės 24 d., atsakovės L. S. vardu - laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės 24 d. iki 1999 m. spalio 4 d. (2020-10-15 prašymo priedas).

20.       2001 m. gegužės 7 d. pareiškimu (el. b. t. 1, l. 186) L. S. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą, nurodydamas, kad jo ir sutuoktinės V. S. sveikatos būklė yra tokia, jog jiems reikalinga nuolatinė globa; vienintelė jų pagalbininkė yra vaikaitė L. S.. L. S. nurodė, kad jis gyvena SP UAB „Kauno vandenys“ priklausančiame bute, kad jis neįgijo teisės privatizuoti minėtą butą, kad jis, pragyvenęs tame bute virš 10 metų, turi teisę jį privatizuoti. L. S. prašė nesant galimybei išbraukti ginčo butą iš tarnybinio statuso, suteikti jam kitą lygiavertį komunalinį butą.

21.       2001 m. spalio 3 d. pareiškimu (el. b. t. 1, l. 187) L. S. kreipėsi į Kauno miesto tarybos narį bei SP UAB „Kauno vandenys“ pareigūną K. B. su prašymu padėti turėti savo būstą. L. S. pareiškime buvo nurodyta, kad jis visą savo gyvenimą dirbo SP UAB „Kauno vandenys“, gyveno bute Kaune, Jonavos g. 53-1, priklausančiame SP UAB „Kauno vandenys“. L. S. nurodė, kad tuo metu, kai visiems žmonėms buvo suteikta galimybė privatizuoti gyvenamąjį plotą, jie liko be teisių ir garantijų. Atsakovė L. S. buvo įregistruota bute (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komiteto 2001 m. spalio 12 d. prašymo bei SP UAB „Kauno vandenys“ 2001 m. spalio 23 d. prašymo pagrindu (el. b. t. 1, l. 102, 103).

22.       2001 m. lapkričio 15 d. tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir atsakovės L. S. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartis), pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui suteiktas minėtas butas (el. b. t. 1, l. 7-10, toliau – ir Nuomos sutartis Nr. 1). Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Nuomos sutarties Nr. 1 2.2 punktas). Nuomotojas įsipareigojo padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti (Nuomos sutarties Nr. 1 4.5 punktas). Nuomos sutarties 6 punkte įtvirtinta, kad ši sutartis gali būti pakeista tiktai nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus. Nuomos sutarties 7 punkte įtvirtinta, kad ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš gyvenamųjų namų, kuriems gresia pavojus. Nuomos sutartyje Nr. 1 atsakovė pasirašė po spausdintu tekstu: „Su Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinėmis taisyklėmis nuomininkas supažindintas“. Ginčo buto pase (el. b. t. 1, l. 10) nurodyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso Kauno miesto savivaldybei SP UAB „Kauno vandenys“.

23.       Kauno miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. V-222 buvo patvirtinta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma (el. b. t. 2, l. 26-36). 2005 m. spalio 27 d. UAB „Kauno vandenys“ profesinės sąjungos komitetas ir administracija nutarė sudaryti naujos redakcijos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su L. S. dėl buto (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 115-117). 2005 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ir L. S. buvo sudaryta UAB „Kauno vandenys“ gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad ji paruošta, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. V-222 patvirtina forma (toliau – ir Nuomos sutartis Nr. 2, el. b. t. 1, l. 93-96). Nuomos sutartyje Nr. 2 buvo nurodyta, kad gyvenamas plotas suteiktas 1968 m. rugpjūčio 30 d., pratęsta 2005 m. spalio 27 d. profsąjungos ir administracijos posėdžio protokolo Nr. 28-10. Nuomos sutarties Nr. 2 1 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams (šeimą sudaro 3 asmenys) neterminuotai valdyti ir naudoti butą (duomenys neskelbtini) (du kambariai, virtuvė, vonia-san. mazgas, du koridoriai ir rūsys R-11 pastate 1a2/p). Kaip nuomininko šeimos nariai nurodyti atsakovai L. S. ir V. S.. Nuomininkas įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šios sutarties nustatyta tvarka mokėti gyvenamosios patalpos nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Nuomos sutarties Nr. 2 2.2. punktas); pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas už praėjusius metus (Nuomos sutarties Nr. 2 2.9 punktas). Ieškovė įsipareigojo padidėjus ar sumažėjus gyvenamosios patalpos ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka (Nuomos sutarties Nr. 2 4.3 punktas). Nuomos sutartyje buvo susitarta, kad nuomininkas moka patalpų nuomos mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius. P. N. sutarties Nr. 2 8.5 punktą nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

24.       2006 m. rugpjūčio 2 d. tarp ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ir L. S. buvo sudaryta UAB „Kauno vandenys“ gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis Nr. 3, el. b. t. 1, l. 89-92). Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad gyvenamas plotas suteiktas 1968 m. rugpjūčio 30 d., pratęsta 2005 m. spalio 27 d. profsąjungos ir administracijos posėdžio protokolo Nr. 28-10. Nuomos sutarties Nr. 3 1 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams (šeimą sudaro 4 asmenys) neterminuotai valdyti ir naudoti butą Kaune, Jonavos g. 53-1 (du kambariai, virtuvė, vonia-san. mazgas, du koridoriai ir rūsys R-11 pastate 1a2/p). Kaip nuomininko šeimos nariai nurodyti atsakovai L. S. ir B. V. bei V. S.. Nuomininkas įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šios sutarties nustatyta tvarka mokėti gyvenamosios patalpos nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Nuomos sutarties Nr. 3 2.2. punktas); pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas už praėjusius metus (Nuomos sutarties Nr. 3 2.9 punktas). Ieškovė įsipareigojo padidėjus ar sumažėjus gyvenamosios patalpos ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka (Nuomos sutarties Nr. 3 4.3 punktas). Nuomos sutartyje buvo susitarta, kad nuomininkas moka patalpų nuomos mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius.  P. N. sutarties Nr. 3 8.5 punktą nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

25.       L. S. mirė 2012 m. balandžio 10 d. (el. b. t. 3, l. 68). 2012 m. birželio 28 d. ieškovė UAB „Kauno vandenys“ ir V. S. sudarė UAB „Kauno vandenys“ gyvenamosios patalpos sutartį (toliau – Nuomos sutartis Nr. 4, el. b. t. 1, l. 78-81). Šioje nuomos sutartyje nurodyta, kad gyvenamas plotas suteiktas 1968 m. rugpjūčio 30 d., pratęsta 2005 m. spalio 27 d. profsąjungos ir administracijos posėdžio protokolo Nr. 28-10. Nuomos sutarties Nr. 4 1 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas suteikia nuomininkei ir jos šeimos nariams (šeimą sudaro 3 asmenys) neterminuotai valdyti ir naudoti butą (duomenys neskelbtini) (du kambariai, virtuvė, vonia-san. mazgas, du koridoriai ir rūsys R-11 pastate 1a3/p). Kaip nuomininkės šeimos nariai nurodyti atsakovai L. S. ir B. V.. Nuomininkė įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šios sutarties nustatyta tvarka mokėti gyvenamosios patalpos nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Nuomos sutarties Nr. 4 2.2. punktas); pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas už praėjusius metus (Nuomos sutarties Nr. 4 2.9 punktas). Ieškovė įsipareigojo padidėjus ar sumažėjus gyvenamosios patalpos ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka (Nuomos sutarties Nr. 4 4.3 punktas). Nuomos sutartyje buvo susitarta, kad nuomininkė moka patalpų nuomos mokestį pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius. P. N. sutarties Nr. 4 8.5 punktą nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

26.       Ieškovės gen. direktorius 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą patvirtinti pridedamas nuomos mokesčių per mėnesį kalkuliacijas, pagal kurias butų, esančių Jonavos g. 53, 1 kv. m. nuomos mokestis yra 4 Lt (1,16 Eur, el. b. t. 2, l. 148, 150).

27.       2013 m. gruodžio 30 d. pranešimu ieškovė pranešė V. S., kad nutraukia su ja sudarytą Nuomos sutartį Nr. 4 nuo 2014 m. liepos 1 d. (el. b. t. 1, l. 84). 2013 m. gruodžio 31 d. pranešimu ieškovė informavo V. S., kad ieškovės direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu patvirtinta „Eigulių vandenvietės butų 1 aukšto name, esančiame (duomenys neskelbtini), vieno kv.m. nuomos mokesčio kalkuliacija“, kuria nuo 2014 m. vasario 1 d. nustatytas nuomos mokestis – 4 Lt už gyvenamųjų patalpų vieną kv. m. į mėn. (el. b. t. 1, l. 85).

28.       2015 m. spalio 30 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę L. S., kad vadovaudamasi 2001 m. lapkričio 15 d. Nuomos sutarties 7 punktu, nutrauks šią sutartį nuo 2016 m. gegužės 1 d. Atsakovei buvo pasiūlyta gera valia išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pasibaigus nurodytam terminui (el. b. t. 1, l. 6). Šis pranešimas atsakovei įteiktas 2015 m. lapkričio 18 d.

29.       Atsakovės L. S. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota 2001 m. lapkričio 16 d. (el. b. t. 1, l. 12), atsakovo B. V. – 2005 m. gruodžio 28 d. (el. b. t. 1, l. 13). Atsakovės močiutės V. S. gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 10 d. iki 2014 m. birželio 19 d. (t. y. iki mirties) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 14).

30.       L. R. T 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis seniai pažįsta atsakovę. Paaiškino, kad jis dirbo su atsakovės seneliu L. S., kad 2000 m. pradžioje kreipėsi į savivaldybę, siekdamas padėti atsakovei ir jos seneliui, po to atsakovės gyvenamoji vieta buvo registruota bute (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra neaiškaus statuso, tačiau siekiant sudaryti nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų ginčo name, visada buvo būtina kreiptis į savivaldybės darbuotojus, be jų leidimo ieškovė nepriimdavo jokių sprendimų.

31.       Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės teisės nutraukti Nuomos sutartį Nr. 1, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu (el. b. t. 7, l. 54-62) ieškinys buvo patenkintas, dalis priešieškinio atmesta, o dalis bylos pagal priešieškinio reikalavimus buvo nutraukta. Kauno apygardos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi (el. b. t. 7, l. 155-168) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad ieškinio reikalavimų išsprendimas galimas tik teismui išsprendus ginčo turto nuosavybės klausimą (nutarties 26 punktas). Apygardos teismas nurodė, kad pagal 1991 m. teisinį reglamentavimą valstybinis butų fondas buvo priskirtas neprivatizuojamiems pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą objektams. Valstybinio butų fondo privatizavimas buvo reglamentuojamas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu (nutarties 29 punktas).

33.       Teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo panaikinimo motyvus, sprendžia, kad siekiant išspręsti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, turi būti nustatyta, kieno nuosavybė yra gyvenamieji namai, kuriuose yra atsakovų nuomojamos patalpos.

34.       Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti VĮ Registrų centre kaip ieškovės UAB „Kauno vandenys“ nuosavybė nuo 1995 m. gegužės 19 d., nurodyti tokie nuosavybės įregistravimo pagrindai – 1952 m. balandžio 10 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 254, 1991 m. balandžio 16 d. savivaldybės mero potvarkis Nr. 573 ir 1995 m. liepos 27 d. Rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 623 (el. b. t. 1, l. 15-26; b. t. 4, l. 108-113).

35.       1952 m. balandžio 10 d. išrašo iš protokolo duomenimis (el. b. t. 2, l. 115) nustatyta, kad buvo patvirtinta Darbo Ž. D. V. K. Komisijos išvada apie teisių pripažinimą valdyti namų valdą Eigulių g., Kaune, Vandentiekio kanalizacijos įmonei pagal valstybinės nuosavybės teisę (el. b. t. 2, l. 115). Kauno miesto mero 1991 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 573 (el. b. t. 1, l. 98) nuspręsta įregistruoti specifinės paskirties Kauno valstybinę vandens tiekimo įmonę. Kauno miesto valdybos Rejestro tarnybos 1995 m. liepos 27 d. rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 623 nutarta (el. b. t. 2, l. 116) įregistruoti specialios paskirties UAB „Kauno vandenys“, kuri buvo reorganizuota iš Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 787, ir jos įstatus; išregistruota Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonė.

36.       1995 m. balandžio 1 d. ieškovės balanse (2020-09-14 priešieškinio priedas) nurodyta, kad UAB „Kauno vandenys“ ilgalaikis turtas yra 168 015 066 Lt vertės. Balanse neindividualizuotas ilgalaikis materialusis turtas už 80 116 979 Lt, nurodyta, kad nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų vertė – 87 898 087 Lt. 1995 m. balandžio 1 d. UAB „Kauno vandenys“ ilgalaikio turto registro duomenimis (el. b. t. 4, l. 84-107) į šį registrą buvo įtraukti gyvenamieji namai Jonavos g. 53A ir Jonavos g. 53, nurodyta bendra ilgalaikio turto likutinė vertė - 80 116 979 Lt.

37.       Kauno miesto tarybos 1995 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 29 „Dėl Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės reorganizavimo“ (2020-10-15 pareiškimo priedas) nuspręsta reorganizuoti Kauno valstybinę vandens tiekimo įmonę į SP UAB „Kauno vandenys“ bei akcionuoti šios įmonės valstybei priklausantį turtą pagal 1995 m. balandžio 1 d. buhalterinį balansą, nurodant, kad įstatinis kapitalas yra 169 145 000 Lt; visos akcijos priklauso savivaldybei.

38.       Kaip minėta pirmiau, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, kam priklauso nuosavybės teisė į ginčo gyvenamuosius namus.

Dėl gyvenamųjų namų  (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisės

39.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), iki jų faktinio perėjimo ieškovei UAB „Kauno vandenys“ buvo valstybiniame žinybiniame fonde, kad jie pagal galiojusius iki 1991 m. aktus buvo valstybės nuosavybė ir buvo valdomi Kauno vandentiekio ir kanalizacijos įmonės patikėjimo (operatyvine) teise. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės valdyti ginčo turtą nuosavybės teise, nes ji teigia, kad ginčo gyvenamieji namai perėjo jai reorganizavus SP UAB „Kauno vandenys“ į UAB „Kauno vandenys“, t. y. akcionavus reorganizuotos įmonės valstybinį turtą. Atsakovai teigia, kad minėti gyvenamieji namai buvo akcionuoti neteisėtai.

40.       Butų kodekso (toliau – BK) 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys gyvenamieji namai sudaro butų fondą. Į butų fondą įeina ir gyvenamieji namai bei gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiose valstybei (valstybinis butų fondas) bei profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas) (BK 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

41.       Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudės deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas) (BK 6 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais žinybinio butų fondo namai miestuose turi būti laipsniškai perduodami vietinėms Liaudės deputatų taryboms TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatoma tvarka ir terminais (BK 6 straipsnio 2 dalis).

42.       1964 CK 95 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybės nuosavybė. Valstybinių (savivaldybių) įmonių turtas buvo priskiriamas viešosios nuosavybės teisės objektams (1964 m. CK 98 straipsnio 4 punktas). Pagal CK 981 straipsnį, toks turtas nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei.

43.       1964 m. CK 99 straipsnio 1 dalyje buvo nurodytą, kad valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios bei valdymo institucijos ir vietinės valdžios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais. Pagal 1964 m. CK 99 straipsnio 2 dalį valstybinės ir savivaldybės įmonės atitinkamą valstybės ar savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi savo įstatais (nuostatais).

44.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 246 „Dėl valstybinių vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“ 1 punkte numatyta, kad Energetikos ministerija kartu su Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija ir miestų bei rajonų savivaldybėmis iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. turi perduoti vandens tiekimo ir kanalizacijos įmones miestų ir rajonų savivaldybėms.

45.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos“ 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinio turto pirminio privatizavimo programoje ir informaciniuose biuleteniuose į įmonių įstatinį kapitalą neįtraukiamas žinybinį butų fondą sudarantis valstybinis kapitalas. Jeigu žinybinis butų fondas neperduodamas į miesto (rajono) valdybos balansą, iki butų privatizavimo jį tvarko įmonė, kurios balanse yra šis fondas. Nutarimu įmonėms buvo rekomenduojama perduoti žinybinį butų fondą į miestų (rajonų) valdybų balansą, o šis privalėjo jį priimti kartu su jų eksploatavimo gamybine baze, įrengimais ir inventoriumi.

46.       1994 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“. Šis nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bet ne Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pagrindu. Šiame nutarime buvo nustatyta valstybinių ir specifinės paskirties valstybinių įmonių (toliau vadinama - valstybinės įmonės) reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau vadinama - bendrovės) tvarka. Pagal šią tvarką valstybinės įmonės reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (vietos savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą (Nutarimo 1.3 punktas). Bendrovės steigėjo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, vykdė reorganizuojamos valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės steigėjas (Nutarimo 1.4 punktas). P. N. 1.5 punktą, visas turimas reorganizuojamos valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės teises ir prievoles perima bendrovė. 

47.       1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 1 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pagal šį įstatymą dalis valstybės turto priskiriama savivaldybių nuosavybėn įstatymų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šis įstatymas taip pat nustato minimo turto perdavimo tvarką. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriama savivaldybių įsteigtų specialios paskirties bendrovių valstybei priklausančios akcijos.

48.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ 7 punkte buvo įtvirtinta, kad įmonės, kurių steigėjos yra savivaldybės ir ne pelno įmonės, kurių turtas nėra akcionuotas, priskirtos savivaldybių nuosavybėn pagal įstatymo 3 straipsnio pirmąją dalį, savivaldybėms perduodamos pagal perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sudaryto šių įmonių metinės apimties (turinio) balanso duomenys. Kitos įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įmonės perduodamos savivaldybių nuosavybėn perduodant atitinkamas akcijas savivaldybėms pagal perdavimo-priėmimo aktus. Konkrečiai savivaldybei perduodamos jos valdomos nurodytųjų įmonių valstybei priklausančios akcijos. 

49.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonė buvo perduota savivaldybei Vyriausybės 1991 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 246 „Dėl valstybinių vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“ pagrindu. Tai patvirtina 1991 m. balandžio 16 d. Kauno miesto mero potvarkis (žr. sprendimo 35 punktą), kuriuo įregistruota specifinės paskirties Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonė. Tuo metu ginčo gyvenamieji namai buvo valdomi šios įmonės patikėjimo teise kaip valstybės turtas, neperduotas savivaldybei (sprendimo 43, 45 punktai).

50.       Vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu 787, 1995 m. birželio 1 d. Kauno savivaldybės tarybos sprendimu specifinės paskirties Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonė buvo reorganizuota į specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę, padalijus valstybei priklausantį ir specifinės paskirties Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonės patikėjimo teise valdytą turtą (tarp jo – ginčo gyvenamuosius namus) į akcijas (sprendimo 46 punktas). Akcionavus valstybei priklausiusį ir įmonės patikėjimo teise valdytą turtą, savivaldybė kaip SP UAB „Kauno vandenys“ steigėja perėmė reorganizuotos Kauno valstybinė vandens tiekimo įmonės akcijas, o SP UAB „Kauno vandenys“ – ginčo gyvenamuosius namus, valdytus patikėjimo teise (sprendimo 47 punktas).

51.       Vyriausybei priėmus 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, kai valstybei priklausęs ginčo turtas jau buvo akcionuotas ir perduotas SP UAB „Kauno vandenys“, savivaldybei buvo perduota nuosavybės teisė į SP UAB „Kauno vandenys“ akcijas, o ginčo gyvenamieji namai tapo SP UAB „Kauno vandenys“ nuosavybe (sprendimo 46 punktas).

52.       Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybės nutarimo pagrindu įvyko SP UAB „Kauno vandenys“ reorganizavimas į privatų juridinį asmenį UAB „Kauno vandenys“. Valstybei priklausę ir SP UAB „Kauno vandenys“ patikėjimo teise valdyti ginčo gyvenamieji namai buvo akcionuoti, t. y. konvertuoti į Kauno miesto savivaldybės valdomas akcijas. Akcionavus minėtus valstybei priklausiusius ir SP UAB „Kauno vandenys“ patikėjimo teise valdytus gyvenamuosius namus, jie tapo privataus juridinio asmens, kurio steigėja ir vienintelė akcininkė yra Kauno miesto savivaldybė, nuosavybe. Būtent dėl to, teismo vertinimu, ginčo gyvenamųjų namų nėra Kauno miesto savivaldybės butų balanse (sprendimo 16 punktas).

53.       Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad po SP UAB „Kauno vandenys“ reorganizavimo ir patikėjimo teise valdyto valstybės turto perėjimo šio turto akcionavimo pagrindu SP UAB „Kauno vandenys“ ginčo gyvenamieji namai buvo ieškovės ar jos steigėjos perleisti valstybės nuosavybėn.

54.       Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad sudarant ginčo nuomos sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini) minėtas turtas priklausė ieškovei. Teismas, padaręs tokią išvadą, pažymi, kad ji neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-636/2008, 3K-3-342-686/2016 priimtose nutartyse buvo kalbama apie kitos rūšies (ne valstybinių vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių, specialiosios paskirties įmonių) valstybės įmonių, įstaigų reorganizavimą ir to reorganizavimo pagrindu perleisto turto pripažinimo valstybės nuosavybe. Įvertinus tai, kad valstybei priklausęs turtas buvo akcionuotas, vadovaujantis Vyriausybės priimtais teisės aktais, laikytina, kad toks valstybei priklausiusio turto perėjimas privačioms bendrovėms buvo galimas ir neprieštaravo tuo metu galiojantiems teisės aktams (sprendimo 42, 43 punktai).

55.       Byloje konstatavus šias aplinkybes, priešieškinio reikalavimai dėl ginčo gyvenamųjų namų pripažinimo valstybės nuosavybe, nuosavybės teisių panaikinimo ir ginčo nuomos sutarčių pripažinimo valstybės turto nuomos sutartimis negali būti tenkinami.

56.       Teismas, atmesdamas pirmiau nurodytus priešieškinio reikalavimus, siekdamas visapusiškai išnagrinėti šalių ginčą, pasisako ir dėl ieškovės prašymo taikyti minėtiems priešieškinio reikalavimams ieškinio senatį. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamieji namai VĮ Registrų centras visada buvo registruoti kaip UAB „Kauno vandenys“ nuosavybė, ginčo nuomos sutartyse kaip nuomotoja taip pat visada buvo nurodoma ieškovė. Atsakovai nurodo, kad apie tai, jog pastato nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 1991 m. balandžio 16 d. savivaldybės mero potvarkis Nr. 573, 1995 m. liepos 27 d. Rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 623, jie sužinojo tik ieškovei padavus ieškinį dėl iškeldinimo, o nuomos sutartyse klaidinančiai buvo nurodoma, kad ginčo buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė. 

57.       Teismas, įvertinęs šiuos atsakovų argumentus, mano, kad byloje galima išvada, jog atsakovai praleido ieškinio senaties terminą dėl ginčo gyvenamųjų namų pripažinimo valstybės nuosavybe. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai iškėlė klausimą dėl jų teisių pažeidimo tik po to, kai gavo ieškinį dėl iškeldinimo bei po to, kai susipažino su gyvenamųjų namų įregistravimo ieškovės vardu pagrindu (1952 m. balandžio 10 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 254, 1991 m. balandžio 16 d. savivaldybės mero potvarkiu Nr. 573 ir 1995 m. liepos 27 d. Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 623). Tačiau prieš išsinuomojant patalpas nuomininkas turi įsitikinti, jog jam nuomojamos patalpos priklauso būtent tam subjektui, su kuriuo yra sudaroma nuomos sutartis.

58.       VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė visada buvo nurodoma kaip ginčo patalpų savininkė, t. y. ir tuo metu kai buvo sudaryta 2001 m. Nuomos sutartis Nr. 1. Atsakovė pradėjo ginti savo teises priešieškinyje nurodytais argumentais tik gavusi 1952 m. balandžio 10 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 254, 1991 m. balandžio 16 d. savivaldybės mero potvarkį Nr. 573 ir 1995 m. liepos 27 d. Rejestro tvarkytojo įsakymą Nr. 623. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad visus reikalus, susijusius su ginčo buto nuoma tvarkė per trečiąjį asmenį R. B. (t. y. ieškovės darbuotoją). Todėl ji turėjo suprasti, kad visą šį laiką turtas valdomas ieškovės nuosavybės teise.

59.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovei kada nors buvo apribota teisė susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybė į ginčo patalpas. Todėl laikoma, kad atsakovai praleido bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų pripažinimo valstybės nuosavybe, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 2001 m. lapkričio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo su atsakove. Tačiau, teismo vertinimu, šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

60.       Susipažinus su ginčo nuomos sutarčių tekstais (sprendimo 22-25 punktai), darytina išvada, kad atsakovei, kaip asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo bei ypatingų žinių dėl valstybės turto privatizavimo, akcionavimo procesų, galėjo susidaryti įspūdis, jog ginčo gyvenamieji namai iš tiesų priklauso savivaldybei ar valstybei tik susipažinus su 1952 m. balandžio 10 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 254, 1991 m. balandžio 16 d. savivaldybės mero potvarkiu Nr. 573 ir 1995 m. liepos 27 d. Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 623. Šiuose dokumentuose nėra aiškių nuostatų dėl ginčo gyvenamųjų namų perleidimo ieškovės nuosavybėn. Todėl galima išvada, kad atsakovė galėjo suprasti apie savo teisių tariamą pažeidimą tik susipažinusi su pirmiau nurodytais dokumentais. Poreikis susipažinti su pirmiau nurodytais dokumentais iškilo tuomet, kai ieškovė, praėjus 15 metų po ginčo Nuomos sutarties Nr. 1 sudarymo, nusprendė nutraukti nuomos santykius su atsakovais komercinės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu. Dėl to, teismas mano, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog ginčo gyvenamieji namai iš tikrųjų yra valstybės nuosavybė, atsakovų praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, kadangi jis buvo praleistas ir dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) nenutraukiant nuomos santykių apie 15 metų (CK 1.131 straipsnis).

61.       Teismas, nusprendęs atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimus dėl ginčo gyvenamųjų namų pripažinimo valstybės nuosavybe, ginčo nuomos sutarčių pripažinimo valstybės turto nuomos sutartimis, toliau pasisako dėl ieškovės reikalavimo nutraukti Nuomos sutartį Nr. 1 CK 6.614 straipsnio, 6.610 straipsnio pagrindu.     

Dėl ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ir atsakovės L. S. 2001 m. lapkričio 15 d. nuomos sutarties nutraukimo

62.       CK 6.614 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis).

63.       Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindus šios sutartys gali būti nekomercinės, t. y. kai įgyvendinant valstybės socialinę politiką pagal valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimą sudaromos atitinkamos nuomos sutartys, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms priklausančios patalpos išnuomojamos savo darbuotojams kolektyvinėje sutartyje ar darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka, ir komercinės, kai įmonių, įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalių susitarimu. Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles.

64.       Konkrečios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties identifikavimas ir nustatymas, ar sutartis sudaryta komercinėmis ar nekomercinėmis sąlygomis, yra reikšmingas dėl to, kad skiriasi šių sutarčių nutraukimo tvarka. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar vienos iš sutarties šalių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamąją patalpą ir ją naudoti gyvenimui. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018, 29 punktas).

65.       Vertinant, ar gyvenamosios patalpos yra nuomojamos komercinėmis sąlygomis, turi būti nustatoma pagal nuomos sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio, kuris, esant nuomai komercinėmis sąlygomis, nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2008). Kai nuomininkas įsipareigoja Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, negalima vertinti, kad tokiu nuomos mokesčio dydžiu yra siekiama gauti pelno, priešingai, darytina išvada, kad patalpos nuomotos lengvatinėmis sąlygomis. Tokiais atvejais šalių sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip komercinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018, 35 punktas).

66.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad sudaryta nekomercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis per se (savaime), be sutarties pakeitimo nepasikeičia į nuomos komercinėmis sąlygomis sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-313/2019, 38 punktas).

67.       Panašiais atvejais, kai tarp šalių susiklostę patalpų nuomos santykiai yra tęstinio pobūdžio, kai nuomininkai naudojosi jiems išnuomota patalpa dar iki nuomos sutarties sudarymo, kai nuomojamos būsto savininkai neginčija tų asmenų teisės naudotis patalpomis kaip būstu, o vėliau, siekdamos įteisinti faktinį naudojimąsi ginčo patalpomis, sudaro nuomos sutartį, patalpų nuomos sutarties nutraukimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, nustatantis fizinių asmenų iškeldinimą iš valstybės, savivaldybių savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018, 38 punktas).

68.       Byloje nustatyta, kad ginčo Nuomos sutartyse įtvirtintos sąlygos, jog nuomos mokestis skaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius. Atsakovė pateikė į bylą ieškovės išrašytą sąskaitą, kurioje nurodyta, kad nuomos mokestis už 56,78 kv. m. buto nuomą 2016 m. balandžio mėn. yra 77,79 Eur (el. b. t. 1, l. 83). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovams Butas buvo išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis, todėl Nuomos sutartis Nr. 1 negali būti pripažįstama komercine sutartimi (žr. sprendimo 65 punktą).

69.       Byloje įrodyta, kad ginčo šalis sieja tęstinio pobūdžio nuomos santykiai (apie 20 metų). Tarp šalių nebuvo darbo santykių, dėl kurių ieškovė turėjo išnuomoti atsakovams būstą. Ieškovė, nesant ją ir atsakovus siejantiems darbo santykiams, sudarė su atsakove šioje byloje prašomą nutraukti Nuomos sutartį Nr. 1 lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė, žinodama, kad tarp jos ir atsakovų nėra darbo santykių, ilgą laiką leido atsakovei nuomotis ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis. Todėl, teismo vertinimu, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl Nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimo, negalima vadovautis CK 6.614 straipsniu, reguliuojančiu gyvenamųjų patalpų komercinės nuomos sutarties nutraukimą. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sutinka su atsakovų motyvais, kad Nuomos sutartis gali būti nutraukta tik pagal CK 6.616 straipsnį (sprendimo 67 punktas).

70.       Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, įvertinus kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose buvo nustatytos panašios faktinės aplinkybės, darytina išvada, kad Nuomos sutartis Nr. 1 ieškovės nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu negali būti nutraukta kaip gyvenamųjų patalpų komercinės nuomos sutartis. Todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

71.       Teismas, atmesdamas ieškinį, pasisako dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Atsakovai, reikšdami šį prašymą, iš esmės nemotyvavo jo savo procesiniuose dokumentuose. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atsakovų atstovė taip pat aiškiai nenurodė jos prašymo taikyti ieškinio reikalavimams senatį motyvų. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė reiškė ieškinį, siekdama įgyvendinti savo teisę nevaržomai disponuoti turtu, priklausančiu jai nuosavybės teise, bei atsakovams iš esmės neatlikus jokių pažeidimų, laiko, kad atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nemotyvuotas, dėl to atmestinas.

Dėl ieškovės UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 134 dėl nuomos mokesčio dalies panaikinimo

72.       Pagal CK 6.583 straipsnio 3 dalį įmonių, įstaigų ir organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir darbuotojų susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. 

73.       Nagrinėjamu atveju atsakovai grindžia priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės gen. direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. priimto įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia tuo, kad ieškovė vienašališkai pakeitė Nuomos sutarties Nr. 1 sąlygas, ženkliai padidindama Buto nuomos mokestį. Ieškovė prašo atmesti šį reikalavimą tuo pagrindu, kad atsakovė, mokėdama padidėjusį nuomos mokestį 3 metus, sutiko su šia sąlyga, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl to.

74.       Byloje nustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrą naudingą plotą 2013-2015 m. buvo 0,68 Eur už 1 kv. m. (el. b. t. 2, l. 40, 41). Ieškovė ginčijamu įsakymu nustatė 4 Lt (t. y. 1,16 Eur) 1 kv. m. nuomos kainą, t. y. padidino nuomos kainą beveik dvigubai. Nors atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl tokio nuomos mokesčio perskaičiavimo, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės įsakymas buvo teisėtas. Įvertinus CPK 6.583 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį, darytina išvadą, kad ginčijamo įsakymo dalis prieštaravo imperatyviai įstatymo nuostatai. Todėl teismas tenkina priešieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti negaliojančia ir panaikinti ieškovės direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 134 dėl nuomos mokesčio dalį dėl Eigulių vandenvietės butų 1 Aukšto name, esančiame Jonavos g. 53, 1 kv. m. nuomos mokesčio kalkuliacijos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75.       Teismas, atmetęs ieškinį bei patenkinęs dalį priešieškinio, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirsto šalių ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas paskirsto šalių ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas visiškai, o iš trijų priešieškinio savarankiškų reikalavimų vienas (dėl ieškovės įsakymo dalies panaikinimo) yra patenkintas. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atmestas 100 proc., priešieškinis patenkintas 33 proc., atmestas 67 proc.

76.       Atmetus ieškovės ieškinį jos prašymas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų atmetamas. Patenkinus dalį priešieškinio, iš ieškovės atsakovės L. S. naudai priteisiamas 41 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.

77.       Ieškovė turėjo 5054,17 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba šioje byloje. Įvertinęs tai, kad ieškovė į šios bylos bylinėjimosi išlaidas įtraukė ir atsakymo prokuratūrai parengimo išlaidas (217,80 Eur), teismas mažina ieškovės naudai paskirstomas išlaidas iki 4836,37 Eur. Ieškovės atsakymai į prokuratūros raštus nelaikytini šios bylos bylinėjimosi išlaidomis.

78.       Atsakovė L. S. turėjo 1100 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokatės pagalba šioje byloje, 76 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskiruosius skundus, iš viso 1176 (el. b. t. 2, l. 165, 166; b. t. 7, 1, 2; b. t. 10, l. 68, 69). Trečiasis asmuo A. A. turėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jo atstovavimu teismo posėdžiuose bei atsiliepimo į priešieškinį parengimu (el. b. t. 8, l. 91, 92).

79.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys visiškai atmestas, o atsakovų priešieškinis patenkintas 1/3 dalimi, nustato, kad ieškovės reikalavimai (dėl ieškinio tenkinimo ir priešieškinio atmetimo) patenkinti 25 proc., atsakovų (dėl priešieškinio tenkinimo ir ieškinio atmetimo) – 75 proc.

80.       Iš atsakovų ieškovės naudai turi būti priteista 1209,09 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (4836,38 Eur×0,25), iš ieškovės atsakovės L. S. naudai – 923 Eur (1176 Eur×0,75+41 Eur). Atlikus ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nustatoma, kad atsakovai turi sumokėti ieškovei 286,09 Eur, t. y. po 143,04 Eur kiekvienas. Iš ieškovės trečiojo asmens A. A. naudai priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (968 Eur×0,75), iš atsakovų – 242 Eur, t. y. po 121 Eur iš kiekvieno (968 Eur×0,25/2) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

81.       Valstybė šioje byloje turėjo 167,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 2 dalimis, 92 straipsniu, iš ieškovės valstybei priteisiama 125,42 Eur šių išlaidų atlyginimo, iš atsakovų turi būti priteista – 41,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 20,90 Eur iš kiekvieno.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 274 straipsniu, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams L. S. ir B. V..

Patenkinti iš dalies atsakovų L. S. ir B. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 134 dėl nuomos mokesčio dalį dėl Eigulių vandenvietės butų 1 Aukšto name, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. nuomos mokesčio kalkuliacijos.

Atmesti kitą priešieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 143,04 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur 04 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 143,04 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur 04 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, trečiajam asmeniui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 (vieną šimtą dvidešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 (vieną šimtą dvidešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, valstybei 125,42 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 42 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,90 Eur (dvidešimt Eur 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,90 Eur (dvidešimt Eur 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina