Civilinė byla Nr. 2S-2749-910/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21243-2018-2

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

(S)

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys V. A. (skolininkas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja),

n u s t a t ė :    

          I. Ginčo esmė

1.       Antstolis I. G. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti V. A. 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos, Išieškotojos) naudai.

2.       Antstolis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016 taikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 nurodytus padarinius: leido išieškotojai (Inspekcijai) pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad kitą sprendimo dalį – išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis taip, kad jos atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563, – gali įvykdyti tik pats skolininkas. Už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo nevykdymą teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016 skolininkui skyrė 1000 Eur baudą.

3.       Antstolis nurodė sužinojęs, kad skolininkas baudą sumokėjo, tačiau sprendimo neįvykdė, todėl 2018 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S1-40132 jis įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas pateikti sprendimo įvykdymo įrodymą. Skolininkas, vykdydamas antstolio įpareigojimą, pateikė naują statybą leidžiantį dokumentą – 2017 m. gegužės 16 d. leidimą Nr. LSNS-01-170516-00955, kurio, skolininko vertinimu, turėjo užtekti konstatuoti, jog sprendimas yra įvykdytas.

4.       Antstolis pirmiau nurodytą dokumentą pateikė Išieškotojai, kuri, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad sprendimas nėra įvykdytas (2018 m. birželio 15 d. įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (23.24E)-4D-1072).

5.       Antstolis 2018 m. birželio 20 d. aktu konstatavo, kad sprendimas neįvykdytas ir kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Išieškotojos naudai.

6.       Suinteresuotas asmuo V. A. (skolininkas) pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, prašydamas jį atmesti.

7.       Skolininkas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 negali būti įvykdytas, nes 2008 m. liepos 22 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN/743/08-0563 neteko galios 2017 m. gegužės 16 d., išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-170516-00955.

8.       Skolininkas taip pat nurodė, kad nebėra sklypo ir ant jo esančių pastatų savininkas, todėl negali daryti poveikio kitam asmeniui priklausančiam turtui ir atlikti sprendime nurodytų veiksmų, nes tai reikštų nusikaltimą – didelės vertės svetimo turto sunaikinimą.

9.       Suinteresuotas asmuo Inspekcija (Išieškotoja) atsiliepime nurodė sutinkanti su antstolio prašymu. Ji pažymėjo, kad sprendimo nevykdymas yra tęstinio pobūdžio, todėl skirtina 300 Eur bauda už kiekvieną dieną iki kol skolininkas įvykdys teismo sprendimą, baudos skaičiavimo pradžią laikant 2016 m. spalio 6 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo tenkino iš dalies: skyrė V. A. fiksuotą 5000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

11.       Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016 skolininkui jau buvo skirta 1000 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

12.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-129-450/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį, pažymėdamas, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.

13.       Atsižvelgdamas į tai, kad analogiški skolininko argumentai, susiję su žemės ir pastatų savininkų pasikeitimu, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo išsamiai pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisakė, pakartodamas pirmiau nurodytuose procesiniuose sprendimuose išdėstytą poziciją, kad turto perleidimas kitiems asmenims nedaro neteisėtų statybų teisėtomis ir neatleidžia V. A. nuo sprendimo vykdymo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas ir sudaryta galimybė šalims piktnaudžiauti savo teisėmis. Kitaip tariant, nepaisant to, kad nuosavybės teisės turėtojas yra pasikeitęs, vykdymo procese už teismo sprendimo įvykdymą tebelieka atsakingas V. A..

14.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, sprendė, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas savaime nepakankamas konstatuoti faktą, jog prieš tai išduotas statybą leidžiantis dokumentas neteko galios. Priešingai, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, senasis statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas tik tuo atveju, jeigu yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Be to, net ir esant iš esmės pasikeitusiems statinio projekto sprendiniams, senasis statybą leidžiantis dokumentas netenka galios ne automatiškai, kaip bando įrodinėti skolininkas, o turi būti panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio naują statybą leidžiantį dokumentą, valiniu sprendimu.

15.       Nagrinėjamu atveju skolininkas į bylą nepateikė įrodymų, kad 2008 m. statybą leidžiantis dokumentas yra panaikintas, todėl jo argumentus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 įvykdymas yra negalimas dėl to, kad 2008 metais išduotas statybą leidžiantis dokumentas negalioja, teismas laikė nepagrįstais. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad 2008 m. ir 2017 m. išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra tarpusavyje nesuderinami taip, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013 apskritai negalėtų būti įvykdomas; šių aplinkybių skolininkas neįrodė ir teismo posėdžio metu.

16.       Teismo vertinimu, vien tai, kad naujasis pastatų savininkas yra gavęs naują statybą leidžiantį dokumentą, kuriame nenustatytas tam tikrų veiksmų terminas, savaime nereiškia, kad jokie terminai nesaisto pirminio pastatų savininko – skolininko, kurio atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

17.       Pripažinęs, kad skolininko nurodytos sprendimo neįvykdymo priežastys (naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir pastatų perleidimas tretiesiems asmenims) nagrinėjamu atveju nėra pakankamos pateisinti sprendimo nevykdymą, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą skirti skolininkui baudą (CPK 771 straipsnis).

18.       Atsižvelgdamas į tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas 2015 m. liepos 2 d., vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas pasibaigė 2015 m. gruodžio 14 d. ir skolininkas V. A. savo prievolės nevykdo jau beveik trejus metus; taip pat į tai, jog bauda skiriama pakartotinai; kad byloje nėra jokių duomenų apie skolininko bandymus nors iš dalies įvykdyti sprendimą; į tai, kad nėra duomenų, jog dėl sprendimo nevykdymo būtų kilę sunkūs padariniai, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas skyrė V. A. fiksuotą 5000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1936-866/2013 nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

19.       Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimas Nr. GN/743/08-0563 ir projektas Nr. 08-GN-01-TP negalioja. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktą, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą sklype, ankstesnis statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas ir laikomas netekusiu galios. Neįmanoma situacija, kai tame pačiame žemės sklype vieno statinio statybai išduoti ir galioja du statybą leidžiantys dokumentai, išduoti pagal skirtingus statinio projektus. Priešingas situacijos vertinimas reikštų, kad tame pačiame sklype vienu metu ant tų pačių pamatų gali būti statomas vienas absoliučiai skirtingų parametrų pastatas.

19.2. Pripažinus, kad 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimas Nr. GN/743/08-0563 yra negaliojantis, konstatuotina, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 21936-866/2013 negali būti priverstinai vykdomas. 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimui Nr. GN/743/08-0563, parengtam pagal projektą Nr. 08-GN-01-TP, netekus galios dėl pakeitimo kitu projektu ir nauju statybą leidžiančiu dokumentu, antstolio įpareigojimo vykdymas yra neįmanomas, nes priverstinio vykdymo pasekmės prieštaraus galiojančio ir teisėto naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento sprendiniams (projektui), neįmanomas gyvenamojo statinio ir kitų statinių perstatymas, pertvarkymas ir griovimas taip, kad jie atitiktų nebegaliojantį statinio projektą, statybą leidžiančiame dokumente numatyti ir sienelių griovimo darbai, juos savo lėšomis ir pajėgumais vykdys naujas sklypo savininkas, statybos darbus vykdydamas pagal naują statybą leidžiantį dokumentą ir statinio projektą, šie darbai statytojo nuožiūra bus atliekami organizuojant visą statybą bei sklypo reljefo keitimo darbus.

19.3. Teismas nepagrįstai nutartį grindė tuo, kad skolininkas neįrodė, jog 2008 m. ir 2017 m. išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra tarpusavyje nesuderinami. Šis argumentas prieštarauja elementariai logikai, nes du skirtingi statybą leidžiantys dokumentai to paties statinio statybai negali būti išduoti ir galioti.

19.4. Teismas nevertino, kad priverstinio sprendimo vykdymo rezultatai prieštaraus teisei ir pažeis sklypo savininko interesus. Šiuo metu suinteresuotas asmuo nevaldo sklypo nuosavybės teise, todėl negali savo iniciatyva vykdyti antstolio reikalavimo. Atsakovas negali savavališkai, be sklypo savininko sutikimo vykdyti bet kokių griovimo ar statybos darbų sklype. Juolab skolininkas negali vykdyti negaliojančio statybos leidimo ir statinio projekto darbų, kurie neatitinka naujo statybą leidžiančio dokumento. Tokie darbai bus laikomi neteisėtais, nes vykdomi be statybą leidžiančio dokumento (savavališka statyba, kuri vėlgi turės būti šalinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos).

20.       Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Statybų įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktas nustato, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto sprendimu, o ne automatiškai išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, kaip nurodo apeliantas.

20.2. Teismo įpareigojimas, skolininkui gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas arba yra pagrindas konstatuoti teismo sprendimo įvykdymą.

20.3. Vilniaus apygardos teismas jau yra konstatavęs, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų.

21.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Byloje nėra įrodymų, kad skolininko pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą būtų išnykusi. Nagrinėjamu atveju šios pareigos nepanaikina ir skolininko teiginiai, kad žemės sklypas perleistas trečiajam asmeniui. Šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje. Būtent pats skolininkas, suprasdamas, kad turi pareigą vykdyti teismo sprendimą, perleisdamas žemė sklypą trečiajam asmeniui, sąmoningai sukūrė tariamas sprendimo vykdymo kliūtis, taip siekdamas nepagrįstai išvengti atsakomybės.

21.2. Naujai išduotas statybos leidimas savavališkos statybos padarinių nešalina ir nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo fakto. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakomybės skolininkui taikymo klausimą, naujo statybos leidimo išdavimas neturi įtakos. Yra svarbus pareigos skolininkui vykdyti teismo spendimą per teismo konkrečiai ir aiškiai apibrėžtus terminus buvimas ir šios pareigos nevykdymo faktas.

           IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

23.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo antstolio I. G. prašymas dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

25.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-619/2015, skolininkas V. A. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini): išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą; nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę; nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę; sutvarkyti statybvietę. Sprendimui įsiteisėjus, 2015 m. liepos 2 d. išduotas vykdomasis raštas, įpareigojantis skolininką per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pirmiau aptartus savavališkos statybos padarinius.

26.       2016 m. rugpjūčio 5 d. spendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 50 2016 08 05 1113/15 konstatuota, kad teismo sprendimo neįvykdytas, ir antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35625-861/2016, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-129-450/2017, skolininkui skirta 1000 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

28.       2018 m. birželio 20 d. spendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 50 2018 06 20 1113/15 antstolis konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, ir pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo už įpareigojimo nevykdymą.

29.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi skolininkui skyrė 5000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

30.       Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. (...) Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

31.       Atskiruoju skundu skolininkas teigia, kad 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimas ir projektas negalioja, išdavus naują statybos leidimą, todėl 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimas negali būti priverstinai vykdomas. Tokie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu.

33.       Aptariamu atveju byloje nėra duomenų, kad viešojo administravimo subjektas, išdavęs statybą leidžiantį dokumentą, priėmė sprendimą tokį dokumentą panaikinti. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vien naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas savaime nėra pakankamas konstatuoti faktą, jog prieš tai išduotas statybą leidžiantis dokumentas neteko galios. Minėta, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte aiškiai įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu. Į bylą nepateikta įrodymų apie tokio sprendimo priėmimą.

34.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1936-866/2013, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs, nėra panaikintas ar pakeistas, procesas civilinėje byloje nėra atnaujintas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkas neneigia, kad teismo sprendimo neįvykdė, nors vykdytinas dokumentas nėra nuginčytas, pripažintas negaliojančiu. Vykdomojoje byloje taip pat pateiktas Išieškotojos surašytas 2018 m. birželio 15 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos <...> padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad teismo sprendimas – neįvykdytas, t. y. teismo sprendime nurodytas garažas ir dvi atraminės sienelės nenugriauti, o gyvenamasis namas neatitinka esminių statinio projekto sprendinių. Atskiruoju skundu skolininkas pabrėžia tik vieną iš savavališkos statybos objektų, nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu per nustatytą terminą jis taip pat buvo įpareigotas nugriauti dvi atramines sieneles ir garažą. Šiuo atveju konstatuotina, kad naujo leidimo išdavimas nepašalino savavališkos statybos padarinių. Taigi byloje nenustatyta ir skolininkas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas negali būti priverstinai vykdomas. Pabrėžtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

35.       Skolininko argumentai, kad priverstinio sprendimo vykdymo rezultatai pažeis naujo žemės sklypo savininko interesus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad žemės sklypo perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio nuostatas neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam pareigos įvykdyti teismo sprendimą neatsiranda, o už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje.

36.       Vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą, taip pat šalių neginčijama aplinkybe, kad skolininkas nustatytu terminu neįvykdė teismo sprendimo, darytina išvada, jog teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skyrė skolininkui baudą išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui paskirtos baudos dydis yra protingo dydžio, pats skolininkas pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio atskirajame skunde nekvestionuoja (CPK 3 straipsnio 1 dalis).\

37.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                          Laima Ribokaitė