PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

      N U T A R T IS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. sausio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5515-1103/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Sigera“ ieškinį  atsakovui kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sigera“ prašė teismo  priteisti iš atsakovo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ 421 Eur skolą, 151,20 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakovu 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis (toliau ir Sutartis) pagal kurią bendrovė atsakovui kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ teikė  buhalterinės apskaitos paslaugas. Teigė, kad pagal Sutarties 2 straipsnį atsakovas privalėjo su bendrove atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o pagal Sutarties 7 straipsnio 5 punktą, už  vėlavimą atsiskaityti, įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo pavėluotai sumokėtos sumos. Nurodė, kad  už suteiktas paslaugas kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ nesumokėjo 421 Eur. Be to, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų prevencijos įstatymo nuostatomis, iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo.

3.       Atsakovas kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ ieškinį prašė atmesti, paskirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad E. Ž. yra ieškovės darbuotoja, ji nebuvo įgaliota pasirašyti 2020 m. kovo 4 d. aktą ,,Dėl skolų suderinimo“, kuriuo UAB „Sigera“ įrodinėja, kad atsakovas prievolę pripažino. Teigė, kad nebuvo šalių žodinio susitarimo dėl kainos už paslaugas padidinimo ir kaina pakeista vienašališkai, be to, neegzistuoja joks dokumentas, kuriame kooperatyvas būtų prisiėmęs prievolę mokėti ieškovei konkretaus dydžio delspinigius. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio ieškovė paslaugų beveik neteikė, nes buvo atliekama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patikra, paimti dokumentai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, įmonė veiklos nevykdė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį visiškai tenkino.

5.       Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais bei paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Sigera“ tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį iki jos nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir darė išvadą, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti už paslaugas.

6.       Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Sutarties sąlygos, nustatančios paslaugų mėnesinę kainą, žodinio pakeitimo. Ieškovė teigė, kad šalys žodžiu susitarė, jog nuo gegužės mėnesio atsakovas mokės už paslaugas 100 Eur į mėnesį. Įvertinęs kad  šalių susitarimai dėl kainos keitimo žodžiu buvo daromi ir anksčiau, o šalių sudarytoje Sutartyje nėra išlygos, kad Sutartį pakeisti galima tik raštu, teismas darė išvadą, jog šalys galėjo susitarti dėl rašytinės Sutarties sąlygos pakeitimo žodine forma. Atsižvelgęs į tai, kad žodinis šalių susitarimas dėl kainos už paslaugas pakeitimo yra galiojantis ir privalomas vykdyti, ieškovės reikalavimą dėl skolos už paslaugas priteisimo teismas pripažino pagrįstu. Nurodė, kad šalims susitarus dėl delspinigių dydžio ir atsakovui nereiškus prieštaravimų dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo ir jų dydžio, atsižvelgęs į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo terminą, skolininko elgesį, kitas aplinkybes, reikalaujamą netesybų dydį teismas laikė protingu ir priteistinu iš atsakovo.

7.       Atsižvelgęs į galiojantį reglamentavimą, darė išvadą esant pagrindui  iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8.       Teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti ieškovę veikus nesąžiningai, piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13.1.                      Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog Sutartyje šalys susitarė dėl galimybės pakeisti paslaugų kainą ir kad kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ sutiko mokėti už paslaugas 100 Eur per mėnesį. Teigia, kad ieškovė nepateikė nei dokumentų, nei liudytojų parodymų, kad už atsakovo dydžio įmonės apskaitos tvarkymą yra įprasta mokėti po 100 Eur į mėnesį. Mano, kad nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos pirmosios instancijos teismas padarė dokumentais ir liudytojų parodymais nepagrįstas išvadas, kad šalys žodžiu susitarė dėl paslaugų kainos.

13.2.                      Teigia, kad pagal ieškovės pateiktą skolų 2020 m. kovo 4 d. suderinimo aktą matyti, jog kooperatyvas buvo apmokėjęs už apskaitos paslaugas nuo sausio iki gegužės mėnesio imtinai, viso 2020 m. 406,28 Eur ir 2019 m. birželio 1 d. ieškovei buvo skolingas už apskaitos paslaugas už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Ikiteisminio tyrimo metu paėmus kooperatyvo apskaitos dokumentus,  įmonė 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais veiklos nevykdė, tvarkyti buhalterinę apskaitą minėtu laikotarpiu ieškovei nebuvo pavedęs, dėl to nebuvo sudarytos rašytinės paslaugų sutarties. Be to, ieškovė nepateikė atsakovui paslaugų suteikimo akto (CK 6.724 str., 6.662 str. 1 d.).

13.3.                      Nurodo, kad nepasirašė ieškovės sąskaitų faktūrų dėl palūkanų priskaičiavimo ir neegzistuoja joks dokumentas, kuriame kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ įgaliotas asmuo būtų prisiėmęs prievolę sumokėti konkretaus dydžio delspinigius. Teigia, kad skolų suderinimo aktas yra vienintelis dokumentas, kuriame atsakovas tariamai prisiėmė prievolę mokėti delspinigius už konkretų prievolės pažeidimą. 2020 m. kovo 4 d. Aktą ,,Dėl skolų suderinimo“ tarp ieškovės ir atsakovo pasirašė E. Ž.. Tvirtina, kad, ieškovė nutylėjo faktą, kad E. Ž. yra ieškovės darbuotoja, o kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ nebuvo įgaliojęs ieškovės, tuo labiau konkretaus ieškovės darbuotojo, sudaryti sandorius kooperatyvo vardu. Kadangi veiksmai, kuriais prievolė mokėti delspinigius yra pripažįstama, galėjo būti atlikti tik veikti atsakovo vardu įgalioto asmens, todėl ieškovės teiginiai apie tariamą prievolės pripažinimą neatitinka tikrovės.

13.4.                      Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo pažodiniu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Sutarties aiškinimu ir dėl to padarė Sutarties turinio neatitinkančią išvadą, jog minėta Sutartimi šalys susitarė dėl neterminuoto atsakovo apskaitos tvarkymo, nustatant kas mėnesį mokamą fiksuotą paslaugų kainą. Priešingai nei nustatė teismas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. apskaitos paslaugų teikimo Sutartimi šalys susitarė dėl ribotos apimties paslaugos – buhalterinės pažymos parengimo už 2007–2013 metų laikotarpį, numatyta fiksuota 330,58 litų + PVM kaina. Nurodo, kad Sutarties tekste nėra jokių užuominų apie ieškovės įsipareigojimą pagal šią Sutartį neterminuotai tvarkyti kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“  buhalterinę apskaitą, o išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ieškovė nenurodė, kad paslaugos teikiamos pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Teigia, kad teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad neegzistuoja rašytinė sutartis, kurioje šalys būtų susitarusios dėl neterminuoto apskaitos tvarkymo ir dėl 0,2 proc. delspinigių, praleidus atsiskaitymo terminą už neterminuotą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

13.5.                      Nurodo, kad kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“  buvo skolingas už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius 123 Eur, tačiau šios skolos neneigė ir sutiko sudaryti taikos sutartį, todėl ieškovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą. Mano, kad dėl likusios reikalavimo dalies ieškinys turėjo būti atmestas.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sigera“ prašo apeliacinį skundą atmesti  bei priteisti   bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

14.1.                      Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma, priešingai nei teigia apeliantas, įrodo, jog tarp šalių sudarius 2014 m. rugpjūčio 21 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir susitarus dėl Sutarties objekto, vėliau šalys žodžiu susitarė dėl Sutarties objekto išplėtimo – einamosios kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl kainos už tokią paslaugą - aktualiu ginčui laikotarpiu iki 2019 m. balandžio pabaigos – dėl vienos kainos už kalendorinį mėnesį, o nuo 2019 m. gegužės 1 d. – po 100 Eur už kalendorinį mėnesį ir delspinigių.

14.2.                      Tvirtina, kad apeliantas neneigė gavęs sąskaitas faktūras ir,  kad jose nurodytas turinys būtų neteisingas, nereiškė pretenzijų nei iš karto po jų gavimo, nei vėliau. Teigia, jog teismas, konstatavęs, kad ieškovė įrodė, jog atsakovui teikė buhalterines paslaugas ir 2019 m. birželį bei liepą, nepažeidė įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant bei taikant proceso teisės normas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribų, nustatytų atsakovo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Sigera“ ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kurie kildinami iš apskaitos paslaugų teikimo. Ieškovė, pateikusi ieškinį, teigė, kad  atsakovui kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ teikė  buhalterinės apskaitos paslaugas, tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas pilnai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Apeliaciniu skundu ginčas keliamas iš esmės dėl dviejų priežasčių, pirma, apelianto teigimu, ieškovė neįrodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl kainos už paslaugas keitimo, antra, kad   2014 m. rugpjūčio 21 d. Sutartimi šalys nesusitarė dėl neterminuoto atsakovo apskaitos tvarkymo, nustatant kas mėnesį mokamą fiksuotą paslaugų kainą, todėl ši sutartis negali būti taikoma ir pagal šią sutartį negalėjo būti priteisti delspinigiai.

17.       Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be kita ko, atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys). 

18.       Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarė Apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir atsakovas už 2007–2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymą įsipareigojo mokėti 330,58 Lt + PVM mokestį. Sutartyje buvo numatyta, kad  kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ privalo sumokėti atlyginimą už suteiktas paslaugas per 5 dienas nuo išrašytos sąskaitos-faktūros (Sutarties 2 straipsnis). Kad ieškovė UAB „Sigera“ teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas ir vėliau, t.y. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., iki Sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta, patvirtina byloje UAB „Sigera“ pateikti rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2019 m. balandžio 2 d. – 2019 m. rugpjūčio 7 d., mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m. vasario – liepos mėnesius, atlyginimo žiniaraščiai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos, sąskaitos išrašai ir sąskaitų aktyvumo ataskaitos, pranešimai apie valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento priėmimą. Šias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, minėtų aplinkybių apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir apeliantas.

19.       Nors  apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė paslaugų 2019 m. birželio – liepos mėn. kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ neteikė, nes dokumentai buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir veiklos apeliantas nevykdė, byloje esantys 18 nutarties punkte išvardinti rašytiniai įrodymai šiuos apelianto teiginius paneigia. Be to, kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ atstovas, dalyvavęs pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino, kad paslaugos kooperatyvui buvo teikiamos iki rugpjūčio mėnesio, t.y., pripažino, kad ieškovė birželio ir liepos mėnesiais skaičiavo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ darbuotojų darbo užmokestį, teikė duomenis atitinkamoms institucijoms.

20.       Apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nesutiko, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos buvo teikiamos 2014 m. rugpjūčio 21 d. Sutarties pagrindu, tačiau kitos sutarties, ar savo teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų neteikė. Priešingai, 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad neginčija faktinės aplinkybės, jog tarp šalių buvo sudaryta Apskaitos paslaugų sutartis, paaiškino, kad ieškovė būtent minėta Sutartimi įsipareigojo teikti atsakovui tinkamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ atstovo paaiškinimai patvirtina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais toliau tęsė Sutarties vykdymą, po Sutartyje numatytų konkrečių paslaugų suteikimo ieškovė ir toliau teikė apskaitos paslaugas atsakovui, kuris, kaip atstovas pripažino pirmosios instancijos teisme, teikė ieškovei reikiamus dokumentus ir mokėjo sutartą  mokestį. Tokia teismo išvada neprieštarauja ir Sutarties 8 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodoma, kad Sutartis yra neterminuota ir nors šalys Sutartyje susitarė dėl konkretaus Sutarties objekto (2007–2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymo), įvertinus šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir nusistovėjusią šalių tarpusavio santykių praktiką akivaizdu, kad ieškovė ir toliau, iki pat Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d., teikė apeliantui buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.

21.       Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė UAB „Sigera“ kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“   buhalterinės apskaitos paslaugas teikė Sutarties pagrindu, todėl apelianto argumentai, susiję su netinkamu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Sutarties aiškinimu ir šios Sutarties netaikymu esamam ginčui, atmestini kaip nepagrįsti.

22.       Apeliantas nesutinka, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. šalys sutarė dėl 100 Eur (įskaičius PVM) paslaugų kainos. Kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“  pripažįstant, kad jis yra skolingas ieškovei už 2019 m. gegužės mėn. suteiktas paslaugas, o šios nutarties 18–19 punktuose paneigus apeliacinio skundo argumentus dėl paslaugų 2019 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu neteikimo, juo labiau, kad ir pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas šiuos savo teiginius paneigė, esminis ginčas kyla dėl Sutarties kainos pakeitimo ir kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“  pareigos sumokėti ieškovei už 2019 m. gegužės – liepos mėn. teiktas paslaugas po 100 Eur per mėnesį.

23.       Pagal CK 6.716 straipsnio nuostatas paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). 

24.       Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie rašytinį šalių susitarimą dėl paslaugų kainos keitimo nėra, Sutartyje paslaugų kainos keitimo tvarka nenumatyta, tačiau apeliantas iš esmės neginčija, kad šalys už buhalterinių paslaugų teikimą iki 2019 m. gegužės mėn. buvo sutarusios dėl 50 Eur (plius PVM) mėnesinio mokesčio, t. y. pripažįsta, kad šalių susitarimas dėl paslaugų kainos buvo sudarytas žodine forma. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad paslaugų kaina žodžiu buvo keičiama ir anksčiau. Iš ieškovės pateikto 2020 m. kovo 4 d. skolų suderinimo akto matyti, kad už 2019 m. sausio mėn. paslaugas apeliantas mokėjo 90,75 Eur. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2014 m. sudarytos paslaugų Sutarties pakeitimai dėl paslaugų kainos šalių valia buvo atliekami žodžiu, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

25.       Pagal byloje esančius duomenis šalių sutarta buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų kaina iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo 60,50 Eur už mėnesį ir ginčo dėl to byloje nėra. Nustatyta, kad už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ pateikė sąskaitas-faktūras: 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SGR 3182 60,50 Eur sumai (už kovo mėn.), 2019 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SGR 3240 60,50 Eur sumai (už balandžio mėn.). Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia esantis skolingas ieškovei tik už balandžio ir gegužės mėn., įrodymų, kad atsiskaitė su ieškove ir už 2019 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas, nepateikė ir tokių savo argumentų byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Vėliau ieškovė 100 Eur (įskaičius PVM) už mėnesį sąskaitas atsakovui išrašė už gegužės, birželio ir liepos mėnesius – 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SGR 3299 - 100 Eur sumai, 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SGR 3356 - 100 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SGR 3453 - 100 Eur sumai.

26.       Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ieškovė atsakovui 2019 m. liepos 2 d. siuntė sąskaitas už buhalterines paslaugas, nurodydama, kad minėtai dienai įsiskolinimas yra 321 Eur, t. y. įsiskolinimas už kovo ir balandžio (po 60,50 Eur), gegužės ir birželio (po 100 Eur) mėnesius. Atsakydamas į ieškovės laišką, kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ jokių pastabų dėl sąskaitose nurodytų sumų neteikė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad pastabų dėl sąskaitų-faktūrų neteikė, nes su ieškove neturėjo galimybės komunikuoti dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliktų veiksmų, tačiau šių savo teiginių jokiais leistinais įrodymais nepagrindė. Priešingai, apelianto susirašinėjimas su ieškove elektroniniais laiškais, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, tęsėsi iki Sutarties nutraukimo, tačiau jokių pretenzijų dėl paslaugų  kainos   nebuvo reiškiama.

27.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad dėl 2019 m. padidėjusių darbo apimčių (sąskaitų faktūrų kiekis, banko išrašo dydis) ir pasikeitusios ekonominė situacijos šalyje, dėl darbuotojų atlyginimų didinimo, atvykus atsakovo vadovui, buvo sutarta dėl didesnio apmokėjimo už buhalterines paslaugas, t. y., 100 Eur už mėnesį. Ieškovės teiginių, kad nuo 2019 m. atsakovo buhalterinės apskaitos duomenų kiekis didėjo, kad didėjo darbų apimtys, nes kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“  savalaikiai nebeteikė reikalingų dokumentų, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė, o ieškovės atstovės paaiškinimai dėl pasikeitusios ekonominės situacijos iš esmės neprieštarauja nei visuotinai žinomoms aplinkybėms dėl bendrų ekonominių ir pragyvenimo lygio pokyčių šalyje, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), nei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktos įmonės darbuotojos, kuriai buvo pavesta vesti atsakovo buhalterinę apskaitą, darbo sutarties matyti, kad nuo 2019 m. E. Ž. buvo keliamas darbo užmokestis, kas, neatmestina, turėjo įtakos ir kainos už teikiamas paslaugas padidėjimui.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtojamoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina buvus žodinį šalių susitarimą dėl 100 Eur mėnesinės paslaugų kainos nuo 2019 m. gegužės mėn. nustatymo. Tokia teismo išvada yra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susiejus jas su šalių teiktais paaiškinimais ir atsižvelgus į byloje nustatytus šalių konkliudentinius veiksmus. Konstatuotina, kad, apeliantas skundo argumentais nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pakako pirmosios instancijos teismui pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimti sprendimą dėl žodinio šalių susitarimo, susijusio su paslaugų kainos keitimu, egzistavimo.

30.       Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir teigia, kad neegzistuoja rašytinė sutartis, kurioje šalys būtų susitarusios dėl delspinigių, praleidus atsiskaitymo terminą už neterminuotą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

31.       Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai, CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

32.       Apeliacinės instancijos teismui šios nutarties 20–21 punktuose įvertinus apelianto argumentus dėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. Sutarties netaikymo ir juos atmetus kaip nepagrįstus, spręsti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl sutartinių netesybų, nėra pagrindo. Sutarties 7 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai aptartos netinkamo Sutarties vykdymo pasekmės – pavėlavęs sumokėti už apskaitos paslaugas, užsakovas moka 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sutartimi šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta Sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas. Apelianto pozicija, išsakyta pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad ieškovė būtent pagal tarp šalių sudarytą Sutartį įsipareigojo teikti tinkamas paslaugas, tačiau, kaip teigiama apeliaciniame skunde, neprivalo pagal šią Sutartį mokėti delspinigių, yra nenuosekli ir prieštaringa, juo labiau kad   pirmosios instancijos teisme atsakovas nesutiko tik su delspinigių suma ir nesiekė įrodyti, kad paslaugų pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. Sutartį ieškovė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apelianto argumentai tik patvirtina jo siekį išvengti sutartinės atsakomybės.

33.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 0,2 procentų dydžio delspinigius įvertino aplinkybę, kad šalys yra juridiniai asmenys, atsižvelgė į skolininko elgesį ir prievolės neįvykdymo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas su ieškove būtų bent iš dalies atsiskaitęs, nors pirmosios instancijos teisme pripažino skolą ir ginčijo tik tą skolos sumą, kuri susidarė dėl paslaugų kainos padidinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo pripažintina teisėta ir pagrįsta.

34.       Kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.724, 6.662 straipsnio normų taikymu, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, nes šios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangą, sprendžiant ginčą dėl atlygintinų paslaugų teikimo, netaikytinos, o kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai (dėl skolų suderinimo akto pasirašymo, dėl ieškovės nepagrįsto kreipimosi į teismą) yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

35.       Dėl paminėto, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą bei vertindamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

36.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta redakcija), nėra užaukštintos, yra pagrįstos ir priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ (juridinio asmens kodas 301367536), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigera“ (juridinio asmens kodas 302494426) naudai 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                             Birutė Valiulienė