Baudžiamoji byla Nr. 2K-340/2014

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00500-2011-6

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                        2.1.7.2;

                                                        1.1.4.5.2;

                                                        1.2.17.2;

                                                        1.2.17.3.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Ramūno Plėščio, nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko ir nuteistojo A. L. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. įskaitytinai, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1991 straipsnio 1 dalį 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 179 MGL (23 270 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos  apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 180 MGL (23 400 Lt)  dydžio bauda.

K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1991 straipsnio 1 dalį 380 MGL (49 400 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 370 MGL (48 100 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 380 MGL (49 400 Lt) dydžio bauda.

Nustatytas K. R. baudos sumokėjimo terminas dvejiems metams, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. N. bei R. Š. .

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai: V. N. 272 419 Lt dydžio civilinis ieškinys ir solidariai A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. 134 940 Lt dydžio civilinis ieškinys atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendis dėl Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo pakeistas:

Nuosprendžio dalis, kuria atmestas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro V. N. pareikštas 272 419 Lt dydžio civilinis ieškinys ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. solidariai pareikštas 134 940 Lt dydžio civilinis ieškinys, panaikinta.

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš nuteistojo V. N. priteista valstybei 272 419 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš nuteistųjų A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. solidariai priteista valstybei 134 940 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos centralizuotą muitų ir mokesčių surenkamąją sąskaitą Nr. LT37 4010 0424 0036 9573 AB banke „DNB Lietuva“, kodas 40100.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko apeliacinis skundas atmestas.

Nuteistieji V. N. , A. L. , A. N. ir R. Š. apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. 

Kasacinių skundų dėl nuteistųjų A. N. ir R. Š. nepateikta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

V. N. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių bendra vertė 305 991,70 Lt, viršijanti 250 MGL, o būtent:

laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2012 m. gruodžio 1 d. garaže, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes –  41 787 pakelių cigarečių: 8580 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 14 510 pakelių cigarečių „Premjer“,  8677 pakelių cigarečių „Minsk  Capital“, 2960 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 360 pakelių cigarečių „Winston blue“, 4500 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 1500 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 700 pakelių cigarečių „Bond“ be banderolių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 288 020,15 Lt, kuomet 2012 m. gruodžio 1 d. 15.15 val. kratos metu garaže, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), minėtas cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2012 m. gruodžio 1 d. name, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes – 2294 pakelių cigarečių: 200 pakelių cigarečių „Fest 7“, 160 pakelių cigarečių „Premjer“, 230 pakelių cigarečių „Fest“, 170 pakelių cigarečių „Minsk  Capital“, 112 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 130 pakelių cigarečių „NZ Black“, 140 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 60 pakelių cigarečių „Minsk city“, 610 pakelių  cigarečių „Winston“, 10 pakelių cigarečių „Queen Charm“ ir 60 pakelių cigarečių „Premjer 7“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 55 pakelių cigarečių „Bond“, 70 pakelių cigarečių „Saint George“, 287 pakelių cigarečių „LIFA strawberry“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 16 021,45 Lt, kuomet 2012 m. gruodžio 1 d. 16.35 val. kratos metu name, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), minėtas cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ties Panevėžio centrine turgaviete, esančia Ukmergės g. 26, automobilyje „VW Passat“ (valst. nr (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 280 pakelių cigarečių: 60 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 20 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 20 pakelių cigarečių „Fest7“, 30 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 20 pakelių cigarečių „NZ Black“ ir 100 pakelių cigarečių „Premjer“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 10 pakelių cigarečių „Bond Street“ ir 20 pakelių cigarečių „Saint George“, pažymėtų  Rusijos Federacinės Respublikos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 1950,10 Lt, kuomet 2012 m. gruodžio 1 d. 13.50 val. automobilio „VW Passat“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, minėtas cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe laikotarpiu nuo 2011 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. gruodžio 19 d., susitarę daryti kelis sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, bei iš Europos Sąjungos valstybės narės – Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežus privalomai pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikti Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, t. y. kad A. N. suremontuoja mikroautobusą „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir jame įrengia slėptuves cigaretėms gabenti, R. Š. apmoka mikroautobuso „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) remontą, slėptuvių įrengimą bei šiuo mikroautobusu važiuoja į Baltarusijos Respubliką parvežti cigarečių, A. L. ir K. R. suranda asmenis, padėsiančius Baltarusijos Respublikoje įgyti cigarečių, bei sumoka pinigus už cigaretes, o būtent:

laikotarpiu nuo 2011 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. gruodžio 6 d. tiksliai nenustatyto laiko garaže, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), A. N. suremontavo mikroautobusą „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir įrengė slėptuves cigaretėms gabenti, kurio remontą ir slėptuvių įrengimą finansavo R. Š. , išleisdamas apie 12 000 Lt.

2011 m. gruodžio 6 d., apie 10.00 val., A. N. mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti, nuvažiavo į degalinę „Statoil“, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurioje susitiko su K. R. , atvažiavusiu automobiliu „VW Passat“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) K. R. Baltarusijos Respublikos žemėlapyje nurodė A. N. kelią iki degalinės, esančios prie Braslavo miesto, kurioje atvažiuojančio R. Š. lauks A. L. ir K. R. , bei A. N. davė 100 JAV dolerių kelionės išlaidoms, kuriuos nurodė perduoti R. Š. ;

2011 m.  gruodžio 6 d., apie 13.00 val., A. N. , R. Š. , K. R. ir A. L. bendru sutarimu A. N. mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti nuvažiavo į degalinę, esančią Vilniuje, Liepkalnio g. 112, kurioje R. Š. perdavė mikroautobusą „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti, K. R. duotus 100 JAV dolerių kelionės išlaidoms bei Baltarusijos Respublikos kelių žemėlapį, kuriame užrašė K. R. tuo metu naudojamą telefono numerį – (duomenys neskelbtini), nurodydamas žemėlapyje R. Š. pažymėjo kelią iki degalinės, esančios prie Braslavo miesto, Baltarusijos Respublikoje, kurioje atvažiuojančio R. Š. lauks A. L. ir K. R. ;

2011 m. gruodžio 6 d., apie 14.10 val., po R. Š. ir A. N. susitikimo degalinėje, esančioje Vilniuje, Liepkalnio g. 112, R. Š. mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtomis slėptuvėmis cigaretėms gabenti per Baltarusijos Respublikos Smargono pasienio postą įvažiavo į Baltarusijos Respubliką ir 2011 m. gruodžio 7 d., apie 04.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, nuvažiavo į degalinę, esančią prie Braslavo miesto, Baltarusijos Respublikoje susitikti su A. L. ir K. R. ;

2011 m. gruodžio 6 d., apie 20.00 val., tiksliai nenustatytu laiku,  A. L. kartu su K. R. automobiliu „Škoda Superb“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Panevėžio miesto ir per Baltarusijos Respublikos Polocko pasienio postą įvažiavę į Baltarusijos Respubliką nuvažiavo į degalinę, esančią prie Braslavo miesto, laukti atvykstančio R. Š. su mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrengtos slėptuvės cigaretėms gabenti;

2011 m. gruodžio 7 d., apie 04.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, degalinėje, esančioje prie Braslavo miesto, Baltarusijos Respublikoje, A. L. ir K. R. susitiko su R. Š. bei automobiliais „Škoda Superb“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į nuosavo namo kiemą, esantį Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pas A. L. ir K. R. pažįstamus nenustatytus asmenis: Volodią, Vitaliką, Toliką ir iš nenustatyto asmens Toliko už apie 3000 JAV dolerių (7759 Lt), kuriuos per pusę sumokėjo A. L. ir K. R. , įgijo 15 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 6769 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 118 pakelių cigarečių „Kent“, 60 pakelių cigarečių „Monte Carlo fantasy“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias A. L. kartu su K. R. ir R. Š. sutalpino į mikroautobuse „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas slėptuves;

2011 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, A. L. , K. R. ir R. Š. dėl mikroautobuso „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) gedimo palikę mikroautobusą su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis individualaus namo kieme, esančiame Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje, pas nenustatytą asmenį Volodią, automobiliu „Škoda Superb“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) per Baltarusijos Respublikos Polocko pasienio postą  grįžo į Lietuvos Respubliką;

2011 m. gruodžio 17 d., apie 08.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, bendru A. N., K. R. , R. Š. ir A. L. sutarimu A. L. kartu su R. Š., K. R. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Panevėžio bei 2011 m. gruodžio 17 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per Baltarusijos Respublikos Smargono pasienio postą įvažiavo į Baltarusijos Respubliką pasiimti mikroautobuso „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis, kurį paliko individualaus namo kieme, esančiame Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje, pas nenustatytą asmenį Volodią;

2011 m. gruodžio 18 d., apie 09.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis, A. L. kartu su K. R. automobiliu „Renault Laguna“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš individualaus namo kiemo, esančio Slobodkos gyvenvietėje, Baltarusijos Respublikoje ir per Baltarusijos Respublikos Polocko pasienio postą įvažiavo į Latvijos Respubliką bei apie 14.00 val., kirsdami Lietuvos – Latvijos Respublikos sieną ties buvusiu Obelių pasienio kontrolės postu įvažiavo į Lietuvos Respubliką;

2011 m. gruodžio 18 d., apie 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, ties Karsakiškio k., Panevėžio r., A. N. automobiliu „VW Passat“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) pasitiko mikroautobusu „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis atvažiuojantį R. Š., kartu nuvažiavo į Panevėžį ir apie 16.15 val. „Gilėnų“ autobusų sustojimų aikštelėje, esančioje Panevėžyje, Tiekimo g., A. L. , atvažiavęs kartu su K. R. , susitiko su A. N., R. Š. ir bendru sutarimu mikroautobusą „Citroen Jumper“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su slėptuvėse paslėptomis cigaretėmis nutarė laikyti iki rytdienos A. N. nuomojamame garaže, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini); taip A. L. , A. N. , K. R. ir R. Š. , pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 21 947 pakelius cigarečių: 15 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 6769 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 118 pakelių cigarečių „Kent“, 60 pakelių cigarečių „Monte Carlo fantasy“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 151 739,65 Lt, jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ir šias cigaretes laikė garaže, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. gruodžio 19 d. apie 15.05 val., kuomet kratos metu minėtame garaže rasta ir paimta 13 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3249 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 118 pakelių cigarečių „Kent“, 60 pakelių cigarečių „Monte Carlo fantasy“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, R. Š. automobilio „Audi A6“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta 2000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, A. S. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) automobilio „VW Passat“ (valst. nr.  (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta 20 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“.

Nuteistasis V. N. ir jo gynėjas advokatas R. Plėštis kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorių manymu, abiejų instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad V. N. veika pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį kvalifikuota netinkamai, nes abiejų instancijų teismai neteisingai vertino situaciją, apimdami ir tas akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo rastos kasatoriui priklausančiame garaže. Kasatoriai nesutinka su teismo vertinimu, kad V. N. turėjo galimybę naudotis ir disponuoti visomis kratų metu jo (V. N. ) automobilyje, namuose, garaže rastomis kontrabandinėmis cigaretėmis. Skunde teigiama, kad toks teismo vertinimas neatitinka tikrovės ir surinktų įrodymų visumos. Pažymėta, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta tokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog kasatorius turėjo galimybę naudotis ir disponuoti kratų metu jo garaže rastomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis). Kasatoriai tvirtina, kad V. N. neteisėti veiksmai atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnyje, požymius, todėl teismas turėjo taikyti būtent šią ATPK normą. Skunde nurodyta, kad įstatymo leidėjas aiškiai yra įvardijęs, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmuo pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o kasatoriaus namuose ir automobilyje rastų akcizais apmokestinamų prekių, t. y. cigarečių, buvo rasta tik už 17 971,55 Lt. Kasatorių tvirtinimu, abiejų instancijų teismai neteisingai vertino surinktų įrodymų visumą, nes klaidingai nustatė, kad garaže rastos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 288 020,15 Lt priklauso V. N. , todėl tokie teismo sprendimai laikytini neteisingais ir neteisėtais.

Taip pat kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta ir todėl, jog panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir įžvalgiai pastebėjo, jog pagal teismui pateiktus duomenis žala nėra niekam padaryta, nes cigaretės į civilinę apyvartą nepateko ir iš jų nei V. N., nei jokie kiti asmenys pajamų negavo ir negalėjo gauti, todėl neturėjo įstatyme numatytos pareigos mokėti mokesčius už nusikalstamu būdu įgytas, gabentas bei laikytas cigaretes. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas taikė Muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį, kuri negali būti taikytina, nes skolininko statusui reikalingos dvi sąlygos: įsigijimas ir laikymas (nors šių sąlygų nebuvo), todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad yra visos sąlygos tam, jog V. N. būtų pripažintas skolininku.

Nuteistasis A. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą patenkinti prokuroro ieškinį grindė dviem argumentais: 1) Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu ir 2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Pasak kasatoriaus, teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius žalos atsiradimą, jos realumo pagrįstumą. Skunde teigiama, kad, sprendžiant žalos atlyginimo (priteisimo) klausimą, tarp Bendrojo muitinės kodekso ir CK egzistuoja konkurencija. Pagal Bendrojo muitinės kodekso normas skolininku muitinei laikomas asmuo, kuris įvežė prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Tokia nuostata reiškia, kad tam, jog asmuo taptų muitinės skolininku, nebūtina nustatyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, tiesiog pakanka konstatuoti neteisėtą įvežimo faktą ir asmens žinojimą apie įvežamų prekių neteisėtumą. Kasatoriaus manymu, tokia nuostata neteisinga nuteistų asmenų atžvilgiu, nes sukuria sąlygas valstybei nepagrįstai praturtėti, t. y. gauti pajamas mokesčių pavidalu už įvežamas prekes, kurios jas apmokestinus nepatenka į prekių rinką. Nuteistojo A. L. teigimu, apeliacinės instancijos teismas valstybės naudai priteisė negautas pajamas, kurias šioje byloje sudaro dėl nusikalstamos veikos padarymo valstybei mokėtini akcizo, PVM ir muito mokesčiai. Jis teigia, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Tokią išvadą kasatorius motyvuoja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nuteistojo nuomone, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika, valstybė nebūtų gavusi (galėjusi gauti) jokių pajamų, nes šių pajamų nebuvo numatyta gauti iš anksto. Todėl šiuo atveju galioja principas „iš neteisėto negali būti teisėto“. Be to, kasatoriaus teigimu, nuteistieji šioje byloje nėra ir nebuvo teisinio santykio, reguliuojamo mokesčių administravimo įstatymu, subjektai, dalyviai ir jiems negali būti taikomi muitinės ar pridėtinės vertės mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Pasak kasatoriaus, nuteistieji, darydami nusikalstamas veikas, nesiekė sukurti absoliučiai jokių mokestinių santykių tarp savęs ir valstybės, jie padarė įstatymo leidėjo kriminalizuotą veiką, už kurią atsako taikant jiems baudžiamąją atsakomybę, bet ne mokestinę administracinę atsakomybę. Skunde pažymėta, kad taikant civilinę atsakomybę nuteistiesiems jie už tą pačią veiką baudžiami materialinėmis bausmėmis kelis kartus, t. y.: 1) už nusikalstamas veikas paskiriama bausmė - bauda, 2) konfiskuojamas nusikalstamos veikos objektas, 3) tenkinant civilinį ieškinį teismo sprendimu skiriama piniginė (mokestinė) prievolė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatoriaus darytina išvada, kad dėl to civilinio ieškinio, kaip papildomos sankcijos, skyrimas, būtų neproporcingas, nes taip nuteistajam užkraunama individuali ir pernelyg didelė našta.

Nuteistasis K. R. ir jo gynėjas advokatas V. Vasilionokas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, K. R. išteisinti.

Kasatorių manymu, abiejų instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė BPK pažeidimų.

Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nei K. R. dalyvavimas įgyjant akcizais apmokestinamas prekes Baltarusijos Respublikoje ar jas vežant iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, nei jokie kiti aktyvūs veiksmai po tokių prekių įgijimo, kurie rodytų K. R. disponavus tokiomis prekėmis ar turėjus jas savo žinioje. Pasak kasatorių, jokių kitų duomenų (nešališkų liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais, pareigūnų parodymais ir (ar) kita), kurių teisingumu nebūtų pagrindo abejoti (kaip, kad kitų nuteistųjų parodymais), surinkta nebuvo. Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai K. R. kaltę iš esmės grindė kitų nuteistųjų parodymais, tačiau neliko paneigta versija, jog tokia K. R. kaltinanti pozicija kitų nuteistųjų buvo pasirinkta neatsitiktinai, o suvokiant, kad nuteistųjų skaičius lems civilinės atsakomybės (turtinės žalos atlyginimo) padalijimą visiems asmenims, taip sumažinant savo atsakomybės apimtis. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai teigia, kad K. R. negalėjo būti laikomas kaltu padaręs BK 1991 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, ir jam turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kasatoriai teigia, kad įrodymų vertinimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo neteisingas, neatitinkantis nei įstatymo, nei teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo reikalavimų. Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog K. R. kaltė yra įrodyta ne vien kitų kaltinamųjų parodymais, bet ir kita byloje esančia medžiaga, tačiau, kokie tie konkretūs K. R. kaltę patvirtinantys duomenys, teismas neanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas nors ir įvardino, jog kitų nuteistųjų parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys (tarp jų paminėti liudytojo R. A. parodymai, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai), tačiau šios aplinkybės negalėjo būti laikomos patvirtinančiomis faktus dėl K. R. kaltės. Nei nurodytas liudytojas savo parodymais, nei slaptai ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai nepatvirtina BK 1991 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių požymių ir yra nepakankami konstatuoti, jog K. R. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas kitų nuteistųjų A. L. , A. N. , R. Š. parodymus vertino kaip nuoseklius ir teisingus, tačiau tokią teismo išvadą paneigia kasatoriaus nurodyti prieštaravimai šių liudytojų parodymuose, kurie buvo aiškiai įvardyti apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nevertino.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, netinkamai taikė BK 41, 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, iš esmės kaltinamuosius kaip asmenis, kurie padarė bendrą nusikaltimą, apibūdinus tapačiai (K. R. padėtį išskiriant tik vienu požymiu, jog kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką), K. R. nepagrįstai buvo paskirta kone dvigubai didesnė bauda nei kitiems kaltinamiesiems (A. L. , R. Š. ). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad K. R. buvo vienas aktyviausių organizuotos grupės daromų nusikalstamų veikų dalyvis. Tai įrodo ir teismų vertinimai dėl atskirų asmenų padarytų veiksmų. Vertinant bendrininkavimą teismai nepasisakė ir nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių dėl asmens, kurio veiksmus būtų galima laikyti kaip didesnio pavojingumo, aktyvumo. Nė vienas iš nusikalstamas veikas dariusių asmenų nebuvo įvardytas kaip tokių veikų iniciatorius, nebuvo pažymėta jokių išskirtinių kurio nors vieno kaltinamojo veiksmų. Šiuo atveju K. R. paskirta bausmė, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, egzistuojant atvirkštinei situacijai (byloje surinkta mažiausiai duomenų apie K. R. veiksmus, kurie galimai siejasi su nusikalstamomis veikomis, kai tuo tarpu kiti kaltinamieji veikė akivaizdžiai aktyviau - pirko akcizais apmokestinamas prekes, jas krovė, gabeno) neatitinka ne tik bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bet taip pat prieštarauja ir teisingumo principui. Kasatoriai pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (kurių neginčijo ir pats K. R. ), t. y. jog pažįsta kitus nuteistuosius, yra su jais bendravęs ir vykęs į Baltarusijos Respubliką, taip pat į tai, jog teiravosi Baltarusijos piliečių dėl galimybės įsigyti akcizais apmokestinamas prekes, toks jo elgesys daugiausiai galėjo būti laikomas kaip prisidėjimas prie nusikalstamos veikos ar padėjimas ją padaryti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog K. R. praeityje nėra teistas, dirba, yra gerai charakterizuojamas, turi šeimą, vaikų, todėl dvigubai didesnės baudos skyrimas, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, yra sunki finansinė našta nuteistajam ir turi didelės neigiamos įtakos jo šeimai, finansinei padėčiai.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad K. R. nusikalto veikdamas organizuota grupe su A. L. , A. N. ir R. Š. , neišdėstė jokių šią išvadą patvirtinančių motyvų, tiesiog padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog veikimas organizuota grupe šiuo atveju buvo nustatytas nepagrįstai. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai atskyrė bendrininkavimo formas ir nepaisė teismų praktikoje suformuotų bendrininkavimo formų bei pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikas tinkamai ir pagrįstai pripažino esant padarytas veikiant organizuota grupe. Skunde nurodyta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdami organizuotos grupės požymius nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir požymių, kurie išskirtų asmenų veikimą ne kaip paprastą bendrininkavimą (bendrininkų grupės), bet kaip organizuotą grupę. Kasatorių įsitikinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai nepatvirtina K. R. kartu su kitais asmenimis veikus organizuota grupe. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebuvo nustatytas tokios tariamos grupės organizatorius, nenustatytas atskiras kiekvieno nusikaltimą dariusio asmens organizuotumo lygis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo turėjo būti pašalinta.

Kasatoriai dėl civilinio ieškinio nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui solidariai priteisus iš nuteistųjų (taip pat ir iš K. R. ) turtinės žalos, kurios realiai valstybei nebuvo padaryta, atlyginimą, nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiama K. R. nuosavybės teisė, nes jam nustatoma piniginė prievolė valstybei, už kurią jis nėra ir negali būti laikomas atsakingu. Skunde pažymėta, kad turtinės (taip pat ir neturtinės) žalos atlyginimo reikšmė yra nuostolių atlyginimas, padengimas, t. y. realių nusikalstama veika sukeltų padarinių ištaisymas. Pasak kasatorių, prekes konfiskavus ir perdavus valstybės žinion, K. R. veiksmais jokios realios žalos nebuvo padaryta, todėl manytina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, netinkamai vertino galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, turtinę žalą priteisė ne dėl to, jog buvo padaryta reali turtinė žala, bet a priori kaip tikėtiną žalą, kurią valstybė patirtų, jei prekėmis, kurios buvo neteisėtai pergabentos per valstybės sieną, nuteistieji būtų disponavę. Kasatorių nuomone, net ir padarius nusikalstamą veiką, valstybės finansiniams interesams apginti pakanka vienos iš priemonių - šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių konfiskacijos, todėl prekių konfiskavimo ir kartu turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo priteisimas prieštarauja teisingumo principui.

Atsiliepimu į nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato R. Plėščio, nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato V. Vasilionoko ir nuteistojo A. L. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo juos atmesti, o nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato R. Plėščio kasacinio skundo dalį dėl klausimų, nenagrinėtų apeliacinės instancijos teisme, palikti nenagrinėtą.

Atsiliepime prokuroras pateikia išsamius teisinius argumentus ir nurodo, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė nuosprendyje ir nutartyje aptartais įrodymais pagrįstus, motyvuotus sprendimus, kuriuose teismų padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, todėl kasacinių skundų argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismų išvadų dėl nuteistojo K. R. padarytų nusikaltimų, neįrodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštus civilinius ieškinius, būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl skundai negali būti tenkinami.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo

Nuteistasis V. N. ir jo gynėjas kasaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl pastarojo veiksmų neatitinka tikrovės ir surinktų įrodymų visumos. Kasatoriai tvirtina, kad V. N. neteisėti veiksmai atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnyje, požymius, todėl teismas turėjo taikyti būtent šią ATPK normą, nes kasatoriaus namuose ir automobilyje rastų akcizais apmokestinamų prekių, t. y. cigarečių buvo rasta tik už 17 971, 55 Lt. Kasatoriai kelia fakto klausimą ir tvirtina, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino surinktų įrodymų visumą, nes klaidingai nustatė, kad garaže rastos cigaretės, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 288 020,15 Lt priklauso V. N. .

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius (ir nutartis), dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teisiškai reikšminga minėta faktinė aplinkybė šioje byloje teismų yra nustatyta ir sprendimuose nurodyta. Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalis nustato, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. N. ir jo gynėjas neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka, todėl esant tokioms aplinkybėms, šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio pažeidimais, BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 41, 54 straipsnių taikymo

Nuteistasis K. R. ir jo gynėjas ginčija jo nuteisimą dėl veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 1991 straipsnio 1 dalyje,  25 straipsnio 3 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje. Skunde išdėstyti teiginiai, kuriais siekiama paneigti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas, grindžiami tuo, kad nebuvo nustatytas nei K. R. dalyvavimas įgyjant akcizais apmokestinamas prekes Baltarusijos Respublikoje ar jas vežant iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, nei jokie kiti aktyvūs veiksmai po tokių prekių įgijimo, kurie rodytų K. R. disponavus tokiomis prekėmis ar turėjus jas savo žinioje. Kasatorių manymu, šias veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes teismai nustatė netinkamai įvertinę įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalį); dėl to pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas patikimais neginčytinais įrodymais (BPK 301 straipsnis). Šių reikalavimų neatitinka ir apeliacinės instancijos teismo nutartis (BPK 331 straipsnio 1 dalis).

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), todėl kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl K. R. veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasatorių argumentai, kad teismai neįsigilino į bylos duomenis, juos traktavo paviršutiniškai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, nepagrindė nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – nepagrįsti. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad abiejų instancijų teismuose įrodymų vertinimas buvo neteisingas, neatitinkantis nei įstatymo, nei teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo reikalavimų. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio, dėl K. R. kaltės įvykdžius minėtas nusikalstamas veikas išsamiai pasisakyta, surinkti įrodymai įvertinti ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visuma, ir teisingai konstatuota, kad kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 1991 straipsnio 1 dalyje,  25 straipsnio 3 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Įvertinus teismų priimtus sprendimus, darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, detaliai pagrindė savo išvadas ir išsamiai motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaltinamojo, o vėliau nuteistojo parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų buvo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka tiriami, dėl jų sprendimuose pasisakyta detaliai ir motyvuotai. Kasaciniu skundu iš esmės ginčijamas teismų konstatuotas faktas, kad jis (K. R.) bendrininkavo organizuota grupe disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), savo poziciją grįsdamas subjektyviai įvertintais buvusiais įvykiais, santykiais tarp juose dalyvavusių asmenų. Kasaciniame skunde pabrėžiama jo paties (K. R.) parodymų svarba ir nepagrįstai sumenkinami kitų liudytojų bei nuteistųjų A. N., A. L. , R. Š. parodymai, nutylint kaltę pagrindusių visų duomenų tarpusavio santykį, jų visumos vertinimą. Kasacinio skundo argumentai pirmiausia yra susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su faktų peržiūrėjimu ir vertinimu, kokį įžiūri ne teismas, bet kasatoriai. Bylos tyrimo metu nenustatyta duomenų, kurie leistų K. R. parodymus vertinti taip, kaip jis traktuoja. Jo kaltė dėl bendrininkavimo organizuota grupe disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis visiškai įrodyta nuteistųjų A. L. , A. N. , R. Š. parodymais, kurie esminėmis aplinkybėmis visiškai sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nėra jokio teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji A. L. , A. N. , R. Š. , davę parodymus, turėtų kokį nors suinteresuotumą apkalbėti K. R. . Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji davė K. R. kaltinančius parodymus, suvokdami, jog nuteistųjų skaičius lems civilinės atsakomybės (turtinės žalos atlyginimo) padalijimą visiems asmenims, taip sumažinant savo atsakomybės apimtis, laikytina deklaratyviu ir niekuo nepagrįstu argumentu.

Kasatoriai nesutinka su teismo išvadomis, kad K. R. nusikaltimus įvykdė veikdamas organizuota grupe, ir teigia, jog ši aplinkybė turėjo būti šalintina iš kaltinimo. Pagal BK 25 straipsnio  3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė nustatytas aplinkybes, patvirtinančias nuteistųjų A. L. , A. N., R. Š. ir K. R. susitarimą bei tyčią padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 1991 straipsnio 1 dalyje,  1992 straipsnio 1 dalyje, priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš jų įvykdytų veiksmų ir bendros veikos. Nekartojant analogiškų apeliacinės instancijos teismo motyvų konstatuotina, kad teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK reikalavimų bei teismų praktikos, padarė pagrįstą išvadą, kad nusikaltimai, kuriuos padarant dalyvavo K. R., įvykdyti organizuota grupe.

Teismai, tinkamai išnagrinėję byloje esančius įrodymus, taip pat K. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, atsižvelgę į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 41, 54 straipsniuose, įvertino tai, kad padaryti nusikaltimai yra sunkūs (BK 11 straipsnis 5 dalis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalis 2 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 straipsnis), kad anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai, turi šeimą, kurioje auga du vaikai, ir, remdamiesi šiomis aplinkybėmis, parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o dydį nustatė žymiai mažesnį už vidurkį, todėl bausmės nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su civiliniais ieškiniais

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atmesti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai: V. N. 272 419 Lt dydžio civilinis ieškinys ir solidariai A. L. , A. N. , R. Š. ir K. R. 134 940 Lt dydžio civilinis ieškinys. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato prievolės mokėti mokesčius už vykdomą nusikalstamą veiką, be to, cigaretės, kuriomis nuteistieji neteisėtai disponavo, į civilinę apyvartą nepateko, iš jų apyvartos nei pastarieji, nei jokie kiti asmenys pajamų negavo ir negalėjo gauti, todėl turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą konstatavo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, ji prieštarauja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 patvirtinto Bendrijos muitinės kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms bei teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Šioje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme muitinės skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes, bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo ar gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalimi, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, ir šios pareigos muitinei vykdymas nesusijęs su kasaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad šios prekės (cigaretės) nepateko į civilinę apyvartą, t. y. nebuvo pradėtos realizuoti rinkoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žala buvo padaryta negautų pajamų forma, bei konstatavo, jog šioje byloje turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad neteisėtai įsigytos ir laikytos cigaretės nepateko į civilinę apyvartą ir nuteistieji negavo jokių pajamų, nes, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o ne jas pradėjus realizuoti rinkoje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas šį klausimą BPK reikalavimų nepažeidė, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyta BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų kasacinių skundų ribose naikinti ar keisti skundžiamus teismų nuosprendžius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Atmesti nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Ramūno Plėščio, nuteistojo K. R. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko ir nuteistojo A. L. kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                      Olegas Fedosiukas

                                                                                    Aurelijus Gutauskas

                                                                                    Albinas Sirvydis