Teikimas Nr. E1-3045-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00473-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,
nuteistajam R. Š., jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų teikimą dėl nuosprendžio, kuriuo nuteistajam R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta laisvės atėmimo bausmė, vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai,
n u s t a t ė :
R. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, dalinai pridedant ją prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinam sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeitė: R. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir bausmes subendrino iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. Š. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme apėmimo būdu, ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant dalį juo paskirtos bausmės, ir R. Š. paskyrė galutinę bausmę – 11 metų laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 9 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 14 d. gautas Vilniaus pataisos namų teikimas, kuriame prašoma teismo spręsti klausimą dėl R. Š. perdavimo likusiai bausmės daliai atlikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teikime nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu 7 kartus buvo paskatintas ir 3 kartus nubaustas, drausminės nuobaudos galioja. R. Š. vedęs, turi 2 nepilnamečius vaikus, šeima gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nuteistasis pageidauja išlaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, dažniau matyti sutuoktinę ir bendrauti su vaikais. Šiuo metu bendravimas su šeima yra apribotas, jis retai lankomas (paskutinį kartą – 2018 m.). Anot jo, šeima nedisponuoja pakankamomis lėšomis dažniau atvykti į Lietuvą. R. Š. teigia, kad glaudesni socialiniai ryšiai jį sieja su kita šalimi ir mano, kad likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas socialiniams ryšiams palaikyti ir palengvins resocializacijos procesą (b. l. 1-2).
Vilniaus pataisos namai kartu su teikimu teismui persiuntė ir nuteistojo R. Š. prašymą, kuriame jis prašo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai. Prašyme nurodyta, kad jo žmona ir 2 nepilnamečiai vaikai yra Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai ir gyvena Vokietijoje. Vaikai Vokietijoje lanko mokyklą, sporto būrelius, dalyvauja varžybose. Čia yra nuteistojo deklaruota gyvenamoji vieta, jam yra paskirtas asmens identifikavimo kodas. Jo ir žmonos santuoka taip pat sudaryta Vokietijoje. Jis savo ateitį mato tik Vokietijoje. Savarankiškai mokėsi vokiečių kalbą ir išlaikė valstybinį vokiečių kalbos egzaminą. Bausmės atlikimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas socialinei reabilitacijai. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos jo ir šeimos pasimatymams. Į Lietuvą atvykti ir jį aplankyti jo šeimai yra per toli ir per brangu (b. l. 3-6).
Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Š. teikimą palaikė ir nurodė, kad nori būti perduotas į Vokietiją, nes ten gyvena žmona ir vaikai, jie Vokietijos piliečiai. Kiekvieną savaitę galėtų su jais matytis, dabar paskutinis pasimatymas buvo daugiau nei prieš metus laiko. Šeima gyvena Kelno mieste. Atliekant laisvės atėmimo bausmę ten stengiamasi, kad pataisos namai būtų kuo arčiau namų. Kelno prokuratūra sprendė bei davė sutikimą. Prokuroras teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Gynėja prašė teikimą tenkinti.
Teikimas tenkintinas.
Pagal įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 3 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant minėtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas vykdyti šios valstybės kompetentingai institucijai, t. y.:
1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;
2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos. Bylos duomenimis, R. Š. šeima gyvena Vokietijoje, jie yra Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Akivaizdu, kad bausmės atlikimas Lietuvoje kaltinamajam trukdo ne tik matytis su savo žmona ir nepilnamečiais vaikais, bet ir išlaikyti su jais glaudžius socialinius ryšius. Nuteistojo teigimu, jis savo ateitį sieja su Vokietijos Federacine Respublika, savarankiškai mokėsi vokiečių kalbą ir išlaikė valstybinį vokiečių kalbos egzaminą. Nuteistojo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Minėtas aplinkybes pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 8-27), todėl teismas neabejoja, jog bausmės vykdymo perdavimas Vokietijos Federacinei Respublikai sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Tai, kad nuteistasis sutinka, kad Vokietijos Federacinė Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, patvirtina nuteistojo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, taip pat jo pateiktas prašymas dėl sprendimo, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai (b. l. 3-6). Be to, iš Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausiojo Kelno prokuroro buvo gautas sutikimas dėl nuteistojo R. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymo Vokietijoje (b. l. 29-30).
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti Vilniaus pataisos namų teikimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, ir kuriuo R. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vykdymą perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai.
Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, kuriuo nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė, bus perduotas vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai, taip pat ir nuteistasis bus perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai, tik gavus iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus pataisos namų teikimą tenkinti.
Perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-383/2016, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo R. Š..
Nutarties nuorašą išsiųsti Vilniaus pataisos namams, prokurorui ir nuteistajam.
Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai – Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministerijai.
Gavus Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, šį pranešimą ir nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, Vilniaus pataisos namams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Kauno apygardos teismui, kurio sprendimas perduotas vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas