Administracinė byla Nr. eA-5092-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01377-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. (E.) S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.                      Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-60 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti jį iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.                      Pareiškėja nurodė, kad ji ir jos vaikai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami dėl jos vykdytos žurnalistinės veiklos. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2017 m. dirbo televizijoje (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais „Facebook“ paskyroje ji paskelbė vaizdo įrašą, atskleidžiantį rinkimų pažeidimus. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas 100 000 kartų. Po vaizdo įrašo paskelbimo buvo sumuštas jos sūnus, nežinomi asmenys persekiojo jos dukrą – jėga įsodino į automobilį, grasino susidoroti ir išprievartauti. Pareiškėja su dukra buvo užpultos ir kartu – dukrai užpuolikai smogė per galvą, o jai sužalojo pirštus, jėga siekdami iš jos atimti kompiuterį. Pareiškėjos teigimu, persekiojimą vykdo S. S. ir T. M.. Slėpdamiesi nuo persekiojimo, ji su vaikais gyveno Maskvoje pas jos brolį, vėliau – Minske pas jos tetą.

3.                      Užsienietės teigimu, atsakovas tyrimą dėl jos baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos. Pareiškėja nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad ji kilmės valstybėje neatliko jokios žurnalistinės veiklos. Atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) Pedagoginį universitetą yra neaktuali, nes šį universitetą ji baigė ne 2010 metais, o 2004 metais. Be to, esminė aplinkybė, dėl kurios jai kyla pagrįsta baimė būti persekiojimai, yra ne jos veikla televizijoje, o socialiniame tinkle paskelbtas vaizdo įrašas.

4.                      Užsienietė atkreipė dėmesį į tai, kad vaizdo įrašas buvo panaikintas 2017 m. gegužės 20 d., t. y. po to, kai ji ir dukra buvo užpultos. Sūnaus pasakojimo neatitikimus dėl vaizdo įrašo panaikinimo datos pareiškėja vertino kaip neteisingą vertimą.

5.                      Pareiškėja nesutiko su pasakojimo apie jos ir dukters užpuolimą, įvykusį 2017 m. gegužės 20 d., vertinimu. Esminės jos ir dukters pasakojimų aplinkybės sutampa. Nesutapimai yra neesminiai, todėl pasakojimas negali būti laikomas prieštaringu. Jos ir vaikų pasakojimai apie 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. įvykius taip pat yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Šiuos pasakojimus atsakovas turėjo vertinti prieglobsčio prašytojų naudai.

6.                      Pareiškėja patikslino, kad T. M. buvo meras, parlamento rinkimuose nedalyvavo. Taip pat pasakojo, kad dėl sutuoktinio vykdomos veiklos, ji buvo užpulta savo namuose, dėl patirtų sužalojimų jai buvo atliktos dvi operacijos. Dėl šeimai gresiančio pavojaus sutuoktinis išvyko iš namų.

7.                      Užsienietės vertinimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos surinkti informaciją bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Atsakovas be pagrindo nesurinko ir nevertino pareiškėjos prieglobsčio prašymą patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, t. y. galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, patyrus sunkius sveikatos sužalojimus ar gavus grasinimų, dėl politikų korupcijos ir santykio su teisėsaugos institucijomis.

8.                      Pareiškėja taip pat nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

9.                      Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10.                      Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) jai gresia persekiojimas dėl jos vykdytos žurnalistinės veiklos. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos veikla bei, atitinkamai, tariamu persekiojimu kilmės šalyje dėl šios veiklos, buvo atmestos dėl patikimumo stokos, nelaikytos nustatytais faktais ir nevertintos sprendžiant prieglobsčio suteikimą. Dėl šių aplinkybių buvo padaryta išvada, kad pareiškėja nepagrindė savo baimės patirti persekiojimą, jos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir šiuo aspektu pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta.

11.                      Atsakovas teigė, jog prieglobsčio prašymo metu nebuvo nustatyta ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų.

12.                      Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiu, jog jis tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai. Remiantis kilmės valstybės informacija buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikia universitetas pavadinimu (duomenys neskelbtini) Valstybinis Pedagoginis universitetas, kuriame nėra Žurnalistikos fakulteto. Žurnalistikos specialybės pagal bakalauro ir magistro studijų programas galima mokytis Kultūros fakultete, Žurnalistikos katedroje, kuri tik nuo 2010 m. tapo atskira katedra (anksčiau ši katedra buvo bendra su Kinematografijos katedra). Ši informacija paneigė pareiškėjos teiginį, kad ji mokėsi Žurnalistikos fakultete, nes pareiškėjos nurodytame universitete tokio fakulteto nebuvo. Be to, pasakojimų metu pareiškėja negalėjo nurodyti nė vieno dėstytojo ar bendrakursio pavardės, nežinojo universiteto ar fakulteto adreso, negalėjo įvardinti tikslaus universiteto pavadinimo. Užsienietės pasakojimas apie žurnalistikos studijas buvo nenuoseklus, nedetalus, neišsamus, prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Dėl šių priežasčių atsakovas pareiškėjos pasakojimo dalį, kad ji baigė žurnalistikos studijas, laikė labiau netikėtina, nei tikėtina.

13.                      Atsakovas pažymėjo, kad užsienietės pasakojimas apie jos darbą televizijoje taip pat buvo nenuoseklus, prieštaringas. Savo pasakojimo detales užsienietė keitė kelis kartus tos pačios apklausos metu, o vykdant pakartotinę apklausą, pasakojo kitus faktus. Pirminės apklausos metu prieglobsčio prašytoja negalėjo nurodyti tikslaus televizijos kanalo, kuriame ji dirbo, pavadinimo, o pateikus jos pačios pateiktą pažymėjimą, pakeitė paaiškinimus. Pirmoje apklausoje užsienietė teigė dirbanti televizijoje ir vedanti laidą, tačiau vėliau teigė, kad laidos nevedė. Atsakovo tvirtinimu, tai, kad ji dirba televizijoje, patvirtina jos pateiktas darbo pažymėjimas, tačiau atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog ji vykdė žurnalistinę veiklą. Dėl šių priežasčių užsienietės pasakojimas, kad ji yra žurnalistė ir kilmės valstybėje užsiėmė žurnalistine veikla, nebuvo laikomas nustatytu ir nebuvo vertinamas sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą. Tuo tarpu pareiškėjos pasakojimas apie jos įrašus ir straipsnius, paskelbtus socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl ir ši pasakojimo dalis nebuvo laikoma nustatytu faktu.

14.                      Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiu dėl baimės būti persekiojamai dėl jos sutuoktinio vykdytos veiklos, pažymėjo, kad pati pareiškėja apklausos metu nurodė, jog su sutuoktiniu yra išsiskyrusi 10 metų, buvęs sutuoktinis šeimos neišlaiko. Pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė jokios informacijos apie sutuoktinio vykdytą veiklą. Pareiškėja neįvykdė pareigos bendradarbiauti su Migracijos departamentu, todėl jos nurodyti informacijos šaltiniai (privatūs tretieji asmenys), kurių ji iki ginčijamo sprendimo priėmimo Migracijos departamentui nebuvo pateikusi, negali būti pagrindu šį sprendimą panaikinti. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog jos pasakojimui dėl užpuolimo bei kad buvo grasinta telefonu, turėjo būti taikoma abejonės privilegija.

15.                      Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėjo vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – Aprašas) nuostatomis, o pareigos įrodinėti neiginius neturi.

II.

16.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17.                      Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18.                      Teismas bylos rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. liepos 13 d., apie 13 val. 20 min., per Medininkų pasienio kontrolės punktą. Pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kilmės valstybėje dirbo žurnaliste, dirbdama žurnaliste parašė straipsnį apie vietinį (duomenys neskelbtini) politiką, jo korupcinę veiklą, kuris dėl to per 2017 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) vykusius rinkimus nebuvo perrinktas į valdžią. Prieglobsčio prašytoja pirminės apklausos, įvykusios 2017 m. liepos 13 d., metu, patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), išpažįsta krikščionybę, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, išsituokusi. Taip pat užsienietė nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. birželio 21 d., atskrido į Maskvą, iš Maskvos 2017 m. liepos 10 d. atvyko į Minską, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Minsko. Kilmės valstybėje dirbo (duomenys neskelbtini) žurnaliste. Kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl žurnalistinės veiklos. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-157 įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir iš esmės nagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

19.                      Pareiškėja 2018 m. kovo 1 d. apklausos metu nurodė, kad yra žurnalistė, baigė (duomenys neskelbtini) universiteto Žurnalistikos fakultetą. Dirbdama valstybinėje televizijoje – Centrinėje televizijos kompanijoje žurnaliste, vedė laidą apie 2017 m. balandžio 2 d. rinkimus. Pasak užsienietės, laida buvo apie rinkimų metu užfiksuotus pažeidimus. Pažeidimus užfiksavo jos dukra. Filmuotą medžiagą įkėlė į „Facebook“ paskyrą. Įrašą peržiūrėjo daugiau kaip 100 000 žmonių. Parašė straipsnių apie (duomenys neskelbtini) politikus S. S. ir T. M.. Vieną straipsnį parašė iki rinkimų, kitus tris – po jų. Straipsnius rašė „Facebook“ paskyroje. Dėl šių įrašų patyrė grasinimų. Žiniasklaidos priemonėse straipsnių nespausdino. Užsienietės pasakojimu, 2017 m. balandžio 3 d. jos sūnus sulaukė grasinimų, o 2017 m. balandžio 4 d. buvo užpultas ir sumuštas. Sūnus į gydymo įstaigą ir teisėsaugos institucijas nesikreipė. Po šio įvykio 2017 m. balandžio 5 d. jos brolis sūnų išsivežė į Maskvą. Nuo 2017 m. balandžio 15 d. pareiškėja nebėjo į darbą, nes jai nuolat grasino nepažįstami asmenys. Pareiškėjos nuomone, tai galėjo būti politinės partijos vadovų asmens sargybiniai. Vėliau nepažįstami asmenys persekiojo jos dukrą, tokiu būdu reikalaudami panaikinti įkeltą įrašą. Dukros persekiojimą nepažįstami asmenys vykdė 2017 m. balandžio 22 d. Nepažįstami asmenys dukrą sumušė ir 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje (8 ar 9 d.). Abi su dukra buvo užpultos 2017 m. gegužės 20 d. prie namų taksi automobilyje, važiuojant iš mokyklos. Pasak pareiškėjos, nepažįstami asmenys prievarta atidarė taksi automobilio dureles, pradėjo jas mušti, traukti iš rankų kompiuterį. Nepažįstami asmenys atėmė iš jos kompiuterį, telefoną, sužeidė rankos pirštus, kelius, dukrai – galvą. Po šio įvykio pareiškėja persikėlė gyventi į dėdės namus (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 21 d. išvyko į Maskvą, o liepos 1 d. – į Minską. Šios apklausos metu užsienietė taip pat nurodė, kad ji 2004 m. baigė universitetą, žurnaliste pradėjo dirbti nuo 2017 metų. Iki 2017 metų niekur nedirbo, straipsnių nerašė.

20.                      Pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. apklausos metu patvirtino, jog ji kilmės valstybėje dirbo valstybinėje televizijoje. Užsienietei pateikus (duomenys neskelbtini) televizijos kanalų sąrašą, ji nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir pateikė televizijos (duomenys neskelbtini) jai išduotą darbo pažymėjimą. Pareiškėja nurodė, kad dirbdama šioje televizijoje, straipsnių nerašė, dirbo su kompiuteriais. Pareiškėja patvirtino, kad 2004 m. ji baigė (duomenys neskelbtini) Pedagoginio universiteto Žurnalistikos fakultetą. Be to, prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji 2017 m. balandžio 3 d. „Facebook“ paskyroje paskelbė vieną straipsnį apie S. S. ir du straipsnius bei vaizdinę medžiagą apie rinkimus, rinkiminę kampaniją, rinkimų būstinę.

21.                      Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. balandžio 3 d. parengė išvadą Nr. (15/6-3)13PR-60RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei E. S., gimusiai 1980 m. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia Išvada, 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6‑13)12PR‑60 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.

22.                      Teismas nustatė, kad ginčo teisiniai santykiai dėl pareiškėjos prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami UTPĮ 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 96 ir 116 punktais.

33.                      Pareiškėja pažymi, kad prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog ji ir jos vaikai yra persekiojami (duomenys neskelbtini) dėl jos vykdytos žurnalistinės veiklos. Pareiškėja apklausų metu nenurodė, jog yra žurnalistė ir nuo 2017 m. dirbo televizijoje pavadinimu (duomenys neskelbtini). Persekiojimas prasidėjo dėl 2017 m. „Facebook“ paskyroje paskelbto vaizdo įrašo apie rinkimų pažeidimus, kurį nufilmavo jos dukra. Prieglobsčio prašytojus, jų įsitikinimu, persekioja S. S. ir T. M. (nes pirmiausia pareiškėja įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti rinkimų pažeidimai; po to apie T. M. bei S. S.).

34.                      Pareiškėjos vertinimu, atsakovo nurodyti nesutapimai, susiję su Žurnalistikos fakultetu, yra neesminiai, todėl negalėjo būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti jos pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos prieštaravimą.

35.                      Jos skunde nurodytos aplinkybės dėl vaizdo įrašo „Facebook“ paskyroje ištrynimo datos (pareiškėjos teigimu, vaizdo įrašas buvo ištrintas 2017 m. gegužės 20 d., t. y. po to, kai ji ir jos dukra buvo užpultos) turėjo būti laikomos esminėmis, tačiau teismas jų neįvertino apsiribodamas išvada, kad visi paaiškinimai tėra pareiškėjos gynybinė pozicija turint tikslą gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai jos sūnaus pasakojimas šiuo aspektu turėjo būti vertinamas kaip neteisingas vertimas.

36.                      Pareiškėja nurodo, kad esminės pasakojimo apie 2017 m. gegužės 20 d. užpuolimą aplinkybės sutampa, t. y. abi prieglobsčio prašytojos nurodė tuos pačius sužeidimus (smūgis į galvą, kompiuterio atėmimas, rankos sužalojimas), tą patį užpuolikų skaičių – keturi vyrai, tą pačią transporto priemonę, kuria atvažiavo iki namų – taksi. Aplinkybės, jog prieglobsčio prašytojos nurodė skirtingas vietas, iš kur važiavo namo,– nėra laikytinos esminėmis ir dėl jų pasakojimas negali būti laikomas prieštaringu. Apklausų metu buvo nurodyta, jog ji dukterį pasiėmė iš universiteto, po to užsuko pas jos draugę, t. y. neatitikimo tarp apklausų metu duotų parodymų nėra. Be to, jos sūnus apklausos metu nenurodė, kad jo motina su seserimi persikraustė pas dėdę balandžio 5 d., jis nurodė, kad jis (atskirai nuo motinos su seserimi) persikraustė pas dėdę į Maskvą, o sesuo su motina atskrido tik birželio 21 d., kur liko iki birželio 30 d., tačiau po užpuolimo motina su seserimi apsigyveno pas dėdę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, atsakovas nevertino prieglobsčio prašytojų pateiktų duomenų racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašytojų pateikti duomenys apie gegužės 20 d. patirtą užpuolimą yra nuoseklūs ir patikimi bei nėra esminių prieštaravimų, šiam pasakojimui turėjo būti taikoma abejonės privilegija, ir nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos prieglobsčio prašytojų naudai. Nurodyti argumentai laikytini esminiais nustatant, ar pareiškėjai kyla grėsmė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, tačiau teismo sprendime nebuvo analizuojami, taip pat nenurodyta, kodėl buvo atmesti ir nevertinti.

37.                      Pareiškėja akcentuoja, kad nors prieglobsčių prašytojų (jos vaikų) pasakojimai apie individualius užpuolimus bei grasinimus buvo pakankamai nuoseklūs bei detalūs, atsakovas, atsižvelgęs į tai, jog šie pasakojimai tiesiogiai susiję su prieglobsčio prašytojų teiginiais apie „Facebook“ paskyroje paskelbtus vaizdo įrašus, jų nelaikė nustatytu faktu. Pareiškėjos vertinimu, minėtiems pasakojimams, kurie, kaip jau minėta, atsakovo buvo pripažinti nuosekliais bei išsamiais, turėjo būti taikoma abejonės privilegija, todėl jie privalėjo būti vertinami prieglobsčių prašytojų naudai. Nurodyti motyvai skundžiamame teismo sprendime nebuvo nagrinėti, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

38.                      Pareiškėjos vertinimu, aplinkybės, kurias ji nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė jai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

39.                      Pareiškėja pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo aplinkybės.

40.                      Pareiškėja sutinka su Migracijos departamento ir teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Šiuo atveju taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė (UTPĮ 87 str. 1 d. 1 p.). Nepaisant to, išsiuntus ją į kilmės valstybę, ji gali būti kankinama, gali būti žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas vien dėl to, jog persekiojimą vykdo S. S. ir T. M., o kilmės valstybė negali užtikrinti efektyvaus teisių gynimo ir apsaugos. Pareiškėjos vertinimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini.

41.                      Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42.                      Atsakovas, pakartodamas Išvadoje ir atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėja nepagrindė savo baimės patirti persekiojimą, jos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Atsakovas taip pat nusprendė nesuteikti papildomos apsaugos pareiškėjai, nes prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

43.                      Atsakovas nurodo, kad prieglobsčio prašytojų apklausos metu yra pasiteiraujama, ar jie su vertėju vienas kitą supranta, tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Apklausų metu ir apskritai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pateikta pretenzijų dėl vertėjo. Pareiškėja tik paprašė vertėjos kalbėti garsiau. Taigi pareiškėjos argumentai dėl netinkamo vertimo turėtų būti vertinami kaip jos gynybinė pozicija.

44.                      Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas, taigi priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

45.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-60 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir pareiškėjos prašymo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

46.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą pareiškėjai, kuri neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

47.                      Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko 2017 m. liepos 13 d. apie 13 val. 20 d. per Medininkų pasienio kontrolės punktą ir tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme suteikti prieglobstį užsienietė nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kilmės valstybėje dirbo žurnaliste, dirbdama žurnaliste parašė straipsnį apie vietinį (duomenys neskelbtini) politiką, jo korupcinę veiklą, kuris dėl to per 2017 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) vykusios rinkimus nebuvo perrinktas į valdžią.

48.                      Pirminės apklausos metu 2017 m. liepos 13 d. pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), išpažįsta krikščionybę, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, išsituokusi. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. birželio 21 d. , atskrido į Maskvą, iš Maskvos – 2017 m. liepos 10 d., atvyko į Minską, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Minsko. Kilmės valstybėje dirbo (duomenys neskelbtini) žurnaliste. Kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl žurnalistinės veiklos.

49.                      Sekančios apklausos, vykusios 2018 m. kovo 1 d., metu pareiškėja nurodė, kad yra žurnalistė, baigė (duomenys neskelbtini) Universiteto žurnalistikos fakultetą. Dirbdama valstybinėje televizijoje – Centrinėje televizijos kompanijoje žurnaliste, vedė laidą apie 2017 m. balandžio 2 d. rinkimus, laida buvo apie rinkimų metu užfiksuotus pažeidimus. Pažeidimus užfiksavo jos dukra. Filmuotą medžiagą įkėlė į „Facebook“ paskyrą, įrašą peržiūrėjo daugiau nei 100 000 tūkstančių žmonių. Parašė straipsnius apie (duomenys neskelbtini) politikus S. S. ir T. M.. Vieną straipsnį parašė iki rinkimų, kitus tris – po jų, straipsnius rašė „Facebook“ paskyroje. Dėl šių įrašų patyrė grasinimų. Žiniasklaidos priemonėse straipsnių nespausdino. Užsienietės pasakojimu, 2017 m. balandžio 3 d. jos sūnus sulaukė grasinimų, o 2017 m. balandžio 4 d. buvo užpultas ir sumuštas. Sūnus į gydymo įstaigą ir teisėsaugos institucijas nesikreipė. Po šio įvykio 2017 m. balandžio 5 d. jos brolis sūnų išsivežė į Maskvą. Nuo 2017 m. balandžio 15 d. nebeėjo į darbą, nes jai nuolat grasino nepažįstami asmenys. Mano, jog tai galėjo būti politinės partijos vadovų asmens sargybiniai. Vėliau nepažįstami asmenys persekiojo jos dukrą ir taip pat reikalavo panaikinti patalpintą įrašą. Dukros persekiojimus nepažįstami asmenys vykdė 2017 m. balandžio 22 d. Nepažįstami asmenys dukrą sumušė ir gegužės mėnesio pradžioje ( 8 d. ar 9 d. ). Abi su dukra buvo užpultos 2017 m. gegužės 20 d. prie namų taksi automobilyje, važiuojant iš mokyklos. Pasak pareiškėjos, nepažįstami asmenys prievarta atidarė taksi automobilio dureles, pradėjo jas mušti, traukti iš rankų kompiuterį. Nepažįstami asmenys atėmė iš jos kompiuterį, telefoną, sužeidė rankos pirštus, kelius, dukrai – galvą. Po šio įvykio persikėlė gyventi į dėdės namus (duomenys neskelbtini), o 2017 m. birželio 21 d. išvyko į Maskvą, o liepos 1 d. – į Minską. Šios apklausos metu užsienietė taip pat nurodė, kad ji 2004 metais baigė universitetą, žurnaliste pradėjo dirbti nuo 2017 metų. Iki 2017 metų niekur nedirbo, straipsnių nerašė.

50.                      Per sekančią apklausą, vykusią 2018 m. kovo 2 d., pareiškėja dar kartą patvirtino, jog ji kilmės valstybėje dirbo valstybinėje Centrinėje televizijoje. Užsienietei pateikus (duomenys neskelbtini) televizijos kanalų sąrašą, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir pateikė televizijos (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotą darbo pažymėjimą. Pareiškėja nurodė, kad dirbdama šioje televizijoje, straipsnių nerašė, dirbo su kompiuteriais. Šios apklausos metu pareiškėja patvirtino, kad 2004 metais ji baigė Pedagoginį (duomenys neskelbtini) universtiteto žurnalistikos fakultetą. Be to, prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji 2017 m. balandžio 3 d. „Facebook“ paskyroje patalpino straipsnį apie S. S. ir du straipsnius bei vaizdinę medžiagą apie rinkimus, rinkiminę kampaniją, rinkimų būstinę.

51.                      Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. balandžio 3 d. parengė išvadą Nr. (15/6-3)13PR-60RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Išvada), kurioje pasiūlė nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei E. S., gim. 1980 m. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia Išvada, 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-60 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.

52.                      Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

53.                      Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

54.                      Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

55.                      Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

56.                      Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

57.                      Be to Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

58.                      Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus byloje pateiktus duomenis, Migracijos departamentui nebuvo pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

59.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą jai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės siejo tik su aplinkybe, kad pareiškėja bei jos šeimos nariai buvo persekiojami dėl pareiškėjos žurnalistinės veiklos kilmės valstybėje. Pagrįsdama šią aplinkybę, pareiškėja apklausų metų nurodė eilę aplinkybių (šios nutarties 48, 49 ir 50 pastraipos), kurias analizuojant teismas sprendžia, jog pareiškėjos pateikti paaiškinimai yra prieštaringi ir klaidinantys.

60.                      2018 m. kovo 1 d. ir kovo 2 d. vykusiose apklausose pareiškėja baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje užsienietė siejo su socialiniame tinkle patalpintais straipsniais bei vaizdine medžiaga apie (duomenys neskelbtini) politikus ir rinkimų pažeidimus, kuriuos mobiliojo ryšio telefono pagalba užfiksavo jos dukra. Šiose apklausose pareiškėja nurodė, kad įrašus socialiniame tinkle patalpino 2017 m. balandžio 3 d.. Tačiau kaip seka iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, rinkimai įvyko 2017 m. balandžio 2 d., todėl darytina išvada, jog po rinkimų paskleista informacija negali turėti kokios nors įtakos jau įvykusiems rinkimams.

61.                      Pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. teikdama prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad dėl jos neigiamo pobūdžio straipsnių politikas nelaimėjo rinkimų, kurie vyko 2017 m. balandžio 2 d. Vėliau pareiškėja teigė, kad ji vedė laidą apie 2017 m. balandžio 2 d. rinkimus. Vėlesnių pasakojimų metu šią informaciją pareiškėja paneigė, tame tarpe ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodydama, kad ji iki 2017 metų niekur nedirbo, o įsidarbinusi televizijoje (duomenys neskelbtini), jokios tiriamosios žurnalistinės veiklos neatliko, o vykdė techninio pobūdžio jai pavestas funkcijas.

62.                      Taip pat apklausų metu pareiškėja nurodė, jog ji 2004 metais baigė (duomenys neskelbtini) universiteto Žurnalistikos fakultetą, vėliau nurodė, kad baigė (duomenys neskelbtini) Pedagoginio Universiteto Žurnalistikos fakultetą. Apklausų metu pareiškėja negalėjo nurodyti dėstytojų, universiteto rektoriaus, dekano, bendrakursių pavardžių.

63.                      Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja į konkrečius klausimus dėl savo studijų atsakymų vengė.

64.                      Atsakovo išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veikia universitetas, pavadinimu (duomenys neskelbtini) Valstybinis Pedagoginis Universitetas, tačiau Žurnalistikos fakultetas jame neegzistuoja. Žurnalistikos specialybės – bakalauro ir magistro studijų programos galima mokytis Kultūros fakultete, kuris įkurtas 1970 metais Žurnalistikos katedroje, kuri tik 2010 metais tapo atskira katedra.

65.                      Nustačius, jog pareiškėjos pasakojimai apie jos darbinę veiklą, žurnalistinę veiklą ir įrašus socialiniame tinkle yra prieštaringi, nenuoseklūs, yra labiau netikėtini, nei tikėtini ir nėra nustatyti faktai, visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos ir jos vaikų sumušimu, persekiojimu, vertinamos, kaip asmeninis suinteresuotumas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu.

66.                      Nustatytus prieštaravimus bei neatitikimus pareiškėjos teiktuose paaiškinimuose, apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina kaip esminius ir paneigiančius galimybę, jog pareiškėja savo kilmės šalyje gali būti persekiojimą dėl savo veiklos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje byloje taikyti abejonės privilegijos principą, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nelaikytina pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

67.                      Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus ją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

68.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai vertino, kad atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. (E.) S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. Sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.