Civilinė byla Nr. e2YT-32462-996/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26669-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
3.4.5.1; 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos (duomenys neskelbtini) L. K. priėmė savo (duomenys neskelbtini) J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) J. K. – jos (duomenys neskelbtini) L. K. (duomenys neskelbtini) – mirė (duomenys neskelbtini), po J. K. mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai – jo (duomenys neskelbtini) L. K. ir (duomenys neskelbtini) N. K., paveldėjimo byla po jo mirties nėra pradėta, nėra duomenų apie jo sudarytus testamentus, paskutinioji jo gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini), nors Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad šis butas priklauso L. K., tačiau jis buvo įsigytas jau po santuokos sudarymo, todėl pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir abiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis (po ½). Nurodė, kad L. K. po savo (duomenys neskelbtini) mirties palikėjui priklausantį turtą valdė ir tvarkė, mokėjo mokesčius, ten iki mirties buvo ir pačios L. K. deklaruota gyvenamoji vieta, taigi, L. K. po savo (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą; L. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jos mirties ji (pareiškėja) priėmė jos palikimą. Teigė, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tikslu jai kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjmo bylą po J. K. mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo paliktą turtą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) L. K., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką – N. K. Testamentų registro duomenimis, mirusio J. K. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jo sudarytų testamentų.
Pareiškėjos teigimu, jos (duomenys neskelbtini) L. K. po savo (duomenys neskelbtini) J. K. mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. pareiškėjos (duomenys neskelbtini) L. K. prieš palikėjo mirtį ir po palikėjo mirties gyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), turtą prižiūrėjo, ką patvirtina pareiškėjos su pareiškimu pateikti įrodymai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) L. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo (duomenys neskelbtini) J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. L. K. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) L. K. po savo (duomenys neskelbtini) J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos V. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė