Civilinė byla Nr. eB2-1786-653/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01366-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.4.4.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Start Invest“ ginčijamo viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universitetas finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „iLAB LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „iLAB LT“ (toliau – ir LUAB „iLAB LT“) iškelta bankroto byla, nutarta nagrinėti atsakovės bankroto bylą supaprastinta tvarka. Nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Start Invest“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 24 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nutarta patvirtinti bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti nemokumo administratorės bazinio atlyginimo išmokėjimo tvarką.
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 43 280,91 Eur sumai.
4. Nemokumo administratorė UAB „Start Invest“ 2025 m. vasario 27 d. prašyme patvirtinti LUAB „iLAB LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą nurodė, kad susipažinusi su kreditorės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas finansiniu reikalavimu 10 568,14 Eur sumai, mano, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad kreditorė 2025 m. sausio 16 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. BA1-1-351, kuriuo atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o aktą išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorės nuomone, įskaitymas yra negaliojantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.
5. Kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2025 m. kovo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2025 m. sausio 23 d. vienašalis įskaitymas buvo atliktas tuo metu, kai įskaitymas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo dar nėra draudžiamas, t. y. iki teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo. Kreditorės vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nepažeidė kitų kreditorių teisėtų interesų, nes ji buvo ir skolininkė, ir kreditorė vienu metu. Be to, kreditorė buvo sąžininga, sudarydama sandorį ji neturėjo duomenų apie tai, kad atsakovei yra inicijuojama bankroto byla.
6. Nemokumo administratorė papildomai nurodė, kad atliktas įskaitymas pažeidė kitų atsakovės kreditorių teises, nes įskaitymo metu atsakovė jau buvo nemoki, turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurių nevykdė. Be to, įskaitymo pagrindu buvo neteisėtai sumažinta atsakovės turto masė, todėl kiti kreditoriai prarado galimybę tenkinti iš jos savo finansinius reikalavimus. Pažymėjo, kad įskaitymas nebuvo būtinasis sandoris – kreditorė turėjo teisę, bet ne pareigą, teismo sprendimo pagrindu atlikti įskaitymą. Nemokumo administratorė nurodė, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti prievolę kreditorei, turėjo jai sukelti įtarimų dėl atsakovės finansinės būklės. Be to, kreditorė turėjo būti aktyvi ir prieš sudarant sandorį patikrinti viešai prieinamų šaltinių duomenis apie atsakovės finansinę padėtį. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorė, atsakovei iškėlus bankroto bylą, įskaitymą atliko sąmoningai, siekiant įgyti pranašumą prieš kitus kreditorius ir išvengti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo jos atžvilgiu bei suprantant, kad finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti nepatenkintas. Nemokumo administratorė prašo pripažinus įskaitymą negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LUAB ,,iLAB“ naudai 10 568,14 Eur.
7. Teisme 2025 m. balandžio 1 d. buvo gautas nemokumo administratorės UAB „Start Invest“ pareiškimas, kuriame nemokumo administratorė nurodė, kad nebeginčija kreditorės reiškiamo 10 568,14 Eur dydžio reikalavimo, prašo patvirtinti tokio dydžio kreditorės finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Pažymėjo, kad kreditorės atlikto įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą įvertins atskirai ir priims sprendimą dėl jo ginčijimo.
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė nustatyti nemokumo administratorei septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo prašymo dalykui patikslinti, t. y. ar nurodyti, ar nemokumo administratorė atsiima pareiškimą, vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, ar atsisako pareiškimo pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ir prašo civilinę bylą, kurioje sprendžiamas kreditorės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas finansinio reikalavimo pagrįstumas, nutraukti.
9. Nemokumo administratorė nurodė, kad negali atsiimti ar atsisakyti reikalavimo, kadangi nėra pareiškusi jokio reikalavimo kreditoriui. Nurodė, kad pripažįsta kreditorės finansinį reikalavimą, kaip tai numato CPK 140 straipsnio 2 dalis.
10. Kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2025 m. balandžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose vertino, kad nemokumo administratorė, sutikdama su kreditorės 10 568,14 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, sutinka ir su kreditorės atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu ir nebeginčija jo teisėtumo, nes prašomas tvirtinti reikalavimas susidarė atlikus įskaitymą. Kreditorė prašo teismo pasisakyti ir dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagrįstumo, nes, kreditorės vertinimu, nuo šios aplinkybės priklauso ir reiškiamo reikalavimo dydis. Pažymi, kad į bylą pateikė visus turimus įrodymus.
11. Nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad kategoriškai nesutinka su kreditorės atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Nemokumo administratoriaus įsitikinimu, įskaitymu neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Vertino, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorė atskirai įvertins ir priims sprendimą dėl įskaitymo ginčijimo, netrukdo išspręsti kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos
12. Pagal CPK 139 straipsnio 1 dalį, ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
13. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tuo atveju, kai ieškinio atsisakoma raštu, rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad nutraukus bylą, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
14. CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.
15. Nagrinėjamoje byloje 2025 m. balandžio 1 d. nemokumo administratorei nurodžius, kad ji nebeginčija kreditorės reiškiamo 10 568,14 Eur dydžio reikalavimo ir prašo patvirtinti tokio dydžio kreditorės finansinį reikalavimą, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė nustatyti nemokumo administratorei septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo prašymo dalykui patikslinti, t. y. ar nurodyti, ar nemokumo administratorė atsiima pareiškimą, vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, ar atsisako pareiškimo pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį. Nemokumo administratorės vertinimu, minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos, nes ji nėra pareiškusi jokio reikalavimo. Nemokumo administratorė nurodė, kad pripažįsta kreditorės reiškiamą reikalavimą ir atskirai priims sprendimą dėl įskaitymo ginčijimo. Kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo teismo pasisakyti ir dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisėtumo.
16. Teismas visų pirma pažymi, kad nemokumo administratorės prašymas patvirtinti kreditorės reiškiamą 10 568,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą negali būti kvalifikuojamas ieškinio pripažinimu, kaip tai numato CPK 140 straipsnio 2 dalis. Nemokumo administratorė tiek 2025 m. balandžio 1 d., tiek 2025 m. balandžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose prieštaringai nurodė, kad kategoriškai nesutinka su kreditorės atliktu vienašaliu įskaitymu, tačiau dar nėra priėmusi sprendimo, ar ketina jį ginčyti, o šioje byloje prašo patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą 10 568,14 Eur sumai. Taigi pačios nemokumo administratorės nurodomi argumentai suponuoja išvadą, kad ji nesutinka su kreditorės 10 568,14 Eur dydžio reikalavimu, kuris, be kita ko, susidarė kreditorei atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei įskaičius atsakovės kreditorei pervestų lėšų sumą, t. y. nemokumo administratorė nepripažįsta ieškinio.
17. Antra, nesutiktina su nemokumo administratorės argumentais, kad nemokumo administratorė byloje nėra pareiškusi jokio reikalavimo. Byloje esančiais duomenimis, nemokumo administratorė 2025 m. vasario 27 d. prašyme patvirtinti LUAB „iLAB LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą nurodė, kad nesutinka su kreditorės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atliktu vienašaliu įskaitymu, o 2025 m. kovo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose galutinai suformavo savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus – pripažinti 2025 m. sausio 23 d. įskaitymo sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LUAB ,,iLAB“ naudai 10 568,14 Eur. Taigi nemokumo administratorės pozicija, kad ji byloje nereiškė reikalavimų, neatitinka faktinės bylos situacijos.
18. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuria nemokumo administratorei nustatė septynių dienų terminą nurodyti, ar ji atsiima pareiškimą, kuriuo ginčijamas kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumas, ar pareiškimo atsisako, išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodyto trūkumo, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Viena vertus, nemokumo administratorė, teigdama, kad nebeginčija kreditorės atlikto vienašalio įskaitymo, nurodė, kad neatsiima ir neatsisako šios pozicijos. Kita vertus, kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo, nagrinėjant jos finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje klausimą, įvertinti ir jos atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumą. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 139 straipsnio 1 dalį arba CPK 140 straipsnio 1 dalį.
19. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, į bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atliktas įskaitymas yra tiesiogiai susijęs su kreditoriaus pareikšto reikalavimo faktiniu pagrindu, šie klausimai yra neatsiejamai tarpusavio susiję, todėl sprendžiant ar kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas būtina įvertinti atlikto įskaitymo teisėtumą.
Byloje nustatytos aplinkybės
20. Kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas viešojo konkurso būdu su atsakove LUAB „iLAB LT“ 2021 m. gegužės 18 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021-P-00169 dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymų paslaugų teikimo (2 t., 40–51).
21. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024 nusprendė priteisti kreditorei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas iš atsakovės LUAB „iLAB LT“ 21 003,03 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263,75 Eur ir bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei iš kreditorės 10 209,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis).
22. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovei LUAB „iLAB LT“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 24 d.
23. Kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2025 m. sausio 16 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymo su atsakove suderinimo aktą Nr.BA1-1-351 (1 t. b. l. 150), kuriame nurodoma, kad atlikus priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovės skola kreditorei sudaro 10 568,14 Eur. Akte taip pat nurodoma, kad negavus iš atsakovės patvirtinto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, skolos likutis bus laikomas teisingu.
24. Kreditorė 2025 m. sausio 17 d. išsiuntė atsakovei atsiskaitymo suderinimo aktą el. paštu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 27). Praėjus akte nustatytam 5 dienų terminui, kreditorė 2025 m. sausio 23 d. atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vienašalį įskaitymą.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).
26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
27. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).
28. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad nemokumo administratorė actio Pauliana pagrindu ginčija vienašalį sandorį, t. y. kreditorės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį. Atsižvelgiant į ginčo specifiką pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėdamas actio Pauliana sąlygą, jog kitas kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nemokumo administratorius turi pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (ar jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191/2016).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo įskaitymo atlikimo metu kreditorė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas buvo atsakovės LUAB „iLAB LT“ kreditorė ir skolininkė, o atsakovė buvo ir pareiškėjos skolininkė, ir kreditorė pagal 2024 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į pareiškėją, kaip actio Pauliana sąlygą.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
32. Taigi vertinant aplinkybę, ar yra pagrindas nustatyti antrosios CK 6.66 straipsnio sąlygos (ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises) egzistavimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar LUAB „iLAB LT“ įskaitymo atlikimo metu buvo faktiškai moki, t. y. ar turėjo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais.
33. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis atsakovė teikė už 2023 metus. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turimą turtą ir įsipareigojimų kreditoriams apimtį iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Remiantis bendrovės balanso, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenimis, bendrovė turėjo trumpalaikio turto, kurio vertė – 191 122 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė – 73 647 Eur (praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenimis – įsipareigojimai sudarė taip pat 73 647 Eur sumą). Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės gautas pelnas sudarė 114 377 Eur sumą (praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenimis, atsakovės gautas pelnas sudarė tokią pačią sumą, t. y. 114 377 Eur). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas 9 736,07 Eur sumai. Anksčiausia vykdomoji byla pradėta pagal 2024 m. vasario 5 d. vykdomąjį dokumentą dėl 3 143,58 Eur dydžio įsiskolinimo išieškojimo kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) naudai.
34. Nors turimais duomenimis 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės prievolės neviršijo atsakovės turimo turto, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visą atsakovės turtą sudarė trumpalaikis turtas, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo realumą, taip pat realias galimybes atgauti debitorines skolas. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartyje, kuria atsakovei LUAB „iLAB LT“ iškelta bankroto byla, konstatavo atsakovės nemokumą, nustatęs, kad atsakovė negali laiku vykdyti prievolių ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas. Aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovė dar 2023 m. susidūrė su finansiniais sunkumais ir ginčijamo vienašalio įskaitymo atlikimo metu nebuvo ekonomiškai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, t. y nebuvo moki CK 6.66 straipsnio prasme.
35. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino LUAB „iLAB LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Krizių tyrimo centras“ 40 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyrius 3 274,27 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 6,64 Eur finansinis reikalavimas. Bylos duomenimis, iki ginčijamo įskaitymo atsakovės pradelstas 40 000 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei UAB „Krizių tyrimo centras“ susidarė pagal 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SFR004824 (sąskaitoje faktūroje nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas – iki 2023 m. gegužės 26 d.) (1 t., b. l. 146–147). VMI prie FM finansinis reikalavimas grindžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotu vykdomuoju dokumentu civilinėje byloje Nr. eL2-10155-759/2023 (1 t., b. l. 142). Kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyrius reikalavimo pagrindas – VSD įmokos ir delspinigiai už laiku nesumokėtas įmokas (1 t., b. l. 139). Kreditorius pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nurodė, kad atsakovė nesumokėjo įmokų, priskaičiuotų nuo 2023 m. spalio mėn. Taigi visa LUAB „iLAB LT“ kreditorių neginčytinų reikalavimų 43 280,91 Eur dydžio suma susidarė dar iki ginčijamo sandorio, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad šių kreditorių reikalavimai net iš dalies nebuvo padengti iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
36. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad 2025 m. sausio 23 d. vienašalis įskaitymas buvo atliktas, kai atsakovė nebuvo moki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, susidariusių dar 2023 m. gegužės mėn., konstatuotinas įskaitymu padarytas kitų bendrovės kreditorių teisių pažeidimas. Teismas vertina, kad sandoris pažeidė atsakovės kreditorių teises, nes jie neteko galimybės bent iš dalies patenkinti finansinius reikalavimus iš lėšų, kurios būtų gautos kreditorei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsakovei sumokėjus teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024 priteistą 10 209,19 Eur sumą. Be to, kitų atsakovės kreditorių teisių pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad atsakovei atlikus vienašalį vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, jai buvo suteikta išimtinė teisė kitų atsakovės kreditorių atžvilgiu gauti atsiskaitymą. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad kreditorių teisių pažeidimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra įrodytas.
Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį
37. Kreditorė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2024 m. gruodžio 3 d., 9 d., 19 d., kreditorės buhalterė telefonu bendravo su LUAB ,,iLAB LT“ vadovu R. Ž. dėl civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024 priteistų sumų sumokėjimo. Kreditorė paaiškino, kad kadangi bendravimas telefonu teigiamų rezultatų nedavė, negavusi teismo sprendimu priteistos sumos, 2025 m. sausio 16 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Atsakovei su kreditore neatsiskaičius per akte numatytą 5 dienų terminą, kreditorė 2025 m. sausio 23 d. atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vienašalį įskaitymą.
38. Pagal kasacinio teismo praktiką, privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
39. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditorei nepavyko su atsakovės vadovu rasti sutarimo dėl įsiskolinimo padengimo, nepateisina jos pirmumo gauti reikalavimo patenkinimą ir nepagrindžia įskaitymo sandorio privalomumo, ypač, kai, kaip minėta aukščiau, įskaitymo atlikimo metu atsakovė buvo nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Be to, nagrinėjamu atveju pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nenustatė ir įstatymas, ikisutartiniai ar sutartiniai santykiai ar kiti imperatyvai. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ginčijamo vienašalio įskaitymo atlikti neprivalėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad neprivalėjimas sudaryti ginčijamą sandorį, kaip actio Pauliana sąlyga, šiuo atveju yra nustatyta.
Dėl nesąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos
40. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
41. Remiantis pareiškėjos pateikta skambučių išklotine (2 t., b. l. 52–53) ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 3 d., 9 d., 19 d., pareiškėjos atstovė telefonu bendravo su LUAB ,,iLAB LT“ vadovu R. Ž. dėl atsakovės prievolės. Teismo vertinimu, net jei buvęs atsakovės vadovas ir neatskleidė kreditorei duomenų apie atsakovės finansinius sunkumus ar aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės negalėjimas įvykdyti prievolės, turėjo sukelti pareiškėjai abejonių dėl atsakovės finansinės padėties. Teismas vertina, kad kreditorei kilusias abejones dėl atsakovės galimybių vykdyti įsipareigojimus, patvirtina ir kreditorės veiksmai. Pažymėtina, kad kreditorė, susisiekusi su atsakovės vadovu po to, kai atsakovė neįvykdė įsipareigojimų kreditorei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, vos po mėnesio parengė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Pritartina ir nemokumo administratorės argumentui, kad vienašalio įskaitymo atlikimo aplinkybės kelia abejonių. Minėtas aktas buvo parengtas tą dieną, kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla (2025 m. sausio 16 d.), o įskaitymas atliktas likus dienai iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kreditorė žinojo arba turėjo žinoti apie atsakovės lėšų trūkumą ir finansinius sunkumus. Be to, teismo vertinimu, kreditorė turėjo juridiniam asmeniui kylančią didesnio atidumo pareigą pasidomėti, ar ginčo vienašaliu įskaitymu nepažeidžiami kitų atsakovės kreditorių interesai, tačiau šios pareigos neįvykdė.
42. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kreditorė nenurodė, o teismas nenustatė, jokių aplinkybių, pateisinančių pirmumo teisę prieš kitus kreditorius pareiškėjai suteikiančio sandorio sudarymą. Šia nutartimi konstatuota, kad kreditorė nepagrindė sandorio sudarymo būtinumo (šios nutarties 25 punktas). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nesąžiningumas, kaip actio Pauliana sąlyga, yra įrodyta.
Dėl senaties termino
43. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).
44. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas su prašymu atsakovės bankroto byloje patvirtinti jos 10 568,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą į atsakovės nemokumo administratorę kreipėsi 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. 2025-DVT2-00212 (1 t., b. l. 148–149). Nemokumo administratorė į teismą pareiškimu, kuriuo ginčijo pareiškėjos atliktą vienašalį įskaitymą, kreipėsi 2025 m. vasario 27 d. Taigi vienerių metų senaties terminas nebuvo praleistas.
45. Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2025 m. sausio 23 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vienašalį įskaitymą.
Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti
46. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo ypatumų bankroto procese kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).
47. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė UAB „Start Invest“ pareiškė reikalavimą pripažinus įskaitymą negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LUAB ,,iLAB“ naudai 10 568,14 Eur. Pažymėtina, kad kreditorė atsakovės byloje prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kuris atlikus vienašalį įskaitymą, sudarė nemokumo administratorės nurodytą 10 568,14 Eur sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės įsiskolinimas atsakovei pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024 sudarė 23 057,33 Eur, o atsakovės skola kreditorei – 10 209,19 Eur. Atsakovės atliktą 2025 m. sausio 23 d. vienašalį įskaitymą pripažinus negaliojančiu ir kreditorei grąžinus 23 057,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, o atsakovei – 10 209,19 Eur dydžio reikalavimo teisę į kreditorę, reikalavimas atsakovei priteisti 10 568,14 Eur tenkinamas iš dalies, priteisiant 10 209,19 Eur skolą (CK 6.145 straipsnis).
Dėl kreditorės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas finansinio reikalavimo tvirtinimo
48. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
49. Šiame kontekste pažymėtina, kad dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
50. Kreditorė prašyme įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 10 568,14 Eur finansiniu reikalavimu nurodė, kad reikalavimo pagrindas yra – teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024 ir 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. atlikti mokėjimai. Iš 2022 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymo kopijos Nr. 1706908757 ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymo kopijos Nr.1785608231 matyti, kad atsakovė kreditorei pervedė 1 740 Eur 1 020 Eur.
51. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, be kita ko, nurodė, kad ginčo įskaitymu buvo įskaityti ir 2022 m. mokėjimai, kuriais LUAB „iLAB LT“ kreditorei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pervedė 1 740 Eur ir 1 020 Eur sumas. LUAB „iLAB LT“ nemokumo administratorė nenurodė savo procesinės pozicijos dėl šių mokėjimų įtakos LUAB „iLAB LT reikalavimo dydžiui, tokių mokėjimo atlikimo pagrindo ir jų įskaitymo ginčijamu 2025 m. sausio 23 d. vienašaliu įskaitymo aktu teisėtumo. Minėta nutartimi teismas įpareigojo nemokumo administratorę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydžiu ir pagrįstumu, kreditorei nustatant septynių dienų terminą, gavus minėtus duomenis, pateikti nuomonę dėl jų vertinimo.
52. Teismas pažymi, kad nors byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėją ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau nei nemokumo administratorė, nei kreditorė nepateikė jokių su minėtais mokėjimais susijusių duomenų ir nepaaiškino, nei kokiu pagrindu 2022 m. mokėjimai buvo atlikti, nei kokiu pagrindu šie mokėjimai buvo užskaityti, mažinant teismo sprendimu kreditorei iš atsakovės priteistą sumą. Atsižvelgdamas į tai bei nagrinėjamu atveju taikius restituciją, egzistuoja pagrindas atsakovės bankroto byloje patvirtinti kreditorės įrodymais pagrįstą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas antros eilės finansinį reikalavimą pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-656-886/2024, sudarantį 23 057,33 Eur (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2025 m. sausio 23 d. atliktą vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą pripažinti negaliojančiu.
Priteisti iš viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, juridinio asmens kodas 302536989, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „iLAB LT“, juridinio asmens kodas 305480111, naudai 10 209,19 Eur skolą.
Įtraukti kreditorę viešąją įstaigą Lietuvos sveikatos mokslų universitetas į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „iLAB LT“ antros eilės kreditorių sąrašą su 23 057,33 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kuris tenkinamas I etapu – 21 003,03 Eur ir II etapu – 2 054,30 Eur.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Išsiųsti šios nutarties kopiją Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina