Administracinė byla Nr. P-57-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00365-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. A. ir S. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 21RE-124(AG-132/04-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2024 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KT8-A-S8/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-81/2023“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo sprendimas), ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai.
2. Pareiškėjai taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
3. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Komisija privalo priimti ir išnagrinėti jų skundą, o atsisakydama priimti pareiškėjų skundą Komisija nepagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo įstatymo 59 straipsniu, pagal kurį Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, kadangi pareiškėjai skundė ne Konstitucinio Teismo nutarimą, o sprendimą.
II.
4. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. KT8-A-S8/2024 ir įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą iš esmės.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjai kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą iš esmės; Komisija 2024 m. vasario 22 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisijos kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčą dėl Konstitucinio Teismo procesinių sprendimų, todėl Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, jį panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
7. Vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos, todėl bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus nutraukė kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 p.).
III.
8. Pareiškėjai R. A. ir S. A. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Komisijos sprendimą bei perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.
9. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindė argumentais:
9.1. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. ne tas teismas į kurį kreipėsi pareiškėjai. Pareiškėjai pagal savo gyvenamąją vietą kreipėsi su skundu į Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus, tačiau bylą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nors nė vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta nėra Klaipėdoje.
9.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skundo dalyką, t. y. nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai skundžia Konstitucinio Teismo sprendimą, kadangi pareiškėjai teismui skundė Komisijos sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė skundo priskirtinumo klausimą, prieš tai neišsprendęs prašymo dėl bylos sustabdymo. Spręsdamas skundo priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, kuris yra specialus įstatymas dėl Konstitucinio Teismo, o ABTĮ normas taikyti tik prieš tai patikrinus jų atitiktį Konstitucijai. Todėl pareiškėjai apeliacinės instancijos teismo prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.
9.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik pakartojo Komisijos sprendimo argumentus, kritiškai jų neįvertino. Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendime Nr. KT8-A-S8/2024 įtvirtinta nuostata, kad sprendimas yra neskundžiamas, nepagrįsta jokia teisės norma.
IV.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pareiškėjų R. A. ir S. A. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Bylą pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą nutraukti“.
11. LVAT pažymėjo, kad pareiškėjai bylos duomenimis ir teisės aktų normomis nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ABTĮ nuostatos dėl bylą nagrinėjusio teismo sudėties (pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį bylas dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų nagrinėja vienas teisėjas), nereiškė jokių argumentų dėl galimo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos funkcinio (instancinio) priskirtinumo arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Pareiškėjų nurodomas teritorinis teismingumas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį.
12. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinių bylų teritorinį teismingumą, pažeidimas nagrinėjamos bylos atveju nebuvo toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodžiu, organizuojant nuotolinį teismo posėdį, pareiškėjai apie šį posėdį buvo tinkamai informuoti išsiunčiant teismo šaukimą pareiškėjų skunde nurodytu adresu. Teismo posėdyje dalyvavo vienas iš pareiškėjų, nušalinimų bylą nagrinėjusiam teisėjui nereiškė, pasisakė su byla susijusiais klausimais. Taigi aptariamos bylos atveju buvo užtikrintas pareiškėjų proceso teisių įgyvendinimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, jog aptariamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies 1 punkto nuostatas, o su tuo susiję pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
13. Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir LVAT nuosekliu aiškinimu, kad asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso, LVAT konstatavo, kad priešingai nei teigia pareiškėjai, nagrinėjamoje administracinėje byloje jų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą.
14. Vadovaudamasi Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtintu reglamentavimu ir oficialiąja konstitucine doktrina, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. LVAT šiuo aspektu taip pat pažymėjo, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o tokį skundą priėmus nagrinėti – byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).
15. Kadangi byloje keliamo ginčo dalykas yra būtent Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą, LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatęs, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Vis dėlto, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad nustačius, jog teisme pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje ir kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.). Atsižvelgdamas į tai, taip pat pabrėždamas aplinkybę, kad Komisijos sprendimas nėra administracinės bylos dalykas, LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjų skundą turėjo būti nutraukta visa apimtimi. Teismas sprendė, kad todėl yra pagrindas atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.) – visą nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p.).
V.
16. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjų R. A. ir S. A. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Komisijos sprendimą ir perduoti skundo priėmimo klausimą Komisijai išnagrinėti iš naujo.
17. Pareiškėjai, grįsdami prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminio ginčo klausimo, t. y. neįvertino pareiškėjų teiginio, kad Konstitucinio Teismo sprendimo teiginys, jog „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, nėra pagrįstas nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo įstatymu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pakeitė pareiškėjų reikalavimų apimtį.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors pareiškėjai aiškiai nurodė argumentus, kad ABTĮ ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
17.3. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė imperatyvios ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuri įpareigoja nurodyti pareiškėjams į kurią instituciją pareiškėjai turi kreiptis. Tokiu būdu pareiškėjams užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises.
17.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos sprendimą. Tokia išvada prieštarauja ABTĮ ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo sistemai, paneigia pačią Komisijos paskirtį, lėmė administracinės bylos nutraukimą neįvertinus Komisijos sprendimo teisėtumo.
18. Pareiškėjai, grįsdami prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sąmoningai formulavo Konstitucijai prieštaraujančią praktiką. Nors LVAT nutartyje nurodoma, kad plėtojama praktika, tačiau ši praktika grindžiama nepaskelbtais procesiniais sprendimais, neatitinka Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo, paneigia asmens teisę į teisminę gynybą. Anot pareiškėjų, kol galioja LVAT nutartis, kiti administraciniai teismai bus priversti vadovautis Konstitucijai prieštaraujančia interpretacija; asmenys bus sistemingai eliminuojami iš teisminės gynybos.
19. Be kita ko, pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo formuluoja papildomus prašymus: sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad įstatymu administracinių teismų sistemoje nėra nustatyta kasacinė instancija, atitikties Konstitucijai patikrinimo (Konstitucijos 3 str. 2 d., 5 str., 6 str., 7 str. 1 d., 30 str. 1 d., 33 str. 2 d., 29 str. 1 d., 109 str. 1 ir 3 d., 110 str., 111 str., teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams, ABTĮ 4 str. 1, 2 d.); pripažinti, kad teiginys „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“ nepagrįstas nei Konstitucija ir nei Konstitucinio Teismo įstatymu, ir įpareigoti Konstitucinį Teismą jį 2024 m. sausio 24 d. sprendime Nr. KT8-A-S8/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-81/2023“ išbraukti arba / ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad Konstitucinio Teismo įstatymas tiesiogiai nenustato ir tiek, kiek jis tiesiogiai nenustato, kad sprendimai skundžiami teismui, atitikties Konstitucijos nuostatoms patikrinimo (6 str., 7 str. 1 d., 30 str. 1 d., 33 str. 2 d., 29 str. 1 d., 109 str. 1 ir 3 d., 111 str., 106 str. 4 ir 7 d., 102 str. 1 ir 2 d., 105 str., 3 str. 2 d., 5 str., teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams); sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai patikrinimo; priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti, kad dabartinis pavadinimas „Konstitucinis Teismas“ klaidina visuomenę, asmenims kelia nepagrįstus ir neteisėtus lūkesčius, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, ir nusiųsti ją Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui; paskelbti viešą konkursą visai Tautai surasti Konstitucinio Teismo įstatyme straipsnį, kuris suteikia teisę sprendimuose įrašyti teiginį, kad: „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
20. Pareiškėjai R. A. ir S. A. siekia atnaujinti apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punktą (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).
21. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Minėta prašymą pareiškėjai pakartoja ir 2025 m. lapkričio 16 d. pareiškime dėl teisėjų nušalinimo, nurodydami, kad tik žodinio proceso tvarka visos bylos aplinkybės gali būti išsamiai, visapusiškai ištirtos. Pagal ABTĮ 161 straipsnio 3 dalį priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Minėtoje teisės normoje nėra nustatyta išlyga dėl galimybės prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pareiškėjai, teikdami prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo minėtoje teisės normoje įtvirtintos proceso tvarkos, todėl pareiškėjų prašymas klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
22. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).
24. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-6-968/2025; kt.).
25. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.
26. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų ar proceso teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016 ir kt.).
27. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius teisės normų pažeidimus, nes nepasisakė dėl esminio ginčo klausimo dėl Konstitucinio Teismo sprendimo neskundžiamumo, pakeitė reikalavimų apimtį, nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą, nors buvo nurodyti aiškūs teisiniai argumentai, nevykdė imperatyvių ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatų, nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos sprendimą ir panašių argumentų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų pateikiami argumentai yra subjektyvaus pobūdžio savaip aiškinant teisės aktus ir yra iš esmės siekis bylos pakartotinio nagrinėjimo.
28. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vadovaudamasi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustačiusi, kad pareiškėjo keliamo ginčo dalykas yra būtent Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą, Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.), išplėstinė teisėjų kolegija išplėtojo praktiką, kad pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjų skundą turėjo būti nutraukta visa apimtimi, kadangi tokių klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo vertinti skundo argumentų iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio vertinimo nekeičia ir pareiškėjų abejonės dėl ABTĮ 18 straipsnio nuostatų konstitucingumo.
29. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad LVAT nepagrįstai netenkino jų prašymo ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Kaip matyti iš LVAT nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas įvertino šį pareiškėjo prašymą ir konstatavo, kad nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo, šis procesinis prašymas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad, pareiškėjų subjektyviu vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Konstitucijos ir kitų teisės aktų nesuderinamumas, nekeičia fakto, kad konstatavus materialiojo reikalavimo nebuvimą, tokie procesinio pobūdžio prašymai negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be kita ko, kaip pažymėta LVAT nutartyje, pareiškėjams nepatenkant į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nemato pagrindo vertinti, kad šiuo aspektu LVAT, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminių ir akivaizdžių teisės normų pažeidimų.
30. Dėl pareiškėjų argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nurodyti į kokią instituciją reikia pareiškėjams kreiptis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT nutartyje nurodyta, kad išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nurodyti kitos institucijos, nes tokios institucijos nėra. Taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad akivaizdžiai ir iš esmės buvo pažeistos teisės normos ir būtų pagrindas atnaujinti procesą tuo pagrindu.
31. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos sprendimą. Pareiškėjai akcentuoja, kad ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis ir 28 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo administracinių ginčų komisijų sprendimų peržiūrą, taigi ir nagrinėjamu atveju turėjo būti patikrintas Komisijos sprendimas. Pareiškėjų įsitikinimu, LVAT nutartyje nepagrįstai paneigiama išankstinio ginčų nagrinėjimo instituto paskirtis. Pareiškėjas šiuo aspektu pažymi, kad LVAT nepagrįstai pakeitė ginčo dalyką, nurodydamas, kad ginčo dalykas yra Konstitucinio Teismo sprendimo teisėtumo klausimas, o ne Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas. Pareiškėjai taip pat pabrėžia, kad tokiu būdu pažeidžiama teisė į veiksmingą gynybą. Pažymėtina, kad šiuo aspektu LVAT nutartyje išsamiai ir aiškiai išdėstytos teismo išvados (žr. LVAT nutarties 21–23, 29 p.), jos pagrįstos byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, ABTĮ normomis bei nuoseklia LVAT praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su šiais argumentais ir teisės normų interpretavimas savaip, nesudaro pagrindo pripažinti, kad LVAT padarė esminius ir akivaizdžius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus.
32. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad LVAT padarė akivaizdžius esminius teisės normų pažeidimus, nekonstatavęs teismo sudėties pažeidimų. Pareiškėju įsitikinimu, buvo pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų bei posėdis turėjo būti rengiamas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose. Kaip matyti iš LVAT nutarties, teismas vertino šiuos argumentus, ir konstatavo, kad pareiškėjai bylos duomenimis ir teisės aktų normomis nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ABTĮ nuostatos dėl bylą nagrinėjusio teismo sudėties (pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį bylas dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų nagrinėja vienas teisėjas), nereiškė jokių argumentų dėl galimo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos funkcinio (instancinio) priskirtinumo arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Pareiškėjų nurodomas teritorinis teismingumas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinių bylų teritorinį teismingumą, pažeidimas nagrinėjamos bylos atveju nebuvo toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodžiu, organizuojant nuotolinį teismo posėdį, pareiškėjai apie šį posėdį buvo tinkamai informuoti išsiunčiant teismo šaukimą pareiškėjų skunde nurodytu adresu. Teismo posėdyje dalyvavo vienas iš pareiškėjų, nušalinimų bylą nagrinėjusiam teisėjui nereiškė, pasisakė su byla susijusiais klausimais. LVAT vertinimu, aptariamos bylos atveju buvo užtikrintas pareiškėjų proceso teisių įgyvendinimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, jog aptariamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies 1 punkto nuostatas, o su tuo susiję pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai nepaneigia LVAT nutartyje padarytų išvadų, kad pareiškėjams buvo užtikrintas pareiškėjų proceso teisių įgyvendinimas ir aptariamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies 1 punkto nuostatas.
33. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodo ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Minėtame punkte nurodyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
34. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
35. Pareiškėjai, grįsdami prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sąmoningai formulavo Konstitucijai prieštaraujančią praktiką. Nors LVAT nutartyje nurodoma, kad plėtojama praktika, tačiau ši praktika grindžiama nepaskelbtais procesiniais sprendimais, neatitinka Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo, paneigia asmens teisę į teisminę gynybą. Anot pareiškėjų, kol galioja LVAT nutartis, kiti administraciniai teismai bus priversti vadovautis Konstitucijai prieštaraujančia interpretacija; asmenys bus sistemingai eliminuojami iš teisminės gynybos.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Pareiškėjų argumentai iš esmės reiškia nesutikimą su atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės aiškinimu šioje konkrečioje byloje, o ne parodo nukrypimą nuo suformuotos praktikos ar klaidingą jos kryptį. Pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, todėl atnaujinti procesą siekiant pakartotinio bylos peržiūrėjimo būtų nesuderinama su proceso atnaujinimo išimtinumu, teisinio tikrumo ir res judicata principais.
37. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių nagrinėjamu atveju sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą pagal pareiškėjų prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
38. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti, kad dabartinis pavadinimas „Konstitucinis Teismas“ klaidina visuomenę, asmenims kelia nepagrįstus ir neteisėtus lūkesčius, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, ir nusiųsti ją Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui bei paskelbti viešą konkursą visai Tautai surasti Konstitucinio Teismo įstatyme straipsnį, kuris suteikia teisę sprendimuose įrašyti teiginį, kad: „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“. Šioje proceso stadijoje sprendžiamas konkretus klausimas – proceso atnaujinimo klausimas. Minėti prašymai niekaip nesusijęs su proceso atnaujinimo pagrindų pagrindimu, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo jų tenkinti.
39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą nėra pagrindo tenkinti, nes pareiškėjai nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindų. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. A. ir S. A. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis