Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-99-360-2012].doc
Bylos nr.: ATP-99-360/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-99-360/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03554-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 47.8.

(S)

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. vasario 9 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo I. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 17313 straipsnio 1 dalį 2000 litų bauda,

n u s t a t ė:

            

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjas 2011 m. rugpjūčio 5 d. I. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad ji, būdama IĮ “duomenys neskelbtini” savininke organizavo įmonės veiklą, kurios metu iš asmenų už įdarbinimo paslaugą užsienyje rinko pinigus. Tokiais veiksmais pažeidė tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją dėl privačių įdarbinimo agentūrų (Nr. 181) 7 str. įtvirtintą Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo”, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str., ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 17313 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimu I. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 17313 str. 1 d. ir paskyrė jai 2000 Lt baudą.

I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikinta. Apeliantės teigimu, ji jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Paslaugų sutartyje nurodytos visos paslaugos, kurias įmonė suteikia klientui. Tai ne tik tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, o taip pat tarpininkavimo kelionių agentūros paslaugos, tarpininkavimo draudimo paslaugos, tarpininkavimo mokesčių klausimais, vertinimo paslaugos, užsienio kalbos testavimas ir t. t. Pažymi, jog tarpininkavimo įdarbinant paslaugas įmonė teikia nemokamai, apie tai nurodyta paslaugų sutartyje 3 p. Anot apeliantės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje – tarpininkavimo įdarbinant paslaugas – išaiškina agentūros ir žmogaus teisės ir pareigos. Nurodyta, kad agentūra privalo ieškoti darbo vietas pagal ieškančio darbo asmens pageidavimus ir profesinį pasirengimą. Suradus darbo vietą – užtikrinti visų būtinų dokumentų, reikalingų asmens įsidarbinimui sutvarkymą ir pateikimą asmeniui. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, taip pat jis turi būti išsamiai informuotas apie darbo pobūdį, įdarbinimo ir apmokėjimo sąlygas ir terminus, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Būtent šios paslaugos ir suteikiamos įmonėje nemokamai. Už papildomas paslaugas (pvz., dokumentų vertimą), kurios gali būti suteiktos bet kurioje kitoje įmonėje, agentūra ir ima mokesčius. Klientas turi pasirinkimą ir gali kreiptis į kitas įmones, jeigu jo netenkina sąlygos. Pasak apeliantės, 200 litų įmonė ima už vertimo paslaugas, užsienio kalbos testavimą, konsultavimą su įdarbinimu nesusijusiais klausimais, o kitos paslaugos suteikiamos nemokamai. 1700 litų klientas sumoka išvykstant į užsienį už suteiktas jam paslaugas: išvykimo organizavimą Lietuvoje ir užsienyje, konsultavimą su šalies į kurią vyksta teisiniais klausimais žodžių vertimo bei kt paslaugas. Įmokos gali keistis, priklausomai nuo suteiktų paslaugų. Pažymi, jog už tarpininkavimo įdarbinat paslaugas iš užsienio partnerių įmonė negauna pinigų. Agentūra užsiima tarpininkavimų įdarbinant užsienyje, kuris yra nemokamas, nes klientas pasirašant sutartį, kaip taisyklę pasinaudoja ir kitomis jų agentūros paslaugomis, kurios yra mokamos. Skunde nurodoma, jog patikrinimo akte specialiai nurodyta klaidinga informacija. Pinigai paimti už administravimo paslaugas, o ne už įdarbinimo paslaugas. Patikrinime dalyvavo tik vienas pareigūnas, kitas buvo pakviestas pasirašyti aktą ir negali duoti parodymų, nes nieko negirdėjo. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi nekompetetingais bei klaidingais darbuotojos duotais parodymais, nes darbuotoja buvo dirbusi tik porą dienų. Nors darbuotoja vėliau atsisakė nuo savo anksčiau duotų parodymų, tačiau papildomai apklausta ji daugiau nebuvo. Teismas nutarime nurodo, jog darbuotoja buvo apmokyta įmonės savininkės, tačiau pasak apeliantės tai klaidingas nurodymas, nes ji neapmokė darbuotojos. Jai tik trumpai buvo paaiškintos įdarbinimo procedūros. Taigi, darbuotojos klaidingą suvokimą, teismas nepagrįstai vertino kaip įrodymą. Teismas taip pat nutarime panaudojo Lietuvos Darbo biržos internetiniame puslapyje pateiktą informaciją, kad iš ieškančio darbo asmens negalima imti nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių. Tačiau apeliantė teigia, jog nėra išaiškinta kas yra tiesioginiai, o kas netiesioginiai mokesčiai. Pasak apeliantės, galima daryti išvadą, jog visas paslaugas įmonė turi teikti klientams nemokamai, nes ji teikia tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas.              

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta I. S., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino I. S. kaltę padarius ATPK 17313 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Nors apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip bandydama pagrįsti savo versiją, kad jokio pažeidimo nepadarė, kad įmonėje tarpininkavimo įdarbinant paslaugos yra suteikiamos nemokamai, o mokestis tik mokamas už administravimo paslaugas, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad IĮ „duomenys neskelbtini“ savininkė I. S. tarpininkauja asmenims, norintiems įsidarbinti užsienyje ir už tai ima mokestį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė išsamia byloje surinktų įrodymų analize, jų visumos įvertinimu.

Nors apeliantė nesutinka, tačiau pažeidėjos I. S. kaltė dėl ATPK 17313 str. 1 d. pažeidimo padarymo įrodyta byloje surinkta medžiaga – liudytojų A. K., T. L. parodymais, darbuotojos K. Z. paaiškinimais, patikrinimo aktu, kita rašytine bylos medžiaga.

Įmonės darbuotoja K. Z. nuo pat pradžių paaiškino, jog ji dirba administratorė – vertėja IĮ „duomenys neskelbtini“, kuri užsiima darbuotojų įdarbinimu užsienyje. Iš asmenų 200 Lt imama už įmonės paslaugas, gyvenimo aprašymo vertimą į anglų kalbą, jo įvedimą į kompiuterį, gyvenimo aprašymo siuntimą elektroniniu paštu ir t. t., pateikus darbo sutartį užsienio kalba, padaromas vertimas į lietuvių kalbą ir pateikiama klientui. Jeigu pasiūlymas tinka, yra pasirašoma sutartis. Išvykstant sumokama 1700 Lt už darbo suradimo paslaugą, kliento pageidavimu, suorganizuojamas išvykimas į užsienį.

Nors apeliantės teigimu, šios darbuotojos parodymais teismas negalėjo remtis, nes ji dirbo tik porą dienų buvo nekompetentinga bei turėjo klaidingą suvokimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas netikėti pastarosios parodymais neturi pagrindo, juolab, kad juos patvirtina ir kiti bylos duomenys t. y. liudytojų A. K., T. L. parodymai bei kita rašytine bylos medžiaga. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs bei taip pat patvirtina rašytinę bylos medžiagą. Nors apeliantė skunde nurodo, jog 200 Lt įmonė ima už vertimo paslaugas, užsienio kalbos testavimą, konsultavimą su įdarbinimu nesusijusiais klausimais, o 1700 Lt klientas sumoka išvykstant į užsienį už suteiktas jam paslaugas: išvykimo organizavimą, gyvenamojo ploto suradimą, pasitikimo organizavimą, bilietų užsakymą, konsultavimą su šalies į kurią vyksta teisiniais klausimais, tačiau tokia pažeidėjos versija akivaizdžiai paneigta bylos medžiaga. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog už ką reikėjo mokėti 200 Lt taip jam ir nebuvo paaiškinta, o 1700 Lt būtų reikėję mokėti kai bus pateiktas konkretus pasiūlymas. Įmonės darbuotoja K. Z. liudytojui A. K. paaiškino, kad nuvykus į valstybę, kur bus surastas darbas, ten jį pasitiks, o visą kitą reikės mokėti iš savo lėšų, tai yra susimokėti už kelionę, pragyvenimą. Liudytojas patvirtino, jog jokio konsultavimo nebuvo. Sutartyje taip pat parašyta, jog pinigai mokami už įdarbinimą. Taigi apeliantės teiginiai, jog paslaugos už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje teikiamos nemokamai yra visiškai paneigti. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai ar įmonės darbuotoja K. Z. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti I. S. Visi šie asmenys nurodė analogiškas aplinkybes, jie patvirtino, papildė vieni kitų parodymus, jų parodymai kartu su kitais byloje surinktais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Minėtų asmenų parodymai, įvertinus juos kitos įrodomosios medžiagos kontekste, nesudaro jokio pagrindo abejoti jų patikimumu.

Apeliantė taip pat skunde teigia, jog nėra išaiškinta kas yra tiesioginiai, o kas netiesioginiai mokesčiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas aiškiai skundžiamame nutarime nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. nurodyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas yra nemokamas. Be to, paaiškino, jog už tarpininkavimą įdarbinant iš darbo ieškančio asmens negalima rinkti nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, jog I. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra susipažinusi su Konvencija. Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog IĮ “duomenys neskelbtini” savininkės renkami mokesčiai iš asmenų, norinčių įsidarbinti užsienyje, vertintini kaip netiesioginiai mokesčiai betarpiškai susiję su tarpininkavimu įdarbinant ir tokių mokesčių ėmimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos nuostatoms.

Tokiu būdu, išanalizuotais dokumentais, tiek ir byloje esančiais paaiškinimais nustatyta, kad I. S., būdama IĮ „duomenys neskelbtini“ savininke organizavo įmonės veiklą, kurios metu iš asmenų už įdarbinimo paslaugas užsienyje rinko pinigus. I. S. aiškinimas, jog mokestis negali būti siejamas su pačiu tarpininkavimu įdarbinant, o šie mokesčiai esą už suteiktas kitas paslaugas, teismo vertinamas kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

               I. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

                    

              

              Teisėjas                                                                        Savinijus Katauskas