Administracinė byla Nr. I-9128-790/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02859-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas B. V. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos. Nurodo, kad 2012-12-12–2013-08-16 laikotarpiu jam būnant Lukiškių TI-K, 23 val. per parą nebūdavo užtikrintas joks užimtumas, galimybė išeiti į sporto kiemelį buvo suteikiama tik kartą per mėnesį, kasdieniams pasivaikščiojimams skiriama tik viena valanda. Dėl mažo pasivaikščiojimų kiemelio ploto jame būdavo galima tik stovėti. Tokios sąlygos pažeidė pareiškėjo teises, jis buvo priverstas nuolat gulėti lovoje, pasidarė sunku judėti, apėmė depresija, baimė, nepasitikėjimas savimi.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 6-12). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-10-19 iki 2013-08-16. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K buvo suteikiama galimybė ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti kiemelyje gryname ore, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Atsakovo atstovas pažymi, kad pasivaikščioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirtus nepatogumus atsakovo atstovas labiausiai sieja su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Skundas atmestinas.
Suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – SVĮ). Šiame įstatyme nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis (SVĮ 29 straipsnio 1 dalis). Laisvės atėmimo vietose esantys suimtieji gali naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (SVĮ 27 straipsnio 1 dalis). Suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus (SVĮ 26 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis SVĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata, esant galimybei, tardymo izoliatoriuose suimtieji gali dirbti. Nuteistųjų teisė kiekvieną dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje. Šio kodekso 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems taip pat gali būti teikiama socialinės reabilitacijos specialistų pagalba, kurios metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 95 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Kamerose, kuriose laikomi suimtieji, įrengiami radijo taškai, suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą (Taisyklių 97, 98 punktai).
Šiuo atveju, pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, Lukiškių TI-K suėmimo vykdymo metu neužtikrinus jo užimtumo ir pakankamos vietos pasivaikščiojimų kiemelyje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pagal teisės aktuose įtvirtintas suimtųjų užimtumo garantijas, pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, turėjo teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis, skaityti bibliotekoje esančias knygas, įsigyti naują literatūrą, gauti periodinę spaudą, naudotis televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais bei, esant galimybei, dirbti. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas patvirtino, jog Lukiškių TI-K yra užtikrinamos teisės aktuose nustatytos pareiškėjo teisės vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsiliepime į skundą nurodytais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjo argumentas, kad Lukiškių TI-K yra nepakankamai gerai organizuotas suimtųjų užimtumas, yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų ir nenurodė, kad siekė pasinaudoti visomis įstatymo jam suteikiamomis galimybėmis, t. y., kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl naudojimosi sporto kiemeliu, biblioteka ir pan. Tuo tarpu, atsižvelgiant į pakankamai ilgą pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, proporcingumo ir teisingumo principų neatitiktų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore laikas atitinka teisės aktų reikalavimus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti gryname ore ar jam buvo kliudoma žiūrėti televizorių, klausytis radijo imtuvo, naudotis kitais leistinais įrenginiais. Pareiškėjas neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi su skundais, rašytiniais ar žodiniais prašymais į įstaigos administraciją dėl papildomos veiklos Lukiškių TI-K organizavimo ir jo prašymai nebuvo patenkinti, todėl pareiškėjo argumentas dėl nepakankamo užimtumo Lukiškių TI-K atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo per maži ir juose esantys asmenys galėdavo tik stovėti, tačiau šio nusiskundimo papildomai nekonkretizavo, nenurodė, kuriuo konkrečiai laikotarpiu ir kuriame konkrečiai pasivaikščiojimų kiemelyje jam neužteko pasivaikščiojimui vietos, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis. Pagal Taisyklių 92 punktą, pasivaikščioti gryname ore vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Iš nagrinėjamoje ir prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-5311-561/2014 esančių duomenų apie kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių matyti, kad dažniausiai pareiškėjo kamerose būdavo 2 asmenys (b. l. 6) ir tik 2012-10-23–2012-10-24 dienomis kameroje Nr. 252 buvo 10–11 asmenų (administracinė byla Nr. I-5311-561/2014, b. l. 5-6). Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K I korpuso pasivaikščiojimų kiemelių plotas yra 17,34–23,14 kv. m, II korpuso –34,16–37,40 kv. m, III korpuso – 15,55–31,05 kv. m. Įstatyme nėra reglamentuota, koks minimalus pasivaikščiojimų kiemelio plotas turi tekti vienam asmeniui, kita vertus, pareiškėjas nenurodė, ar jis visuomet eidavo į pasivaikščiojimų kiemelius, ar likdavo kameroje, byloje taip pat nėra duomenų, ar kiti su pareiškėju vienoje kameroje gyvenantys asmenys pasinaudojo pasivaikščiojimų gryname ore teise. Atsižvelgiant į tai, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga, galima situacija, kad ne visi 2012-10-23–2012-10-24 dienomis kameroje Nr. 252 buvę asmenys išėjo į pasivaikščiojimų kiemelį. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai yra pakankamo dydžio, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų galėjęs juose pasivaikščioti ir pasportuoti, priešingų aplinkybių teismui pareiškėjas neįrodė.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinus pareiškėjui pakankamo užimtumo ar pakankamos vietos pasivaikščioti gryname ore.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygos, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo B. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras