Civilinė byla Nr. e2-1595-996/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25236-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.8.10; 2.6.16.5;3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“ atstovui advokatui Juriui Petreikiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovėsJogos namų „Tejomaja“ atstovei uždarosios akcinės bendrovės Jogos namų „Tejomaja“ vadovei S. S.-I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Jogos namams „Tejomaja“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

uždaroji akcinė bendrovė „Saulės kopos“ (toliau – ieškovė, UAB „Saulės kopos“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–9) uždarajai akcinei bendrovei Jogos namams „Tejomaja“ (toliau – atsakovė, UAB Jogos namai „Tejomaja“), prašydama priteisti jai iš atsakovės 9884,38 Eur skolą, 1667,34 Eur palūkanas ir dvigubo dydžio nuomos mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir iškeldinti atsakovę iš UAB „Saulės kopos“ priklausančių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini).

Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. kovo 27 d. su atsakove sudarė terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu iki 2024 m. kovo 27 d. atsakovei išnuomojojai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), o atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi patalpomis kas mėnesį mokėti 1 050 Eur nuomos mokestį, taip pat mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, patalpų priėmimo–perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas 2019 m. gegužės 2 d., pagal 2019 m. birželio 28 d. papildomą susitarimą prie sutarties (toliau – papildomas susitarimas) šalys sutarė, jog atsakovė nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis pradės mokėti nuo 2019 m. liepos 1 d. Nurodė, kad sutarties pradžioje atsakovė kurį laiką mokėjo nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, tačiau vėliau vienašališkai atsisakė vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles, todėl atsakovės skola už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, įskaitant palūkanas, sudaro 11 551,72 Eur. Pažymėjo, kad pagal sutarties 7 punkte sulygtas 0,08 proc. palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, atsakovė turi sumokėti 1 667,34 Eur palūkanas. Paaiškino, kad į atsakovę dėl įsiskolinimo kreipėsi 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 22 d. raštais, tačiau atsakovė savo prievolių pagal sutartį taip ir neįvykdė, skolos nesumokėjo, todėl vadovaudamasi sutarties 15.2.3 punktu, raštu informavo atsakovę apie tai, kad atsakovei nesilaikant sutarties ir ją pažeidžiant iš esmės, ji sutartį nutrauks nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. 14 val., dalyvaujant antstoliui, perims patalpas, tačiau atsakovės atstovas 2021 m. rugsėjo 1 d. į patalpas neatvyko ir patalpų neperdavė, kas lemia, jog pagal sutarties 16.7 punktą, iš atsakovės jai turi būti priteisiamas dvigubo dydžio nuomos mokestis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo ir perdavimo jai dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Jurius Petreikis papildomai paaiškino, kad, kadangi patalpos ieškovei jau grąžintos, tai ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę iš patalpų nebeaktualus ir ieškovė jo nebereiškia, taip pat nurodė, kad atsakovė karantino šalyje metu galėjovesti jogos užsiėmimus per zoom programą per nuotolį, tačiau atsakovė nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, nutraukti sutartį delsė, taip tik didindama nuomos mokesčio skolą, atsakovė patalpomis naudojosi iki 2021 m. spalio 1 d.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 73–87).

