Civilinė byla Nr. e2-355-273/2021
Proceso Nr. 2-56-3-00681-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 8 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovei E. J., ieškovių E. J., E. J. ir G. J. atstovei advokatei R. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ atstovams A. M. ir advokatui S. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ atstovams Linai Vaitkevičienei, advokatui M. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. J., E. J. ir G. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SDG“,
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovės E. J., E. J. ir G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti iš atsakovės UAB „Nėgė“ kiekvienai ieškovei po 72 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovių E. J. vyras, o E. J. ir G. J. tėvas, atsakovės UAB „Nėgė“ darbuotojas G. J. buvo mirtinai sužalotas. Apie 22.30 val., būdamas atsakovės teritorijoje, G. J. iš puspriekabės iškrovinėjo metalinių strypų krovinį, kuris nuslydo nuo krautuvo šakių ir G. J. prispaudė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbo akte Nr. 1 nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Iškraunant krovinį iš puspriekabės, krovinys nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir mirtinai sužalojo šalia buvusį darbuotoją. Pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintos „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ 39.2 punktas, nustatantis, jog „Darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“. Pažeistas „Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą“ Nr. 8 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 57 punktas, nustatantis, jog „darbuotojas turi būti vienintelis asmuo krautuve. Įsitikinti, kad nieko nėra ant ar šalia krautuvo“; 79 punktas: „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu 47 punktas, nurodantis, jog „ esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesiogini vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, neišsiaiškinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbą “; 2) netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Įmonėje nebuvo nustatyta ir patvirtinta krovinių iškrovimo - pakrovimo darbų organizavimo tvarka ir jos kontrolė, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Profesinės rizikos įvertinimas atliktas nesilaikant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 39 straipsnio nuostatų, neatlikti ir neįvertinti visų galimų profesinės rizikos veiksnių tyrimai. Autokrautuvo vairuotojas V. Č. nebuvo instruktuotas pagal „Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą Nr. 8, nežinojo šios instrukcijos reikalavimų, iškraunant nestandartinius krovinius, nors pagal įmonėje nustatytą tvarką turėjo būti instruktuotas. Buvo pažeista DSSĮ 19 str. 2 dalies 1 punktas, 20 str. 2 dalis ir 25 str. 6 punktas. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09. Nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys buvo dvi: saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas. 2015 m. VSDFV Kauno skyrius sprendimu dėl G. J. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPASP5-1500 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Kauno skyrius išmokėjo ieškovėms 36 391,50 Eur draudimo išmoką.
3. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, atsakovės kaip darbdavio kaltė yra preziumuojama. Atsakovės neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo darbuotojas. Atsakovė yra atsakinga už darbuotojo G. J. žūtį, ir privalo atlyginti ieškovėms patirtą neturtinę žalą. Atsakovė kaip darbdavys nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pavojingų darbų organizavimu. Atsakovė netinkamai organizavo rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip tai nurodyta DSSĮ 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, tuo būdu pažeisdama DSSĮ 19 str. 2 d. 1 p. nustatytą pareigą. VDI Kauno skyrius, tirdamas nelaimingą atsitikimą, nustatė, jog darbo vietoje buvo atliktas sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo darbo vietoje profesinės rizikos vertinimas ir 2013 m. lapkričio 28 d. užpildyta profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 2. Joje pažymėta, kad vertinant pavojų, susijusį su krovinių kėlimu, yra nagrinėtas darbuotojų buvimas vietose, kur vyksta krovos, transportavimo darbai ir nustatytas toleruotinas rizikos priimtinumas. Esančios rizikos šalinimui ir mažinimui numatyta darbuotojus instruktuoti ir apmokyti saugaus krovinių kėlimo metodų. Papildomas rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių poreikis nenumatytas. Priemonės įgyvendinimo data nepažymėta. Renkant duomenis profesinei rizikai įvertinti, sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo darbo vietoje, užpildant fizinių veiksnių tyrimo protokolą Nr. 13-475, nebuvo įvertinti tokie fiziniai veiksniai, kaip: a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras; b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neišlaikanti struktūra). Maža rizika įvertintas ir buvimas darbo vietose, kur vyksta krovos, transportavimų darbai. Darbdavys neįvertino ir jokiomis priemonėmis nesumažino tos profesinės rizikos, kurios veikiamas žuvo darbuotojas G. J.. Tokiu neveikimu darbdavys pažeidė DSSĮ ?tvirtintą reikalavimą, skirtą imtis priemonių darbuotoju saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotoju saugos ir sveikatos būklės vidine kontrolę įmonėje. Kadangi atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė UAB „SDG“, taip pat buvo pažeista DSSĮ 20 str. 2 d. nuostata. Atsakovė nepasirūpino, kad jai saugos ir sveikatos klausimais atstovaujantis asmuo UAB „SDG“ tinkamai įvertintų profesinę riziką, veikiančią įmonėje, ir parengtų atitinkamus lokalinius teisės aktus, todėl pažeidė DSSĮ 25 str., numatančio darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Atsakovė neveikimu pažeidė ir savo lokalinį aktą - darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09. Atsakovės direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-4 patvirtintos darbuotojo saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. 1, 10 p. įtvirtinta, jog „darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius <...> ar kitokius veiksnius, privalo nemokamai darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis“. 11 p. įtvirtinta, jog „darbui reikalingos asmeninės apsaugos priemonės nurodomos profesijos, įrenginių naudojimo ar darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijose“. Atsakovės direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintos saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. 8, 79 p. nurodyta, jog tam „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais“. Žuvusysis darbuotojas G. J. nelaimingo atsitikimo darbe metu atliko darbą, susijusį su krovinio iškrovimu iš autokrautuvo. Atliekant šį darbą, sutinkamai su atsakovės instrukcija Nr. 8, darbuotojams privalėjo būti suteiktos (arba prieinamos naudoti) virvės arba specialūs kabliai. Tačiau atsakovė šių priemonių neišdavė nei G. J., nei V. Č., vairavusiam autokrautuvą. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe buvo nustatyta, kad darbdavys šių priemonių nenaudoja, kadangi jų neturi. Atsakovė pažeidė DSSĮ nuostatas, reglamentuojančias darbdavio pareigą pasirūpinti tinkamomis priemonėmis, kad būtu užtikrintas darbuotojų saugumas, lokaliniame akte - instrukcijoje Nr. 8 įtvirtintą tvarką, bei tarp atsakovės ir žuvusiojo G. J. sudarytos 2017 m. gruodžio 12 d. Darbo sutarties 6.1 punktą, kuriame yra įtvirtinta atsakovės pareiga „suteikti darbuotojui visas būtinas darbo priemones, reikalingas darbo pareigu vykdymui“. Šie pažeidimai sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Išvardinti darbdavio neteisėti veiksmai patvirtina jo kaltę. Tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir žalos - darbuotojo G. J. žūties, egzistavo neabejotinas priežastinis ryšys. Atsakovė netinkamai organizavo pavojingus darbus - didelio svorio ir nestandartinių gabaritų krovinio krovą. Atsakovė neužtikrino darbuotojų saugos neaprūpindama jų tinkamomis apsaugos priemonėmis, kurių naudojimo būtinybę savarankiškai įtvirtino lokaliniame akte, t. y. saugos ir sveikatos instrukcijoje vairuojant autokrautuvą Nr. 8. Darbdavys ne tik, kad nesuteikė, tačiau net nebuvo įgijęs nei virvių, nei specialių kablių, kuriais būtų galima prilaikyti siūbuojantį ar besisukinėjantį krovinį. 2019 m. sausio 21 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, renkant duomenis profesinei rizikai įvertinti sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo vietoje, nebuvo įvertinti tokie fiziniai veiksniai, kaip: a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras; b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neišlaikanti struktūra). Maža rizika įvertintas ir buvimas darbo vietose, kur vyksta krovos, transportavimų darbai. Nelaimingas atsitikimas įvyko krovinio, kurį sudarė metaliniai strypai, iškrovimo iš puspriekabės metu. Krovinys svėrė 1 036 kg, jis buvo sudarytas iš metalinių pilnavidurių šešiakampių 3,1 m. ilgio ir 60 kg svorio strypų, keliose vietose surištų metalinėmis juostomis ir padėtų ant dviejų medinių tašų puspriekabės krašte. Krovinys buvo nestandartinis ir jo iškrovimui turėjo būti pasirengta (nustatytas krovinio svorio centras, tinkamai nustatytas krautuvo šalių plotis), o krautuvo operatorius turėjo apie šį krovinį informuoti savo tiesioginį vadovą (Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą Nr. 8 47 p.). Pagal autokrautuvo vairuotojo V. Č. paaiškinimą, pakėlus krovinį krautuvo šakėmis apie 10 cm, susukus krautuvo vairą ir ėmus važiuoti atbuline eiga nuo puspriekabės, metalinių strypų ryšulys sujudėjo, tad darbuotojas G. J. jį bandė rankomis sulaikyti. Neišlaikęs krovinio, G. J. žengė atgal, tačiau susipynus kojoms krito ir, ant jo užritus kroviniui, žuvo. Buvo keliamas nestabilus, blogai išdėstytas krovinys, nepasirinkus tinkamojo iškrovimo būdo, galėjusio krovinį stabilizuoti. Jeigu darbdavys būtų užtikrinęs tinkamą šio pobūdžio darbo organizavimą, t. y. nurodęs visus rizikos veiksnius, ėmęsis priemonių juos mažinti, ir įgijęs ir suteikęs tinkamas apsaugos priemones - virves ir kablius, kurių naudojimo būtinybę savarankiškai nustatė, krovinį būtų buvę galima stabilizuoti ir saugiai iškelti iš puspriekabės. G. J. žuvo bandydamas krovinį stabilizuoti, t. y. prilaikydamas jį rankomis. Pagal lokalinius aktus krovinio prilaikymas rankomis buvo negalimas. Jeigu darbdavys būtų įgijęs ir suteikęs tinkamas priemones, galėjusias krovinį stabilizuoti, darbuotojui apskritai nebūtų reikėję jo prilaikyti, krovinys nebūtų ant jo užkritęs ir prispaudęs. G. J. žuvo ne todėl, kad krovinį prilaikė, o todėl, kad krovinys buvo nestabilus, dėl ko nuslydo nuo šakių ir užvirto ant G. J.. Jeigu darbdavys būtų išdavęs tinkamas apsaugos priemones-virves ir kablius, ir jų pagalba krovinys būtų buvęs stabilizuotas, net jeigu darbuotojas G. J. jį būtų prilaikęs, strypai nebūtų nuslydę ir pabirę, užgriūdami darbuotojų. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp darbdavio neteisėtų veiksmų - neįvertintos ir nesumažintos rizikos bei neišduotų apsaugos priemonių, ir ieškovių tėvo / vyro žūties. Aplinkybė, kad darbuotojas G. J. buvo arti krovinio ir prilaikė jį rankomis stengdamasis jį stabilizuoti (vietoje neišduotų tinkamų apsaugos priemonių, kurios būtų šią funkciją atlikusios), nešalina atsakovės atsakomybės ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp darbdavio neveikimo ir darbuotojo žūties.
4. Dėl neturtinės žalos dydžio. Atsakovės neteisėtais veiksmais buvo pažeista viena fundamentaliausių ir aukščiausių vertybių - ieškovių tėvo / vyro G. J. gyvybė. Dėl vyro ir tėvo žūties ieškovės patyrė didelę moralinę žalą, kadangi jas su žuvusiu siejo itin glaudūs ryšiai. Ieškovės prarado artimą ir mylimą žmogų. Dėl vyro/tėvo mirties ieškovių šeimą ištiko didelis emocinis šokas ir skausmas. Dėl vyro/tėvo netekties ieškovės patiria stiprius išgyvenimus bei dvasines kančias. Ieškovės E. ir G. J. jau buvo pakankamai didelės (devynerių ir septynerių metų), kad visapusiškai suprastų kilusią situaciją, jaustų ilgesį ir nepamatuojamą skausmą. Dėl artimo žmogaus netekties jos tapo uždaros ir prislėgtos. Žuvusiojo sutuoktinei E. J. vyro praradimas buvo itin sunkus. Jiedu buvo susituokę vienuolika metų, itin gerai sutarė, planavo kartu ateitį, džiaugėsi dukromis, abu jas auklėjo ir kartu leisdavo laiką. Ieškovei E. J. po vyro mirties prasidėjo nerimo priepuoliai, sutriko miegas, suprastėjo sveikata, atsirado nepasitikėjimo ir beviltiškumo jausmas.
5. Nurodė, kad ieškovės savo patirtą neturtinę žalą įvertina iš viso 240 000 Eur suma, t. y. kiekvienai po 80 000 Eur, mokant vienkartinėmis išmokomis. Tačiau kadangi dėl nelaimingo atsitikimo darbe iš dalies buvo kaltas ir žuvęs darbuotojas, kuris, darbdavio naudai stengdamasis apsaugoti sujudėjusį krovinį jį prilaikė rankomis, krito ir užgriūtas krovinio žuvo, ieškovės sutinka, kad atsakomybė už šį nelaimingą atsitikimą turėtų pasiskirstyti taip, jog 90 proc. atsakomybės už nelaimingą atsitikimą turėtų atitekti atsakovei, o likę 10 proc. - žuvusiam G. J.. Todėl neturtinė žala vertintina iš viso 216 000 Eur, t. y. po 72 000 Eur kiekvienai iš ieškovių. Ieškovių nuomone, toks žalos dydis yra visiškai realus ir adekvatus, įvertinant ieškovių, santykius su tėvu / vyru ir atsakovės veiksmais jų šeimai padarytą žalą bei sukeltas itin sunkias, nepataisomas pasekmes. Mano, kad sprendžiant dėl ieškovių patirtos neturtinės žalos dydžio, kaip orientacinis kriterijus gali būti laiko prasme aktualiausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. išaiškinimas civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018. Prašomas neturtinės žalos dydis atitinka tiek įstatymuose nustatytus įvertintinus pagrindus, tiek teismų praktiką ir nors iš dalies kompensuoja itin sunkias netekties pasekmes.
II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Nėgė“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka dėl šių motyvų:
7. Dėl ieškinyje nurodytu aplinkybių bei argumentu tikslumo ir išsamumo
Ieškinio reikalavimus ieškovės grindžia faktinėmis aplinkybėmis, priežastimis ir motyvais, nurodytais 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau - Aktas). Dėl minėto akto, iš dalies nesutikdama su Akte nurodytomis aplinkybėmis bei priežastimis, atsakovė yra pateikusi skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Iš esmės byloje nėra nustatytos visos galutinės ir neginčijamos faktinės bylos aplinkybės bei priežastys. Dėl to paties įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55691-18 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, kuris iki šios dienos taip pat nėra baigtas. Atsakovės vertinimu, civilinėje byloje kol kas nėra galimybės remtis ir vadovautis tiksliomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl nėra galimybės nurodyti aiškų ieškinio faktinį pagrindą. Dėl šios priežasties atsakovė neturi galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinyje nurodytas aplinkybes.
8. Dėl darbuotojų profesinės rizikos vertinimo tinkamumo ir įtakos įvykiui
Kadangi žala atsirado darbuotojui stovint netinkamoje vietoje ir pargriuvus ant žemės, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo vertinti tokie veiksniai, kaip a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras; b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neišlaikanti struktūra) “ ir nurodyti tai kaip vieną iš nelaimingo atitikimo darbe priežasčių. Šioje byloje turi būti objektyviai ir atsakingai įvertinta, ar ieškovių ir tyrimą atliekančių asmenų nurodomi darbdavio darbų saugos reikalavimų pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais ir kokia apimtimi, kad nebūtų neprotingai, nesąžiningai ir neteisingai išplėsta civilinės atsakomybė. Atsakovės vertinimu, profesinės rizikos vertinimas dėl nestabilaus krovinio kėlimo būdo ar netinkamo krovinio nebūtų pašalinęs įvykdusio nelaimingo atsitikimo rizikos, kai darbuotojas G. J. stovėjo netinkamoje vietoje, pažeidė jam taikytinus darbų saugos reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas ir instruktuotas, ir pargriuvo. Atsakovės vertinimu, profesinės rizikos vertinimo trūkumai, jei tokie ir egzistuoja, nėra būtina žalos atsiradimo sąlyga, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp profesinės rizikos vertinimo trūkumų ir kilusių padarinių. Atsakovės įmonės darbuotojų apmokymai ir instruktavimai buvo išsamūs ir pakankami, kurių teisingas laikymasis butų apsaugojęs darbuotoją nuo nelaimingo įvykio.
9. Dėl darbo priemonių trūkumo ir įtakos įvykiui
Akte nurodytose aplinkybėse inspektorius nurodė, kad ,,DSS instrukcijos Nr. 8 79 punktas nurodo, „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. <...>“ Jokių minėtų priemonių krovinio prilaikymui įmonė neturi ir nenaudoja.“ Tyrimo metu vien formaliai nurodyta, kad tokių priemonių (virvių ir specialių kablių) įmonė neturi ir nenaudoja, tačiau visiškai neanalizuota, ar iš tiesų yra privaloma (kas reglamentuotų tokius reikalavimus) gabenant krovinį ant šakių jį prilaikyti virvėmis ar specialiais kabliais. Virvės arba specialūs kabliai turi būti naudojami, kai krovinys yra prikabinamas, o ne keliamas iš apačios. Toks saugus kėlimas (užkabinus krovinį), kai naudojamos papildomos priemonės, kaip lynas yra rekomenduojamas tiek Valstybinės darbo inspekcijos pateiktoje atmintinėje taip pat viešai prieinamoje vienoje iš Toyota naudojimo instrukcijų. Toyota vartotojo instrukcija saugiam naudojimui bei autokrautuvo instrukcija, nenumato nei reikalavimo, nei rekomendacijos, gabenant krovinį ant šakių, jį prilaikyti virvėmis ar specialiais kabliais.
10. Tyrimo metu neištirti ir nevertinti atsakovės Darbo tvarkos taisyklių reikalavimai. V. Č. (sandėlio darbininkas - krovėjas - vairuotojas) ir nukentėjusysis buvo pasirašytinai supažindinti su 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS-15 patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra nurodyta, kad darbuotojas privalo „27.20. kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas aptarti ir spręsti su tiesioginiu vadovu arba su įmonės vadovu“. Tai suponuoja išvadą, kad V. Č. privalėjo aptarti ir spręsti nestandartinio krovinio iškrovimo klausimus su įmonės vadovu, jei jam būtų buvę neaišku, kaip tokį krovinį iškrauti, todėl nepagrįsta Akto išvada, kad V. Č. nežinojo, kaip elgtis esant reikalui iškrauti nestandartinius krovinius. Kadangi V. Č. pagal vadovavo krovinio brigadai, nestandartinius krovinius jam buvo tekę autokrautuvu iškrauti daug kartų, autokrautuvo vairuotoju iškraunant nestandartinius krovinius jis faktiškai dirbo įprastiniu darbo režimu, šias funkcijas atliko turėdamas praktikos, žinojo, kur kroviniai turi būti iškrauti, darytina išvada, kad jam buvo žinoma nestandartinių krovinių iškrovimo tvarka ir saugūs būdai, o patį iškrovimo procesą turėjo sukontroliuoti pats. V. Č. 2018 m. sausio 16 d. buvo papildomai supažindintas su Sandėlio darbininko - krovėjo - vairuotojo pareiginiais nuostatais Nr. 23. Tiek V. Č., tiek ir nuketėjusysis buvo apmokyti neformalaus mokymo programa „Krovinių tvarkymas rankomis“, pagal kurią buvo dėstomos tokios temos kaip: krovinio svorio, dydžio, formos, paviršiaus, konsistencijos, įpakavimo įvertinimas ir krovinio tvarkymo metodų parinkimas: kėlimas, laikymas, manipuliavimas, nuleidimas, stūmimas, traukimas; svorio centro nustatymas ir kita. V. Č. buvo supažindintas Darbo tvarkos taisyklių, Toyota autokrautuvo naudojimo instrukcijos, pareiginių nuostatų, specialių mokymų, Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11 pagrindais, todėl darytina išvada, kad jis buvo detaliai ir išsamiai instruktuotas, kaip darbus autokrautuvu atlikti saugiai. Nepagrįsta ieškovių išvada, kad darbdavys neįvertino ir jokiomis priemonėmis nesumažino tos profesinės rizikos, kurios veikiamas žuvo darbuotojas G. J., o tokiu neveikimu darbdavys pažeidė DSSĮ įtvirtintą reikalavimą, skirtą imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Neatsižvelgiama į tai, kad darbuotojai buvo instruktuojami, mokomi ir nevertinama, kad šių mokymų ir instrukcijų laikymasis buvo pakankamos prielaidos išvengti įvykio, kurio metu ir žuvo nukentėjusysis. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe iš dalies kaltas žuvęs darbuotojas, kuris neva darbdavio naudai stengėsi apsaugoti sujudėjusį krovinį, jį prilaikė rankomis, krito ir užgriūtas krovinio žuvo. Atsakovės vertinimu, ieškovių vertinimas, kad tik 10 (dešimt) procentų atsakomybės turėtų tekti žuvusiajam G. J., yra per menkas. G. J. apskritai nieko neturėjo atlikti su šiuo kroviniu. Tokių krovinių jam nebuvo pavesta iškrauti, nes tai yra draudžiama. G. J. apskritai neturėjo būti toje vietoje. G. J. iš puspriekabės turėjo iškrauti kitus krovinius, o ne šį, kuris virto. Tai nebuvo jo darbo funkcija. Tai ne krovos rankomis darbai. G. J. teturėjo nuošaliai palaukti, kol iš puspriekabės bus iškeltas metalinių strypų krovinys ir tik tuomet iškelti kitus - standartinius krovinius, kas ir buvo jo darbo funkcijų vykdymas, t. y. krovos rankomis darbai. Niekas jo ir neprašė pagelbėti V. Č.. Priešingai, jam buvo žinomas draudimas „landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“; bei draudimas „rankomis traukti, kelti, taisyti nepatikimai arba netvarkingai sukrautus krovinius, kaišioti rankas (norint pataisyti) į rietuves, dėžes ir t.t.“ Būtent nuketėjusiojo darbų saugos reikalavimų, kurie jam buvo aiškiai žinomi, ir lėmė nelaimingą įvykį. Jei nukentėjusysis G. J. nebūtų priartėjęs prie krautuvo, net ir krentant kroviniui nuo krautuvo šakių, G. J. nebūtų žuvęs. Tai nebuvo šiaip krovinys, kurio turinys nematomas, kurio pavojingumo nebūtų galima objektyviai įvertinti vien į jį pažvelgus. G. J. aiškiai matė, kad tai metaliniai, sunkūs strypai, todėl jam turėjo būti akivaizdus ir galimas pavojus jo sveikatai ir gyvybei, jei toks krovinys imtų virsti. G. J. pasielgė ypatingai nerūpestingai savo atžvilgiu, bandęs prisidėti prie tokio krovinio krovos krautuvu darbų atlikimo. Todėl jo veiksmai, atsakovės vertinimu, šiuo atveju buvo būtini ir lemiami bei sąlygojo nelaimingo įvykio pasekmes.
11. Dėl ieškovių prašomos neturtinės žalos dydžio
Atsakovės vertinimu, prašomos sumos yra neprotingai didelės, o pats reikalavimas, esant akivaizdžiai paties nukentėjusio kaltei, yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Ieškovių nurodytoje teismų praktikoje visiškai netaikytina ieškovių nurodyta civilinė byla ir joje pateiktas teisės aiškinimas, kadangi tai nėra precedentas, o cituojamos bylos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi iš esmės. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje tarp nukentėjusiųjų ir kalto asmens neegzistavo darbo santykiai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje sprendžiamas darbdavio civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
13. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovių E. J. vyras, o E. J. ir G. J. tėvas, atsakovės UAB „Nėgė“ darbuotojas G. J. buvo mirtinai sužalotas. Apie 22.30 val., būdamas atsakovės teritorijoje, G. J. iš puspriekabės iškrovinėjo metalinių strypų krovinį, kuris nuslydo nuo krautuvo šakių ir G. J. prispaudė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbo akte Nr. 1 nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Iškraunant krovinį iš puspriekabės, krovinys nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir mirtinai sužalojo šalia buvusį darbuotoją. Pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintos „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ 39.2 punktas, nustatantis, jog „Darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“. Pažeistas „Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvą“ Nr. 8 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 57 punktas, nustatantis, jog „darbuotojas turi būti vienintelis asmuo krautuve. Įsitikinti, kad nieko nėra ant ar šalia krautuvo“; 79 punktas: „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu 47 punktas, nurodantis, jog „ esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesiogini vadovą. Darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, neišsiaiškinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbą “; 2) netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Įmonėje nebuvo nustatyta ir patvirtinta krovinių iškrovimo - pakrovimo darbų organizavimo tvarka ir jos kontrolė, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Profesinės rizikos įvertinimas atliktas nesilaikant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 39 straipsnio nuostatų, neatlikti ir neįvertinti visų galimų profesinės rizikos veiksnių tyrimai. Autokrautuvo vairuotojas V. Č. nebuvo instruktuotas pagal „Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrautuvą“ Nr. 8, nežinojo šios instrukcijos reikalavimų, iškraunant nestandartinius krovinius, nors pagal įmonėje nustatytą tvarką turėjo būti instruktuotas. Buvo pažeista DSSĮ 19 str. 2 dalies 1 punktas, 20 str. 2 dalis ir 25 str. 6 punktas. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09. Nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys buvo dvi: saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas (t. 1, b. l. 21-25) 2015 m. VSDFV Kauno skyrius sprendimu dėl G. J. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPASP5-1500 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Kauno skyrius išmokėjo ieškovėms 36 391,50 Eur draudimo išmoką.
14. 2019 m. spalio 10 d. į bylą buvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Nėge“ darbuotojui G. J. papildomo tyrimo, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus išvados, Papildomo tyrimo aktas ir tyrimo dokumentai (2019-10-10 DOK-29182). Iš 2019-10-01 papildomo tyrimo akto Nr. EVD-58 matosi, kad buvo konstatuotas nelaimingo atsitikimo mechanizmas: krautuvo pagalba iš puspriekabės iškraunant metalinių strypų krovinį, jis neteko stabilumo, krito nuo krautuvo šakių ir kliudė bei mirtinai sužalojo kritimo trajektorijoje buvusį G. J.. Tai, kad krautuvu iš puspriekabės iškraunant nestandartinį (apie 3,1 m. ilgio) krovinį nebuvo imtasi atitinkamų priemonių, jog būtų užtikrintas krovinio stabilumas, yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Papildomo tyrimo akte patikslintos nelaimingo atsitikimo priežastys suformuluojant jas taip: „1. Netinkamas pavojingų drabų organizavimas. Iškraunant krovinį iš puspriekabės stabilumo netekęs metalinių strypų krovinys nuslydo nuo autokrautuvo šakių ir mirtinai sužalojo pavojingoje zonoje buvusį sandėlio darbininką – krovėją G. J.. UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo – pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai kaip saugiai vykdyti šiuos darbus. Pažeista: Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d., 25 str. 1 d. 3 p. 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Iškraunant krovinį iš puspriekalbės autokrautuvu, sandėlio darbininkas – krovėjas G. J. buvo pavojingoje zonoje arti krautuvo, rankomis bandė prilaikyti sujudėjusį krovinį. Pažeista DSS instrukcijos patvirtintos 2013-02-05 Nr. DS-13-1 „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ 39.2 punktas: „Darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“. Papildomo tyrimo akte konstatuota, kad pavojingi darbai (Krovinių tvarkymas mechaninais krautuvais) buvo organizuojami ir vykdomi pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Darbdavys turėjo parengti nestandartinių krovinių iškrovimo tvarką, kurioje turėjo būti numatytos ir įgyvendintos priemonės užtikrinančios saugų tokių darbų atlikimą. Darbuotojai turėjo būti tinkamai apmokyti ir instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus, žinoti kokių konkrečių saugumo priemonių reikia imtis šakiniu krautuvu iškraunant nestandartinius krovinius, kokiais būdais užtikrinti krovinio stabilumą. Nei vienoje iš pareiškėjo nurodytų instrukcijų, pagal kurias iki nelaimingo atsitikimo buvo instruktuojami V. Č. ir G. J., nėra nurodyta kaip darbuotojai turi saugiai atlikti nestandartinių krovinių krovos darbus, kaip turi būti užtikrintas krovinio stabilumas, kad jis negalėtų nukristi nuo krautuvo šakių, kokiu atstumu turi pasitraukti pagalbiniai darbuotojai, kad būtų už tikrintas jų saugumas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
15. LR DK 246 straipsnis numatė būtinas sąlygas bet kurio iš darbo santykių subjektų materialinei atsakomybei atsirasti: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Visos šios sąlygos yra privalomos ir bent vienos iš jų nebuvimas reiškia materialinės atsakomybės pagal darbo teisę nebuvimą. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama.
16. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas (t. 4, b. l. 142-144) patvirtina, kad G. J. buvo supažindintas su penkiomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, tame tarpe su Darbuotojo saugos ir sveikatos bendrąja instrukcija Nr. 1 ir su Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11. Nė vienoje iš šių instrukcijų tarp pavojingų rizikos veiksnių nebuvo nurodytas nestabilus krovinio kėlimo būdas ar nestabilaus krovinio rizika, kas nurodyta ir nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte (t. 2, b. l. 95-98). Dėl to darytina išvada, kad darbdavys pažeidė LR DSSĮ 25 str. reikalavimus, kadangi neužtikrino, kad įmonėje būtų parengti atitinkami lokaliniai tesės aktai, numatantys darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
17. Iš byloje esančių duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Nėgė“ nenumatė krovinių iškrovimo darbų organizavimo tvarkos. 2019-05-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-891 (t. 2, b. l. 99-105) nurodyta, kad nei vienoje iš tyrimo medžiagoje esančių instrukcijų, pagal kurias buvo instruktuoti nelaimingo atsitikimo metu iškrovimo darbus vykdę darbuotojai – G. J. ir V. Č., nėra nurodyta, kaip darbuotojai privalo saugiai atlikti nestandartinių krovinių (šiuo atveju 3,1 m. ilgio) transportavimą, kad būtų užtikrintas keliamo (transportuojamo) krovinio stabilumas. Taip pat nėra nurodyta, kokiu minimaliu atstumu nuo keliamo krovinio privalo būti (kokiu minimaliu atstumu draudžiama priartėti) darbuotojas, atliekantis pagalbinio darbuotojo funkcijas krautuvu keliant krovinį (tiriamuoju atveju – G. J.), kad būtų užtikrintas jo saugumas.
18. Nors UAB „Nėgė“ nurodė, kad autokrautuvą vairavęs V. Č. buvo supažindintas su TOYOTA autokrautuvo naudojimo instrukcija Nr. NI-6 (t. 4, b. l. 84-85), tačiau iš prie atsiliepimo į ieškinio pareiškimą priedo Nr. 2 nėra galimybės nuspręsti apie minėtos TOYOTA instrukcijos turinio apimtį. Be to, ir 2019-01-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (t. 1, b. l. 21-25) nurodyta, jog „Ar autokrautuvo naudojimo instrukcija Nr. NI-6 apima TOYOTA modelio 02-8FGF15 operatoriaus vadovą ir vartotojo instrukciją saugiam naudojimui nustatyti nepavyko, nes 2009-11-12 įsakyme nenurodoma, kokius krautuvo naudojimo dokumentus apima ši instrukcija“. Iš TOYOTA instrukcijos darytina išvada, kad joje nenumatyta jokių saugos priemonių, kurių būtų privaloma imtis krautuvu iškraunant didelių gabaritų ar nestabilius krovinius, neišaiškinta, kaip privaloma tvirtinti didelių gabaritų krovinius ir kokias tvirtinimo priemones naudoti bei kokiu atstumu nuo veikiančio krautuvo privalo pasitraukti pagalbinis darbuotojas.
19. UAB „Nėgė“ teigia, kad V. Č. dalyvavo autokrautuvo mokymuose, tačiau iš programos apibūdinimo matosi, kad ši programa skirta pirminiam autokrautuvo vairuotojo mokymui (t. 3, b. l. 4) ir nenumato atskirų darbų atlikimo, tame tarpe ir nestandartinių krovinių iškrovimo tvarkos. Sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo pareiginiai nuostatai Nr. 23, su kuriais, kaip teigia UAB „Nėgė“, buvo supažindintas V. Č., taip pat nedetalizuoja nestabilaus, nestandartinio krovinio iškrovimo tvarkos.
20. Šių duomenų pagrindu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktuose pagrįstai padaryta išvada, kad UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo – pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus, tuo buvo pažeista LR DSSĮ 14 str. 1d. ir 25 str. reikalavimai.
21. Pažymėtina, kad UAB „Nėgė“ savo pačios instrukcijose buvo numačiusi apsaugos priemones iškraunant nestandartinį krovinį. Sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. 23 30 punktas, Saugos ir sveikatos instrukcijoje „Vairuojant autokrautuvą“ Nr. 8 71 ir 79 punktuose numatyti atvejai, kuomet krovinys turi būti pritvirtintas (t. 4, b. l. 127-130, 99-110), tačiau nagrinėjamu atveju tvirtinimo priemonėmis pasinaudota nebuvo.
22. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad netinkamas pavojingų darbų organizavimas nenumatant konkrečią krovinių iškrovimo tvarkos bei nesuteikiant savo pačios instrukcijose numatytų apsaugos priemonių, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės UAB „Nėgė“ neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, o UAB „Nėgė“ neteisėti veiksmai patvirtina atsakovės kaltę.
23. Taip pat teismas konstatuoja, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Nėgė“ neteisėtų veiksmų ir žalos, t.y. darbuotojo G. J. žūties. Nors G. J. žuvo bandydamas krovinį prilaikyti rankomis, kas nebuvo galima, tačiau, jeigu darbdavys būtų užtikrinęs iškrovimo darbų organizavimą, numatęs konkrečią jų atlikimo tvarką, suteikęs tinkamas priemones, galėjusias krovinį stabilizuoti, krovinys nebūtų ant G. J. užkritęs ir nebūtų jo prispaudęs.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis, nėra šalinanti darbdavio atsakomybę sąlyga, jeigu šis savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo nelaimingo atsitikimo ir, nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008), todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad G. J. krovinį rankomis prilaikė, nepašalina atsakovės atsakomybės ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp UAB „Nėgė“ neveikimo ir G. J. žūties.
25. Iš byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumos darytina išvada, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežastimi laikytini darbdavio neteisėti veiksmai, dėl ko iškraunamas krovinys nebuvo stabilus ir užvirto ant jį bandžiusio sulaikyti darbuotojo, o G. J. elgesys nebūtų įtakojęs jo žūties, jeigu darbdavys būtų atlikęs jam priskirtas pareigas.
26. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-888/2021 UAB „Nėgė“ direktorius A. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 176 straipsnio 1 dalyje. Nors nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau jame taip pat konstatuota, kad dėl G. J. žūties yra kaltas nerūpestingai veikęs darbdavys, nes nenustatė įmonėje pavojingų darbų – krovinių iškrovimo – pakrovimo mechaniniais krautuvais – organizavimo tvarkos, neaprūpino darbuotojų būtinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumą, tinkamai nesupažindino ir neinstruktavo su autokrautuvu dirbusio ir pavojingą nestandartinį krovinį krovusio V. Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukciją vairuojant autokrauruvą Nr. 8 ir nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei tuo pažeidė anksčiau minėtų norminių aktų reikalavimus, kurių pažeidimai tapo būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi, dėl ko įvyko 2018 m. lapkričio 21 d. nelaimingas atsitikimas darbe
27. Kadangi byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės turi teisę iš atsakovės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
28. CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 59 punktas).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
31. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad žuvęs G. J. buvo ieškovės E. J. sutuoktinis, E. J. ir G. J. tėvas. Sutiktina su ieškovių argumentais, kad dėl vyro/tėvo mirties šeimą ištiko didelis emocinis šokas ir skausmas, ieškovės patyrė didelę moralinę žalą, kadangi ieškoves ir žuvusįjį siejo itin glaudūs ryšiai. Žuvus G. J. jo dukterys buvo devynerių ir septynerių metų, t.y. pakankamai didelės, kad suprastų ir suvoktų, jog savo tėvo niekada nepamatys. Ieškovė E. J. su G. J. iki jo mirties buvo susituokusi vienuolika metų, gerai sutarė, planavo ateitį kartu, džiaugėsi dukromis, abu jas auklėjo ir kartu leisdavo laiką. Vyrui/tėvui netekus gyvybės dėl netikėtos artimo žmogaus mirties buvo pažeisti ieškovių lūkesčiai, siejami su šeimos ateitimi bei galimybėmis turėti visavertę šeimą. Ieškovei E. J. po vyro mirties prasidėjo nerimo priepuoliai, sutriko miegas, suprastėjo sveikata, atsirado nepasitikėjimo ir beviltiškumo jausmas. 2020-02-07 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovė E. J. dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydymo įstaigą 2018 m. gruodžio 7 d., nuo tada lankosi pas gydytojus, reguliariai vartoja skiriamus medikamentus (2021 m. kovo 16 d. DOK-6180 priedas).
32. Įvertinus šios bylos individualias aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl G. J. žūties ieškovės turi teisę į vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, teismo vertinimu, iš atsakovės kiekvienai ieškovei yra pagrindas priteisti po 21 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Ieškovės E. J. atstovė advokatė R. G. 2021 m. kovo 16 d. (DOK-6180) pateikė prašymą dėl 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: 2020-07-17 AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2019 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1048058.
35. Atsakovės UAB „Nėgė“ atstovas advokatas S. B. 2021 m. kovo 16 d. (DOK-6170) ir 2021 m. kovo 17 d. (DOK-6438) pateikė prašymus dėl 4114 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: Swedbank AB 2020-10-19 ir 2021-01-21 mokėjimo nurodymus, 2021-03-17 Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymą.
36. Ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
37. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinami 30 proc., todėl ieškovė turi teisę į 720 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė „Nėgė“ – į 2879,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (70 proc.). Atlikus vienarūšių mokėtinų sumų įskaitymą (2879,80 Eur – 720 Eur), iš ieškovės atsakovei priteistina 2159,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Kadangi ieškovės yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kreipiantis į teismą jo nesumokėjo, valstybei iš atsakovės priteistinas už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį žyminis mokestis – 1197 Eur (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 ieškovei E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 21 600 (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 ieškovei E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 21 600 (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 ieškovei G. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 21 600 (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 2159,80 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 1197 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė