Adm.byla Nr. A2.6.-9126-271/2015

Proceso Nr. 4-68-3-08443-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.,45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

Vilnius, 2015 m.liepos 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,nukentėjusiajam A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

V. R.,gim. (duomenys neskelbtini),a.k(duomenys neskelbtini)dirbančiai Vilniaus savivaldybės administracijoje,gyv.Vilniuje, (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės  veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliota specialistė S. K. 2015 m. birželio 11d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-32173256-15 už tai, kad ji  2015 m. balandžio 14d.  apie 19.15 val. Vilniuje, Trinapolio g.11,vairuodama automobilį Nissan Juke,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)pravažiuodama pro stovintį automobilį Lexus IS 200,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)buvo neatidi,nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo,pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau tekste-KET). Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9,126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

             V. R. teismo posėdžio metu pripažino,  kad 2015 m.balandžio 14d. vakare važiavo automobiliu Nissan Juke,parkavosi prie protokole minimo pastato Trinapolio gatvėje, tačiau vairavimo metu nepajuto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį,   automobilių kontakto garso taip pat negirdėjo.Vyriškis mojavo jai ranka,ji sustojo,pro atidarytą langą kalbėjo su juo.Pastarasis teigė jai,kad jos automobilis kontaktavo su stovinčiu kitu automobiliu.Nesutiko,paaiškino,kad to negalėjo būti.Pavažiavo,išlipo,apžiūrėjo stovintį automobilį ir jokių apgadinimų nepastebėjo.Dėl to,nemanydama,kad buvo eismo dalyve, išvažiavo.Automobilis apdraustas,turi didelį  vairavimo stažą.Jeigu suvoktų,kad apgadino kitą transporto priemonę,tikrai neišvažiuotų, nes tam neturėjo jokių priežasčių.Tuo labiau,kad jos automobilis dar iki to vakaro turėjo nedidelių įbrėžimų. Naujų įbrėžimų ji nematė.Buvo pakankamai tamsu,be to ji nešioja akinius.Po kiek laiko gavo pranešimą iš policijos,vyko su savo automobiliu aiškintis. Atsiprašo nukentėjusiojo,kad dėl savo neatsargių veiksmų galėjo padaryti jam žalą.Gailisi dėl savo veikos.Prašo neskirti jai griežtos nuobaudos.

                 Nukentėjusysis  A. Č. parodė,kad buvo sporto klube. Išėjęs  ant savo automobilio Lexus IS 200 stiklo  rado raštelį. Apžiūrėjo  automobilį ir  ant galinio bamperio rado nubrozdinimus. Iškvietė policijos pareigūnus. Pats eismo įvykio nematė. Liudytojo paliktą jam raštelį prideda prie bylos medžiagos.

               Liudytojas M. S. parodė,kad matė  kaip buvo bandyta įsiparkuoti į siaurą vietą.Šalia stovintis automobilis nuo to  net sujudėjo. Pasakė automobilio Nissan Juke vairuotojai, kad ji užkabino stovintį automobilį.Pas ją buvo atidarytas automobilio langas,ji  apžiūrėjo ir pasakė,kad nieko nekliudė,nuvažiavo toliau.Ar vėliau ji buvo išlipusi iš mašinos ir dar kartą apžiūrėjo stovintį automobilį,jis pasakyti negali,tačiau to nepaneigia.Paliko raštelį automobilio savininkui,kuriame nurodė kontaktavusio su jo automobiliu kitos mašinos numerį bei savo telefono numerį.Policijos nekvietė ir nelaukė.

          Rašytiniame  paaiškinime policijai 2015-05-29 vairuotoja  V. R. nurodė,kad jokio kontakto jos automobilio su kitu automobiliu nepajautė,išlipo apsižiūrėti,kai pilietis jai sakė,jog kontaktavo.Jokių apgadinimų nematė,dėl to iš išvažiavo ( b.l.17).

Automobiliui Lexus IS 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis bamperis,apžiūros metu rastas įbrėžimas ( b.l.8).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis buvo Trinapolio gt.11,Vilniuje ( b.l.7 ).

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas   yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios V. R. paaiškinimu teisme, nukentėjusiojo A. Č.,liudytojo M. S. parodymais,policijos pareigūno D. J. tarnybiniu pranešimu, automobilių apžiūros ir jų  sugretinimo nustatant galimą kontaktą rezultatais yra įrodyta, kad V. R., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajam A. Č. turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotoja pažeidė KET 9,126 p.p. reikalavimus. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo  susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes V. R. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET  222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. V. R. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

              Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

              Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad V. R. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvusi jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin  nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli  įbrėžimai. Nėra nei skilimo,  nei įlenkimų, kas matyti iš automobilių apžiūros ir nuotraukų (b.l.19-21). Kaip paaiškino liudytojas M. S., jis matė įvykį, kalbėjosi su vairuotoja,kuri apžiūrėjo automobilius ir teigė,kad jokių apgadinimų nėra.Atsižvelgiant į įvykio laiką,matomumą ( 2015-04-14 19.15 val.,vakaras),tai,kad vairuotoja nešioja akinius,kad įbrėžimai buvo itin nedideli darytina išvada, kad vairuotoja galėjo manyti ir sąmoningai klysti, kad jos automobilis su stovinčiu automobiliu nekontaktavo ir žalos niekam ji nepadarė. Jos automobilis apdraustas,jis suvokė,kad situaciją stebi liudytojas.Vairuotoja turi 19 metų vairavimo stažą ir nevykdė šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų,galiojančių nuobaudų eismo įvykio dienai neturėjo.

Išvardintos  teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad  V. R. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.  Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko  V. R. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu,teismas daro išvadą, kad  V. R. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba,gailisi dėl savo veikos,atsiprašo nukentėjusiojo,kas kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra,iki eismo įvykio galiojančių nuobaudų neturėjo. Jos vairavimo stažas 19 metų. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta   bauda,kuri nežymiai viršija įstatymo sankcijoje numatytą minimumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2  d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str.1d.2p., teisėjas

n u t a r ė :

V. R.,a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 eurų bauda.

             Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., nesant V. R. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

             Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. 

             Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Pavel Borkovski