Civilinė byla Nr. 2S-576-614/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15939-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2;  3.3.2.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ kreipėsi į antstolę D. M., prašydami patvirtinti jų 2015 m. kovo 6 d. sudarytą taikos sutartį vykdymo procese. Antstolė 2015 m. gegužės 4 d. patvarkymu nurodytą taikos sutartį persiuntė tvirtinti teismui.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtino išieškotojo A. B. ir skolininkės UAB „Group Europa Investment“ vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00189 sudarytą taikos sutartį.

3.       Suinteresuotas asmuo R. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 ir antstolės D. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese atmesti.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino pareiškėjo R. B. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 pagal antstolės D. M. pateiktą A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.

6.       Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti prašymą dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad taikos sutartis pasirašyta UAB „Group Europa Investment“ neįgalioto asmens ir yra niekinė. Suinteresuoto asmens teigimu, minėta taikos sutartis pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus, nes sudaro galimybę tik vienam kreditoriui realią galimybę atgauti skolą.

7.       Pareiškėjas A. B. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog UAB „Ekvalda“ turėjo įgaliojimus sudaryti bet kokius sandorius skolininko vardu, įskaitant ir taikos sutartį su išieškotoju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjų A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese netenkino.

9.       Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo nurodyta, jog paskirtam administratoriui suteikta teisė su bendrovės kreditoriais sudarinėti taikos sutartis, kurių pagrindu būtų perleidžiamas bendrovei priklausantis turtas, todėl veikdamas kaip turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J. neturėjo teisės pasirašyti 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties vykdymo procese.

10.       Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, yra privalomi aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismui konstatavus, jog N. J., veikdamas kaip turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo, neturėjo teisės pasirašyti 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties vykdymo procese, šią bylą nagrinėjantis teismas nebegali padaryti priešingos išvados.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Išieškotojas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Group Europa Investment“ ir A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00189 sudarytą taikos sutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Tiek Vilniaus apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad UAB „Ekvalda“ buvo suteiktas skolininko vadovo statusas, visiškas turto administravimas, tiek teismas vėliau rėmėsi tokiomis nepagrįstomis Vilniaus apygardos teismo išvadomis. Nei Vilniaus apygardos teismas, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo plečiamai aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytų išvadų.

11.2.                      Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama byla buvo išimtinai susijusi su UAB „Ekvalda“ išduotomis prokūromis. Būtent prokūrų ne(galiojimo) klausimas buvo bylų nagrinėjimo ribos. Todėl teismai negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų suformuotomis išvadomis bylose dėl prokūrų.

11.3.                      Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „Ekvalda“ buvo suteiktos skolininko vadovo teisės, eksplicitiškai nurodant leisti sudarinėti sandorius skolininko vardu. Taigi, viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo išskirti taikos sutarčių sudarymo teisės UAB „Ekvalda“, kadangi UAB „Ekvalda“ buvo paskirta skolininko vadovo pareigoms, tačiau antra vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas būtent tai ir nurodė - UAB „Ekvalda“ suteikta teisė skolininko vardu sudaryti sandorius.

11.4.                      Teismui sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties tarp skolininko ir ieškovo patvirtinimo, ir iškilus abejonių dėl UAB „Ekvalda“ įgaliojimų pasirašyti taikos sutartį, teismas privalėjo analizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties turinį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

11.5.                      Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyse yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria buvo pripažinta, kad UAB „Ekvalda“ išduota prokūra yra negaliojanti. Tačiau teismai neatsižvelgė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino prokūras negaliojančiomis tik nuo 2018 m. birželio 29 d. Vadovaujantis net ir tokia logika, taikos sutartis negalėjo būti nepatvirtinta, kadangi pasirašyta ir pateikta buvo dar 2015 m.

11.6.                      Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo ir turėjo nagrinėti ir pasisakyti, ar yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. nurodytais pagrindais, o materialinės teisės klausimus perduoti išimtinai nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kadangi Vilniaus apygardos teismas nesprendė materialinės teisės klausimų, susijusių su taikos sutarties tvirtinimu, nebuvo sukurta jokių prejudicinių faktų.

11.7.                      Byloje R. B. prašymu skolininkui buvo paskirtas kuratorius - advokatas A. Š.. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui yra iškelta bankroto byla ir yra paskirtas bankroto administratorius M. Š., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. priėmė nutartį, kuria atšaukė skolininkui paskirtą kuratorių - advokatą A. Š.. Nepaisant to, kad teismui buvo žinoma, kad skolininkas turi atstovą pagal įstatymą – 2018 m. spalio 24 d. išieškotojas teismui byloje pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skolininkui iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas bankroto administratorius M. Š.. Tačiau teismas neinformavęs skolininko ir jo atstovo išnagrinėjo bylą, kas sudaro savarankišką absoliutų CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytą nutarties negaliojimo pagrindą.

12.       Skolininkas BUAB „Group Europa Investment“ prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą išspręsti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis visiško turto administravimo institutą, laikytina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 paskirtas laikinasis skolininko turto administratorius turėjo CK 4.241 str. įtvirtintas teises, teisę sudaryti sandorius skolininko vardu dėl skolininko turto perleidimo tretiesiems asmenims, įskaitant turto perleidimą taikos sutarties pagrindu.

12.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad visiško turto administravimo atveju turto administratorius negali būti laikomas bendrovės vadovu pagal įstatymą bei neįgyja atstovo pagal įstatymą statuso, tačiau tai nepaneigia CK 4.241 str. nuostatų bei to, kad visiško turto administravimo atveju administratorius turi teisę disponuoti turtu bei gali turėti kitas bendrovės vadovo kompetencijai priskirtinas teises ir pareigas.

12.3.                      Nei skolininko įstatai, nei įstatymai nenumato specialios taikos sutarties vykdymo procese sudarymo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad vertinant taikos sutarties vykdymo procese sudarymo (skolininką atstovaujant laikinajam turto administratoriui) teisėtumą negali būti taikoma analogija su prokūrų išdavimo teisėtumo aiškinimu ir vertinimu, įtvirtintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

12.4.                      Priimant sprendimą dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo ir vertinant skolininko atstovo teisę sudaryti taikos sutartį pirmosios instancijos, teismas privalėjo vadovautis bei nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1976-160/2013, kurios yra itin reikšmingos šiai bylai.

12.5.                      Išieškotojas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį net nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kurių pagrindu teismas atnaujino procesą - nesiaiškino, kaip taikos sutarties tvirtinimas tarp išieškotojo ir skolininko paveikė skolininko kreditoriaus R. B. bei kitų kreditorių teises ir/ar pareigas, nors būtent šiuo pagrindu buvo prašoma atnaujinti procesą.

13.       Suinteresuotas asmuo R. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių proceso dalyvių - A. B., UAB „Group Europa Investment“, R. B. ir antstolės D. M. bei į tai, kad byloje nagrinėjamas ginčas buvo susijęs su 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo klausimu, pripažintina, jog Vilniaus apygardos teismo nustatyti faktai yra prejudiciniai ir todėl nekvestionuotini bei pakartotinai nevertintini.

13.2.                      Deklaratyviai teigdamas apie plečiamąjį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties aiškinimą, nepateikdamas konkrečių nuorodų į skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas pateikia selektyvias nutarties citatas, kurių pagrindu daro nepagrįstas išvadas apie UAB „Ekvalda“ ir N. J. suteiktas UAB „Group Europa Investment“ vadovo teises.

13.3.                      Atskirajame skunde išsakyti teiginiai, jog UAB „Ekvalda“ buvo suteiktas UAB „Group Europa Investment“ vadovo statusas, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadoms ir todėl atmestini. Kasacinės instancijos teismas padarė nekvestionuotiną išvadą, jog UAB „Ekvalda“ (atitinkamai ir jos įgaliotas asmuo N. J.), nebuvo paskirta UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu.

13.4.                      Bendrovės vienašmeniu valdymo organu - vadovu - gali būti tik fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato juridinio asmens galimybės eiti bendrovės vienasmenio valdymo organo - vadovo - pareigas, pripažintina, jog UAB „Ekvalda“ negalėjo ir todėl nebuvo paskirta UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu.

13.5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Group Europa Investment“ turto administravimas, nenurodyta perįgaliojimo galimybė, ir todėl pripažintina, jog visus su turto administravimu susijusius veiksmus privalėjo asmeniškai atlikti UAB „Ekvalda“ ir neturėjo teisės įgaliojimų perleisti N. J..

13.6.                      Nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir todėl klausimas dėl momento, nuo kada sandoris pripažintinas negaliojančiu (ab initio ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) - teisiškai nereikšmingas ir CK 1.95 str. netaikytinas. Dėl nurodytos priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis dalyje dėl prokūrų pripažinimo negaliojančiomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra neaktuali ir todėl ja nesivadovautina sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

13.7.                      Prielaidą apie tariamai netinkamą informavimą apie procesą ir tariamai pažeistas teises kelia ne BUAB „Europa Group Investment“, o A. B., kuris siekia apginti išimtinai savo, o ne kitų asmenų teises. BUAB „Europa Group Investment“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties neskundė ir todėl darytina išvada, jog bendrovės teisės nebuvo pažeistos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtino išieškotojo A. B. ir skolininkės UAB „Group Europa Investment“ vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00189 sudarytą taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi patenkino pareiškėjo R. B. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 pagal antstolės D. M. pateiktą A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad veikdamas kaip turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J. neturėjo teisės pasirašyti 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties vykdymo procese, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, yra privalomi aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai, sprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismui konstatavus, jog N. J., veikdamas kaip turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo, neturėjo teisės pasirašyti 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties vykdymo procese, šią bylą nagrinėjantis teismas nebegali padaryti priešingos išvados. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui turi prejudicinę galią, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

18.       Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nes tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

19.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis, kurioje nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nors ir nebuvo apskųsta kasacine tvarka ir yra įsiteisėjusi, buvo priimta ne kitoje byloje, o nagrinėjamoje byloje, todėl, remiantis minėta teismų praktika, tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, minėta nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjo R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas ir atnaujintas bylos procesas. Taigi, šia nutartimi byla buvo perduota toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo aplinkybes dėl pagrindo proceso atnaujinimui buvimo, tačiau bylos iš naujo nenagrinėjo ir nesprendė nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo klausimo. Sutiktina su apelianto argumentais, jog Vilniaus apygardos teismas nesprendė materialinės teisės klausimų, susijusių su taikos sutarties tvirtinimu, ir minėta nutartis prejudicinio fakto nesukūrė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje konstatuota aplinkybė buvo prielaida proceso atnaujinimui civilinėje byloje.

20.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti skyrė administratorių - UAB „Ekvalda“, paskiriant administruoti bendrovę UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“, suteikiant jam bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovių antspaudais, susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovių veiklą, bendrovių vardu sudaryti sandorius bendrovės vadovo kompetencijos ribose, už šios bendrovės turto administravimą mokant administratoriaus atlyginimą tokį, koks buvo mokamas bendrovės vadovui iki šiol. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ administratoriui UAB „Ekvalda“ suteiktų teisių ir pareigų apimties, neanalizavo kokios yra bendrovės administracijos vadovo teisės ir pareigos, kurios suteiktos UAB „Ekvalda“ minėta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, neanalizavo bendrovės įstatų ir nesiaiškino, ar bendrovės įstatai suteikia bendrovės administracijos vadovui sudaryti 2015 m. kovo 6 d. taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nenagrinėjo ir nesiaiškino ar minėta taikos sutartimi buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišnagrinėjus minėtų aplinkybių, nėra galimybės tinkamai išspręsti 2015 m. kovo 6 d. išieškotojo A. B. ir skolininkės UAB „Group Europa Investment“ vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/00189 sudarytos taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo klausimo.

21.       Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino, kokios teisės ir pareigos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 buvo suteiktos UAB „Ekvalda“, t. y. nenagrinėjo UAB „Ekvalda“ suteiktų teisių ir pareigų administruojant UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ apimties, nenagrinėjo kitų kreditorių teisių pažeidimo, sudarant taikos sutartį, klausimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad taikos sutarties tvirtinimo teisėtumo klausimas galėjo būti išspręstas netinkamai, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                              Eglė Surgailienė