Atsakovė paaiškino, kad sutarties pagrindu išsinuomojo iš ieškovės patalpas, sutarties 3 punkte įvardinta, kad patalpų paskirtis – jogos studija, pasibaigus pirmajam karantinui dėl COVID-19 šalyje, šalys sutarė, kad jos mokėjimo prievolė už 2020 m. birželio ir liepos mėnesius atidedama, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. šalyje buvo paskelbtas antrasis karantinas, kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d., iki antrojo karantino pradžios ir net kurį laiką po jo pradžios, esant šalių susitarimui atidėti jai mokėjimo prievolę, ieškovė nereiškė jai nei reikalavimų, nei pretenzijų ar raginimų dėl mokesčių mokėjimo, dėl karantino režimo šalyje, jai buvo uždrausta vykdyti veiklą patalpose (jogos studija) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 18 d., taigi, jos galimybės naudotis patalpomis pagal jų paskirtį – jogos studijai – buvo visiškai apribotos, todėl 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštais kreipėsi į ieškovę, aprašydama susiklosčiusią situaciją ir prašydama taikyti nuolaidą nuomos mokesčiui, nenutraukti sutarties vienašališkai dėl nenugalimos jėgos,pasiūlė padengti 20 procentų sutartyje numatyto nuomos mokesčio už karantino laikotarpius, tačiau ieškovė jos nurodytas aplinkybeslaikė nepagrįstomis ir paragino susimokėti įsiskolinimą iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., antraip vienašališkai nutrauks sutartį, į ką ji 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu pakartotinai prašė ieškovės elgtis sąžiningai, bendru derybų būdu rasti problemos sprendimą, tačiauieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškė vienašališkai nutraukianti sutartį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., ji tą pačią dieną ragino ieškovę susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų ir nenutraukinėti sutarties vienašališkai, siekdama bendradarbiauti ir išspręsti tarp šalių kilusius neaiškumus dar keletą kartų (2021 m. rugsėjo 9 d., 17 d.) kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė atsisakė kooperuotis ir siekti išspręsti kilusį ginčą taikiai, ko pasekoje ji privalėjo sustabdyti savo veiklą patalpose bei atšaukti visus savo iš anksto suplanuotus užsiėmimus su klientais, jai neliko nieko kito, kaip tik išsikraustyti iš patalpų, o tai šalys patvirtino patalpų priėmimo–perdavimo aktu ir laikė, kad patalpos grąžintos ieškovei 2021 m. spalio 1 d. Pabrėžė, kad sutartis buvo sudaryta 2019 m. kovo 27 d., t. y. tuomet, kai COVID-19 pandemija, kaip beprecedentis įvykis, net negalėjo būti numatyta, todėl darytina išvada, kad dėl COVID-19 pandemijos įvesti karantino režimai, jų metu nustatyti ribojimai, šalims buvo nenuspėjami, jie yra išoriški ir nenugalimi, kas sudaro force majeure aplinkybes, ko pasekoje ieškovė tapo nepajėgi karantino laikotarpiu garantuoti teisinę patalpų kokybę – užtikrinti atsakovės galimybę naudoti patalpas jogos studijai, o ji (atsakovė) dėl šių objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo naudoti patalpas tam, kam jos ir buvo išnuomotos, taigi, ieškovei negalint užtikrinti savo pačios įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo vykdymo – patalpas suteikti atsakovei naudoti jogos studijos veiklai vykdyti, yra nesąžininga reikalauti mokėti mokestį už patalpų nuomą veiklai vykdyti, kurios ji (atsakovė) vykdyti negali dėl pritaikytų apribojimų ir draudimų. Teigė, kad šiuo atveju reikalavimas sumokėti nuomos, komunalinius mokesčius 4 593,20 Eur sumai pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), esant draudimui naudotis patalpomis pagal jų paskirtį, už 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn., negali būti tenkinamas, nes minėtos sąskaitos išrašytos už laikotarpius, kuomet sutartis buvo ištikta nenugalimos jėgos, taigi jai (atsakovei) neturint pareigos mokėti mokesčių ieškovei, o kadangi sutartis ieškovės buvo vienašališkai neteisėtai nutraukta, ji (atsakovė) buvo priversta stabdyti savo veiklą patalpose ir dėl to ne tik prarado pelną, bet ir investicijas į patalpų pagerinimą, todėl likusi ieškinyje nurodyta dalis – 6 958,52 Eur, negali būti tenkinama, nes pati ieškovė yra skolinga jai žalos atlyginimą. Kartu pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, kadangi ji neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio karantino laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 18 d., kai buvo uždrausta naudotis patalpomis pagal jų paskirtį, todėl ji negali būti pripažinta pažeidusi sutartį, nes tokio pažeidimo nėra, be to, ieškovė prašydama priteisti delspinigius nuo pagrindinių sumų, reikalauja priteisti už laikotarpį, viršijantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių (182 dienų) ieškinio senaties terminą, atsakovė skaičiuojamiems delspinigiams prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Pabrėžė, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl jos vienašališkas nutraukimas iš ieškovės pusės buvo neteisėtas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutarties 15.2 punkte nurodomas 20 dienų informavimo terminas, todėl ieškovė, laikydamasi sutartyje nustatytų terminų, turi pareigą informuoti ją (atsakovę) apie sutarties nutraukimą 20 dienų prieš sutarties nutraukimą, tačiau vis tik šios pareigos ieškovė nesilaikė ir pati pažeidė sutartį, apie sutarties nutraukimą pranešusi tik jos išvakarėse, taip buvo sukurta ne tik neteisėta, bet ir nesąžininga situacija, dėl kurios jai net nebuvo sudaryta galimybė per protingą terminą pasiimti daiktus ir atliktus pagerinimus patalpose. Pažymėjo, kad ieškovei neteisėtai vienašališkai nutraukus sutartį, nepagrįstu tampa jos reikalavimas mokėti dvigubą nuomos mokestį nuo ieškovės sprendimo neteisėtai nutraukti sutartį dienos iki visiško patalpų atlaisvinimo (2021 m. spalio 1 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovėuždarosios akcinės bendrovės Jogos namų „Tejomaja“ vadovė S. S.-I. papildomai paaiškino, kadnuolat su ieškovės vadovu bandė derinti mokėjimo klausimus, prašė nuolaidų dėl įversto karantino, kad gautų subsidijas, tačiau galiausiai gavo grubiai suformuluotą ieškovės raštą, jog ji bus iškraustoma antstolio pagalba, todėl atšaukė visus rudenį suplanuotus užsiėmimus, nors tikėjosi, kad veikla gali būti atgaivinta; nors sutartyje nebuvo sulygta dėl patalpų pagerinimo kompensavimo, tačiau ji kalbėjosi su ieškove dėl tokios kompensacijos, kadangi ji patalpas pagerino – įrengė rekuperacinę sistemą, elektros instaliaciją, santechniką, tinkavo, dažė sienas, klijavo plyteles, visi šie pagerinimai liko patalpose ir už tai ieškovė jai nekompensavo, ji iš patalpų tik pasiėmė savo daiktus ir tuos pagerinimus, kuriuos galėjo paimti, įrodymų, kurie patvirtintų kokias sumas ji sumokėjo šiems patalpų pagerinimams atlikti, neturi.

Dalyje byla nutraukiama, likusioje dalyje ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir išsikėlimo iš patalpų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 27 d. tarp ieškovės (nuomotojos) ir atsakovės (nuomininkės) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais nuo (duomenys neskelbtini), nuomos jogos studijos veiklai vykdytinuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 27 d. (el. b. t. I, b. l. 96–115), 2019 m. gegužės 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas (el. b. t. I, b. l. 19), 2019 m. birželio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie sutarties, kuriame šalys sutarė, kad nuomos mokestis atsakovei bus pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. (el. b. t. I, b. l. 18), 2021 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo už patalpų nuomą, 2021 m. liepos 22 d. – įspėjimą apie vienašalį sutarties nutraukimą nesumokėjus įsiskolinimo per 20 d. (el. b. t. I, b. l. 123–125), 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymus dėl sąskaitų apmokėjimo karantininiu laikotarpiu ir sąžiningo elgesio dėl vienašalio sutarties nutraukimo (el. b. t. II, b. l. 88–95), 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovei nesumokėjus skolos, sutartis 2021 m. rugpjūčio 31 d. bus nutraukta ir perimtos patalpos (el. b. t. II, b. l. 96–98), 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovei nesilaikant sutarties ir ją pažeidžiant iš esmės, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. 14 val. dalyvaujant antstoliui patalpos bus perimtos ieškovės žinion (el. b. t. I, b. l. 118–119), antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. rugsėjo 1 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. 14 val. į patalpų perėmimą atsakovės atstovas neatvyko (el. b. t. I, b. l. 122), antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. spalio 13 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo patalpų, perimtų iš atsakovės, būklę (el. b. t. II, b. l. 12–66), 2021 m. spalio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas (el. b. t. II, b. l. 10).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pirmiausia pastebėtina tai, kad vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš patalpų, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad kadangi patalpos ieškovei jau grąžintos, tai ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę iš patalpų nebeaktualus ir ieškovė jo nebereiškia – šis ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), išaiškinant, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, teismas, visų pirma,pažymi, kad ieškovė į bylą yra pateikusi tiek atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras už nuomą ir komunalines paslaugas, tiek atsakovės atliktus mokėjimus bankiniais pavedimais, tiek skolos apskaičiavimo ataskaitą, pagal kurią atsakovės įsiskolinimas ieškovei už patalpų nuomą, komunalines paslaugas su palūkanomis už vėlavimą atsiskaityti yra 11 551,72 Eur (iš šios sumos skola už nuomą ir komunalines paslaugas sudaro 9 884,38 Eur, palūkanos už vėlavimą atsiskaityti pagal sutarties 7 punktą sudaro 1 667,34 Eur) (el. b. t. I, b. l. 11–15, 21–95, 116, 126), kurio aritmetinio apskaičiavimo teisingumo atsakovė neginčijo.

