Administracinė byla Nr. I-1621-815/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02729-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 23; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei – prokurorei Rasai Tunkevičienei, pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ atstovei – advokatei Linai Zubovienei, pareiškėjos – UAB „Tete-a-tete“ kazino atstovei – advokatei Linai Abromaitei, atsakovės – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Arnoldui Dilbai, trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Žalgirio loto“ atstovui – advokatui Laimundui Baršauskui, specialistui Kęstučiui Graželiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą ir pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Žalgirio loto“ dėl nutarimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad šiame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1794-281/2012 pagal pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (toliau – ir Asociacija), UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) (buvusi Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – ir Komisija)), trečiajam suinteresuotajam asmeniui – UAB „Žalgirio loto“ dėl Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr.169, Nr. N-170 (toliau – ir Nutarimai) 1 ir 2 punktų, kuriuose buvo suderintos UAB „Žalgirio loto“ didžiųjų loterijų taisyklės ir šios loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, panaikinimo, taip pat nustatęs, kad šiame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1621-815/2012 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atsakovei – Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui – UAB „Žalgirio loto“ dėl Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr.169, Nr. N-170 panaikinimo, 2012 m. kovo 14 d. nutartyje (t. 8, b. l. 40–41) nutarė sujungti administracines bylas Nr. I-1794-281/2012 ir Nr. I-1621-815/2012, suteikiant sujungtajai administracinei bylai Nr. I-1621-815/2012.

II

1. Pareiškėja – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) su prašymu (t. 1, b. l. 1–7) 2011 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimus, t. y.: 1) Tarnybos (buv. Komisijos) 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-159); 2) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-160); 3) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo (toliau – ir sprendimas Nr. N-161); 4) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-162); 5) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-163); 6) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-164); 7) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-165); 8) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-166); 9) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-167); 10) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-168); 11) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-169); 12) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. N-170).

2. Prokuratūra prašyme nurodo, kad ji išnagrinėjo Nutarimų, kuriuose suderintos UAB „Žalgirio loto“ parengtos didžiųjų loterijų taisyklės ir loterijos priskirtos momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, atitiktį Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms; nustačius, kad nurodytuose Nutarimuose patvirtintos loterijų taisyklės pažeidžia imperatyvius Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo reikalavimus, teikiamas prašymas juos panaikinti kaip iš esmės neteisėtus, savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams. Prokuratūra savo prašymą grindžia tokiais argumentais.

2.1. UAB „Žalgirio loto“ pateikė Tarnybai prašymus suderinti loterijų „Patrink asilą“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“, „Pabučiuok ešerį“, „Milijonierius“ „Milijonierius 3 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2 Lt“, „Kukū“ (toliau – ir Loterijos) taisykles ir priskirti minėtas loterijas momentinio tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Tarnyba Nutarimuose nutarė priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti minėtų UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinių loterijų taisykles. Pagal suderintas taisykles visų Loterijų žaidimų esmė analogiška. Pagal taisyklių nuostatas Loterijos vykdomos specialiais kompiuterizuotais momentinių loterijų bilietų platinimo ir tikrinimo įrenginiais – terminalais, kurie statomi viešose vietose, terminaluose yra lietimui jautrus maždaug 50 cm įstrižainės spalvotas ekranas. Žaidėjas įmoka pageidaujamą pinigų sumą monetomis ar / ir banknotais į terminalą. Kompiuterinės sistemos duomenų bazė atidaro žaidėjo sąskaitą su įmokėta pinigų suma, kuri pateikiama terminalo ekrane. Žaidėjas, paspaudęs loterijos pavadinimą terminalo ekrane, išsirenka loteriją. Terminalas pateikia valdymo skydelį su mygtukais komandoms ir bilieto atvaizdą. Paspaudus mygtuką „žaisti“, terminalas fiksuoja bilieto pardavimą, iš žaidėjo sąskaitos nuskaičiuoja bilieto kainą ir pateikia sąskaitos likutį. Žaidėjas terminalu patikrina nusipirktą bilietą, pirštu nutrynęs žaidimo lauką ir atidengęs žaidimo lauke esančius ženklus; jeigu žaidėjas nusipirko bilietą su laimėjimu, terminalas po ženklų atidengimo fiksuoja laimėjusio bilieto pateikimą bendrovei, laimėjimas išmokamas laimėtą sumą įskaitant į žaidėjo sąskaitą. Sąskaitoje esančius pinigus žaidėjas gali bet kada atsiimti, paspaudęs mygtuką „pasiimti“ ir terminalo atspausdintą prašymą-čekį pateikęs laimėjimų išmokėjimo vietoje; laimėjimų išmokėjimo vietoje išmokamos sumos iki 50 Lt imtinai. Dėl didesnių sumų žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į bendrovės buveinę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku. Žaidėjas prašyme-čekyje turi nurodyti banko Lietuvoje atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią pervedami pinigai.

2.2. Loterijų reglamentavimas Loterijų įstatyme

Ginčijamais priežiūros komisijos nutarimais UAB „Žalgirio loto“ parengtos Loterijų taisyklės buvo priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, todėl atsižvelgiama į Loterijų įstatymo nuostatas dėl minėtų loterijų rūšių. Pagal Loterijų įstatymą loterija – žaidimas pagal taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus (2 straipsnis); pagal žaidimo pobūdį momentinė loterija – kai laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iš karto po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą, momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota, numatyta (3 straipsnis); loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją skirstomos į tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją, netiesioginio ryšio loteriją, telefoninio ryšio loteriją ir internetinio ryšio loteriją (3 straipsnio 3 dalis). Pagal Loterijų įstatymo nuostatas tiesioginio ryšio kompiuterinė loterija – kai loterijos bilietai parduodami, laimėjimai išmokami per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, esančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietovėse, telekomunikacijų ryšiais sujungtus su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą loterijos bilietų pardavimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. Internetinio ryšio loterija – kai loterijoje dalyvauti reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per interneto ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje. Žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas.

2.3. Dėl Loterijų sąvokos „bilietas“ neatitikimo Loterijų įstatymo nuostatoms

Šiuo atveju pagal žaidimų pobūdį UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos neatitinka Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytų momentinės loterijos rūšies požymių, kadangi Loterijų bilietas apibrėžiamas kaip įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, tuo tarpu pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą „Loterijos bilieto“, kaip identifikuojamo įrašo, sąvoką identifikuojamo įrašo turinys yra žaidėjo pasirinkti skaičiai ir / ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir / ar kodas. Vadinasi, identifikuojamasis įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje gali būti tik šio Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyto turinio, tuo tarpu momentinėje loterijoje žaidėjas neturi galimybės pasirinkti loterijos bilieto (identifikuojamo įrašo) skaičių ir / ar ženklų, kadangi momentinės loterijos laimėjimas ir jo dydis priklauso nuo to, kokį loterijos bilietą žaidėjas nusipirko, o ne nuo to, kokius skaičius ir / ar ženklus loterijos biliete pasirinko. Atsižvelgiant į tai, kad momentinėje loterijoje žaidėjas negali pats pasirinkti loterijos bilieto skaičių ir / ar ženklų, darytina išvada, kad momentinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, kadangi momentinės loterijos biliete, kaip identifikuojamame įraše, nėra palies žaidėjo pasirinktų skaičių ir / ar ženklų, kas pagal Loterijų įstatymo nuostatas yra būtina identifikuojamojo įrašo turinio dalis.

Taigi, skundžiamuose Nutarimuose suderintų Loterijų taisyklių sąvoka „bilietas“ neatitinka nei momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį, nei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių, nes tiek momentinės, tiek tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, o ne identifikuojamasis įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje.

Loterijų taisyklių bilietų sąvokos prieštarauja Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, kad didžiųjų momentinių loterijų bilietai privalo turėti ne mažiau kaip penkias apsaugos priemones. Patvirtintų Loterijų bilietai neturi tokių apsaugos priemonių.

2.4. Dėl Loterijų laimėjimų išmokėjimo tvarkos prieštaravimo Loterijų įstatymo reikalavimams

Pagal Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį piniginiai laimėjimai, viršijantys 5 000 Lt, išmokami tik išrašant banko čekį arba pervedami į laimėjusio asmens nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje; piniginiai laimėjimai, neviršijantys 5 000 Lt, laimėjusio asmens prašymu turi būti išmokami grynaisiais pinigais. Tuo tarpu Loterijų taisyklėse numatyta, kad laimėjimų išmokėjimo vietoje išmokamos sumos iki 50 Lt imtinai. Dėl didesnių sumų žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į bendrovės buveinę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku, žaidėjas prašyme-čekyje turi nurodyti banko Lietuvoje atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią pervedami pinigai. Taigi, šios Loterijų taisyklių nuostatos prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Loterijų įstatymas nereglamentuoja laimėjimo išmokėjimo, tame tarpe, laimėjimą į žaidėjo sąskaitą (laikiną žaidėjo sąskaitą) kompiuterinės sistemos duomenų bazėje.

Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas imperatyvas – draudžiama organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką. Taigi, Tarnyba, nustačiusi, kad UAB „Žalgirio loto“ parengtos Loterijų taisyklės prieštarauja imperatyviems teisės norminių aktų reikalavimams, turėjo atsisakyti jas derinti.

2.5. Dėl Loterijų žaidimo esmės atitikimo azartinių lošimų principams

2.5.1. Tarnybos Nutarimai naikintini, kadangi suderintų Loterijų žaidimo principas pagal žaidimo pobūdį tapatus azartinių lošimų rūšiai lošimų automatais organizavimo principams:

– pirkdamas minėtų Loterijų bilietus terminalu žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito į terminalą įmokėdamas pageidaujamą pinigų sumą (monetomis arba banknotais), ne mažesnę už vieno loterijos bilieto kainą; nurodytų Loterijų taisyklės iš esmės atitinka Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnyje numatytą azartinių žaidimų rūšį – lošimą automatais, t. y. kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir / arba žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais; lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;

– kompiuterinės sistemos duomenų bazė atidaro žaidėjo sąskaitą su žaidėjo įmokėta pinigų suma (virtualiais pinigais – „kreditais“), kurią terminalas pateikia terminalo ekrane, laukelyje „Likutis“;

– žaidėjui patikrinus bilietą ir nustačius, kad bilietas laimingas, laimėjimas įskaitomas į žaidėjo sąskaitą, kuris gali būti naudojamas kitiems loterijos bilietams įsigyti;

– norėdamas atsiimti pinigų likutį, žaidėjas terminalo ekrane turi paspausti mygtuką „pasiimti“, terminalas atspausdina prašymą-čekį, pagal kurį žaidėjui išmokamas pinigų likutis; tokios pačios taisyklės taikomos žaidžiant automatais – lošėjui baigus žaidimą ir paspaudus mygtuką „Paimti“, atspausdinamas specialus vienkartinis bilietas, kurį pateikus kasoje išmokamas laimėjimas.

2.5.2. Azartinių lošimų įstatyme nustatyti imperatyvūs ir griežtesni reikalavimai įmonėms, organizuojančioms azartinius lošimus (8, 11, 13, 21 straipsniai), azartinių lošimų organizavimo tvarkai ir vietai (10, 12 straipsniai, 15 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis), negu tai įtvirtinta Loterijų įstatyme. Tarnyba Nutarimuose leido UAB „Žalgirio loto“ išvengti įstatymo leidėjo nustatytų reikalavimų.

Azartinių lošimų įstatyme numatyta, kad lošimo įrenginys – lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Būtent tokios sąvokos požymius atitinka įrenginiai, kuriais žaidžiamos Nutarimuose priskirtos Loterijos. Loterijų įrenginiai ne tik vizualiai panašūs, bet ir panašiai veikia kaip lošimų automatai. Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnis nustato imperatyvius reikalavimus lošimų įrenginiams, kurie nebuvo taikyti Loterijų įrenginiams.

Pagal suderintas taisykles Loterijų organizavimo vieta – visa Lietuvos Respublikos teritorija. Loterijos bilietų platinimo ir tikrinimo įrenginiai (terminalai) statomi įvairiose viešose vietose. Tuo tarpu Azartinių lošimų įstatymas nustato griežtus reikalavimus lošimo automatais vietoms (10, 12, 15 straipsniai). Dėl azartinių lošimų vietos svarbos visuomeniniams santykiams, žmonių saugumui ir kitoms teisės saugomoms vertybėms yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime. Neribojamas siūlymas žaisti Loterijų, kurios iš esmės atitinka azartinius žaidimus – lošimus automatais, įrenginiais įvairiose viešose vietose daro jas lengvai prieinamomis ir skatina lošti neribotą asmenų ratą pagal amžių (pavyzdžiui, nepilnamečius) ir rizikos grupes (pavyzdžiui, priklausomybę nuo azartinių lošimų turinčius asmenis ir kt.), o tai prieštarauja azartinius lošimus reglamentuojantiems norminiams teisės aktams.

2.5.3. Loterijų įstatymo reikalavimų pažeidimus konstatavo Tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus specialistė išvadose dėl UAB „Žalgirio loto“ prašymų ir siūlė Tarnybai atsisakyti suderinti UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti Loterijų taisykles ir atsisakyti jas priskirti momentinio tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (2010 m. gegužės 13 d. išvadoje Nr. P1-249, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-312, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-313, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-314, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-315, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-316, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-317, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-318, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-319, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-320, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-321, 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-322 (toliau – ir Išvados)). Išvados buvo pateiktos Tarnybai 2010 m. birželio 17 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas Loterijų taisyklių suderinimo klausimas; tačiau Tarnyba, nepaneigdama konstatuotų esminių teisės aktų pažeidimų, ir motyvuodama, kad 2010 m. birželio 10 d. posėdyje Tarnyba suderino UAB „Žalgirio loto“ analogiškos loterijos taisykles, nusprendė patenkinti UAB „Žalgirio loto“ prašymus priskirti Loterijas momentinio tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti Loterijų taisykles.

UAB „Žalgirio loto“ neturi licencijos organizuoti azartinius lošimus. Taigi, Tarnyba, skundžiamuose Nutarimuose suderinusi UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles ir Loterijas, kurios iš esmės pagal žaidimo principus atitinka azartinius žaidimus automatais, priskyrusi didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, suteikė teisę UAB „Žalgirio loto“ verstis veikla, pažeidžiant Azartinių lošimų įstatymo 8, 10 straipsnių imperatyvius reikalavimus.

2.5.4. Pagal Loterijų įstatymą Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga (23 straipsnio 2 dalis), taip pat Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų (24 straipsnio 3 punktas). Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, Tarnyba, derindama Loterijų taisykles, privalo užtikrinti jų atitikimą įstatymo nuostatoms. Tarnyba privalo veikti taip, kad nebūtų pažeistas pagrindinis tikslas, kuriam ji buvo įsteigta. Pažymėtina, kad Tarnybos nutarimai yra individualūs administraciniai teises aktai, kurie pagal teisinę galią negali konkuruoti su norminiais teisės aktais, pastariesiems prieštarauti ar kitaip jų neatitikti. Loterijų ir lažybų reglamentavimas yra viešosios teisės sritis, kuriai būdingas imperatyvus reguliavimo metodas – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, yra draudžiama.

2.5.5. Dėl išvardytų Loterijų įstatymo ir Azartinių lošimų įstatymo pažeidimų Nutarimai yra neteisėti iš esmės, todėl naikintini. Tarnyba veikė ultra vires – individualiais administraciniais aktais neteisėtai sukūrė įstatymų neatitinkantį reguliavimą prižiūrimoje teisinių santykių srityje ir tokiu būdu pažeidė Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus draudimus organizuoti lošimus, pažeidžiant šiame įstatyme nustatytą tvarką, Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 punktą.

Atsižvelgiant į viešosios teisės imperatyvųjį reguliavimo metodą, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, draudžiama, ir į viešąja teise reguliuojamų visuomeninių teisinių santykių ypatumą, kad visuomeniniai (realūs) santykiai susiklosto tik po to,kai yra priimamos juos reglamentuojančios viešosios teisės normos, darytina išvada, kad suderintų Loterijų taisyklės sukuria naują loterijų reguliavimą, kurio nenumato Loterijų įstatymas, ir tai prieštarauja Azartinių lošimų įstatymo numatytiems reikalavimams.

2.6. Dėl viešojo intereso pažeidimo

2.6.1. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus; ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, kuriame nustatyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad teisės aktų pažeidimų faktas jau savaime reiškia viešojo intereso pažeidimą ir yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės visuomenės, valstybės teisėms ir teisėtiems interesams.

2.6.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įstatymuose nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; taigi, įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti administracinę bylą, siekiant apginti viešąjį interesą, ir taip panaikinti teisės aktams prieštaraujančius administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą, ginant tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga bei vertinga visuomenei ar jos daliai.

2.6.3. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Šiuo atveju prokuroras nustatė, kad Tarnybos Nutarimai priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti UAB „Žalgirio loto“ parengtas loterijų taisykles prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Visuomenėje tokie reiškiniai negali būti toleruojami, todėl šis prašymas grindžiamas prokuroro pareiga apginti viešąjį interesą, kad iš neteisėtų veiksmų nekiltų teisė.

Azartinių lošimų, prie kurių priskirtinos ir UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos įrenginiais, sritis turi ypatingą poveikį visuomenei. Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime pažymėjo, kad moksliškai įrodyta, jog dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti daug neigiamų pasekmių, ir konstatavo, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, taip pat, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – valstybės funkcija.

Dėl Nutarimuose suderintų Loterijų taisyklių žymiai padidėja rizika, kad Lietuvoje nebus tinkamai valdoma lošimų keliama socialinė rizika, neužtikrinama visuomenės dalies – nepilnamečių apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų pasekmių, kas taip pat sudaro viešojo intereso pažeidimą. Taigi, visuomenės (jos dalies) sveikata ir saugumas neabejotinai laikomi viešuoju interesu, kurį šioje byloje prokuroras ir siekia apginti.

2.7. Dėl termino prašymui paduoti

Teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo gynimo turi būti realizuojama tinkamai, t. y. laikantis ABTĮ reikalavimų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti administracinį aktą, taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas; šis terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis su prašymu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Šiuo atveju apie ginčijamų Nutarimų priėmimą ir juose suderintų Loterijų taisyklių nuostatas Generalinei prokuratūrai tapo žinoma 2011 m. lapkričio 18 d. iš Tarnybos (2011 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2-T-934) gavus skundžiamus Nutarimus ir juose suderintas UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles, todėl terminas kreiptis į teismą, prašant panaikinti administracinius aktus, prokurorui skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. ir yra nepraleistas.

III

Atsakovė – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą (t. 2, b. l. 140–141) nurodo, kad teismas, nagrinėdamas Prokuratūros reikalavimą panaikinti administracinius aktus, sprendimą turėtų priimti įvertinęs visus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tarnyba savo poziciją dėl Nutarimų grindžia tokiais argumentais.

1. Loterijų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką reglamentuoja Loterijų įstatymas. Didžiųjų loterijų organizatorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Tarnyba, kurios uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga. Pagal Loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik kai yra patvirtintos jos taisyklės, o didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Tarnyba.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai. Tarnyba turi teisę ir pareigą revizuoti jų parengtas loterijų taisykles įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, kontekste, o nustačiusi, kad taisyklių forma ar turinys neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsisakyti jas suderinti. Taigi, Tarnyba, gavusi loterijos organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ prašymą suderinti loterijų, kuriose ketinama naudoti kompiuterių tinklo terminalus, taisykles, patikrino, ar pateiktos taisyklės pirmiausiai atitinka Loterijų įstatymą, po to – kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Tokią Tarnybos pozicija patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1119/2007, kurioje konstatuota, jog „Tokiu atveju atsakovas privalėjo patikrinti ar pateiktos Taisyklės atitinka Loterijų įstatymo nuostatas ir priimti atitinkamą nutarimą. Tokia pareiga atsakovui numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punkte, pagal kurį licencijas išduodanti institucija atsisako suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir šių Taisyklių nuostatų“.

2. Tarnyba po UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti loterijų taisyklių suderinimo, vykdydama savo funkcijas, nustatė, kad, derinant momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles, Loterijų įstatymo normos aiškintos ir taikytos netinkamai. Atsižvelgdama į tai, taip pat į tai, kad Tarnybos praktika, derinant loterijų taisykles, nėra statiška ir, esant pagrindui, gali kisti, Tarnyba pakartotinai įvertino Loterijų įstatymo nuostatas ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsniu, 2011 m. sausio 27 d. nutarime Nr. N-19 patvirtino ir viešai paskelbė Konsultaciją dėl loterijos bilietų formų (toliau – ir Konsultacija), kurioje išdėstė savo poziciją dėl Loterijų įstatymo nuostatų taikymo bilietų formų atžvilgiu. Konsultacijoje nurodyta, kad loterijos bilietai, kaip išspausdinti dokumentai, gali būti platinami tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra momentinės, klasikinės, skaitmeninės ir sportinės. Loterijos bilietai kaip identifikuojami įrašai gali būti platinami tik internetinio ir telefoninio ryšio loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės ir sportinės. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Tarnyba šiuo metu atsisako derinti momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles (Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal UAB „Žalgirio loto“ skundą nagrinėta administracinė byla, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02408-2011-1, dėl Tarnybos 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. N-274).

3. Įvertinus Azartinių lošimų įstatyme ir Loterijų įstatyme pateiktas sąvokas, akivaizdu, kad tiek loterija, tiek lošimas pagal savo požymius yra panašūs žaidimai – laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, rizikuojama netekti piniginės įmokos, žaidėjas siekia piniginės naudos ir kt. Tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad, nepaisant žaidimų panašumų, lošimų ir loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Taigi, azartiniai lošimai ir loterijos Lietuvos Respublikos teisės aktuose laikytini iš esmės skirtingais žaidimais. Norint konstatuoti, kad organizuojant momentinę tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją iš esmės organizuojami azartiniai lošimai lošimo automatais, būtina nustatyti, ar žaidimas turi visus nustatytus azartinio lošimo požymius bei ar naudojamas įrenginys atitinka lošimo automatų požymius, nustatytus Azartinių lošimų įstatyme.

IV

Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Žalgirio loto“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjos – Prokuratūros prašymą (t. 4, b. l. 31–36) nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo Prokuratūros prašymą atmesti, pateikia tokius argumentus.

1. Prokuratūra prašyme teismui nurodo, kad Nutarimai, priimti 2010 m. birželio 17 d., jai nebuvo žinomi iki 2011 m. lapkričio 18 d. Su tokia Prokuratūros pozicija Bendrovė nesutinka, kadangi Prokuratūra, pasinaudojusi savo statusu, nekreipia jokio dėmesio į labai ženklų termino praleidimą ir mėgina daryti įtaką valstybinės institucijos sprendimams bei siekia paveikti privataus verslo įmonę. Tarnyba visus savo nutarimus iš karto skelbia viešai savo interneto tinklalapyje www.vlpk.lt. Visi skundžiami Nutarimai buvo paskelbti viešai dar 2010 m. birželio mėn., todėl keista Prokuratūros pozicija ir nesuprantamas noras praėjus net 1,5 metų iškelti teisme bylą dėl privataus verslo įmonės veiklos. Bendrovės nuomone, ABTĮ nustatytas 1 mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas yra akivaizdžiai pažeistas, nekreipiant dėmesio į įstatyme sureguliuotas taisykles, turinčias užtikrinti santykių stabilumą bei aiškumą; šios administracinės bylos iškėlimas po 1,5 metų įneša painiavą ir iškreipia sureguliuotus santykius.

2. Prokuratūros prašymas grindžiamas ABTĮ 56 straipsniu, tačiau Prokuratūra prašyme teismui turi labai aiškiai nurodyti viešojo intereso buvimą ir būtinybę jį ginti. Toks pagrindas turi būti teisiškai pagrįstas, pažeidimas turi realiai egzistuoti, jis turi būti nustatytas atlikus tyrimą, pažeidimas turi turėti esminės reikšmės ne siaurai verslo grupei, o visuomenei, valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju Prokuratūra dėl viešojo intereso pažeidimo nurodo, kad patvirtintos Loterijų taisyklės neva prieštarauja Loterijų įstatymui ir Loterijos savo pobūdžiu yra panašios į lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą. Taigi, pažeidimas konstatuojamas atliekant įstatymų aiškinimą bei lyginant skirtingų įstatymų nuostatas. Kitoks viešojo intereso pažeidimas prašyme nenurodytas. Taigi, Prokuratūra neturi teisinio pagrindo teikti prašymą teismui pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, nes ginamas viešas interesas yra menamas, neturi jokios reikšmės nei visuomenei, nei valstybės teisėms.

3. Didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijų taisyklės („Patrink asilą“, „Dosnus mažylis“ ir kt.) Tarnybai teiktos suderinimui nuo 2010 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į Tarnybos pastabas, šios taisyklės praktiškai buvo perrašytos iš naujo keletą kartų. Rengiant naujos redakcijos taisykles atsižvelgta į visas gautas pastabas, įvertinti visi kiti reikalavimai, nurodytos taisyklės nuo 2010 m. kovo 8 d. iki jų patvirtinimo 2010 m. birželio 17 d., Tarnybai teiktos 9 kartus, Tarnyba preciziškai tikrindavo naujai pateiktas taisykles, nuolat teikdavo pastabas net dėl nereikšmingų nuostatų. UAB „Žalgirio loto“ atliko labai didelės apimties darbą, reikalaujantį kruopštumo, atidumo, specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos loterijų srityje, tačiau iš Prokuratūros pateiktos medžiagos galima susidaryti priešingą nuomonę: akivaizdu, kad Tarnyba Prokuratūrai pateikė dalį medžiagos. Taigi, Prokuratūros teiginiai, esą, Tarnyba nekreipė dėmesio į savo administracijos prieštaravimus, neatitinka tikrovės. Tik ištaisius visus reikalavimus (net ir smulkiausius) Tarnyba patvirtino ginčijamas Loterijų taisykles.

4. Prokuratūra savo reikalavimą susieja su vienos Tarnybos darbuotojos parengtomis išvadomis. Buvusi Licencijų ir leidimų skyriaus vyresnioji specialistė V. C., žemiausios grandies tarnautoja, kiekvienu atveju rengdavo išimtinai neigiamas išvadas, jas tiesiog perrašydama, todėl suteikti Išvadoms pranašumą nėra jokio pagrindo, nes tai tėra Tarnybos darbuotojos subjektyvi nuomonė, kuri nebuvo argumentuota per Tarnybos posėdžius, be to, Išvadų nepatvirtinto nė vienas minėtos darbuotojos vadovas. Taigi, Prokuratūra savo reikalavimą grindžia nepatikimais dokumentais, turinčiais menką įrodomąją galią, kurie gauti pažeidžiant teisės aktus, tačiau mėgina suteikti Išvadoms ypatingą reikšmę. Vadovaujantis Tarnybos (buv. Komisija) darbo reglamentu, patvirtintu 2008 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-108, skyriaus specialistas neturėjo teisės savarankiškai teikti išvadas Komisijai (28.2 punktas), o Tarnybos (buv. Komisija) administracijos nuostatai taip pat draudė žemiausio rango tarnautojui savarankiškai teikti Komisijai išvadas. Tokias išvadas, kuriomis remiasi Prokuratūra, gali teikti tik Tarnybos direktorius.

5. Pagal Loterijų įstatymą loterija – tai žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus (2 straipsnio 3 dalis), taigi, yra nustatytas privalomas loterijos elementas – loterijos bilietas. Pagal Loterijų įstatymą loterijos bilietas – tai dokumentas arba identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir / ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir / ar kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse (2 straipsnio 4 dalis); taigi, loterijos bilietas gali būti 2 rūšių – dokumentas, t. y. spausdintas bilietas (popierinis) ir identifikuojamas įrašas, t. y. ne popierinis, o elektroninis. Tuo tarpu Prokuratūra teigia, kad kai kuriose loterijose gali būti tik spausdintas bilietas. Bendrovė negali komentuoti tokių išvadų, nes jos yra akivaizdžiai klaidingos ir nesuprantamos. Prokuratūra perrašė buvusios Tarnybos darbuotojos V. C. teiginius. Nagrinėjant, koks bilietas gali būti ginčijamose loterijose, pažymėtina, jog šis argumentas atsirado atliekant Loterijos įstatymo atskirų straipsnių išplėstinį aiškinimą ir komentarą. Šis argumentas yra ne tik perteklinis, bet ir išeina už įstatymo ribų. Įstatymų aiškinimo teisė nėra deleguota nei Prokuratūrai, nei Tarnybai. Momentinės loterijos esmė yra ta, kad laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iš karto po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą; privalomi momentinės loterijos elementai yra bilieto įsigijimas, jo patikrinimas ir paaiškėjimas, ar bilietas – laimintis. Loterijų taisyklėse nustatyta, kad „Bilietas – identifikuojamas įrašas Kompiuterinėje duomenų bazėje, patvirtinantis Žaidėjo dalyvavimą Loterijoje. Bilieto numeris – Loterijos Bilieto numeris, susidedantis iš serijos numerio, pakelio numerio ir eilės numerio. Bilieto atvaizdas – Bilieto dalies grafinis atvaizdas Terminalo ekrane“. Visi šie požymiai be išimties yra ir ginčijamose Loterijose, bilietai yra elektroniniai, turi visus privalomus apsaugos bei identifikavimo elementus, bilietus įsigijus galima iš karto patikrinti, ar jie yra laimintys. Žaidėjas, pirkdamas elektroninį bilietą, jį pasirenka, t.y. bilietai yra iš anksto suformuoti ir patalpinti centrinėje duomenų bazėje.

6. Pasak Prokuratūros, Loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai, nes kitaip nustato piniginių laimėjimų atsiėmimo tvarką. Aiškinantis šį argumentą svarbu nustatyti, jog visos taisyklės buvo pataisytos, gavus pastabas, ir patvirtintose taisyklėse laimėjimų atsiėmimo tvarka visiškai atitinka įstatymo reikalavimus. Taisyklių taisymas buvo atliktas tokia redakcija, kokia pageidavo Tarnyba. Taigi, minėtas Prokuratūros argumentas nesuprantamas, tačiau tai galima paaiškinti tuo, jog ruošiantis bylai pareiškėjai buvo pateikta klaidinga informacija ir neteisinga medžiaga.

Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato loterijų laimėjimų išmokėjimo tvarką: laimėjimas iki 5 000 Lt gali būti išmokamas grynaisiais ir pavedimu į sąskaitą, o laimėjimas virš 5 000 Lt negali būti išmokamas grynaisiais; šie apribojimais imperatyvūs, todėl ginčijamose taisyklėse nėra jokios galimybės laimėjimą, viršijantį nustatytą sumą, gauti grynaisiais. Tuo pačiu taisyklėse nustatyta, kad laimėjimą iki nustatytos sumos galima gauti pervedant į sąskaitą arba gauti grynaisiais. Visos taisyklės nustato analogišką tvarką: dėl didesnės kaip 50 Lt sumos atsiėmimo žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į Bendrovę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku; jeigu žaidėjas prašyme-čekyje, kurį pateikia Bendrovės buveinės adresu, nurodo sąskaitos numerį, likutis pervedamas į nurodytą sąskaitą, jeigu žaidėjas prašyme-čekyje, kurį pateikia Bendrovės buveinės adresu, nenurodo sąskaitos numerio, likutis išsiunčiamas pašto perlaida. Taigi, žaidėjo pageidavimu laimėjimas iki 5 000 Lt jam išmokamas net 3 būdais: pavedimu į sąskaitą, grynaisiais įmonės buveinėje Vilniuje ir pašto perlaida pagal žaidėjo gyvenamąją vietą. Piniginė pašto perlaida yra teisėta paslauga, kuri suteikiama žaidėjų patogumui, šia paslauga grynieji pinigai yra perkeliami į žaidėjo gyvenamąją vietą ir jam asmeniškai išmokami grynaisiais. Taigi, šis klausimas sureguliuotas tinkamai, ginčas išspręstas galutinai.

Pažymėtina, kad didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos yra tik tiesioginio ryšio kompiuterinė loterija, nes visi laimėjimai yra išmokami per tiesioginio ryšio tinklo terminalus. Esant laiminčiam bilietui, laimėjimą iš karto įskaito į žaidėjo sąskaitą terminalas. Žaidėjui baigus žaidimą, šis duoda nurodymą terminalui išmokėti jam laimėjimą, terminalas apskaičiuoja bendrą sumą ir iš karto išduoda žaidėjui atitinkamą dokumentą (prašymą-čekį) patvirtinantį, jog nurodytos sumos savininkas yra šio dokumento turėtojas; šio nereikėtų painioti su grynųjų pinigų atsiėmimo veiksmu, tačiau ir šiuo atveju žaidėjui su prašymu-čekiu reikės kreiptis į kasininką, kuris atliks grynųjų pinigų išmokėjimo operaciją – išgrynins žaidėjo pateiktą prašymą čekį.

7. Pasak Prokuratūros, patvirtintų Loterijų taisyklių principai neva tapatūs azartinių lošimų rūšiai, šį tapatinimą susieja su: pinigų įmokėjimu terminale, žaidėjo sąskaitos atidarymu, laimėjimo įskaitymu į žaidėjo sąskaitą ir laimėjimų išmokėjimo tvarka, panaudojant atspausdintą dokumentą (čekį ar specialų vienkartinį bilietą), šie požymiai, pasak pareiškėjos, gali būti būdingi tik azartiniams lošimams ir loterijos jų negali turėti. Tai reikštų, kad loterijos bilietas negali būti perkamas, įmokant pinigus terminale, tačiau Loterijų įstatymas tiesiogiai nurodo, kad organizuojant tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją loterijos bilietai parduodami per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi, neaiški Prokuratūros pozicija dėl to ir abejotinas argumentas dėl draudimo pirkti loterijos bilietus, įmokant pinigus į terminalą. Bet kokiu atveju loterijos bilietai turi būti perkami, tačiau drausti vieną ar kitą jų platinimo būdą yra neteisėta, jeigu tai neįtvirtinta įstatyme, juolab, įstatymas tiesiogiai nustato bilietų pirkimo būdą per terminalus. Pasak Prokuratūros, neteisėta yra tai, kad žaidžiant loterijose yra atidaromos žaidėjo sąskaitos. Toks draudimas apskritai nenurodytas nė viename teisės akte, taip pat ir Loterijų įstatyme. Ši funkcija yra tik virtuali ir padedanti žaidėjui kuo lengviau stebėti žaidimo eigą ir gauti informaciją apie jo esamas lėšas, todėl ši paslauga ir įvardijama žaidėjo sąskaita; panaikinus šią funkciją bus pasunkinta tik žaidėjų padėtis, kadangi jie bus priversti skaičiuoti likutį savarankiškai. Taigi, atskiras loterijos elementas, skirtas tik žaidėjų patogumui, negali būti tapatinamas su lošimų automatu ir iš karto nurodoma į azartinių lošimų panašumus.

8. Prokuratūros nurodyti loterijų terminalo ir lošimo automato panašumai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pagal ABTĮ būtent pareiškėja privalo pateikti teismui įrodymus ir įrodyti prašyme nurodytas aplinkybes. UAB „Žalgirio loto“ niekada neorganizavo lošimų, niekada nesiekė naudotis lošimų automatais, nuo pat įkūrimo pradžios organizuoja tik loterijas. Bendrovė sutinka, kad loterijos terminalas yra naujovė Lietuvoje, kad kai kam gali kelti perdėtą nerimą ir susirūpinimą, tačiau šis terminalas atlieka tik tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo funkciją ir nėra bei negali būti lošimo automato antrininkas. Loterijų terminalas yra oficialiai užregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Bendrovei buvo netikėta, didelė staigmena, kai loterijų terminalai buvo pradėti tapatinti su lošimo automatais. Akivaizdu, jog tokie teiginiai paremti ne įstatymu, o tik interpretacijomis bei subjektyvia nuomone. Nesant jokių loterijos terminalo ir lošimo automato panašumams, jie yra neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo tapatinami. Pagal Azartinių lošimų įstatymą lošimo automatas privalo turėti išskirtinę, tik jam būdingą esminę funkciją – privalo pats nustatyti lošimo rezultatą bei laimėjimo dydį; tuo tarpu Europos Sąjungoje sertifikuoti ir labai plačiai naudojami loterijų terminalai yra tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo mašina. Šis įrenginys nenustato jokio rezultato ir nenustato laimėjimo dydžio, o tiesiog parduoda loterijos bilietą žaidėjui ir parodo žaidėjui jo bilieto rezultatą, laimėjimas yra nulemtas iš anksto, tuo tarpu lošimo automatas bilietų nepardavinėja ir čia laimėjimas yra atsitiktinis. Svarbu yra tai, kad loterijos bilietų terminalas: neišmoka jokio laimėjimo (nei pinigais, nei žetonais); negeneruoja bilietų atsitiktiniu būdu; nenustato nei loterijos rezultato, nei laimėjimo sumos; negali veikti savarankiškai be centrinio serverio, kuris generuoja ir perduoda terminalui elektroninius bilietus. Taigi, šis įrenginys – tik loterijos bilietų pardavimo mašina, kitos funkcijos jis negali vykdyti, juolab, atlikti lošimų automatų funkcijų.

9. Svarbiausia atriboti ir atskirti azartinį lošimą nuo loterijos pagal esmę. Loterijų įstatyme nustatyta, kad loterija – tai žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus (2 straipsnio 3 dalis), o Azartinių lošimų įstatyme įtvirtinta labai aiški azartinio lošimo sąvoka – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas (2 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminė privaloma ir būtina loterijos sąlyga – žaidėjo perkamas loterijos bilietas, turintis specifinius požymius ir ypatumus, atliekantis pagrindinę loterijos funkciją. Akivaizdu, jog dalyvauti loterijoje galima tik įsigijus bilietą. Tačiau azartinio lošimo specifika yra visiškai kitokia nei loterijos: azartinio lošimo esmė – ne bilietas, o įmokėta suma (gali būti neribojama dydžiu), ir laimėjimą nulemia ne biliete esantys simboliai ar skaičiai, o atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Taigi, loterijos ir azartinio žaidimo skirtumai yra labai aiškūs ir visiems suprantami.

V

1. Pareiškėjos – Lietuvos lošimo operatorių asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino (toliau – ir pareiškėjos) su 2010 m. liepos 19 d. skundu (t. 5, b. l. 1–19) ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. patikslintu skundu (t. 6, b. l. 45–63) (toliau šiame sprendime šių skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamos:

1.1. panaikinti Tarnybos (buv. Komisijos) Nutarimų 1 ir 2 punktus, kuriuose buvo suderintos Loterijų taisyklės ir Loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai.

1.2. atlyginti pareiškėjoms jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skunde nurodo, kad Nutarimai neatitinka loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimti Tarnybai tinkamai neįvertinus specialių įrenginių – elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų (toliau – ir EITVM) – panašumų į lošimų automatus, Tarnybos vykdomos lošimų priežiūros ir kontrolės, neigiamų socialinių ir EITVM terminalų paplitimo rinkoje ekonominių pasekmių, tarptautinės ir užsienio valstybių EITVM naudojimo praktikos, kad šios priežastys lemia būtinybę panaikinti Nutarimus ir jų pagrindu patvirtintas Loterijų taisykles. Pareiškėjų skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. UAB „Žalgirio loto“ 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymuose prašė Tarnybą patvirtinti Loterijų taisykles ir priskirti Loterijas didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Tarnyba 2010 m. birželio 3 d. surengė diskusiją dėl EITVM naudojimo, organizuojant loterijas ir lažybas, galimybę. Dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad aptariama įranga turi daug panašumų su lošimo automatais, kuriuos galima naudoti tik lošimo namuose (kazino) ir automatų salonuose, o lošti jais gali tik pilnametystės sulaukę asmenys; pasisakiusiųjų nuomone, tokių įrenginių naudojimas organizuojant loterijas sudarytų nepagrįstai palankias konkurencijos sąlygas juos eksploatuojančiai bendrovei, iškreiptų santykį tarp lošimo rūšių segmentų ir iš esmės sudarytų sąlygas organizuoti lošimus pavieniais lošimų automatais, neribojant nei minimalaus jų skaičiaus, nei pastatymo vietų, kuriuose galėtų dalyvauti ne tik suaugusieji, bet ir nepilnamečiai.

Tarnyba 2010 m. birželio 17 d. posėdyje svarstė UAB „Žalgirio loto“ prašymus suderinti Loterijų taisykles ir priskirti juos momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai. Nepaisant prieštaravimų, Tarnyba priėmė Nutarimus ir tenkino UAB „Žalgirio loto“ prašymus priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderinti Loterijų taisykles.

2.2. Tarnyba priimtuose Nutarimuose, nusprendė, jog UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos atitinka Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą loterijos rūšį, būtent – momentinę tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją – ir tuo pagrindu, suderinusi Loterijų taisykles, pažeidė Loterijų įstatymo 10, 13 straipsnius bei Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punktą. Atsakovė tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių bei visų EITVM terminalų požymių, kurie liudija apie šių terminalų panašumą į lošimo automatus, kurių įteisinimo ir eksploatavimo ypatingai griežtus reikalavimus ir ribojimus įtvirtina Azartinių lošimų įstatymas, taip pat nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Priimdama Nutarimus, atsakovė, remiantis Tarnybos darbo reglamentu, patvirtintu 2004 m. birželio 17 d., neužtikrino lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsaugos (5.1 punktas), žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsaugos (5.2 punktas), tuo pažeidė esminius teisės aktuose jai priskirtus veiklos tikslus. Priėmus Nutarimus, buvo pažeista visuomenės ir lošėjų (žaidėjų) tinkama (veiksminga) apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų pasekmių, kas neišvengiamai sąlygos probleminio lošimo paplitimo padidėjimą bei patologinių lošėjų atsiradimą, taip pat iškreips sąžiningos konkurencijos sąlygas azartinių lošimų ir loterijų rinkoje.

2.3. UAB „Žalgirio loto“ organizuojamų Loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, kadangi ketinamų organizuoti Loterijų bilietai neturi nurodytų apsaugos priemonių ir negali objektyviai turėti, tokios nuomonės laikosi ir Tarnybos specialistai, Išvadose konstatavę, kad „UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti Loterijų taisyklėse vartojama „bilieto“ sąvoka neatitinka nei momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį, nei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių.

Loterijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reguliavimo apimtyje būtinas loterijos požymis yra bilieto įsigijimas, tuo tarpu organizuojant žaidimą per EITVM terminalus loterijos bilietas Loterijų įstatymo prasme apskritai nėra sukuriamas ir perkamas–parduodamas. Pagal Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą momentinės loterijos atveju loterijos bilietą būtina ne tik nusipirkti, bet ir jį patikrinti, kas žaidžiant su EITVM nėra objektyviai įmanoma.

Loterijų taisyklėse įtvirtinti laimėjimo išmokėjimo būdai prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytiems galimiems loterijos laimėjimų išmokėjimo būdams; pavyzdžiui, pagal loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisyklių 9.1. punktą žaidėjui iš karto gali būti išmokami laimėjimai tik iki 50 Lt, kadangi dėl didesnės kaip 50 Lt sumos atsiėmimo žaidėjas su užpildytu prašymu-čekiu turi kreiptis į Bendrovę arba užpildytą prašymą-čekį atsiųsti registruotu laišku. Taigi, 50 Lt viršijantis laimėjimas žaidėjui bus pervedamas banko pavedimu arba pašto perlaida ir tai užtruks iki 30 dienų nuo pareikalavimo (pagal loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisyklių 9.3. punktą bet kokio dydžio likutis išmokamas žaidėjui ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo žaidėjo kreipimosi į Bendrovę.

2.4. Dėl Nutarimų prieštaravimo poįstatyminiams teisės aktams

2.4.1. Pagal Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisykles juridinis asmuo, turintis licenciją organizuoti loteriją, gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik kai yra patvirtintos šios loterijos taisyklės (26 punktą), loterijų taisyklių suderinimą atlieka licencijas išdavusi institucija (27 punktas), licencijas išduodanti institucija privalo atsisakyti suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, jeigu jos neatitinka Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir šių taisyklių nuostatų 28 punktas.

UAB „Žalgirio loto“ 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. pateiktuose prašymuose suderinti Loterijų taisykles prašė Loterijas priskirti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, t. y. siekė, kad Tarnyba pripažintų, jog organizuojamos Loterijos atitinka visus Loterijų įstatyme nustatytus internetinio ryšio loterijos kriterijus. Taigi, priimdama ginčijamus Nutarimus, Tarnyba privalėjo nustatyti, ar UAB „Žalgirio loto“ suderinimui pateiktose Loterijų taisyklėse yra visi įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtinti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai priskiriami požymiai, o jų nesant – teisės aktuose nustatyta tvarka atsisakyti suderinti Loterijų taisykles.

2.4.2. Atlikus nuodugnią Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte pateiktą internetinio ryšio loterijos apibrėžimo bei Tarnybai suderinimui pateiktų „Milijonierius 3 Lt“ loterijos taisyklių analizę darytina išvada, kad UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos Loterijos nėra ir negali būti pripažįstamos didžiąja momentine internetinio ryšio loterija, kadangi neatitinka esminių internetinio ryšio loterijos požymių, todėl Tarnyba privalėjo nederinti pateiktų Loterijų taisyklių.

Pažymėtina, kad Nutarimuose Loterijos priskirtos ne didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, kaip prašė prašymą derinimui paduodantis ūkio subjektas, tačiau Tarnyba savo iniciatyva, nenurodydama motyvų, pakeitė prašymo turinį ir nusprendė Loterijas priskirti didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, o toks Tarnybos elgesys neatitinka Tarnybos (buv. Komisijos) darbo reglamento 4 ir 80 punktų. Tarnyba privalėjo vertinti, ar UAB „Žalgirio loto“ pateiktose Loterijų taisyklėse apibūdinti žaidimai atitinka didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšį ir, atitinkamai, neperžengiant pateiktame prašyme nustatyto teisinio reikalavimo ribų, priimti tai patvirtinantį arba paneigiantį nutarimą, o ne savarankiškai (ex officio) keisti pateikto prašymo reikalavimą bei spręsti dėl Loterijų taisyklių atitikimo kitai loterijos rūšiai. Be to, Loterijos negalėjo ir neturėjo būti priskiriamos nei kompiuterinės loterijos, nei internetinės loterijos rūšiai, kadangi savo esme ir požymiais yra panašesnės ne į loteriją, o į azartinius lošimus, kurių reglamentavimas priskirtinas Azartinių lošimų įstatymo reguliavimo sričiai. Tuo tarpu EITVM naudojimas Lietuvoje nėra reglamentuotas nei Loterijų įstatyme, nei Azartinių lošimų įstatyme.

2.5. Nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi: Išvadose siūlyta atsisakyti suderinti ketinamų organizuoti Loterijų taisykles ir atsisakyti priskirti Loterijas momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Tarnyba priėmė priešingus Nutarimus; Nutarimuose priimti sprendimai yra grindžiami tik prielaidomis, spėlionėmis ir faktiniais duomenimis nepagrįstais teiginiais, be to, jie prieštarauja ir Tarnybos specialistų pateiktų derinti Loterijų taisyklių nuodugnios analizės metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, kurie buvo pateikti Išvadose.

2.6. Pagal Tarnybos (buv. Komisijos) darbo reglamentą posėdžio sprendimai įforminami nutarimais, nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik kai medžiaga informacinė ir nereikia Tarnybos sprendimo (76 punktas), įforminant posėdyje priimtus sprendimus nutarimu (individualiu teisės aktu), jie turi atitikti 80 punkte nurodytus reikalavimus. Ginčijami Nutarimai nėra įforminti minėto darbo reglamento 76 ir 80 punktuose nustatyta tvarka, dėl to yra ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas panaikinti Nutarimus.

2.7. Pareiškėjos nurodo požymius, patvirtinančius pareiškėjų argumentus, kad EITVM panašūs į azartinių lošimų automatus, remiasi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Loterijų įstatymo 3 straipsniu, be to, pabrėžia, kad 2010 m. birželio 17 d. vykusiame Tarnybos posėdyje Tarnybos direktorius pažymėjo, kad EITMV įrenginys yra plataus panaudojimo, kurį galima sėkmingai naudoti tiek platinant loterijos bilietus, tiek kaip lošimo automatus, t. y. toks Tarnybos direktoriaus vertinimas rodo, kad EITMV paskirtis nėra iki galo aiški: šiuo lošimo įrenginiu (automatu) organizuojami žaidimai (lošimai) gali būti priskiriami tiek loterijoms, tiek azartiniams lošimams.

Pareiškėjos taip pat nurodo EITVM ir lošimų automatų veikimo principų panašumus, remiasi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, 10 straipsnio 7 dalimi, paaiškina, kad šiuo atveju atsitiktinumą formuoja gamintojas, priešingai negu lošimų automatuose, todėl bus neįmanoma patikrinti, ar nėra piktnaudžiavimo atvejų, tai pat pateikia argumentus dėl EITVM ir lošimų automatų vizualaus panašumo.

2.8. Skundžiami nutarimai iškreipiama konkurencijos sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį viešojo administravimo subjekto pareiga, vykdant pavestus uždavinius, yra užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės galima tais atvejais, kai skirtingų konkurencijos sąlygų nustatymo nėra įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Analizuojant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad konkretūs reikalavimai, kurių įgyvendinimas pateisina skirtingų konkurencijos sąlygų buvimą, turi būti įtvirtinti tik įstatymo lygmens teisės akte. Nagrinėjamu atveju skirtingas EITVM ir lošimo automatų reglamentavimas nėra nustatytas jokiuose įstatymuose. Tarnyba, Nutarimuose nustačiusi skirtingas reguliavimo sąlygas veikimo principais, panaudojimo tikslu bei išoriškai panašiems lošimų įrenginiams bei taip privilegijuodama tam tikrus ūkio subjektus, sudarė sąlygas iškreipti azartinių lošimų rinką ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Be to, taikant loterijų teisinį režimą EITVM terminalais žaidimus organizuojantiems ūkio subjektams, yra suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų azartinių lošimų operatorių atžvilgiu, kadangi azartinių lošimų operatoriams, kurių veikla yra reglamentuota Azartinių lošimų įstatyme, yra taikomi griežtesni įstatymų reikalavimai, pavyzdžiui, nuosavam kapitalui, lošimo organizavimo vietoms, reikalavimai įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos priemones, reikalavai amžiaus cenzui, kitokia mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo sistema, kitoks privalomas laimėjimų išmokėjimo procentas, reklamos ribojimai. EITVM terminalams netaikomi nepilnamečių ir / ar probleminių lošėjų apsaugos reikalavimai, šie terminalai gali būti pastatyti bet kurioje viešoje vietoje, nėra nustatytas minimalus ir maksimalus vienai lošimo organizavimo vietai įrenginių skaičius. Ginčijamų Nutarimų pagrindu priskyrusi EITVM žaidimų terminalus prie loterijų organizavimo (bilietų platinimo) įrangos, Tarnyba sudarė galimybes organizuoti žaidimus, kurie panašūs į azartinius lošimus, tiems ūkio subjektams, kurie neatitinka Azartinių lošimų įstatyme nustatytų reikalavimų ir neturi azartinių lošimų organizatoriaus licencijos. Dėl Nutarimuose nustatyto teisinio reguliavimo kyla grėsmė, kad valstybė praras dalį azartinių lošimų mokesčio, kadangi vadovaudamiesi šiuo ydingu precedentu ir daugiau azartinių lošimų organizatorių turės teisę reikalauti priskirti jų valdomus žaidimų įrenginius, pagal išorinius ir vidinius požymius panašius į lošimo automatus, prie loterijų žaidimų ir taip vengti azartinių lošimų mokesčių. Dėl to operatoriai, organizuojantys lošimus lošimo automatais, negalės konkuruoti ir bus priversti mažinti šių įrenginių pasiūlą rinkoje, kas tiesiogiai sąlygos mažiau surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą.

2.9. Dėl netinkamo Tarnybai priskirtų funkcijų vykdymo

2.9.1. Dėl aiškaus teisinio reguliavimo nebuvimo

2.9.1.1. Pagal Tarnybos (buv. Komisijos) nuostatų 6.11 punktą Tarnybai suteikta teisė nustatyti, kuriai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius, taip pat nustatyti, kokios rūšies loterijai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies loterijai nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių loterijoms nustatytus požymius; tačiau nei Loterijų įstatyme, nei Azartinių lošimų įstatyme, nei minėtuose nuostatuose ar Tarnybos (buv. Komisijos) darbo reglamente nenustatyta, kokia tvarka ir kokiais kriterijais vadovaujantis tai turėtų būti padaryta. Skundo padavimo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė ir konkrečių reikalavimų loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėms, tik Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vienintelis reikalavimas, kad tokia duomenų bazė turi būti dubliuojama, tačiau nėra numatyta jokių specialių taisyklių, kur turėtų būti pastatyti loterijų kompiuteriniai serveriai, ar kokie kriterijai taikomi jų darbo kokybės bei tinkamos priežiūros užtikrinimui.

2.9.1.2. EITVM statusas ir savybės nėra konkrečiai apibrėžtos galiojančių loterijų ar azartinių lošimų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl negalima tiksliai kvalifikuoti tokio pobūdžio žaidimo įrenginių, kaip patenkančių į loterijų ar azartinių lošimų teisinio reguliavimo sritį. Esant įstatymų prieštaravimui (neaiškumui), formaliai šiuos įrenginius leidžiant priskirti tiek loterijų, tiek azartinių lošimų reguliavimo sričiai, privaloma atsižvelgti į turinio viršenybės prieš formą principą. Pagal savo veikimo pobūdį, išvaizdą, sukeliamas emocijas (azartiškumą) bei galimas neigiamas socialines pasekmes asmeniui (lošėjui ar žaidėjui), EITVM yra labiau panašūs į lošimo automatus nei į bilietų pardavimo, tikrinimo ir laimėjimų išmokėjimo įrenginius (jie patys savaime net neišmoka laimėjimų), todėl jų naudojimo įteisinimui dabartinio reglamentavimo, numatyto Loterijų įstatymo nuostatuose, nepakanka. Loterijų įstatyme reglamentuojamai loterijų organizavimo veiklai taikytinas reguliavimo principas – draudžiama viskas, išskyrus tai, kas yra leista Loterijų įstatyme. Momentinių loterijų platinimas, naudojant EITVM įrenginius, nėra expressis verbis nustatytas Loterijų įstatyme, dėl ko pripažintinas kaip draustinas, o Nutarimai (poįstatyminiai teisės aktai), įteisinantys jų naudojimą, prieštarauja Loterijų įstatymui. Taigi, Tarnyba, priėmusi Nutarimus, pažeidė savo kompetencijos ribas, t. y. veikė ultra vires.

