Administracinė byla Nr. eAS-1042-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02857-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. (N. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. (N. V.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja N. V. (N. V.) 2017 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 6-15-699N ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3214. Su skundu pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą jam paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino.

Nesutikdama su minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. rugsėjo 14 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja pateikė prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas šį prašymą tenkino ir terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas šį prašymą tenkino ir terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 28 d. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dar kartą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas prašymą tenkino ir terminą trūkumams pašalinti pratęsė iki 2017 m. spalio 6 d. ir pasiūlė pareiškėjai pasirūpinti kitu atstovu. 2017 m. spalio 9 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjos prašymas dar kartą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymo pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti netenkino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 2 d., 151 str.).

Pareiškėja N. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos N. V. atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atskirąjį skundą ir perdavė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos N. V. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 27 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 6-15-699N. Teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. liepos 13 d. pašalinti skundo trūkumus: pareikšti papildomą reikalavimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3214, ir pateikti advokato įgaliojimus patvirtinančią su klientu sudarytą sutartį ar jos išrašą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. liepos 14 d. gautas (elektroniniu parašu pasirašytas 2017 m. liepos 13 d.) pareiškėjos atstovo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams, nurodytiems teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti. Teisėja rezoliucija terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėja per teismo nustatytą terminą, t. y. vėliausiai iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. 24 val., skundo trūkumų, nurodytų teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, nepašalino. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutarties neskundė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai nebuvo reikalaujantys didelių laiko ir pastangų sąnaudų, t. y. pareiškėja turėjo patikslinti skundą, pareikšdama papildomą reikalavimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3214, t. y. teismas nutartyje konkrečiai suformulavo pareiškėjos turimą pareikšti reikalavimą, ir pateikti advokato įgaliojimus patvirtinančią su klientu sudarytą sutartį ar jos išrašą (atstovavimo sutartis su advokatu Albertu Bandžiumi sudaryta 2017 m. birželio 26 d., t. y. dar iki pareiškėjos skundo teisme gavimo), teismas sprendė, jog pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama pasinaudoti savo teise į gynybą. Teismo nuomone, svarbu pažymėti, jog 2017 m. birželio 29 d. teismo nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, buvo nurodyta, jog, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus paliekamas nenagrinėtas, t. y. pareiškėjai buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, neskundė. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 punktą, šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi pareiškėja (jos atstovas), 2017 m. rugpjūčio 10 d. gavusi 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartį pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, naują skundą, kurio turinys analogiškas turiniui skundo, teisme gauto 2017 m. birželio 27 d., tik nurodžius, kad nesutinkama ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (11.1) I-3214 bei pareiškus reikalavimą šį sprendimą panaikinti, teismui pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 21 d.

Nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjos (jos atstovo) valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą teismas netenkino.

III.

Pareiškėja N. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, nes joje buvo netinkamai taikytos senaties terminą ir jo atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos. Taip pat nebuvo atsižvelgtą į tai, jog skundu siekiama apginti viešąjį interesą.

Pareiškėja nurodo, kad jos atskirasis skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, t. y. jis yra be motyvų, nes siekiama nepraleidžiant procesinių terminų pateikti atskirąjį skundą. Pažymi, kad jos atstovas advokatas Albertas Bandžius nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. atostogavo, o grįžęs iš atostogų susirgo, todėl pareiškėja negalėjo laiku pateikti skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti netenkintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad prašomas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-15-699N buvo priimtas 2017 m. kovo 20 d., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Nr. (11.1) I-3214 – 2017 m. gegužės 23 d. Tačiau pareiškėja skundą pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d. Tai reiškia, kad reikalavimą dėl šių sprendimų panaikinimo, pirmosios instancijos teismo elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikdama 2017 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėja N. V. buvo praleidusi skundo dėl šių reikalavimų padavimo terminą, tačiau kartu pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti termino skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos N. V. skundą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėja grindžia tuo, kad jos atstovas advokatas Albertas Bandžius atostogavo, o grįžęs iš atostogų susirgo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja dėl ginčo sprendimų panaikinimo pirmą kartą į teismą kreipėsi nepraleidusi įstatyme nustatyto skundo padavimo termino (pareiškėjos skundas gautas 2017 m. birželio 29 d.), tačiau jos skundas buvo laikomas nepaduotu, nes pareiškėja per nustatyta terminą nepašalino skundo trūkumų. 2017 m. rugpjūčio 22 d. dėl minėtų sprendimų panaikinimo į teismą kreipėsi pakartotinai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja į teismą kreiptis anksčiau negalėjo, nes tuo metu jos atstovas atostogavo, o vėliau sirgo. Tačiau tik leidus galimybėms, pareiškėja pateikė skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja aktyviai siekė pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jos galimai pažeistos teisės. Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminą ginčijamiems sprendimams apskųsti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku kreiptis į teismą, o tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir jo skundą atsisakė priimti. Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl N. V. atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. V. (N. V.) atskirąjį skundą tenkinti.

Pareiškėjos N. V. (N. V.) prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 6-15-699N ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (11.1) I-3214 panaikinimo pateikti patenkinti ir šį terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos N. V. (N. V.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Arūnas Dirvonas

                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                      Ramutė Ruškytė