(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 25 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl kreditoriaus UAB „EDS Invest“ kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankrutavusios UAB „Construction ACE“ bankroto byloje, tretieji asmenys BUAB „Construction ACE“, UAB „EDS invest“, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Emilė“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi BUAB „Construction ACE“ (toliau ir bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 2 d. 2016 m. vasario 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pirminis neginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2015 m. gruodžio 18 d., proceso eigoje reikalavimai buvo tikslinami, tame tarpe patvirtintas trečios eilės kreditoriaus UAB „EDS invest“ 2 173 623, 19 Eur reikalavimas, kuris perėmė reikalavimo teisę iš pirminio kreditoriaus BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau ir VTK arba Unija). Aktualus kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patikslintas teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi: patvirtintas naujojo kreditoriaus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 193 800 Eur kreditorinis reikalavimas, kreditoriaus UAB „EDS invest“ reikalavimas sumažintas 186 204, 87 Eur suma iki 1 987 418,32 Eur sumos.

3.       Pareiškėjas kreditorius UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo teismo sumažinti kreditoriaus UAB „EDS Invest“ kreditorinį reikalavimą 384 188,94 Eur suma ir patvirtinti, kad bendras UAB „EDS Invest“ reikalavimas yra 1 603 229,38 Eur. 

4.       Nurodo, jog 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas pirminio kreditoriaus BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 173 623, 19 Eur reikalavimas buvo kildinamas iš bendrovei suteiktų ir negrąžintų paskolų, pagal dvi paskolos sutartis.

5.       Pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL su pakeitimas ir papildymais (toliau Paskolos sutartis 1) suteiktas 1 764 944,39 Eur (6 094 000 Lt) kreditas, grąžinimo terminas 2022 m. spalio 25 d. Užtikrinti skolininko prisiimtus įsipareigojimus buvo įkeisti trys UAB „Emilė“ nuosavybės teisėmis priklausantys nekilnojamojo turto objektai, taip pat pareiškėjui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantys devyni butai su bendrojo naudojimo patalpomis Vilniuje.

6.       Pagal 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 12‑00505 LTL su vėlesniais pakeitimas ir papildymais (toliau Paskolos sutartis 2) suteiktas 854 379,05 Eur kreditas, grąžinimo terminas 2025 m. gruodžio 21 d. Šios paskolos grąžinimą užtikrinti taip pat buvo įkeistas pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas Vilniaus mieste bei nuomos teisės, iš viso 11 objektų. Taip pat buvo įkeistas BUAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausantis butas Vilniuje.

7.       Pareiškėjas įrodinėja, jog išanalizavus dokumentus ir duomenis nustatė, kad bankroto byloje buvo patvirtintas per didelio dydžio VTK finansinis reikalavimas, todėl yra mažintinas teisių perėmėjo UAB „EDS Invest“ reikalavimas.

8.       Nurodoma, jog pagal Paskolos sutartį 1 pirminio kreditoriaus netinkamo 1 247 348,87 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies patvirtinimą lėmė tai, kad VTK pateikė administratoriui ne visus susijusius su nurodyta sutartimi dokumentus. Bankroto byloje kreditorinis reikalavimas dėl pirmos paskolos turėjo būti 944 859,93 Eur, t. y. 302 488,94 Eur mažesnis.

9.       2012 m. lapkričio 5 d. Susitarimo prie Paskolos sutarties 1, 1 punkte (toliau ir Susitarimas, teismui pateiktas) sulygta, jog bendrovė turi teisę be išankstinio VTK sutikimo per 360 dienų grąžinti dalį arba visą jam suteiktą paskolą be jokių mokesčių ar baudų už išankstinį grąžinimą. Pagal Susitarimo 2 punktą, grąžinus dalį paskolos, viršijančią papildomo pajaus dydį, VTK per 1 darbo dieną užskaito papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui. Ši nuostata suteikė teisę paskolos gavėjui reikalauti grąžinti pajinio įnašo dalį, viršijančią 1/10 paskolos gavėjo turimų įsiskolinimų VTK, kadangi pagal Paskolos sutarties 1 sąlygas, pajinio įnašo dydis turėjo likti ne mažesnis 1/10 (pagal šią sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų Ieškovo bendros sumos). Sulygta, jog anksčiau grąžinus dalį kredito, toliau palūkanos bus skaičiuojamos tik nuo negrąžinto kredito dalies (sutarties 1 9.1. punktas).

10.       Iš Paskolos apyvartos išrašo (VTK kreditorinio reikalavimo Priedas Nr.6) matyti, kad bendrovė vykdė mokėjimus reguliariai, atitinkamai buvo skaičiuojamos palūkanos. Dviem įmokomis grąžinta ženkliai didesnė paskolos dalis, nei numatyta grafike: 2013 m. rugpjūčio 28 d. 643 696,89 Eur (2 222 556,63 Lt) ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. 116 427,25 Eur (402 000 Lt), o iš viso sumokėta 760 124,14 Eur suma. Teigia, jog akivaizdžiai šio mokėjimo vienintelis tikslas buvo grąžinti didelę kredito dalį ir išvengti palūkanų mokėjimo; atitinkamai šiomis sumomis turėjo sumažėti ir skola.

11.       Tačiau paskolos apyvartos išraše sumokėta suma buvo netinkamai apskaityta, ne tik kaip skolos grąžinimas, bet ir kaip palūkanų dengimas: pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimą 286 253,35 Eur (988 375,59 Lt) sumai, pagal 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 46 940,52 Eur (162 076,22 Lt) sumai, nors nuo šių palūkanų mokėjimo bendrovė buvo atleista. Nurodytais mokėjimais galėjo būti padengta tik pagal Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (toliau ir grafikas) nesumokėta palūkanų suma, padengti priskaičiuoti delspinigiai, o visa kita suma turėjo būti skirta paskolos dengimui. Pagal grafiką, iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. (įskaitant tos dienos mokėjimą) turėjo būti sumokėta 100 212,52 Eur (346 013,78 Lt) palūkanų, o iš Paskolos apyvartos išrašo matyti, jog iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo faktiškai buvo sumokėta 95 207,03 Eur (328 730,82 Lt) palūkanų. Taigi, iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtos sumos (2 222 556,63 Lt) palūkanoms galėjo būti skirta 17 282,96 Lt suma, bet ne 988 375,59 Lt, kaip yra nurodoma VTK. Visa 2013 m. rugpjūčio 29 d. įmokos suma, 402 000 Lt, turėjo būti paskolos dengimui, o ne 239 923,78 Lt dalis, kaip yra nurodyta VTK Paskolos apyvartos išraše, nes tą dieną bendrovė buvo sumokėjusi visas priskaičiuotas palūkanas.

12.       Po aprašytų dviejų mokėjimų, pareiškėjo skaičiavimu, BUAB „Construction ACE“ negrąžinta pirmos paskolos suma turėjo būti 3 173 677,32 Lt, o ne 4 306 846,17 Lt, kaip tai yra nurodyta Paskolos apyvartos išraše, t. y. 328 188,38 Eur (1 133 168,85 Lt) mažesnė.

13.       Taip pat, pagal Paskolos sutartį 1 BUAB „Construction ACE“ atliko įskaitymus, kurie nebuvo apskaityti nustatant kreditorinio reikalavimo dydį: 2014 m. sausio 6 d. pranešimu pareikalavus, kad būtų gražinta pajinio įnašo 255 188,93 Lt dalis, kuri viršija 10 proc. nuo negrąžintos paskolos likučio, 2014 m. sausio 7 d. informavo kreditorę apie atliekamą įskaitymą mokėtinoms palūkanoms 24 307,32 Eur (83 928,33 Lt) sumai. Kreditorius įskaitymo neginčijo. Kita dalimi iš 255 188,93 Lt grąžintinos pajinio įnašo sumos t. y. 171 260,60 Lt, vadovaujantis Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 9.2. punktu, turėtų būti mažinamas negrąžintos paskolos sumos likutis.

14.       Taigi, galutinė negrąžinta paskolos suma pagal Paskolos sutartį 1, pareiškėjo skaičiavimu, turi būti 869 559,99 Eur (3 002 416,72 Lt), o ne 4 306 846,17 Lt, kaip yra nurodyta Paskolos apyvartos išraše.

15.       Atitinkamai, iki 2015 m. kovo 2 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, 7,35 proc. metinės palūkanos (Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.6 punktas) nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. turėjo būti skaičiuojamos nuo 3 173 677,32 Lt sumos, o nuo 2014 m. sausio 7 d. – nuo 3 002 416,72 Lt. Galėjo būti paskaičiuotos 99 607,26 Eur palūkanos pagal pirmą paskolą už skirtingus laikotarpius. Atsižvelgiant į 2014 m. sausio 7 d. atliktą įskaitymą 24 307,32 Eur palūkanų sumai, galėjo būti priskaičiuotos 75 299,94 Eur palūkanos.

16.       Dėl reikalavimo pagal Paskolos sutartį 2 nurodė, jog, analogiškai, netinkamo dydžio patvirtinto reikalavimo dydžio sumą, 926 274,32 Eur, lėmė aplinkybė, jog VTK neperdavė administratoriui visų šalių pasirašytų dokumentų. 2014 m. sausio 6 d. ir 2014 m. sausio 7 d. pranešimais skolininkė informavo VTK, jog atliko įskaitymą 81 700 Eur (282 093,75 Lt) sumai (pridedama). Dėl to ir pagal Paskolos sutartį 2 skola turėjo būti mažinta, bet to nebuvo padaryta. Todėl pagal šią sutartį patvirtintas kreditorinis reikalavimas mažintinas iki 844 574,32 Eur.

17.       Apibendrintai, likusio nepatenkinto UAB „EDS Invest“ finansinio reikalavimo suma pagal abi sutartis mažintina iš viso 384 188,94 Eur, t. y. iki 1 603 229,38 Eur sumos.

18.       Suinteresuotas asmuo BUAB „Construction ACE“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, jog iškėlus bendrovės bankroto bylą jam nebuvo perduoti BUAB „Construction ACE“ dokumentai, todėl administratorius negali pateikti paaiškinimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių apie 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuo BUAB „Construction ACE“ sąskaitos kredito unijoje nurašytų lėšų paskirstymą paskolos apyvartos išraše nurodytu būdu bei 2014 m. sausio 7 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

19.       Kreditorius UAB „EDS invest“ prašo atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą kaip nepagrįstą.

20.       Nurodo, kad pirminio kreditoriaus VTK jam perduotoje Paskolos sutarties 1 byloje nėra 2012 m. lapkričio 5 d. Susitarimo, kuriuo remiasi pareiškėjas, nėra jokių įrašų apie tokio susitarimo svarstymą. Apie susitarimą nėra duomenų ir byloje, laikytina, kad jis taip pat nebuvo perduotas VTK bankroto administratoriui. Pateiktas Susitarimas nėra pasirašytas VTK atstovo, parašo vietoje padėtas antspaudas yra neaiškus. Tikėtina, jog Unija tokio Susitarimo apskritai nesudarė, jis neturi jokios teisinės galios.

21.       Net ir tuo atveju, jeigu Susitarimas būtų sudarytas, priešingai nei teigiama, juo skolininkas nebuvo atleistas nuo palūkanų, apskritai nedetalizuojamos jokios susijusios su palūkanų mokėjimu šalių teisės ir pareigos. Apeliuodamas į kasacinio teismo praktiką pažymi, jog paskolos sutartyje sulygtos metinės palūkanos (atliekančios mokėjimo funkciją) iš paskolos gavėjo yra išieškomos taip pat pasibaigus paskolos sutarties terminui iki visiško paskolos sumos sugrąžinimo.

22.       Kreditorius nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog VTK nebuvo apskaityti BUAB „Construction ACE“ atlikti įskaitymai, dėl kurių jis buvo pranešęs kreditoriui, ir todėl atliktais įskaitymais kreditoriaus finansinis reikalavimas turėtų būti mažinamas bankroto byloje (2014 m. sausio 6 d. prašymai dėl sumos, viršijančios pajų pagal Paskolos sutartį 1 ir Paskolos sutartį 2, grąžinimo; 2014 m. sausio 7 d. pranešimai dėl įskaitymo sumų).

23.       Nurodo, jog skolininko pranešimai apie atliktus įskaitymus yra nepagrįsti, jais nebuvo sumažinta skolininko ir atitinkamai pareiškėjo prievolė pagal Paskolos sutartis. Vienašalis įskaitymas gali būti atliktas tik, jeigu egzistuoja visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, ir šių sąlygų egzistavimą turi įrodyti įskaitymą atlikusi šalis. Jis neteikia savarankiško reikalavimo, tačiau išvardina argumentus dėl įskaitymų neatitikimo CK 6.130 straipsnio sąlygų.

24.       Pagal Paskolos sutarčių Bendrosios dalies 9.2 punktą, paskolos gavėjas turi teisę prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dalį tam tikromis sąlygomis, tačiau ši teisė nėra skolininko reikalavimo teisė. Gavusi ir apsvarsčiusi tokį prašymą Unija turėjo priimti sprendimą jį tenkinti arba netenkinti. Skolininkas kitą dieną atliko įskaitymus nelaukdamas sprendimo.

25.       Kita pajinio įnašo dalies grąžinimo sąlyga – paskolos gavėjas pilnai įvykdo prievoles pagal Paskolos sutartį (Bendrosios dalies 6.3 punktas). Šiuo atveju skolininkas Paskolos sutarčių nevykdė.

26.       Apeliuodamas į teisės aktų reglamentavimą akcentuoja, jog kredito unijos nario teisė reikalauti grąžinti pajinius įnašus ar jų dalį yra siejama su narystės kredito unijoje pabaiga. Taip pat, kredito unijos narys turi teisę reikalauti grąžinti tik tą jo pajinio įnašo dalį, kuriai netaikomi disponavimo teisės apribojimai. Atsižvelgiant į Unijos ir pajininko teisinių santykių specifiką pajaus grąžinimas negali būti atliktas vienašaliu pajininko pareiškimu, todėl skolininkas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į Uniją, o Unija neturėjo pareigos skolininkui grąžinti 10 proc. nuo paskolos sumos viršijančią pajinio įnašo dalį. Pranešimai apie įskaitymus nesukėlė teisinių pasekmių.

27.       Taikytas vienos darbo dienos terminas 255 188,93 Lt bei 282 093,75 Lt sumų grąžinimui buvo neprotingas ir nepagrįstai trumpas, kadangi kreditorius turėjo įvertinti prašymų pagrįstumą, o sprendimą dėl lėšų grąžinimo galėjo priimti tik kompetentingas organas, t. y. Unijos valdyba.

28.       Nesutinka, jog pareiškėjo pateikto neva sudaryto Susitarimo nuostatos suteikė teisę skolininkui reikalauti grąžinti pajinio įnašo dalį, viršijančią 1/10 (vieną dešimtąją) paskolos gavėjo turimų įsiskolinimų Unijai. Suinteresuoto asmens vertinimu, pagal Susitarimo 2-3 punktus yra svarbios dvi esminės sąlygos: 1) negrąžinta paskolos suma turi tapti ne didesnė negu pajinis įnašas; 2) šis sumų sudengimas (įskaitymas) atliekamas galutiniam atsiskaitymui pagal paskolos sutartį. Tačiau šiuo atveju negrąžintos paskolų sumos buvo ženkliai didesnės nei pajiniai įnašai, bei įskaitymai nebuvo atliekami galutiniam paskolų grąžinimui.

29.       Pažymi, jog pateiktam pareiškimui iš esmės analogiškas (tapatus) ginčas jau buvo nagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-406-196/2016, priimta 2016 m. birželio 8 d. nutartis. Šioje byloje teismas sprendė, jog skolininko atlikti įskaitymai neatitiko CK 6.130 str. įtvirtintų sąlygų, todėl buvo neteisėti. Sprendžiant šį ginčą turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo pateiktais išaiškinimais.

30.       Akcentuoja, jog pareiškimas pateiktas po daugiau nei penkių metų nuo bankroto bylos iškėlimo skolininkui ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, bei 2018 m. perleidus reikalavimus teises naujajam kreditoriui. Pateikia argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir veiksmų neteisėtumo pabrėždamas, jog per šį laiką nei skolininkas, nei pareiškėjas jokių prieštaravimų dėl kreditorinio reikalavimo sumos neturėjo. Pačiai Unijai bankroto byla buvo iškelta dar 2014 m. vasario 7 d., reikalavimas į BUAB „Construction ACE“ skolą perleistas 2018 m. vasario 8 d. sutartimi. Pareiškėjo prieštaravimai dėl finansinio reikalavimo apimties išimtinai susiję su atnaujintais išieškojimo veiksmais iš įkeisto turto. Pareiškėjas kreditoriaus atžvilgiu jau yra inicijavęs keletą teisminių procesų, bet kokiais būdais siekdamas išvengti išieškojimo iš priklausančio turto.

31.       Kreditorius UAB „EDS Invest“ savarankišku pareiškimu prašo tenkinus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą, perskaičiuoti patvirtintą finansinį reikalavimą BUAB „CONSTRUCTION ACE“ bankroto byloje patikslinti UAB „EDS INVEST“ finansinį reikalavimą bendrai 2 190 502,42 EUR sumai (1 243 903,88 Eur pagal Sutartį1 ir 946 598,54 Eur pagal Sutartį2).

32.       Kreditorius nurodo, kad jeigu teismas spręstų, kad yra pagrindas vadovautis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikiama nuomone dėl 2013 m. rugpjūčio mėn. įmokų pagal Paskolos sutartį-1 paskirstymo jomis mažinant tik paskolos sumą, tokiu atveju UAB EDS INVEST prašo patikslinti kreditorinį reikalavimą, į jį papildomai įtraukiant Skolininko pagal Paskolos sutartį-1 mokėtinas (nesumokėtas) palūkanas, dėl tolimesnio Paskolos sutarties-1 nevykdymo atsiradusius delspinigius bei nuostolius, atsiradusiu po Skolininko bankroto bylos iškėlimo dėl Paskolos sutarties-1 ir Paskolos sutarties-2 pažeidimo (negautas palūkanas).

33.       Pažymi, kad naujas mokėjimo tvarkaraštis nebuvo sudarytas, todėl remiantis pareiškėjo argumentais, skolininkas turėjo mokėti įmokas pagal esamą grafiką. Tokiu būdu, patenkintus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą, pripažintina, kad už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. kovo 1 d. Skolininkas pagal Paskolos sutartį-1 nesumokėjo 250 073,24 EUR sutartinių palūkanų, pagal Paskolos sutarties-1 Bendrosios dalies 6.6 p. ir Specialiosios dalies 2.6 p. už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. spalio 10 d., Skolininkas turėjo pareigą sumokėti 7,35 proc. metines palūkanas, Pagal Paskolos sutarties-1 Bendrosios dalies 6.6 p. ir Specialiosios dalies 2.18.1 p. nuo 2013 m. spalio 11 d. (t .y. praėjus 15 dienų nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. turėto atlikti mokėjimo pagal Paskolos sutartį) iki 2015 m. kovo 1 d. Skolininkas turėjo pareigą mokėti 19 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (920 560,34 EUR).

34.       Skolininkas po 2013 m. rugpjūčio mėn. įmokų nebevykdė Paskolos sutarties-1, pripažintina, kad pagal Paskolos sutarties-1 paskolos grąžinimo ir mokėjimo grafiką iki bankroto bylos iškėlimo Skolininkas neatliko 18 dalinės paskolos grąžinimo įmokų. Dėl šių įmokų mokėjimo terminų pažeidimo Skolininkui kilo pareiga mokėti Specialiosios dalies 2.10 p. nustatytus 0,2 proc. delspinigius, kurių suma įvertinus CK nustatytą 6 mėn. senaties terminą sudaro 58 644,41 EUR.

35.       Kreditorius teigia, kad dėl pažeistų Paskolos sutarties-1 ir Paskolos sutarties-2 po Skolininko bankroto bylos kreditorius taip pat patyrė papildomų nuostolių negauto pelno (palūkanų) forma. Dėl Skolininko bankroto šie kreditoriaus nuostoliai negali būti atlyginti kitaip kaip negautų pajamų kompensavimo forma. Vis dėlto, įvertinęs tai, kad dalies kreditoriaus nuostolių atlyginimui skirti taip pat iki bankroto bylos iškėlimo priskaičiuotų delspinigių, kreditorius prašo į kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukti ne visas negautas sutartines palūkanas, o tik nuostolius dėl negautos Paskolos sutarties-1 sulygtos 2,85 proc. palūkanų maržos, kurie sudaro 200 830,96 EUR (920 560,34 EUR X 2,85 proc./365 d. X 2794 d.). Nuostolius dėl negautos Paskolos sutarties-2 sulygtos 3 proc. palūkanų maržos, sudaro 20 324,22 EUR.

36.       Atsižvelgiant į tai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020, pateiktą išaiškinimą nuo Skolininko bankroto bylos iškėlimo pasibaigė Skolininko pareiga mokėti palūkanas, kurias buvo suplanuota gauti pagal Paskolos sutartį-1 iki 2022 m. spalio 25 d. bei pagal Paskolos sutartį-2 iki 2015 m. gruodžio 21 d. Kadangi iki kasacinio teismo išaiškinimo sutartinės palūkanos, nepaisant termino pasibaigimo, buvo laikomos skolininko prievolės dalimi, iškėlus Skolininkui bankroto bylą kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad turi teisę į šių palūkanų, kaip nuostolių, atlyginimą. Todėl suinteresuotų asmenų argumentai apie praleistą ieškinio senaties terminą yra nepagrįsti, nes kaip minėta ieškinio senaties terminas gali būti praleistas tik tuo atveju, kai kreditoriui yra žinoma apie teisių pažeidimą.

37.       Trečiasis asmuo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimu nesutinka.

38.       Nurodė, kad skolininkas 2013 m. rugpjūčio 28 d. anksčiau Paskolos sutarties-1 nustatyto termino sumokėjo Unijai 2 141 629 Lt bei 2013 m. rugpjūčio 29 d. jam į paskolos sąskaitą pervesta 402 000 Lt papildomo pajaus dalis. Vadovaujantis Tvarkos 22 p. reiškiant kreditorinį reikalavimą ši Skolininko paskolos sąskaitoje gauta suma panaudota dengiant artimiausias įmokas pagal Paskolos sutarties-1 grafiką, t. y. einamosioms paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokoms. Pagal šias taisykles paskaičiuota, kad tokiu būdu Skolininkas į ateitį pagal Paskolos sutarties-1 grafiką padengė 1 473 664,58 Lt kredito ir 1 150 451,81 Lt palūkanų. Todėl likusi grąžinti paskolos suma sudaro 4 306 846,17 Lt arba 1247 348,87 Eur. Atitinkamai, tokiu būdu apskaičiuota, kad Skolininko bankroto bylos iškėlimo dienai Skolininkas nevėlavo vykdyti Paskolos sutarties-1, todėl jam nekilo pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius, o kreditorinis reikalavimas pareikštas tik dėl 1247 348,87 Eur paskolos likučio. Savo ruožtu, kreditorinis reikalavimas pagal Paskolos sutartį-2 sudaro 720 882,33 Eur negrąžintos paskolos; 55 364,76 Eur nesumokėtų palūkanų ir 150 027,23 Eur priskaičiuotų delspinigių.

39.       Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ atsiliepimais į pareiškimus palaiko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentus ir prašo pareiškimą tenkinti, tuo tarpu UAB „EDS Invest“ reikalavimus prašo atmesti.

40.       Pažymi, kad  Unijos pateiktas įmokų paskirstymas prieštarauja tiek Paskolos sutarties-1 nuostatoms, tiek pačios Unijos pateiktiems išrašams, dėl to nelaikytinas įrodančiu kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.

41.       Trečiojo asmens nuomone, EDS INVEST reikalavimas dėl padidintų palūkanų atmestinas ir dėl to, kad EDS INVEST praleido ne tik Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytus terminus dėl kreditorinio reikalavimo teikimo bet ir CK 1.125 str. 9 d. numatytą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. EDS INVEST padidintas 19 proc. palūkanas yra paskaičiavusi iki 2015 m. kovo 1 d., vadinasi ieškinio senaties terminas dėl padidintų palūkanų išieškojimo pasibaigė 2020 m. kovo 1 d.

42.       Reikalavimų dėl delspinigių pagal Paskolos sutartį-1 mokėjimo Unija neteikė teikdama reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo skolininko bankroto byloje. Reikalavimas dėl delspinigių atmestinas ir dėl to, kad EDS INVEST praleido ne tik Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytus terminus dėl kreditorinio reikalavimo teikimo bet ir CK 1.125 str. 5 d. numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų išieškojimo. EDS INVEST delspinigius yra paskaičiavusi iki 2015 m. kovo 1 d., vadinasi ieškinio senaties terminas dėl padidintų delspinigių (netesybų) išieškojimo pasibaigė 2015 m. rugsėjo 1 d.

43.       Bankroto byloje Unija jokio reikalavimo dėl palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos nuo paskolos sutarčių nutraukimo dienos iki paskolos grąžinimo termino pagal sutartis pabaigos niekada nereiškė. Dėl šios priežasties kasacinio teismo nutartimi suformuluota nauja teisės aiškinimo taisyklė jokios įtakos Unijos teisei reikšti naujus reikalavimus neturi. Jokiais teisės aktais teisė reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma niekada nebuvo ribojama.

44.       Be to, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagal Paskolos sutartį-2 nepagrįstas ir dėl to, kad pagal patvirtintą kreditorinį reikalavimą pagal Paskolos sutartį-2 priskaičiuotų delspinigių dydis daugiau kaip 7 kartus viršija pagal šią sutartį prašomų nuostolių sumą.

45.       Trečiojo asmens nuomone, nėra jokio pagrindo atnaujinti nustatytus terminus dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo. Be to, EDS INVEST yra praleidusi ir CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pareikšti, kuris yra pasibaigęs 2018 m. kovo 1 d.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

46.       Bylos duomenimis, pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL su pakeitimas ir papildymais (toliau Paskolos sutartis 1) Unija suteikė 6 094 000 Lt kreditą, grąžinimo terminas – 2022 m. spalio 25 d. Pagal 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 12-00505 LTL su pakeitimas ir papildymais (toliau Paskolos sutartis 2) Unija suteikė 2 950 000 Lt kreditą, grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 21 d.

47.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, patvirtintas trečios eilės kreditoriaus Unijos 2 173 623, 19 Eur kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 1 247 348, 87 Eur negrąžintos Paksolos1 suma, 720 882,33 Eur negrąžintos Paskolos2 suma, 55 364,76 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų Paskolos2 palūkanų, 150 027,23 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų Paskolos2 delspinigių.

48.       Perleidus reikalavimą 2019 m. sausio 22 d. nutartimi trečios eilės kreditorius Unija pakeistas į UAB „EDS Invest“. 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „EDS Invest“ kreditorinis reikalavimas sumažintas 186 204,87 Eur suma iki 1 987 418,32 Eur, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procese šia apimti kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas realizavus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistą turtą.

49.       Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo grindžiamas aplinkybėmis susijusiomis su dviejų bankrutavusiai įmonei suteiktų paskolų sutarčių (2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties ir 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties) vykdymu, atliktais įskaitymais ir kt., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo turto hipoteka užtikrino skolininko prievolių įvykdymą pagal nurodytas paskolų sutartis.

50.       Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Sutiktina, kad šia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau kartu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

51.       Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-233/2014). 

52.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-274/2012; kt.).

53.       Nagrinėjamu atveju, ginčijamas kreditorinis reikalavimas patvirtintas nesant ginčo iš esmės, bankroto administratoriui patikrinus ir pateikus kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus darytina išvada, kad bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti kreditorinio reikalavimo tikslinimo ar išbraukimo iš kreditorių sąrašo klausimą, atitinkamai pagrindžiant teisinį pagrindą bei įrodant naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir teismo įvertintos, dėl ko patvirtintas kreditorinis reikalavimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

54.       Kaip nurodyta aukščiau, pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo, kildinamas iš  2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarčių, o būtent dėl gautų mokėjimų pagal šias sutartis paskirstymo. Aptariamos sutartys buvo sudarytos bankrutavusios įmonės su BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios patvirtintas reikalavimas vėliau buvo perleistas UAB „EDS invest“.

55.       Bylos duomenimis, pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL su pakeitimas ir papildymais (toliau Paskolos sutartis 1) Unija suteikė 6 094 000 Lt kreditą, grąžinimo terminas – 2022 m. spalio 25 d. Pagal 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 12-00505 LTL su pakeitimas ir papildymais (toliau Paskolos sutartis 2) Unija suteikė 2 950 000 Lt kreditą, grąžinimo terminas – 2015 m. gruodžio 21 d.

Dėl atliktų UAB „Construction Ace“ įskaitymų vertinimo ir reikalavimo užskaityti negrąžintos paskolos dalį iš grąžintino papildomo pajaus

56.       Pareiškėjas nurodo, kad pagal Paskolos1 sutartį 9.1., 9.2. punktų nuostatas, pajinio įnašo dalis turi likti nemažesnė nei 1/10 dalis likusios mokėti įsipareigojimų dalies, o grąžinus dalį kredito, toliau palūkanos bus skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito dalies. Pagal 2012 m. lapkričio 5 d. papildomą susitarimą, šalys sulygo, kad BUAB „Construction ACE“ turi teisę anksčiau laiko grąžinti paskolą ar jos dalį, be jokių papildomų mokesčių. Tokiu atveju, Unija, grąžinus dalį paskolos, įsipareigojo per 1 darbo dieną užskaityti BUAB „Construction ACE“ papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui (Susitarimo 1,2 punktai).

57.       Vadovaujantis šiomis nuostatomis, BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 6 d. pranešimu pareikalavo, kad Unija grąžintų pajinio įnašo dalį, kuri viršija 1/10 įsipareigojimų, t. y. 255 188,93 Lt, o 2014 m. sausio 7 d. pranešimu įskaitė 83 928,33 Lt palūkanų dengimui. Atitinkamai, anot pareiškėjo turėtų būti įskaityta 171 260, 60 Lt suma Paskolos1 dengimui.

58.       Pagal Paskolos2 sutartį, BUAB „Construction ACE“  2014 m. sausio 6 d. pranešimu pareikalavo, o 2014 m. sausio 7 d. pranešimu įskaitė grąžintiną 282 093,75 Lt pajaus sumą, Paskolos2 dengimui.

59.       Pareiškėjas teigia, kas įskaitymai nenuginčyti ir yra galiojantys, kreditorius reikalavimo dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais nepareiškė, todėl BUAB „Construction ACE“ papildomo pajaus dalis viršijanti 1/10 įsipareigojimų turėjo būti grąžinta skolininkui, atitinkamai atsižvelgiant į atliktus įskaitymus, turi būti perskaičiuotas kreditoriaus reikalavimas.

60.       UAB „EDS Invest“ atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus teigia, kad šiuo atveju įskaitymai neatitinka CK 6.130 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurias įrodyti tenka pareiškėjui, todėl kreditorius nereiškia reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, be to kitai prievolės šaliai ginčijant su įskaitymu susijusias faktines aplinkybes, teismas privalo patikrinti tokio įskaitymo teisėtumą.

61.       UAB „EDS Invest“ pažymi, kad Sutartyje1 įtvirtinta skolininko teisė prašyti grąžinti atitinkamą pajaus dalį, bet ne reikalavimo teisė. Anot kreditoriaus, sistemiškai aiškinant Sutarties1 BD 9.2., 6.3. punktų nuostatas, skolininkas galėjo prašyti papildomo pajaus grąžinimo tik tuo atveju, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį, tuo tarpu skolininkas savo prievolių pagal sutartį nevykdė. Pažymi, kad įskaitymo atlikimo metu, skolininko narystė Unijoje nebuvo pasibaigusi, jo pajinis įnašas buvo ženkliai mažesnis nei likęs skolininko įsiskolinimo dydis.

62.       UAB „EDS Invest“, šioje dalyje, grįsdamas atsikirtimus apeliuoja į Kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei dėl šios teisės normos aiškinimo pateiktus išaiškinimus teismų praktikoje. Tačiau, teismas pažymi, kad  KUĮ 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, t. y. Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

63.       Nagrinėjamu atveju, paskolos buvo suteiktos ne vienerių, o dešimties metų laikotarpiui, papildomas pajinis įnašas pagal sutartis siekė tik 16/18 procentų paskolos sumos, sutarčių vykdymas buvo užtikrintas trečiųjų asmenų nekilnojamuoju turtu bei vekseliais (Sutarčių SD 2.14 punktai). Todėl, nurodytos teisės normos taikymas, nagrinėjamu atveju nėra aktualus.  

64.       Be to, kad kreditoriaus vertinimu skolininkas apskritai neturėjo teisės reikalauti Unijos grąžinti pranešimuose nurodytas papildomo pajaus sumas, nurodomas 1 darbo dienos terminas negali būti laikomas teisingu, protingu ir sąžiningu (CK 1.5 straipsnis). Pažymi, kad pagal KUĮ 2 straipsnio 9 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 42 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, pajinis kapitalas ir pajiniai įnašai sudarė Unijos turtą ir buvo jos nuosavybė. Pagal KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju vienos darbo dienos terminas, kreditoriaus vertinimu negali būti laikomas protingu, per kurį galėjo būti išnagrinėtas prašymas.

65.       Kreditorius teigia, kad pagal KUĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, kurio narystė pasibaigė, kredito unija turėjo atsiskaityti per 12 mėnesių, tai reiškia, kad visais atvejais turėjo būti taikomas būtent įstatyme nustatytas terminas, o ne pranešime nurodytas 1 darbo dienos. Šie argumentai stokoja teisinio pagrįstumo, nes nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad net ir sugrąžinus dalį papildomo pajinio įnašo, kuriuo būtų padengta dalis paskolos sumos skolininko narystė Unijoje būtų pasibaigusi, nes faktiškai būtų pakitusi tik apimtis. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad suteikiant paskolą šalys galėjo susitarti ir kitokių papildomo pajaus grąžinimo terminų. Teismas, dėl žemiau nurodomų aplinkybių, sutinka su kreditoriaus argumentais, kad dėl papildomo pajaus grąžinimo turėjo būti priimtas valdybos sprendimas, vertinant tiek sutarties nuostatas, tiek KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, o vienos daro dienos terminas papildomo pajaus grąžinimui negali būti laikomas protingu ir sąžiningu.  

66.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, kt.).

67.       Nagrinėjamu atveju, UAB „EDS Invest“ visų pirma kėlė abejones dėl į bylą pateikto 2012 m. lapkričio 5 d. Papildomo susitarimo kopijos, nurodydamas kad nei kreditoriui, nei bankroto administratoriui šis susitarimas nebuvo perduotas, o jo kopijoje parašai ir spaudai neįžiūrimi, todėl apskritai kyla abejonių ar toks susitarimas buvo sudarytas. Pareiškėjas tuo tarpu laikėsi pozicijos, kad nors ir buvo keliamos abejonės aptariamo susitarimo sudarymu, tačiau jį buvus sudarytą patvirtina šalių veiksmai, t. y. aplinkybė, kad gavus išankstinį dalinį paskolos grąžinimą 2013 m. rugpjūčio 28 d., skolininkui buvo grąžinta 402 000 Lt papildomo pajaus dalis sekančią dieną. Teismas, reikalavo Unijos pateikti teismui aptariamo susitarimo originalą, tačiau jis nebuvo pateiktas motyvuojant tuo, jog nebuvo rastas. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo nesutikti su kreditoriaus keliamomis abejonėmis dėl aptariamo rašytinio įrodymo patikimumo, jo nurodomų trūkumų, kiek jie susiję su įrodymų leistinumo reikalavimais, todėl koks buvo šalių susitarimas dėl papildomo pajaus grąžinimo tvarkos, teismas sprendžia įvertinęs įrodymų visetą.                   

68.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Construction ACE“ 2012 m. spalio 19 d. įnešė 100 Lt privalomąjį pajų, pagal 2012 m. spalio 31 d. Paskolos sutartį, 2012 m. lapkričio 7 d. buvo įneštas 975 040 Lt papildomas pajus, kas sudaro 16 proc. paskolos sumos, o pagal 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį, 2013 m. sausio 9 d. buvo įneštas 531 000 Lt papildomas pajus, kas sudaro 18 proc. paskolos sumos.

69.       Pažymėtina, kad pagal Sutarčių BD 6.3 punkto nuostatas, BUAB „Construction ACE“ iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) turėjo įnešti papildomą pajinį įnašą ne mažesnį nei 1/10 paskolos sumos ir kitų įsipareigojimų Unijoje sumos, bet ne lygus 1/10, t. y. apibrėžta tik koks mažiausias pajinis įnašas privalo būti įneštas iki paskolos išmokėjimo.

70.       Tame pačiame 6.3. punkte nustatyta, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama Paskolos davėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal Sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų sumą nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų Unijoje bendros sumos. Sutarčių BD 9.2. punkte nustatyta, kad prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau Paskolos gavėjo turimas Unijos pajinio įnašo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 (viena dešimtoji) pagal Sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų Unijoje bendros sumos.

71.       Pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 5 d. Susitarimo 2 punkte, laikant, kad toks susitarimas buvo sudarytas, nustatyta, kad paskolos gavėjui grąžinus paskolos dalį, viršijančią papildomo pajaus dydį, Kredito unija įsipareigoja per 1 (vieną) darbo dieną užskaityti paskolos gavėjo papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui. Taigi, susitarime neapibrėžta nei, kad Unijoje turi likti papildomas pajus lygus 1/10 įsipareigojimų (minėta pagal sutartį jis buvo didesnis), nei kad pakeičiamos Sutarties 9.2. punkto nuostatos, dėl apribojimo tokį prašymą teikti ne dažniau kaip kartą per 12 mėnesių, nei kad papildomo pajaus grąžinimas net ir nesant valdybos sprendimo kaip tai buvo reglamentuota KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punkte.

72.       Nors pareiškėjas Unijos įsipareigojimą papildomą pajų grąžinti per vieną darbo dieną grindžia aplinkybe, kad po 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo, būtent sekančią dieną buvo grąžinta 402 000 Lt pajaus suma, tačiau pažymėtina, kad šiuo klausimu 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas valdybos sprendimas. Toks operatyvus Unijos valdymo organo sprendimas nepaneigia tikimybės, kad šalys galėjo būti susitarę, kad sprendimas dėl papildomo pajaus grąžinimo turi būti priimtas per vieną darbo dieną, tačiau nepaneigia Sutarties sąlygos, kad toks prašymas galėjo būti teikiamas ne dažniau kaip kartą per 12 mėnesių. Juolab, kad svarstant 18 darbotvarkės klausimą nurodyta, kad sprendžiamas būtent BUAB „Construction ACE“ pateiktas prašymas išmokėti papildomo pajaus įnašo dalį. Kita vertus, kaip minėta, teismas pritaria kreditoriui, kad vienos darbo dienos terminas sprendimui priimti ir papildomam pajui grąžinti negali būti laikomas nei protingu nei sąžiningu.

73.       Aptariame valdybos protokole nurodyta, kad atsižvelgiant į skolininko paskolos likutį (3 027 522,50 Lt) ir pajinio įnašo dalį pagal abi sutartis (1 506 040 Lt), kuris sudaro 42,06 proc. siūloma šį santykį sumažinti iki 34,73 proc., perkeliant 402 000 Lt iš papildomo pajaus sąskaitos daliniam Paskolos1 dengimui. Taigi, šiuo valdybos sprendimu, skolininkui nebuvo grąžinta visa papildoma pajaus dalis kuri viršija 1/10 įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų nesutikęs su šiuo sprendimu, reikalavęs kad būtų grąžinta visa 1/10 įsiskolinimų viršijanti papildomo pajaus suma. Sekančius prašymus, kaip minėta skolininkas pateikė tik 2014 m. sausio 6 d., prieš pat 2014 m. sausio 17 d. Uniją paskelbiant nemokia.

74.       Aptartos sutarčių nuostatos, bei šalių veiksmai vykdant sutartį, leidžia daryti išvadą, kad šalys nebuvo sulygę, kad skolininko papildomas pajus turi būti lygus 1/10 likusių įsipareigojimų sumos, kad skolininkui dėl pajaus grąžinimo nereikia pateikti prašymo ir kad dėl papildomo pajaus, kaip Unijos turto, grąžinimo nereikalingas valdybos sprendimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą. Taigi, net ir laikant, kad dėl vienos darbo termino grąžinti papildomą pajų buvo susitarta, tai nelemtų kitokių išvadų dėl aukščiau nustatytų aplinkybių.

75.       Teismas negali pritari pareiškėjo pozicijai, nes sekant pareiškėjo argumentų ir teikiamų raštinių įrodymų vertinimo logika, pagal šalių susitarimą, tais atvejais, kaip papildomo pajinio įnašo suma viršydavo 1/10 negrąžintos paskolos dalies, tai visais atvejais skirtumas privalėjo būti grąžinamas pareiškėjui dengiant įsipareigojimus pagal paskolos sutartis. Tokie argumentai, teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo. Pirma, toks šalių susitarimas nėra pagrindžiamas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nes buvo įneštas pajus didesnis nei 1/10. Antra, tokios pozicijos nepagrindžia prievolių vykdymo eiga, pagal aptariamas paskolų sutartis, nes sektų, kad jau paskolos išmokėjimo dienai pajinis įnašas viršija 1/10 negrąžintos paskolos sumos, o sutarčių vykdymo laikotarpiu mažėjant negrąžintų paskolų dydžiui, skolininkas savo teise, kurią kaip teigia pareiškėjas jis akivaizdžiai turėjo, nesinaudojo, t. y. pradėjęs vykdyti paskolos sutartį iki pat nutraukė vykdyti mokėjimus, nei karto, įrodinėjama įskaitymo teise, kaip kad teigia pareiškėjas, nurodyta 2012 m. lapkričio 5 d. susitarime, nesinaudojo.

76.       Teismas sutinka su UAB „EDS Invest“ argumentais, kad šiuo atveju skolininkas neturėjo teisės reikalauti papildomo pajaus grąžinimo, nes tinkamai nevykdė savo prievolių. Pagal Sutarčių BD 6.3. punkto nuostatas „Dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama Paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį“, t. y. aiški sutarties sąlyga, kad papildomo pajaus grąžinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai sutartis yra tinkamai vykdoma. Teismas, šioje dalyje, nesutinka su UAB „EDS Invest“ apeliavimu į visišką kredito padengimą. Vertinant tiek nurodytą sutarties sąlygą, tiek Unijos veiksmus grąžinant 402 000 Lt papildomo pajaus sumą, padengus reikšmingą dalį paskolos, darytina išvada, kad aptariama sutarties sąlyga nebuvo susieta su visišku skolos grąžinimu, bet aiškiai susieta su tinkamu prievolių pagal sutartį vykdymu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad paskutinės įmokos pagal Sutartį1 buvo gautos 2013 m. rugpjūčio 28-29 d., o pagal Sutartį2 paskutinė įmoka gauta 2013 m. spalio 31 d. Taigi, skolininkas tinkamai nevykdydamas savo prievolių, neįgijo teisės pagal sutarčių nuostatas reikalauti papildomo pajaus grąžinimo. Be to, pagal CK 6.206 straipsnio nuostatas, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio.            

77.       Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

78.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

79.       Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su UAB „EDS Invest“ argumentais, kad šiuo atveju teisė prašyti papildomo pajaus grąžinimo nėra apibrėžta reikalavimo teisė, o atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį bei Unijos kolegialiems organams Kredito unijų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka nepriėmus atitinkamo sprendimo, skolininkė vienašalių atliktų įskaitymo sandorių sudarymo metu galiojančios ir apibrėžtos bei vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę neturėjo, todėl BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 7 d. pranešimas dėl įskaitymo 83 928, 33 Lt sumai, 2014 m. sausio 7 d. pranešimas dėl įskaitymo 282 093, 75 Lt sumai, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, 6.130 straipsnio 1 dalimi pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Atitinkamai, nėra ir pagrindo išvadai, kad likusi 171 260,60 Lt suma, pagal 2014 m. sausio 6 d. pranešimą dėl 255 188,93 Lt pajaus grąžinimo, negali būti įskaitoma.

80.       Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad kreditorius turėjo pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl įskaitymų nuginčijimo, nes kaip teisingai atsiliepime pažymėjo UAB „EDS Invest“ šiuo atveju toks reikalavimas neturėjo būti privalomai pareikštas.

81.       Kasacinės instancijos teismo yra nurodyta, kad   atlikus įskaitymą šalis siejusi prievolė pasibaigia, tai, vienai prievolės šaliai ginčijant įskaitymo pagrįstumą teisme, kitai prievolės šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio bei prašyti teismą tokį įskaitymą patvirtinti. Tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).             

Dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2012 m. spalio 31 d. Paskolos sutartį 1

82.       Minėta, kad pagal Paskolos1 sutartį, patvirtintas kreditorinis reikalavimas nepadengtai 1 247 348,87 Eur (4 306 846, 18 Lt) paskolos sumai.

83.       Byloje kilo ginčas dėl to kaip turėjo būti apskaitomos gautos paskutinės įmokos. 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimu skolininkas, kaip nurodo pareiškėjas, atliko 2 222 556,63 Lt mokėjimą ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 402 000 Lt mokėjimą. Byloje nėra ginčo, kad nurodytomis datomis buvo atliktos nurodyto dydžio įmokos.

84.       Pagal paskolos apyvartos išrašą bei UAB „EDS INVEST“ paaiškinimus, nustatyta, kad nurodyti mokėjimai buvo apskaityti į priekį pagal mokėjimų grafiką, tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad toks įmokų įskaitymas prieštarauja sutarties nuostatoms.

85.       Pagal Sutarties nuostatas be įsipareigojimo mokėti paskolos sumas dalimis ir palūkanas sutartyje ir Tvarkaraštyje nustatytais terminais (6.5 punktas), skolininkas turėjo teisę grąžinti visą paskolą arba jos dalį anksčiau termino, prieš tai žodžiu ar raštu suderinęs su Unija. Tokiu atveju, palūkanos mokamos tik nuo negrąžintos paskolos dalies (9.1. punktas), atitinkamai to pasekoje, skolininkas galėjo teikti prašymą dėl pajinio įnašo sumažinimo (9.2. punktas). Iš bylos duomenų seka, kad tokia skolininko valia ir kreditoriaus dalinio paskolos grąžinimo prievolės priėmimas buvo įgyvendinama, o būtent skolininkui, kaip matyti iš pateikto sąskaitos išrašo,  pervedus 2013 m. rugpjūčio 28 d. 2 000 000 Lt ir 200 000 Lt paskolos dengimui, buvo išspręstas klausimas dėl 402 000 Eur pajos grąžinimo, pervedant šią sumą į skolininko sąskaitą.

86.       Aplinkybę, kad Unija būtent taip paskirstė mokėjimą pavirtina ir minėtas Unijos valdybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas. Pažymėtina, kad iki ginčijamų atliktų mokėjimų 2013 m. rugpjūčio 9 d. imtinai (įskaičius šios dienos mokėjimą) fiksuotas paskolos likutis 5 780 510,75 Lt sumai, tiek paskolų apyvartos išraše, tiek skolininko paskolos sąskaitoje. Sąskaitos išraše fiksuota, kad paskolos dengimui nuskaityta 2 200 000 Lt, palūkanoms 22 116,39 Lt ir 440,24 Lt delspinigiams padengti, viso 2 222 556,63 Lt. Paskolos likutis įskaičius paskolos dengimui 2 200 000 Lt gautus 2013 m. rugpjūčio 28 d., fiksuotas paskolos likutis sąskaitos išraše nurodytas 3 580 510,75 Lt. Pastaroji skolos suma, be kita ko, nurodyta ir Unijos valdybos protokole.  Atitinkamai, sąskaitos išrašo duomenimis gauta 402 000 Lt suma taip pat įskaityta paskolos dengimui, ir po šios įmokos 2013 m. rugpjūčio 29 d. fiksuotas paskolos likutis – 3 178 510, 75 Lt.

87.       Taigi, vien šie rašytinai įrodymai, leidžia teismui spręsti kad ginčo įmokos iš esmės buvo paskirstytos paskolos dengimui įmokos gavimo momentui, o ne įneštos į Unijos sąskaitą, tam kad būtų dengiami paskolos ir palūkanų mokėjimai į priekį pagal grafiką. Teismas sutinka su pareiškėju, kad toks reikšmingai didelės sumos skyrimas ne paskolos dengimui o dalinėms įmokoms su palūkanomis dengimui, stokoja elementarios logikos. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai, leidžia objektyviai spręsti, kad šalys ne tik susitarė dėl teisės grąžinti visą ar dalį paskolos anksčiau laiko, tačiau ir realiai šį susitarimą vykdė. Be kita ko, aptarti rašytinai įrodymai patvirtina ir tai, kad kreditorius konkrečiu būdu priėmė prievolės įvykdymą, įskaitydamas atitinkamas sumas paskolos dengimui, todėl vėlesnis priimtas dalinis prievolės įvykdymo būdas teismo vertinimu negali būti keičiamas. Galiausiai pažymėtina, kad paskolų apyvartos išraše nurodyto įmokų paskirstymo tvarkos faktinio taikymo nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai.

88.       Kreditorius teigdamas, kad jis įmokas turėjo teisę įskaičiuoti eilės seka pagal grafiką remiasi  Unijos Paskolų restruktūrizavimo tvarkos, patvirtintos 2015 m. vasario 10 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimu, 22 punktu. Tačiau, kaip teisingai pažymi pareiškėjas ši tvarka buvo priimta jau po atliktų mokėjimų ir jų paskirstymo, todėl negalėjo būti taikoma po bankroto bylos iškėlimo perskirstant įmokas kita tvarka. 

89.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad 2013 m. rugpjūčio 28-29 d. gautos įmokos, skolininkui iškėlus bankroto bylą perskirstytos (atspindėtos paskolų apyvartos išraše) nesant nei faktinio nei sutartinio pagrindo.

90.       Konstatavus, kad faktiškai negrąžintinos paskolos dalis sudarė 920 560, 34 Eur (3 178 510, 75 Lt) sumą, spręstina dėl materialių palūkanų apskaičiavimo. Byloje nėra ginčo, kad sutartis nutraukta, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria skolininkui iškelta bankroto bylą, t. y. 2015 m. kovo 2 d.

91.       Sutartimi, šalys sulygo, kad bus mokamos 7,35 proc. metinės palūkanos, nuo negrąžintos paskolos dalies (Sutarties SD 2.6. punktas, BD 9.1. punktas). Skolininkas pagal sutarties nuostatas ir mokėjimo grafiką, įmokas turėjo atlikti kiekvieno mėnesio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė įmoka buvo apskaityta 2013 m. rugpjūčio 29 d., tai sekanti įmoka turėjo būti mokama 2013 m. rugsėjo 25 d., atitinkamai perskaičiavus mokėtinas sumas. Byloje nenustatyta, kad buvo sudarytas naujas mokėjimo grafikas, tačiau skolininkas, teismo vertinimu, iš esmės galėjo vadovautis tuo pačiu mokėjimo grafiku, mokant grafike nustatytas įmokas nuo 2013 m. rugsėjo 25 d., o pelno palūkanas apskaičiuoti atsižvelgiant į paskolos likutį. Kadangi įmokos, kaip minėta nebuvo mokamos, tai nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. jis laikytinas pažeidęs prievolę.

92.       Taigi, pagal Sutarties nuostatas skolininkui po paskutinio mokėjimo toliau skaičiuotinos pelno palūkanos, iki nutarties dėl bankroto įsiteisėjimo dienos 2015 m. kovo 2 d., taikant 7,35 proc. metinę palūkanų normą. Už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ši suma sudaro 22 986, 27 Eur (920 560, 34 x7,35/365x124), už 2014 metus sudaro 67 661,18 Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 2 d. sudaro 11 307, 76 Eur (920 560, 34 x7,35/365x61). Viso pelno palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudaro 101 955,21 Eur.

93.       Sprendžiant dėl kreditoriaus nurodomos padidintos 19 proc. metinės palūkanų normos taikymo, pažymėtina, kad šių padidintų palūkanų taikymas pagal Sutarties SD 2.18.1. punkto nuostatas tiesiogiai siejamas su vėlavimu mokėti įmokas, t. y. sulygta, kad jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip penkiolika dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 19 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos. Šioje dalyje, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentais, kad iš esmės nurodoma palūkanų norma negalėtų būti taikoma dėl to, kad nebuvo parengtas naujas mokėjimo grafikas ir/ar dėl to, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, už nesavalaikį įmokų atlikimą, padidinta palūkanų norma nebuvo taikoma.

94.       Tačiau, ši padidinta palūkanų norma nelaikytina mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad padidintos palūkanos, nustatytos sutartyje už sutartyje nustatyto kredito ar jo dalių grąžinimo termino praleidimą, turėtų būti laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

95.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, tuo atveju, kai skolininkas neturi prievolės mokėti sutartyje nustatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintas kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tik už tą patį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690).

96.       UAB „EDS Invest“ pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo padidintą 19 proc. palūkanų normą apskaičiavo nuo visos negrąžinto kredito sumos 920 560, 34 Eur sumos. Šioje dalyje nesutiktina su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentais, kad tokios padidintos palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo laiku nesumokėtų įmokų iki 2015 m. kovo 2 d., nes Sutarties SD 2.18.1. punkte nustatyta, kad padidintos palūkanos bus skaičiuojamos nuo visos negrąžintos paskolos sumos.  

97.       Už tą patį laikotarpį, nuo prievolės pažeidimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriaus vertinimu turi būti skaičiuojami ir sutartyje sulygti 0,2 proc. delspinigiai už 180 dienų. Galutiniu patikslintu kreditoriaus skaičiavimu jie sudaro 58 644, 41 Eur (202 487, 41 Lt). Delspinigius kreditorius skaičiuoja nuo pirmosios 2013 m. rugsėjo 25 d. nesumokėtos 36 036,95 Lt paskolos įmokos iki nuo 2015 m. vasario 25 d. nesumokėtos įmokos, už 180 dienų. Minėta, kad nagrinėjamu atveju naujas paskolos grąžinimo grafikas nebuvo sudarytas, tačiau vien ši aplinkybė, neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti kasmėnesines įmokas.

98.       Taigi, kreditorius viena vertus negali reikalauti už tą patį laikotarpį ir kompensuojamų padidintų palūkanų ir delspinigių, kita vertus kreditorius reikšdamas finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, nereiškė reikalavimo nei dėl kompensuojamų palūkanų, nei dėl delspinigių.

99.       Teismo vertinimu, patvirtinto kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimas, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip kad šiuo atveju dėl neteisingai paskirstytų įmokų, dengiant pagrindinę prievolę (paskolos sumą ir pelno palūkanas), nelemia išvados, kad kreditoriui suteikiama teisė reikšti papildomus naujus reikalavimus. Reikšdamas naujus reikalavimus, tame tarpe dėl padidinimo, kreditorius turi pagrįsti dėl kokių objektyvių priežasčių jis nebuvo pareikštas per nustatytus terminus. Nagrinėjamu atveju, kreditorius nepagrindė dėl kokių objektyvių aplinkybių jis nepareiškė reikalavimo dėl kompensuojamų palūkanų savalaikiai, o vien ta aplinkybė, kad patikrinamas jau patvirtinto reikalavimo pagrįstumas, nesuponuoja išvados dėl galimybės reikšti priešpriešinius naujus reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo. Kita vertus, pagal Paskolos sutartį 1, kreditoriaus nurodomas galutinis reikalavimas sudaro 1 243 903,88 Eur, kuris yra mažesni nei buvo patvirtinta teismo (1 247 348,87 Eur).

100.       Primintina, kad pagal galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Tai be kita ko reiškia, kad dėl reikalavimų atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, draudžiama skaičiuoti tiek palūkanas, atliekančias atlyginimo už naudojimąsi pinigais vaidmenį, tiek palūkanas, skirtas turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti, t. y. nuostolius kompensuojančias palūkanas.

101.       Pareiškėjas nurodo, kad delspinigius kreditorius apskaičiavo iki 2015 m. kovo 1 d., todėl CK 1.125 straipsnio 5 dalyje sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015 m. rugsėjo 1 d. Trečiais asmuo, taip pat teigia, kad turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų. Su šioje dalyje nurodytais  argumentais teismas iš dalies sutinka.

102.       Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: šis terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Netgi suėjus ieškinio senaties terminui kreditoriaus teisė apginti pažeistą teisę teisme neišnyksta, nes ieškinio senatį teismas taiko tik reikalaujant šaliai, o nustatęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o pažeistoji teisė turi būti ginama – atnaujina praleistą terminą (CK 1.126, 1.131 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.). Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatas, nustatytas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų.

103.       Minėta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą netesybų skaičiavimas nutraukiamas, o kreditorius reikalavimus dėl iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytų prievolių gali pareikšti per įstatyme nustatytus terminus. Šiuo atveju, kreditorius reikšdamas kreditorinį reikalavimą nei pagal vieną iš sutarčių nereiškė reikalavimo nei dėl kompensuojamų palūkanų, nei dėl delspinigių. Šie reikalavimai pareikšti teismui tik 2020 m. liepos 7 d., tuo tarpu kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. kovo 2 d. Todėl, laikytina, kad aptarti ieškinio senaties terminai yra praleisti. Pažymėtina, kad kreditorius apskritai formuluoja sąlyginį reikalavimą, nurodydamas, kad reikalavimą dėl delspinigių ir kompensuojamų palūkanų reiškia tik tuo atveju, jeigu bus tenkinami pareiškėjo reikalavimai dėl pagrindinio įsiskolinimo perskaičiavimo.

104.       Kreditorius nurodė, kad ieškinio senaties terminai nėra praleisti, nes apie kreditoriaus teisių pažeidimą dėl Skolininko iki bankroto bylos iškėlimo nesumokėtų palūkanų bei delspinigių kreditoriui UAB EDS INVEST taps žinoma tik tada ir tuo atveju, jeigu teismas tenkintu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą, t. y. jeigu 2013 m. rugpjūčio įmokos bus paskirstytos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodomu būdu. Šie argumentai, teismo vertinimu, stokoja teisinio pagrįstumo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Nurodytos aplinkybės, lemia išvadą, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, galinčių pateisinti senaties termino praleidimą.

105.       Kaip minėta, UAB „EDS Invest“ teigia, kad jeigu bus perskaičiuotas patvirtintas kreditorinis reikalavimas pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą, tai jis turi teisę reikalauti, kad į kreditorinio reikalavimo sumą turi būtį įtrauktos negautos pajamos (nuostoliai) negautų palūkanų forma.

106.       Kreditorius nurodo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, jis patyrė nuostolius, kurie negali būti atlyginami kompensacinėmis palūkanomis iki visiško prievolės įvykdymo. Pareiškime kreditorius apskaičiuoja negautas pajamas taikydamas tik sutartyje sulygtą maržą (atitinkamai pagal sutartis 2,85 proc. ir 3 proc.). Šioje dalyje kreditorius reikalavimą be kita ko grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais išaiškinimais. Kasacinis teismas aptariamoje byloje suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

107.        Jau minėta, kad kreditorius nagrinėjamu atveju reikšdamas kreditorinį reikalavimą nereikalavo nei kompensuojamų palūkanų, nei delspinigių, nei negautų pajamų palūkanų forma,  nei juos įrodinėjo. Teismas jau sprendė, kad kreditoriaus pareiškimas dėl reikalavimo padidinimo, pareikštas praėjus beveik penkeriems metams nuo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, vien dėl to, kad pateiktas pareiškimas dėl jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo perskaičiavimo, atsižvelgiant į neteisingą įmokų įskaitymą, savaime nelemia kreditoriaus teisės reikšti priešpriešinius reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo, juolab nepagrindus aiškiai pavėluoto pareiškimo pateikimo jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Vien dėl šių aplinkybių, kreditoriaus reikalavimą dėl negautų pajamų įskaičiavimo į kreditorinį reikalavimą, teismas laiko nepagrįstu ir detaliau dėl pateikiamų skaičiavimų šioje dalyje nepasisako.

108.       Be to, teismas sutinka su trečiojo asmens, kad šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismas, nesutinka su kreditoriaus argumentais, kad terminai papildomam kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleisti dėl svarbių priežasčių, nes UAB EDS INVEST nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad pagal Paskolos sutartį-1 iki bankroto bylos iškėlimo Skolininkas nesumokėjo privalomai mokėtinų palūkanų bei negrąžindamas einamųjų paskolos dalių, nesumokėjo delspinigių. Taip pat, kreditoriui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad pagal Paskolos sutartį-1 ir Paskolos sutartį-2 po Skolininko bankroto bylos nutraukimo kreditoriaus teisės dėl negautų palūkanų gali būti ginamos pagal civilinės atsakomybės institutą.

109.       Šioje dalyje sutiktina su pareiškėju, kad kreditoriui ir iki nurodomo kasacinės instancijos teismo išaiškinimo nebuvo draudimo reikšti atitinkamus reikalavimus, o šiuo atveju nebuvo pareikštų reikalavimų nei dėl palūkanų (išskyrus Sutartį2) nei dėl delspinigių. Pažymėtina, kad argumentus dėl finansinio reikalavimo patikslinimo termino atnaujinimo, kreditorius išimtinai sieja su tuo, jeigu bus patenkinti pareiškėjo reikalavimai. Teismo vertinimu, tokie argumentai nesudaro nei teisinio nei faktinio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvus pagrindas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2012 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį 2

110.       Kreditorinis reikalavimas pagal šią paskolos sutartį buvo patvirtintas 926 274,32 Eur (3 198 239,97 Lt) sumai, kurį sudaro negrąžinta paskola - 720 882,33 Eur (2 489 062,51 Lt), nesumokėtos palūkanos 55 364,76 Eur (191 163,44 Lt) ir 150 027,23 Eur (518 014,02 Lt) delspinigių. Palūkanos ir delspinigiai šiuo atveju, pagal paskolos apyvartos išrašą, apskaičiuoti iki bankroto bylos iškėlimo.

111.       Anot pareiškėjo skolininkas 2014 m. sausio 6 d. pranešė ir 2014 m. sausio 7 d. pranešimu įskaitė pajinio įnašo 282 093,75 Lt (81 700 Eur) dalį paskolos dengimui, taigi reikalavimo suma turi būti sumažinta iki 844 574,32 Eur (926 274,32 Eur - 81 700 Eur).

112.       Dėl įskaitymų negaliojimo teismas jau aukščiau pasisakė, todėl pareiškėjo reikalavimai šioje dalyje negali būti tenkinami. Šioje dalyje kreditorius taip pat pareikė sąlyginį reikalavimą, dėl apskaičiuotų 20 324, 22 Eur nuostolių (negautų pajamų) pajamų įskaitymo į kreditorinį reikalavimą. Viena vertus, teismas šioje dalyje pareiškimo netenkina, kita vertus dėl kreditoriaus teisės reikšti papildomus reikalavimus, teismas jau pasisakė spręsdamas dėl Paskolos1 kreditorinio reikalavimo dydžio ir jų nekartoja.

113.       Sprendžiant dėl šioje dalyje, kreditoriaus reikalavimo patvirtinti finansinį reikalavimą dalyje dėl 20 324, 22 Eur nuostolių (negautų pajamų), sutiktina su atsikirtimų argumentais tiek dėl ieškinio senaties taikymo (dėl senaties terminų teismas pasisakė aukščiau), tiek dėl to, kad nuostolių suma daugiau kaip 7 kartus viršija delspinigių dydį, taigi įskaitytina.  

Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio

114.       Minėta, kad patvirtintas 2 173 623, 19 Eur kreditorinis reikalavimas, kurį sudarė 1 247 348, 87 Eur suma pagal Paskolos sutartį 1 ir 926 274,32 Eur suma pagal Paskolos sutartį, o 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kreditorinis reikalavimas sumažintas 186 204,87 Eur suma iki 1 987 418,32 Eur, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procese šia apimti kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas realizavus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistą turtą.

115.       Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad nėra pagrindo tikslinti kreditorinio reikalavimo pagal Paskolos sutartį 2, tačiau pagal Paskolos sutartį 1 kreditorinis reikalavimas tikslintinas, patvirtinant 1 022 515,55 Eur (920 560, 34 Eur negrąžinta paskola ir 101 955,21 Eur mokėjimo palūkanos). Taigi, atsižvelgiant į kreditoriaus pareiškimą teikiant kreditorinį reikalavimą tvirtinimui, laikytina, kad reikalavimas pagrįstas viso 1 948 789,87 Eur suma, t. y. mažesnis 224 833, 32 Eur apimtyje. Kadangi, dalis kreditorinio reikalavimo (186 204,87 Eur) buvo patenkintas bankroto procese, tai galutinė patikslinta kreditorinio reikalavimo suma sudaro 1 762 585 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

116.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

117.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 dalyje pažymima, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

118.       Pareiškėjas pareiškimu prašė sumažinti kreditorinį reikalavimą 384 188,94 Eur suma, teismas sumažino 224 833, 32 Eur suma, taigi patenkinta 58,52 proc. reikalavimų. UAB „EDS Invest“ reikalavimo dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo teismas netenkino.

119.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė priteisti 1 200 Eur už pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo parengimą, 640 Eur už atsiliepimo į EDS pareiškimą pateikimą, 240 Eur už atstovavimą teisme, viso 2 080 Eur. Atsižvelgiant į patenkintą reikalavimų dalį iš UAB „EDS Invest“  priteistina UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 1 217,22 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ bankroto byloje, trečios eilės kreditoriaus  uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ kreditorinį reikalavimą sumažinti 224 833, 32 Eur suma iki 1 762 585 Eur.

        Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, naudai iš UAB „EDS Invest“, į. k. 304478449,  prašymą dėl kreditoriaus patikslinimo, tretieji asmenys BUAB „Construction ACE“, UAB „EDS invest“, 1 217,22 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

        Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos, atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.  

Teisėja                                                              Asta Pikelienė