Nors atsakovė neginčijo, kad nemokėjo ieškovės nurodytų ir ieškiniu prašomų priteisti sumų už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, tačiau teigė, kad nemokėjimą lėmė COVID-19 pandemijos pasekmės – įvesti karantinai ir negalėjimas patalpose vykdyti jogos užsiėmimų veiklos, dėl to derėjosi su ieškove dėl nuolaidos suteikimo, jos atliktų patalpų pagerinimo išlaidų užskaitymo už nuomos mokesčio mokėjimą. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius 4 593,20 Eur sumai pagal PVM sąskaitas faktūras, esant draudimui naudotis patalpomis pagal jų paskirtį, už 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn., negali būti tenkinamas, nes minėtos sąskaitos išrašytos už laikotarpius, kuomet sutartis buvo ištikta nenugalimos jėgos, taigi, jai neturint pareigos mokėti mokesčių ieškovei, o kadangi, jos vertinimu, sutartis ieškovės buvo vienašališkai neteisėtai nutraukta, ji buvo priversta stabdyti savo veiklą patalpose ir dėl to ne tik prarado pelną, bet ir investicijas į patalpų pagerinimą, todėl likusi ieškinyje nurodyta skolos dalis – 6 958,52 Eur, negali būti tenkinama, nes pati ieškovė yra skolinga jai žalos atlyginimą – už patalpų pagerinimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų apie konkrečias išlaidas, kurias ji patyrė dėl patalpų pagerinimo, taip pat pripažino, kad sutartimi su ieškove nebuvo sulygusi, jog jos atlikti patalpų pagerinimai ieškovės bus kompensuoti, taigi, teismas neturi pagrindo laikyti pagrįsta atsakovės poziciją dėl 6 958,52 Eur sumai atliktų patalpų pagerinimo ir tokių išlaidų kompensavimo iš ieškovės pusės. Pastebėtina ir tai, kad priešieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovė, nors ir žadėjo, nepateikė. Kaip kad teisingai pažymėjo ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu, atsakovė karantino šalyje metu galėjo vesti jogos užsiėmimus per zoom programą per nuotolį, tačiau atsakovė nesitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Pastebėtina, kad įvesto karantino metu šalyje plačiai paplito tiek jogos užsiėmimų, tiek kitos panašaus pobūdžio veiklos vykdymas nuotoliniu būdu. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad ji tokiomis priemonėmis naudotis neturėjo galimybės, todėl atsakovės teiginys, kad ji negalėjo naudoti patalpas tam, kam jos ir buvo išnuomotos – jogos studijos veiklai vykdyti – yra nepagrįstas. Kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovė ilgą laiką tinkamai nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal sutartį, sutartimi taip pat šalys buvo sulygusios dėl 0,08 proc. palūkanų skaičiavimo nuo uždelstos sumokėti sumos iki visiško prievolės įvykdymo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti jai 9 884,38 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį ir komunalines paslaugas bei 1 667,34 Eur palūkanas, todėl šios sumos ieškovei priteisiamos iš atsakovės, kartu pažymint, kad pagrindo taikyti atsakovės prašytą senaties terminą šiuo atveju nėra, nes šalys sulygo ne dėl delspinigių, o palūkanų  skaičiavimo už vėlavimą atsiskaityti (sutarties 7 punktas).

Pažymėtina, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011, reikalavimas nutraukti kitų rūšių terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai (transporto priemonių, negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pripažįstama, kad šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka, šalys, nustačiusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje pagrindus, kuriais jos turi teisę nutraukti nuomos sutartį, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties 15.2.3 punktu šalys sulygo, jog kai nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio (jo dalies) ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų (jų dalies) ilgiau kaip 1 mėnesį arba jeigu nuomininkas daugiau kaip 2 kartus per metus atitinkamus mokėjimus sumoka ne laiku, nuomotojas, raštu informavęs nuomininką ne vėliau kaip prieš 20 dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu nuomininkas per aukščiau nurodytą įspėjimo terminą tokių aplinkybių nepašalina ar jos neišnyksta. Matyti, kad atsakovei ilgą laiką tinkamai nemokant patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių, ieškovė 2021 m. liepos 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama pastarąją apie susidariusį įsiskolinimą ir nurodydama jį padengti, o 2021 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į atsakovę, įspėdamapastarąją, kad per 20 dienų nesumokėjus įsiskolinimo, sutartis bus nutraukta vienašališkai, kas, atsakovei nepadengus įsiskolinimo, ieškovės pagrįstai ir buvo padaryta 2021 m. rugsėjo 1 d. Tačiau nors atsakovė buvo informuota ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. 14 val. dalyvaujant antstoliui bus perimamos patalpos, tačiau antstolės 2021 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovės atstovas į patalpų perdavimą 2021 m. rugsėjo 1 d. 14 val. neatvyko ir ieškovė patalpų perimti negalėjo, nors sutartis jau buvo nutraukta. Nustatyta, kad šalys sutarties 16.7 punktu sulygo, jog nuomininkui neatlaisvinus patalpų iki pasibaigimo laiko, nuomotojas turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį nuo pasibaigimo laiko iki tinkamo patalpų atlaisvinimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal sutarties 16.7 punktą, iš atsakovės jai turi būti priteisiamas dvigubo dydžio nuomos mokestis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo ir perdavimo jai dienos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas patvirtino, kad atsakovė patalpomis naudojosi iki 2021 m. spalio 1 d., to neginčijo ir atsakovės atstovė. Taigi, matyti, kad ieškovė siekia, jog jai iš atsakovės dar būtų priteistas dvigubo dydžio nuomos mokestis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., t. y. 2 100 Eur (1 050 Eur × 2). Pagal aukščiau aptartas aplinkybes ir sutarties nuostatas, toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 100 Eur suma pagal sutarties 16.7 punktą už patalpų neatlaisvinimą laiku.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 651,72 Eur (9 884,38 Eur + 1 667,34 Eur + 2 100 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad byla dalyje dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę iš patalpų yra nutraukiama, likusioje dalyje ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 884,38 Eur skola už nesumokėtą nuomos mokestį ir komunalines paslaugas, 1 667,34 Eur palūkanos, 2 100 Eur už patalpų neatlaisvinimą laiku pagal sutartį, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 651,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, tai ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės ieškovės sumokėtą 260 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovės patirtas1 300 Eur išlaidasuž advokato pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, laiko, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai) ir ieškovės patirtas 484 Eur išlaidas už antstolės paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (teismas laiko, kad antstolės paslaugų – faktinių aplinkybių konstatavimo antstolės protokolais – būtinumas pagrįstas aplinkybe, jog atsakovė vengė mokėti skolą ir grąžinti patalpas, kėlė reikalavimus dėl patalpų pagerinimo), iš viso 2 044 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas šioje byloje patyrė 10,30 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 10 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“ atsisakymą nuo ieškinio dalies – nuo reikalavimo iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę Jogos namus „Tejomaja“ iš ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kopos“ priklausančių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) – priimti.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę Jogos namus „Tejomaja“ iš ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kopos“ priklausančių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“ ieškinį

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kopos“ (į. k. 304067241) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Jogos namų „Tejomaja“ (į. k. 304406371) 9 884,38 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir trisdešimt aštuonių euro centų) skolą už nesumokėtą nuomos mokestį ir komunalines paslaugas, 1 667,34 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir trisdešimt keturių euro centų) palūkanas, 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) už patalpų neatlaisvinimą laiku pagal sutartį, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 651,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 044 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Jogos namų „Tejomaja“ (į. k. 304406371) 10 Eur (dešimt eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Ieva Stanislovaitienė