Civilinė byla Nr. eB2-365-796/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.3.8; 3.4.3.2.1.1; 3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.4.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atstovams K. J., advokatei E. N.,

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. I.,

ieškovui A. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atstovei advokatei G. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atstovei J. G.,

trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. P.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų akcinės bendrovės SEB banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimus uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė Luminor bank AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „Kretingalės mėsa“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Stenlita“, (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „Kemitek“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrovet“ iškėlimo. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, kurio grąžinimo terminas 2014-12-15. Atsakovė prievolių pagal sutartį neįvykdė, o 2015-08-10 Vilniaus miesto 15-asis notarų biuras yra išdavęs vykdomąjį įrašą dėl 7 269 592,37 Eur skolos bei 6 proc. palūkanų išieškojimo ir skolininko. Skolos išieškojimas iki prašymo pateikimo dienos nepradėtas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių 11 001 189,02 Eur sumos finansiniai reikalavimai, tarp jų 7 660 664,72 Eur banko kreditinis reikalavimas. 2017 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimas nepritarė RUAB „Agrovet“ restruktūrizavimo planui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo dieną atsakovės skola ieškovei sudarė 8 186 817,90 Eur, ši skola pradelsta nuo 2014 m. gruodžio 15 d.

2.       Nurodė, kad atsakovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2016 metais sudarė 18 725 878 Eur (iš kurio ilgalaikis turtas sudarė – 14 769 577,00 Eur, trumpalaikis turtas sudarė – 3 956 301,00 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 11 407 781 Eur. Per 2017 m. I ketvirtį atsakovės turto sumažėjo nuo 18 725 878 Eur iki 18 173 631 Eur, įsipareigojimai padidėjo nuo 11 407 781 iki 11 668 089 Eur. Skolininkas dirba nuostolingai, 2016 m. nuostoliai sudarė 1 280 902 Eur, 2017 m. I ketvirtį nuostoliai sudarė 279 067 Eur. Mano, kad atsakovė yra nemoki.

3.       Atsakovė UAB „Agrovet“ prašė pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmesti. Nurodė, kad yra moki, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, gauna iš vykdomos veiklos pajamų. Pagal preliminarius 2017 m. lapkričio 8 d. duomenis, pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 302 203 Eur, o į balansą įrašyto atsakovės turto vertė yra 16 860 233 Eur, t. y. pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 13,65 proc. bendrovės turto. Skola pareiškėjai nesumokėta dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų. Be to, ši skola neturėtų būti priskirta prie pradelstų įsipareigojimų, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34812-466/2017, kurioje atsakovė reikalauja pakeisti kreditavimo sutartį, nustatant, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2021 m. gruodžio 15 d.

4.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti UAB „Agrovet“ bankroto bylą. Nurodė, jog atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Agrovet“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui 2018 m. liepos 17 d. sudarė 131 349,47 Eur, iš jų 123 505,38 Eur VSD įmokos, 7212,65 Eur delspinigiai ir 631,44 Eur palūkanos. Išnagrinėjus Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 18 d. gautą UAB „Agrovet“ prašymą dėl bendrovės įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, vadovaudamiesi Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-09-07 sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Agrovet“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir UAB „Agrovet“ 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį (duomenys neskelbtini). Atidėtas 120 683,01 Eur įmokų įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas iki 2018 m. liepos 31 d., mokant pagal atidėjimo grafiką. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir UAB „Agrovet“ 2018 m. sausio 26 d. sudarė valstybinio socialinio draudimo delspinigių už apdraustuosius išieškojimo laiko atidėjimo sutartį (duomenys neskelbtini). Atidėtas 7832,67 Eur delspinigių įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas iki 2018 m. liepos 31 d., mokant pagal atidėjimo grafiką. UAB „Agrovet“ nustatytais terminais nevykdant sutartyse numatytų sąlygų (nesumokėjus einamųjų VSD įmokų už apraustuosius, nemokant atidėtų įmokų pagal mokėjimo grafikus), pasirašytos sutartys buvo nutrauktos. Nuo 2018 m. birželio 11 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė į Fondo biudžetą paskutinį kartą mokėjo 2018 m. gegužės 31 d. 794,00 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2017 rugpjūčio–2018 m. birželio mėnesius. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2018 m. liepos 17 d. duomenimis, UAB „Agrovet“ yra 45 apdraustieji.

5.       Atsakovės vadovas A. G. prašė iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Bankrotas“. Nurodė, kad esminė priežastis, nulėmusi bendrovės laikinus finansinius sunkumus, yra ekonominis nuosmukis visose aktualiose ūkio šakose ir tai, kad Rusijos Federacija paskelbė embargą Europos gamintojų mėsos gaminiams. Eksporto perorientavimas į naujas rinkas reikalauja kelerių metų, tačiau bendrovė jau atliko sudėtingas procedūras, auditus ir jai suteiktas leidimas eksportuoti į tokias mokias rinkas kaip Japonija, Honkongas, JAV ir Kinija. Pasirašyta sutartis su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl atsakovės kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo. Strateginis partneris ketina refinansuoti bendrovės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašyta valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis. UAB „Audito gairės“ atliktas tyrimas patvirtina, kad atsakovė yra moki, jos nuostoliai mažėja. Esminis darbo jėgos optimizavimas artimiausiu metu neabejotinai leis bendrovei generuoti teigiamus srautus ir sėkmingai dalyvauti konkurencinėje aplinkoje. 2017 m. gruodžio 12 d. UAB „Agrovet“ pateikė prašymą bendrovės restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Bankrotas“, patvirtinti atlyginimą paskirtam restruktūrizavimo administratoriui restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui – 1000 Eur mėnesiui plius PVM.

6.       Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė kelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. su UAB „Agrovet“ sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė užtikrino UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymą. UAB „Kretingalės mėsa“ skola AB Šiaulių bankui 2017 m. spalio 17 d. pagal 2011 m. birželio 14 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini) yra 1 896 462,16 Eur, o pagal 2012 m. kovo 13 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini) yra 526 512,50 Eur. UAB „Agrovet“, kaip laiduotoja, yra atsakinga už pagrindinės skolininkės skolą, nes UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų nėra įvykdžiusi. Atsakovė yra nemoki.

7.       Trečiasis asmuo AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašė atsakovei UAB „Agrovet“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui kaip laiduotoja solidariai su UAB „Pajūrio mėsinė“ yra skolinga 770 563,02 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį (duomenys neskelbtini). Galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau kreditas bankui nėra grąžintas. Atsakovė yra nemoki įmonė, todėl prašo atmesti atsakovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tenkinti AB SEB banko ieškinį iškelti atsakovei bankroto bylą. 

8.       Trečiasis asmuo UAB „Kretingalės mėsa“ prašo iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą ir atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nurodo, jog UAB „Agrovet“ yra moki įmonė, neabejotinai galinti toliau vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą, pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti sukauptą patirtį ir ją toliau plėtoti, bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad nuosavas kapitalas teigiamas turto naudai, bendrovės turto beveik dvigubai daugiau nei įsipareigojimų iš viso, todėl restruktūrizavimo procesas yra perspektyvus. Nurodė, kad vertikalioje mėsos perdirbimo įmonių grandinėje veikiančios įmonės UAB „Agrovet“, UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Grimeda“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“. Sutarties pagrindu mėsos perdirbimo įmonių atstovai dalyvavo susitikimuose su strateginiu investuotoju, kurių metu buvo patvirtintas šių įmonių gaminamos produkcijos poreikis, investavimo perspektyvos, aptartos būtinos sutarties vykdymo sąlygos.

9.       Trečiasis asmuo UAB „Pajūrio mėsinė“ prašo iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą ir atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis palikta nepakeista. Apie teismo posėdį buvo informuota BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorė.

10.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) nurodė, jog, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 15 d. buvo 938 771,66 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Agrovet“ teikė mokesčių administratoriui minėtų mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų sumų nesumokėjo. Nurodo, jog pastaraisiais metais UAB „Agrovet“ tik blogina savo padėtį, nes daug mėnesių ne tik nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditore VMI prie LR FM, bet priešingai – mokestinė nepriemoka didėja, todėl bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

11.       2018 m. rugpjūčio 3 d. teisme buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Stenlita“ prašymas įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodo, jog 2018 m. liepos 16 d. tarp UAB „Stenlita“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (duomenys neskelbtini), kuria trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į UAB „Agrovet“ dėl 4 235,00 Eur sumos. Atsakovė iki šios dienos prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, taip pat negrąžino 4 235,00 EUR skolos. Mano, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agrovet“ yra pagrįstas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 str. 2 d. įmonė laiku nemoka už suteiktas paslaugas ir vėluoja atsiskaityti jau daugiau kaip 3 mėnesius, todėl prašo iškelti UAB „Agrovet“ bankroto bylą. Teismo rezoliucija pareiškėjos prašymas buvo tenkintas, UAB „Stenlita“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

12.       2018 m. rugpjūčio 22 d. teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodo, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, todėl pareiškėja turi teisėtą interesą dalyvauti nagrinėjant šią civilinę bylą. Nyderlandų Karalystės Oost-Brabanto teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi byloje C/01/292966/HA ZA 15-302 priteisė pareiškėjai iš atsakovės 21 682,95 Eur skolos (ją sudaro nesumokėtos sumos pagal 2013-06-01 ir 2013-06-19 sąskaitas faktūras), metinių sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino (30 dienų nuo jų išrašymo) pabaigos iki visiško atsiskaitymo dienos, 1 556,45 Eur neteisminio skolos išreikalavimo išlaidų ir 2 553 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutarties pagrindu išduotas Europos vykdomasis raštas. Pareiškėja su Europos vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolės V. V. kontorą. Pradėjus vykdomąją bylą iš skolininko kreditoriaus naudai buvo išieškota tik 1 037,83 Eur suma ir pervesta kreditoriui į sąskaitą. Daugiau jokių piniginių sumų atsakovės įsiskolinimui dengti nebuvo gauta. Nurodo, kad atsakovė pareiškėjai yra skolinga 27 519,13 Eur sumą, t. y. 21 682,95 Eur skola, 2 764,56 Eur sutartinės palūkanos, 1 556,45 Eur neteisminio skolos išreikalavimo išlaidos ir 1 515,17 Eur bylinėjimosi išlaidos (bylinėjimosi išlaidų suma, numatyta nutartyje, sumažinta išieškota suma). Teismo rezoliucija pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, (duomenys neskelbtini) įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

13.       Ieškovės AB SEB banko atstovai K. J., advokatė E. N. bylos nagrinėjimo metu ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog šiai dienai atsakovės skola bankui yra apie 9 mln. Eur ir ji yra pradelsta.

14.       Ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė D. I. bylos nagrinėjimo metu prašė UAB „Agrovet“ iškelti bankroto bylą, o pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti.

15.       Ieškovas A. G. posėdžio metu pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrovet“ palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog įmonė yra veikianti, vedamos derybos su investuotojais yra pasirašyta preliminarioji investavimo sutartis, įmonė tikrai yra pajėgi toliau tęsti savo veiklą, atsiskaityti su kreditoriais.

16.       Atsakovės UAB „Agrovet“ ir trečiojo asmens UAB „Kretingalės mėsa“ atstovė J. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrovet“ palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė atmesti. Nurodė, jog AB Šiaulių bankas ir Luminor Bank AS skolos, kurios yra pagal laidavimo sutartis, negali ir neturėtų būti įskaičiuojamos į UAB „Agrovet“ įsiskolinimų sumą, nes UAB „Kretingalės mėsa“ turi pakankamai turto atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su Šiaulių banku, o Luminor Bank yra UAB „Pajūrio mėsinės“ kreditorius. Kadangi visos šios įmonės veikia vienoje grandinėje, negali būti taip, kad tos pačios įsiskolinimo sumos būtų skaičiuojamos visoms įmonėms, taip privedant jas prie bankroto. 

17.       UAB „Agrovet“ atstovė advokatė G. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė atmesti ir iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą.

18.       Trečiojo asmens VMI prie LR FM atstovė V. P. prašė pareiškimą iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą atmesti, iškelti bankroto bylą.

19.       Trečiojo asmens AB Šiaulių banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agrovet“ kaip laiduotojo atsakomybė už UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimus yra solidari, teikiami duomenys dėl UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimo Šiaulių bankui. UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Agrovet“ kaip laiduotojo solidarus įsipareigojimas Šiaulių bankui 2019 m. gegužės 16 d. yra 2 746 907,75 Eur. Pažymėjo, kad UAB „Kretingalės mėsa“ skoliniai įsipareigojimai bankui laikytini pradelstais.

20.       Trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant; atmesti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškelti bankroto bylą UAB „Agrovet“, kadangi įmonė yra nemoki Įmonių bankroto įstatymo prasme. Pažymi, kad UAB „Agrovet“ teismui 2019 m. gegužės 13 d. pažymoje dėl skolų kreditoriams ir tiekėjams nurodė neteisingą – per mažą skolą Luminor bankui. Nurodyta skola bankui tik 3 207 Eur, nors bendra solidari pradelsta UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ skola Luminor bankui yra 760 728,59 Eur, kuri, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarties 41 punkte, yra pradelsta ir įtrauktina į pradelstų skolų dydį.

21.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė V. V. pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

22.       Teismo posėdyje nedalyvavo tretieji asmenys UAB „Kemitek“, BUAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Stenlita“, jiems apie posėdį pranešta tinkamai.

Prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrovet“ atmestinas, UAB „Agrovet“ keltina bankroto byla.

23.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovo A. G. pareiškimas ir UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, atsisakyta kelti bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi iškeldamas atsakovei restruktūrizavimo bylą, nepagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, netinkamai vertino atsakovės mokumą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.       Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).

25.       Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, ir nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). 

26.       Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra.

27.       ĮRĮ 4 straipsnyje apibrėžtos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.

28.       ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

29.       Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nors teismų praktikoje ir pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015), tačiau nagrinėjamu atveju ši taisyklė netaikytina, kadangi yra sprendžiamas klausimas ne tik dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, bet ir pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimas.

30.       Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte, taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

Dėl UAB „Agrovet“ mokumo / nemokumo

31.       Iš byloje pateikto 2016 metų UAB „Agrovet“ balanso nustatyta, jog bendrovė 2016 metais turėjo turto už 18 729 170 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 14 769 577 Eur ir trumpalaikio turto už 356 301 Eur. Ilgalaikį turtą sudaro: 13 858 164 Eur vertės materialusis turtas, kurį sudaro žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, ir 488 395 Eur vertės nematerialusis turtas, kurį sudaro programinė įranga ir konsesijos, patentai, licenijos, prekių ženklai ir panašios teisės. Pažymėtina, jog nepriklausomo auditoriaus išvadoje nurodoma, jog bendrovė į balanso straipsnį „Konsesijos, patentai, licenijos, prekių ženklai ir panašios teisės“ yra įtraukusi prekės ženklą, 485,7 tūkst. Eur vertės, tačiau tokiai vertei patvirtinti reikalingas licencijuoto vertintojo nematerialiojo turto vertinimas. Taip pat audito išvadoje nurodoma, kad kadangi jie nebuvo paskirti auditoriais iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl nestebėjo atsargų inventorizacijos metų pradžioje ir metų pabaigoje, todėl jiems nepakanka alternatyvių procedūrų tam, kad galėtų patvirtinti atsargų kiekį, įmonėje turėtą 2016 m. gruodžio 31 d., kurio balansinė vertė yra 433,72 tūkst. Eur. Mokėtinos sumos 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 11 407 781 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 116 269 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 291 512 Eur.

32.       Iš teismui pateikto 2018 m. balandžio 13 d. atsakovės UAB „Agrovet“ 2017 metų balanso nustatyta, kad atsakovė turėjo turto už 15 991 307 Eur. Ilgalaikio turto – 12 403 561 Eur, iš kurio nematerialusis turtas sudarė 410 195 Eur, materialusis turtas sudarė 11 373 015 Eur. Pažymėtina, jog balanso 2.2 eilutėje pastatų ir statinių vertė nurodyta 7 518 092 Eur. Trumpalaikio turto turėjo už 3 584 501 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 11 384 909 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 3 724 244 Eur, iš jų su darbo santykiais susiję įsiskolinimai sudarė 331 385 Eur. UAB „Agrovet“ nuostolis 2017 metais – 1 110 646 Eur.

33.       2019 m. gegužės 10 d. teismui pateiktame atsakovės UAB „Agrovet“ 2018 metų balanse nurodyta, kad atsakovė turi turto iš viso už 20 441 193 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 17 553 310 Eur, trumpalaikio turto už 2 885 429 Eur. Ilgalaikį turtą sudaro 332 644 Eur vertės nematerialusis turtas ( 331628 Eur vertės konsesijos, patentai, licenzijos , prekių ženklai ir panašios teisės ir 1016 Eur vertės programinė įranga) ir 1 641 535 Eur vertės materialusis turtas. Pažymėtina, jog šio balanso 2.2 eilutėje pastatų ir statinių vertė nurodyta 14064233 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 991 147 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos – 7 660 665 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos – 3 330 482 Eur, iš jų su darbo santykiais susiję įsiskolinimai sudarė 396 462 Eur.

34.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutarties 30 punkte nurodė, kad pareiškėjai keliant abejones dėl tikrosios atsakovės turimo turto vertės, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovės turto sudėtimi ir jo vertinimu. Atsakovės argumentai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės turimo turto vertė galbūt yra mažesnė, neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią mokumo įrodinėjimo pareiga tenka ne pareiškėjui, o įmonei, kuriai prašoma kelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-798/2017, kt.).

35.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Agrovet“ turto, tai yra pastatų ir statinių, vertės, nurodytos atsakovės teismui pateiktuose balansuose. Nustatyta, kad pastatų ir įrenginių vertė 2018 metų balansuose lyginant su praėjusiu laikotarpiu, tai yra 2017 metais, padidėjo nuo                  7 518 092 Eur (vertė nurodyta 2018 m. balandžio 13 d. balanso ir 2019 m. gegužės 10 d. balanso 2.2 eilutėje kaip praėjusio ataskaitinio laikotarpio vertė) iki 14 064 233 Eur (2019 m. gegužės 10 d. balanso 2.2 eilutė ataskaitinis laikotarpis).

36.       Ieškovė AB SEB bankas byloje pateikė 2016 m. vasario 15 d. ataskaitos (duomenys neskelbtini) santrauką, pagal kurią UAB „Agrovet“ nekilnojamo ir kilnojamojo turto (žemės sklypų kodai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir pastatų bei statinių kodai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto kodai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) vertė yra 3 887 840 Eur.

37.       Atsakovė byloje pateikė ilgalaikio turto vertes pagal sąskaitas, likutinę vertę 2018 m. gegužės 2 d. Pagal šį sąrašą atsakovė turi ilgalaikio turto už 18 988 614,04 Eur. Taip pat pateikė 2018 m. kovo 30 d. UAB „Archkubas“ konsultaciją (duomenys neskelbtini) apie ginčijamo turto vertę. Nurodoma, jog ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas ir nėra turto vertinimo ataskaita, kaip tai numato Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Konsultacijoje nurodoma, jog UAB „Agrovet“ pastatų vertės skaičiavimai atlikti naudojantis išlaidų (kaštų) metodu, konsultacijos pobūdis: konsultacinio pobūdžio informacijos apie galimų nekilnojamojo turto kainos vertės skaičiavimų metodų pritaikymą suteikimas ir kai kurių galimų skaičiavimų rezultatų pateikimas užsakovui. Vadovaujantis šia konsultacija nekilnojamojo turto, sąraše pažymėto indeksais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 13 762 100 Eur, o statinių vertė (indeksai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) – 729 500 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė ilgalaikio materialaus turto vertinimo ataskaitą (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo data 2018 m. birželio 29 d., kurioje ilgalaikio materialiojo turto (nekilnojamojo turto, t. y. statinių ir pastatų, kodai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) vertinimo metu įrašyto bendrovės finansinėje apskaitoje turto bendra tikroji rinkos vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2018 m. birželio 29 d., yra 14 491 600 Eur. Ataskaitoje nurodoma, jog vertinimo tikslas yra nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas finansinių ataskaitų sudarymo tikslu. Vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog vertinant turto specifiką (jo paskirtį, esamą turto naudojimą santykį su rinka, specifiškumą bei alternatyvias panaudojimo galimybes), taip pat vertinimo atvejį, nekilnojamasis turtas (pastatai ir statiniai) vertinamas taikant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus.

38.       Ieškovė AB SEB bankas į bylą pateikė ataskaitos (duomenys neskelbtini) santrauką, kuri atsakovės buvo pateikta bankui, joje nurodyta, kad to paties turto, kuris buvo vertintas ir vertinimo ataskaitoje (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 2016 m. vasario 1 d. yra 3 887 840 Eur. Vertinimo tikslas – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas. Šį vertinimą atliko ir ataskaitą surašė turto vertintojas R. J.. 2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. J. paaiškino, jog 2018 m. atlikto vertinimo metu buvo tikslas nustatyti turto vertę siekiant sudaryti finansines ataskaitas, o 2016 metais atliktas turto rinkos vertės nustatymas, todėl to paties vertinto komplekso vertės skiriasi.

39.       Byloje esant šalių pateiktiems skirtingiems nekilnojamojo turto vertinimams teismas skyrė ekspertizę. Ekspertizės akte nurodyta, jog tikroji UAB „Agrovet“ priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ir statinių) rinkos vertė yra 4 420 000 Eur. Atlikdamas ekspertizę ekspertas taikė du metodus – lyginamąjį ir pajamų metodą.

40.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovai ginčijo lyginamojo metodo ir pajamų metodo taikymo tikslingumą, nes, jų vertinimu, vertintas objektas buvo specialiosios paskirties, tokie objektai rinkoje neparduodami arba labai retai parduodami, todėl turėjo būti taikomas išlaidų (kaštų) metodas.

41.       Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numato, jog lyginamuoju metodu ir pajamų metodu nustatoma turto rinkos vertė (Metodikos 56 ir 72 punktai). Metodikos 64 punktas – išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte (Metodikos 65–66 punktai). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Atliekant ekspertizę taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (Metodikos 56–58.2 punktas).

42.       Ekspertas T. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog šios gamybinės patalpos negali būti priskirtos prie specialios paskirties turto, nes gamybinės patalpos rinkoje yra parduodamos. Kadangi ekspertui buvo pateikta užduotis nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę, atsižvelgdamas į nutartyje nurodytą aplinkybę (nustatyti vertę, kokia ji būtų, jeigu kiltų būtinybė turtą realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais), ekspertizės išvadoje nurodė, jog išlaidų (kaštų) metodas netaikomas, kadangi šiuo metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė, kuri gali būti laikoma turto rinkos verte tik tomis aplinkybėmis, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Ekspertas tiek ekspertizės akte (9 puslapis), tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nagrinėjamu atveju, esant galimybei tiriamojo objekto vertę nustatyti lyginamuoju ir pajamų metodais, išlaidų (kaštų) metodo taikymas yra netikslingas.

43.       Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. T. paaiškino, jog atlikdamas ekspertizę jis vadovavosi lyginamuoju ir pajamų metodais. Ekspertas pripažino, jog tarp lyginamųjų objektų nebuvo mėsos pramonės įmonės, tačiau buvo paimtos kitos gamybinės įmonės, panašios į vertinamą įmonę, t. y. gamybinis kompleksas, kuriame buvo vykdoma gaiviųjų gėrimų gamybos veikla, tačiau jis lengvai pritaikomas įvairiai gamybinei veiklai, taip pat gamybinio-sandėliavimo ir mechaninio cecho pastatai, kiemo aikštelė ir inžineriniai tinklai, kur buvo vykdoma baldų surinkimo ir sandėliavimo veikla, taip pat dar vienas gamybinis kompleksas. Kadangi tose įmonėse nebuvo šaldymo įrangos ir tuo vertinamas gamybinis kompleksas išsiskyrė iš kitų lyginamųjų įmonių, kaip nurodė ekspertas, jis taikė kitų veiksnių pataisos koeficientą. Iš ekspertizės akto matyti, jog atsižvelgiant į bendrą šaldymo kamerų ploto santykį viso turtinio komplekso ploto atžvilgiu ir remiantis UAB „Sistela“ teikiamu šaldymo kamerų statybos kainos pataisos koeficientu apskaičiuota kitų veiksnių pataisa lyginamiesiems objektams lygi 5 procentams (Ekspertizės akto (duomenys neskelbtini)).

44.       Ilgalaikio materialaus turto vertinimo ataskaitoje (duomenys neskelbtini) tarpinėje išvadoje buvo nurodyta, jog lyginamuoju metodu apskaičiuota vertinamo nekilnojamojo turto (gamybinių pastatų) komplekso bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2018 m. birželio 29 d.) gauta 1 278 000 Eur. Ataskaitoje nurodoma, jog praktiškai įvertinta ir įskaitoma kiemo statinių, inžinerinių tinklų ir naudojamų žemės sklypų vertė, kas rodo didelį realios situacijos objekte neatitikimą, nes požeminių komunikacijų svarba mėsos apdirbimo įmonėje yra labai didelė ir turi didesnės įtakos pagrindinių pastatų vertei. Turto vertintojas R. J., atsižvelgdamas į lyginamųjų objektų pasirinkimo problemas, turto pobūdį bei vertinimo tikslą (t. y. turto vertės nustatymas finansinių ataskaitų sudarymo tikslu), darė išvadą, jog vertė negali būti nustatoma lyginamuoju metodu. Turto vertė buvo nustatyta remiantis skaičiavimais, atliktais naudojantis išlaidų (kaštų) metodu. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino turto vertintojas R. J., atsižvelgiant į tai, kad vertintas turtas – gamybinėje veikloje dalyvaujantis nekilnojamasis turtas, kaip specifinis ir rinkoje atskirai retai parduodamas turtas, jis buvo vertintas tik naudojantis išlaidų (kaštų) metodu, nes tinkamų duomenų apie kompleksų sandorius artimoje aplinkoje per paskutinius 36 mėnesius nebuvo rasta.

45.        Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.8 punktas numato, jog gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita); 7.16 punktas numato, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai, skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas numato, jog specialiosios paskirties turtas – specialioms reikmėms skirtas turtas, kuris yra ribotos paklausos, todėl retai parduodamas, arba ne rinkai skirtas, todėl visai neparduodamas.

46.       Atsižvelgdamas į norminį reglamentavimą, kokie pastatai yra specialios paskirties, metodų parinkimo taisykles, ekspertizės akte išdėstytas faktines aplinkybes, eksperto paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, turto vertintojo paaiškinimus, teismas vertina, jog atlikdamas vertinamų gamybinių patalpų ekspertizę ekspertas pagrįstai patalpų nelaikė specialios paskirties statiniais ir galėjo būti taikomas lyginamasis ir atitinkamai pajamų metodas, kadangi gamybinės patalpos rinkoje yra parduodamos, vertinimo metodika leidžia lyginti tapačius ar panašius objektus, jų skirtumus ištaisant taikant pataisos koeficientus, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.

47.       Pažymėtina, jog atsakovai byloje pateikė Vandentiekio tinklų nuomos rinkos vertės ekspertizės aktą. Ši ekspertizė buvo atlikta pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-33-381/2016, šios ekspertizės tikslas buvo nustatyti UAB „Agrovet“ priklausančio vandentiekio tinklo vieno metro nuomos rinkos vertę laikotarpiu nuo 2006 iki 2013 metų ir, kaip pažymėta akte, išvados pateikiamos tik nurodytu ekspertizės tikslu, todėl teismas šios ekspertizės akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, vandentiekio tinklų vertėmis nesivadovauja, be to, kaip nurodė ekspertas T. T., atliekant ekspertizę, vertinant pastatus ir statinius kaip vientisą kompleksą, buvo įvertinti ir vandentiekio tinklai.

48.       Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai kėlė klausimą ir įrodinėjo, jog atliekant ekspertizę turėjo būti nustatinėjama vertinamo turto rinkos vertė ataskaitų sudarymo tikslu.

49.       Sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

50.       Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punktas numato, jog turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pažymėtina, jog teismas skirdamas ekspertizę nurodė ir pagrindė, kodėl byloje yra svarbu nustatyti ne turto vertę dėl finansinių ataskaitų sudarymo, bet nustatyti turto vertę, kokia ji būtų, jeigu kiltų būtinybė turtą realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties 16–21 punktai), ir pakartotinai dėl to nepasisako.

51.       Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (ataskaitose, ekspertizės akte nurodytas vertes) apie balanso 2.2 eilutėje įrašyto turto – pastatų ir statinių vertės, nustatytos finansinių ataskaitų sudarymo tikslu, ir rinkos vertės skirtumą, išklausęs byloje kaip liudytoją apklaustą turto vertintoją R. J., taip pat ekspertą T. T., įvertinęs, kokiu tikslu yra siekiama byloje nustatyti atsakovės turto vertę, vertina, jog reali atsakovės UAB „Agrovet“ pastatų ir įrenginių vertė yra ekspertizės atlikimo metu nustatyta turto rinkos vertė, t.y. 4 420 000 Eur, todėl balanse nurodyta turto vertė mažintina 10 071 600 Eur (14 491 600 Eur (Turto vertinimo ataskaitoje (duomenys neskelbtini) nurodyta vertintų pastatų ir įrenginių verčių suma) – 4 420 000 Eur (ekspertizės nustatyta suma). Teismas pažymi, kad 2019 m. gegužės 10 d. teismui pateiktame balanse už 2018 metus pastatų ir įrenginių vertė yra nurodyta didesnė, nei ataskaitoje nes nei atliekant vertinimą, nei ekspertizę nebuvo vertintas Nuotekų rezervuaras, priemonės kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė nurodyta 2018 m. gegužės 2 d. Ilgalaikio turto pagal vertes sąskaitoje yra 16595,43 Eur.

52.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė AB SEB bankas nurodė, jog į atsakovės turto masę neturėtų būti įtraukiamas 804 831 Eur vertės atidėtojo pelno mokesčio turtas. Teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais, kadangi šių pinigų realiai bendrovė neturi, tai yra planuojamas ateityje gauti pelnas. Pažymėtina, kad atidėtasis pelno mokestis faktiškai nėra tas realus atsakovės turimas turtas, į kurį gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai, nes ši suma gali turėti įtakos tik ateinančių laikotarpių pelno apmokestinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-704-241/2019). Iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, jog atsakovė nuo 2014 m. dirba nuostolingai: 2014 m. nuostolis siekė 240 000 Eur, 2015 m. – 1 349 000 Eur, 2016 m. – 1 252 000 Eur, 2017 metais nuostolis sudarė 1 110 646 Eur, 2018 metų pirmą ketvirtį – 270 422 Eur, 2018 m. preliminariame balanse nurodyta, jog nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2018 metais sudarė 4 451 667 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad atsakovės nuostolis tik didėja, todėl tikimybė, jog atsakovė artimiausiu metu atgaus 804 831 Eur vertės pelno mokesčio sumą, yra nepagrįsta, todėl teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad ši suma neturėtų būti traukiama į bendrą turto vertę.

53.       Ieškovės atstovė taip pat nurodė, jog per vienerius metus gautinos sumos (balanso 2.1 eilutė) turėtų būti mažinamos UAB „Grimeda“, UAB „Kretingalės mėsa“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ skolomis, kadangi teisme yra nagrinėjamos bylos dėl šių bendrovių nemokumo. 

54.       Iš byloje pateikto debitorių sąrašo nustatyta, jog 2019 m. kovo 1 d. atsakovė turėjo 2 440 259,57 Eur debetinių skolų. Atsakovė nurodo, jog jai yra skolingos: UAB „Grimeda“ – 1 801 719,66 Eur, UAB „Kretingalės mėsa“ – 132 241,88 Eur, UAB „Pajūrio mėsinė“ – 95 125,99 Eur.

55.       Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-825-613/2019 pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, AB Šiaulių banko pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Grimeda“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis palikta nepakeista, Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-736-513/2019 pagal UAB „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-19 nutarties, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ buvo atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla.

56.       Taip pat į debitorių sąrašą yra įtraukta AB „Klaipėdos vanduo“ 279 126,67 Eur skola, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Agrovet“ atstovė J. G. pripažino, jog dėl šios skolos dydžio šiuo metu vyksta teisminis ginčas.

57.       Dėl debetinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog tikimybė atgauti skolas iš įmonių, kurioms yra iškeltos arba keliamos bankroto bylos, nėra reali, taip pat prie debetinių skolų negali būti pridedamos ginčijamos skolos, todėl atsakovės turto vertė mažintina 2 308 187,20 Eur (1 801 719,66 Eur + 132 241,88 Eur + 95 125,99 Eur + 279 126,67 Eur).

58.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „Agrovet“ turto vertė, nurodyta 2018 m. gruodžio 31 d. balanse, mažintina 13 184 618,20 Eur (10 071 600 Eur + 804 831 Eur + 2 308 187,20 Eur) ir yra lygi 7 256 574,80 Eur (20 441 193 Eur –13 184 618 Eur).

Dėl UAB „Agrovet“ pradelstų įsiskolinimų dydžio

59.       2018 m. liepos 2 d. atsakovė teismui pateikė kreditorių sąrašą, sudarytą 2018 m. gegužės 2 d., pagal kurį atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų, kurių suma 2 197 510,59 Eur, ir nepradelstų įsiskolinimų, kurių suma 8 828 228,76 Eur (iš jų 7 660 664,72 Eur sudaro įsiskolinimas SEB bankui, 116 379,03 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriui), bendra įsiskolinimų suma – 11 025 739,35 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 10 991 147 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3 330 482 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai kredito įstaigoms sudaro 7 660 665 Eur. Byloje taip pat yra pateiktas 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sąrašas, pagal kurį atsakovė turi 162 kreditorius, tačiau sąraše bendra visų kreditorių įsiskolinimo suma nenurodyta. Teismas pažymi, kad šios sumos teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ir atsakovės UAB „Agrovet“ atstovė J. G.. Ieškovės AB SEB banko atstovė baigiamųjų pasisakymų metu nurodė, jog bendra įsiskolinimų suma 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sąraše yra 2 113 661,86 Eur, tai yra beveik ta pati suma, kuri nurodyta balanse kaip tiekėjų skolos. Tačiau pažymėjo, kad šiame kreditorių sąraše yra neteisingai nurodyta skola AB SEB bankui, AB Luminor bankui, nėra AB Šiaulių banko.

60.       Teismas pažymi, kad balanso 2.9 eilutėje nurodyta, kad atsakovės UAB „Agrovet“ su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 396 462 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, jog visa ši suma negali būti laikoma įsiskolinimu darbuotojams, nes ją sudaro taip pat ir atostoginių kaupiniai, tačiau už kiek laiko ir koks yra susidaręs darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams, negalėjo atsakyti.

61.       Ieškovė AB SEB bankas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė neteisingai nurodo skolos ieškovei dydį, kadangi šiuo metu atsakovė ieškovei yra skolinga apie 9 mln. Eur, nes šios skolos terminas jau yra suėjęs ir ji laikoma pradelsta. Pažymi, kad atsakovė į balansą įrašydama 7 660 665 Eur skolą AB SEB bankui klaidingai ją nurodė prie įsipareigojimų, mokėtinų po vienerių metų, nes šios skolos grąžinimo terminas suėjo 2014 metais, ir neįtraukė į apskaitą per tą laikotarpį susikaupusių palūkanų.

62.       Atsakovės atstovė nurodė, jog balanso sudarymo metu dar buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės AB SEB banko ir atsakovės dėl 2001 m. rugsėjo 13 d. tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimo pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 7 metų laikotarpiui, todėl skolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs ir ji negalėjo būti laikoma pradelsta.

63.       Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 apibendrinęs Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1368-407/2017, Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 suformuotą praktiką dėl atsakovės ir su ja susijusių įmonių skolų bankams, dėl su bankais vykstančių teisminių ginčų (ne)pradelstumo aspektu, nurodė, jog, tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu išsprendus reikalavimus dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų, susijusių su kredito mokėjimo terminu, pakeitimo, paaiškės, ar iš kredito sutarčių kildinamas kredito gavėjos įsipareigojimas yra pradelstas (tai priklausys nuo bylos baigties), o tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, tokie įsipareigojimai nelaikytini pradelstais.

64.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-213-467/2019, buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Agrovet“ ieškinys AB SEB bankui. Šioje byloje UAB „Agrovet“ prašė pakeisti šalių 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), pratęsiant kredito grąžinimo terminą papildomam 7 metų laikotarpiui, t. y. pakeisti kredito sutarties (duomenys neskelbtini), jį išdėstant taip: „(duomenys neskelbtini) paskutinė kredito grąžinimo diena – 2021 m. gruodžio 15 d.“ Pažymėtina, jog šioje byloje nustatyta, kad šalių 2001 m. rugsėjo 13 d. sudaryta kreditavimo sutartis nuo jos sudarymo buvo 38 kartus keista ir paskutiniu pakeitimu buvo numatyta, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 m. gruodžio 15 d. Šalių kreditavimo santykiai pasibaigė 2014 m. gruodžio 15 d. suėjus kredito limito grąžinimo terminui, t. y. kredito sutartis pasibaigė ir atsirado sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą, kadangi ieškovė savo prievolės atsakovui nėra įvykdžiusi.

65.       Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovės ieškinys buvo atmestas, teismas sutinka su ieškovės AB SEB banko pozicija, kad jų skolos grąžinimo terminas yra suėjęs ir visa šiuo metu esanti 7 660 665 Eur skola yra laikytina pradelstu įsipareigojimu. Teismas pažymi, jog nors AB SEB banko atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu atsakovės įsiskolinimas su susikaupusiomis palūkanomis yra apie 9 mln. Eur, byloje tikslaus skolos apskaičiavimo iki šios dienos nėra pateikta, todėl teismas vadovaujasi byloje pateiktais duomenimis, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Agrovet“ ieškovei AB SEB bankui buvo skolinga 8 186 817,90 Eur.

66.       2019 m. gegužės 17 d. rašte AB Šiaulių bankas nurodė, jog UAB „Agrovet“ kaip solidariosios laiduotojos solidarus įsipareigojimas AB Šiaulių bankui 2019 m. gegužės 16 d. yra 2 746 907,75 Eur. Trečiasis asmuo Luminor bank AS Lietuvos skyrius 2019 m. gegužės 17 d. prašyme pažymi, kad UAB „Agrovet“ teismui 2019 m. gegužės 13 d. pažymoje dėl skolų kreditoriams ir tiekėjams nurodė neteisingą – per mažą skolą Luminor bankui. Nurodyta skola bankui tik 3207 Eur, nors bendra solidariai pradelsta UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Agrovet“ skola Luminor bankui yra 760 728,59 Eur, kuri, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutarties 41 punkte, yra pradelsta ir įtrauktina į pradelstų skolų dydį.

67.       Atsakovė nurodo, jog į UAB „Agrovet“ pradelstų skolų sąrašą neturėtų būti įtraukiamos skolos Luminor bankui ir Šiaulių bankui, kadangi UAB „Agrovet“ su šiais bankais buvo pasirašiusi laidavimo sutartis už UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ kreditinius įsipareigojimus. Be to, šie bankai savo kreditinius reikalavimus yra pareiškę ir UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose, todėl ta pati skola negali būti įskaitoma du kartus.

68.       Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) išaiškinta, kad laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalis); solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4 ir 5 dalys), o solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Toks išaiškinimas reiškia, kad tik esant pagrindinės prievolės neįvykdymui kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

69.       ĮBĮ tiesiogiai neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Pažymėtina, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskirai pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1985-330/2017).

70.       Nustatyta kad UAB „Agrovet“ kaip laiduotoja solidariai kartu su UAB „Pajūrio mėsinė“ Luminor bankui yra skolinga 760 728,59 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. kredito linijos sutartį (duomenys neskelbtini) (su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir 2011 m. vasario 3 d. laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-940-656-2017 atmetė UAB „Agrovet“ ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-1012/2018 buvo atmestas kredito gavėjos UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinys modifikuoti prievoles pagal kredito sutartį, kurių vykdymas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d.

71.       AB Šiaulių bankas 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. kovo 13 d. su UAB „Agrovet“ sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovė užtikrino UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymą. UAB „Kretingalės mėsa“ skola AB Šiaulių bankui 2017 m. spalio 17 d. pagal 2011 m. birželio 14 d. kredito sutartį yra 1 896 462,16 Eur, o pagal 2012 m. kovo 13 d. kredito sutartį – 526 512,50 Eur. UAB „Agrovet“, kaip laiduotoja, yra atsakinga už pagrindinės skolininkės skolą.

72.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Agrovet“ ieškinys pripažinti negaliojančiomis UAB „Agrovet“ ir AB Šiaulių banko sudarytą 2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir UAB „Agrovet“ ir AB Šiaulių banko sudarytą 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartį. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-823-459/2019, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019 m., nustatyta, jog UAB „Pajūrio mėsinė“ įsiskolinimas, už kurį laidavo UAB „Agrovet“, yra pradelstas.

73.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir AB Šiaulių banko kreditiniai reikalavimai turi būti įvertinti apskaičiuojant UAB „Agrovet“ pradelstus įsiskolinimus.

74.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad UAB „Agrovet“ pradelsti įsiskolinimai yra 13 808 116,10 Eur (2 113 661,86 Eur (kreditorių skolos, nurodytos 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sąraše) + 2 746 907,75 Eur skola AB Šiaulių bankui + 760 728,59 Eur skola Luminor bank AS Lietuvos skyriui + 8 186 817,90 Eur skola AB SEB bankui). Kartu teismas pažymi, kad net jeigu įsiskolinimai kreditoriams AB Šiaulių Bankas ir Luminor bank AS Lietuvos skyriui nebūtų įtraukti apskaičiuojant pradelstų įsiskolinimų dydį, skola kreditorei AB SEB bankui yra lygi 8 186 817,90 Eur ir ji yra didesnė nei teismo nustatyta UAB „Agrovet“ turimo turto vertė –7 256 574,80 Eur.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

75.       Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų, ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi įmonės vadovas, siekdamas inicijuoti restruktūrizavimo bylą, turi pareigą įrodyti, kad jo vadovaujama įmonė nėra nemoki, o tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti pašalinti (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1458-241/2018).

76.       Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

77.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Restruktūrizavimo plano metmenys buvo ruošti 2017 metais, kada buvo paduotas ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šio proceso metu ieškovas A. G. ir atsakovė UAB „Agrovet“ įrodinėjo, jog bendrovė vykdo derybas ir ieško strateginio investuotojo, kuris sutiktų investuoti į bendrovės veiklą.

78.       Byloje kaip konfidenciali bylos medžiaga buvo pateikta atsakovės ir strateginio partnerio 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta sutartis „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, pagal kurią strateginis partneris siekia, kad mėsos įmonės (tarp jų ir atsakovė) būtų restruktūrizuotos, taip pat siekia įsigyti mėsos įmonių verslo dalį (kontrolinį akcijų paketą ar jų dalį), refinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises iš kredito institucijų (AB SEB banko, AB Šiaulių banko, AB Luminor Bank), įlieti finansinius resursus į mėsos įmonių verslą mėsos produktų apyvartos finansavimui. Strateginis investuotojas aktyviai bendradarbiavo su atsakove ir teikė savo siūlymus, kuriuos bendrovės vadovybė numatė restruktūrizavimo plano metmenyse. Kaip bylos nagrinėjimo metu (2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje) nurodė A. G., ši sutartis nebuvo įgyvendinta.

79.       Prieš 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdį atsakovė pateikė 2019 m. gegužės 17 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Agrovet“ pasirašytą Preliminarų susitarimą dėl Partnerystės. Pažymėtina, jog šio Susitarimo D punkte nurodyta, jog partneris, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), yra suradęs potencialius investuotojus pagal Bendrovės investicijų profilį ir pristatęs bendrovės pateiktą informaciją, tai reiškia, jog šiuo atveju yra pasirašytas Susitarimas tik dėl Partnerio pagalbos atsakovei siekiant susirasti potencialių investuotojų. Pažymėtina, jog atsakovė jokių įrodymų, kad realus investuotojas yra, nepateikė. Teismas taip pat pažymi, jog byloje ieškovė AB SEB bankas pateikė išrašą iš Komercinio registro, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 12 d. panaikinta. Atsakovė su šiais duomenimis nesutinka, nurodo, jog nesutampa bendrovių adresai, todėl negalima vertinti, kad tai ta pati bendrovė.

80.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog atsakovė realiai turėjo apie dvejus metus nuo bylos iškėlimo pradžios (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2017 m. spalio 23 d.) bei laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 15 d., suėjus kredito limito grąžinimo terminui, iki 2017 metų, kada buvo vedamos derybos su banku dėl investuotojo, per kuriuos turėjo realias galimybes susirasti investuotoją, tačiau byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad yra sudarytos ne tik preliminariosios sutartys su tarpininku, kuris padės susirasti investuotoją, bet ir su konkrečiais investuotojais, jose būtų numatyti konkretūs terminai ir investicijų dydžiai, sudarytos sutartys dėl tiekiamos produkcijos.

81.       Sprendžiant klausimą, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017).

82.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nutraukė RUAB ,,Agrovet“ iškeltą restruktūrizavimo bylą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą, kuris teismo buvo tris kartus pratęstas, nepateikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano. Teismas konstatavo, kad atsakovės kreditoriai net dviejuose kreditorių susirinkimuose restruktūrizavimo planui nepritarė, sprendimas netvirtinti restruktūrizavimo plano buvo priimtas 83,35 proc. kreditorių balsų, todėl atsakovės restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas (civilinė byla Nr. B2-512-459/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1190-407/2017). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad didžiausią balsų daugumą turinti kreditorė AB SEB bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nepritars atsakovės restruktūrizavimo plano projektui, susitarimas su kreditoriais nėra pasiektas, todėl galimybių patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą nėra.

83.       Nagrinėjamoje byloje didieji atsakovės kreditoriai (AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, Luminor bank, AS, VSDFV Klaipėdos skyrius VMI prie LR FM ir kt.) prieštarauja atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad restruktūrizavimo procedūra galėtų būti sėkminga.

Dėl bylos baigties

84.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nėra vykdomi, skolos toliau auga, yra pagrindas atsakovę pripažinti nemokia. Taigi konstatuotina, kad atsakovė yra nemoki ir jai iškeltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1–3 punktai, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnis).

85.       Iškėlus bankroto bylą įmonei skirtinas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.

86.       Administratorių atrankos sistema administratoriumi atrinko E. J., todėl jis skirtinas bankrutuojančios UAB „Agrovet“ administratoriumi (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimo iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą netenkinti.

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto administratoriumi E. J. (Įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo (duomenys neskelbtini)).

Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdyti visas pas antstolius esančias vykdomąsias bylas, kuriose iš įmonės ar jos savininko vykdomas išieškojimas, iki įsiteisės nutartis iškelti  UAB „Agrovet“ bankroto bylą.

Nustatyti, kad bankrutuojančios UAB „Agrovet“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratoriui per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o pirmąjį kreditorių susirinkimą administratoriui pavesti sušaukti per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Agrovet“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Agrovet“ administratorių atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus, kartu sudarant galimybę bankroto administratoriui teisme gauti bankroto bylos duomenis pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 9 p.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Agrovet“ administratorių, gavus duomenis apie antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš atsakovės, apie atsakovei iškeltas civilines, baudžiamąsias bylas, atliekamus ikiteisminius tyrimus, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti šalims, paskirtajai administratorei, Turto areštų aktų registrui, Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                               Kristina Domarkienė