2.9.1.3. 2009 metų veiklos ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) Tarnyba pati išskyrė vieną iš šiuo metu Lietuvos lošimų rinkoje dažnai pasitaikančių problemų – lošimų organizavimą, prisidengus kitos veiklos organizavimu. Tarnybos nuomone, 2009 m. išryškino lošimo rūšių asimiliacijos tendenciją, t. y. siekimą kurti ir realizuoti tokias lošimo taisykles, kad lošimas pagal išorinius požymius būtų panašus į kitų rūšių lošimus, tokiu būdu vieno lošimo segmento bendrovės siekia privilioti kito segmento lošėjus arba „pajauninti“ lošėjų amžių tais atvejais, kai lošimai, pagal išorinius požymius panašūs į stalo lošimus, organizuojami lažybų punktuose (tokiu atveju juos gali lošti asmenys, jaunesni negu 21 m.; tačiau net identifikavusi tokią problemą, Tarnyba nusprendė, kad UAB „Žalgirio loto“ organizuojamos žaidimai pilnai neatitikdami nė vienos iš Loterijų įstatyme įtvirtintų loterijos rūšių požymių, yra loterijos, o ne azartiniai lošimai.

2.9.1.4. Pažymėtina, kad neaiškaus teisinio reglamentavimo problemą bei naujo teisinio reglamentavimo poreikį pripažįsta ir pati Tarnyba (pavyzdžiui, 2010 m. birželio 17 d. posėdyje).

Tarnyba, išskyrusi azartinių lošimų bei loterijų reguliavimo trūkumus, privalėjo ex officio imtis aktyvių veiksmų, inicijuodama reikalingų įstatymų ir susijusių teisės aktų pakeitimų ir / ar papildymų projektus, siekiant užpildyti teisinio reguliavimo spragas bei konkrečiai (specifiškai) įtvirtinant aiškų ir skaidrų EITVM reglamentavimą. Tik atsiradus įstatymo leidėjui nustatytam teisiniam pagrindui (įstatyminiam reglamentavimui), Tarnyba galėtų įgyti teisę spręsti dėl teisės suteikimo / nesuteikimo konkrečiam organizatoriui naudoti EITVM bei suderinti / nesuderinti jo parengtas EITVM naudojimo taisykles, organizuojant jo parengtus žaidimus.

2.9.2. Dėl Tarnybos neveikimo

2.9.2.1. Remiantis Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsniu būtent Tarnyba įpareigota rūpintis lošimų sektoriaus teisinio reglamentavimo vystymu, teisine kontrole bei imtis aktyvių veiksmų užpildyti susidariusias įstatymų spragas jos administruojamoje veiklos srityje, būtent – azartinių lošimų ir loterijų reglamentavime. Ataskaitoje iškėlusi problemas, susijusias su neaiškiu ir tobulintinu azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimu, Tarnyba nesiėmė atitinkamų veiksmų šiai problemai išspręsti. Nors Tarnyba parengė Loterijų įstatymo pakeitimo projektą, tačiau, atlikus išsamią jo analizę, darytina išvada, jog teisinis reglamentavimas nėra tinkamai patobulintas; projekte išplečiamas sąvokų sąrašas, įtraukiama nauja sąvoka „loterijos įrenginys“, tačiau iš jos turinio nėra aišku, ar loterijos įrenginiu yra laikomas ir EITVM. Taigi, minėtame projekte nėra panaikinti pareiškėjų skundo padavimo metu galiojusio Loterijų įstatymo trūkumai bei spragos, kadangi nėra išsprendžiamas aktualiausias klausimas – kuriai loterijų rūšiai priskiriami EITVM lošimo terminalai ir ar iš viso, Tarnybos nuomone, šie lošimo įrenginiai yra priskiriami loterijoms. Toks Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakingo už tinkamą loterijas ir azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų bazės sukūrimą, neveikimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, efektyvumo ir subsidiarumo principus. Be to, neefektyvus Tarnybos pagrindinių funkcijų vykdymas turi neigiamą poveikį tiek lošimus bei loterijas organizuojančių ūkio subjektų veiklai, tiek lošėjams ir žaidėjams, kadangi nėra užtikrinamas rinkos skaidrumas bei viešumas, aiškus azartinių lošimų ir loterijų teisinis reglamentavimas, o, svarbiausia, veiksminga ir reali lošėjų ir žaidėjų bei visuomenės (ypač jos pažeidžiamiausių grupių) apsauga nuo neigiamų azartinių lošimų ir loterijų padarinių.

2.9.2.2. Tarnybos neveiklumą bei jos funkcijoms priskirtų uždavinių nevykdymą patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2008 m. rugsėjo mėn. atlikto Tarnybos (buv. Komisijos) audito ataskaita, kurioje, nurodydama Tarnybos veiklos trūkumus, Valstybės kontrolė pažymėjo, kad: šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nepakankamai išsamiai ir aiškiai reglamentuoja azartinių lošimų ir loterijų rūšis; efektyvinant Tarnybos veiklą ir siekiant išvengti subjektyvumo, priimant esminius sprendimus, būtina įtvirtinti aiškius kriterijus objektyviam naujos loterijos ar azartinio lošimo rūšies nustatymui. Nors ši problema buvo iškelta 2008 m., tačiau pareiškėjų skundo padavimo metu Tarnyba dar nebuvo priėmusi jokių loterijų ar azartinių lošimų rūšių atskyrimo taisyklių ar rekomendacijų bei nebuvo pateikusi atitinkamų pasiūlymų situacijos gerinimui bei veiklos skaidrinimui įstatyminiu lygmeniu.

2.10. Dėl EITVM naudojimo neigiamų socialinių aspektų

2.10.1. Dėl netinkamos vartotojų teisių apsaugos

2.10.1.1. Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos vienas iš svarbiausių viešosios politikos azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimo prioritetų yra vartotojų teisių apsauga. 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (toliau ir direktyva Nr. 2005/29/EB) numatytas draudimas klaidingai neatskleisti informacijos, kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas yra laikomas ir informacijos pateikimas neaiškiai, neįskaitomai ir dviprasmiškai. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė vartotojo teisė gauti visapusišką ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas. Azartinių lošimų, prie kurių priskirtinos ir loterijos, sritis turi ypatingą poveikį visuomenei, todėl visuomenė, kaip vartotojų visuma, turėtų būti apsaugota nuo klaidinančios informacijos apie azartinių lošimų (žaidimų) taisykles; šioje srityje vartotojų interesai yra itin jautrūs ir lengvai pažeidžiami, todėl visa pateikiama informacija turėtų būti aiškiai suprantama.

2.10.1.2. Nutarimuose suderintos Loterijų taisyklės neatitinka tokioms taisyklėms keliamų turinio ir formos reikalavimų, jose yra daug neaiškių, viena kitai prieštaraujančių ir vartotojus klaidinančių nuostatų. Pavyzdžiui, loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisyklių 4.2. punkte yra vartojama sąvoka „loterijos bilietų pakelis“, kuri nėra apibrėžta taisyklėse vartojamų sąvokų dalyje; minėtoje nuostatoje yra blanketinė nuoroda į taisyklių 6.3 punktą, kas galėtų suponuoti, kad ten bus pateiktas šios sąvokos paaiškinimas, tačiau minėtas apibrėžimas nėra pateikiamas. Pats žodis „pakelis“ sukelia asociacijas su popierinių bilietų sankaupa, t. y. asocijuojasi su materialiu bilietu, todėl susidaro įspūdis, kad Loterijų terminaluose bus talpinami materialūs popieriniai loterijų bilietai. Tuo tarpu atlikus elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų gamintojo „The Global Draw“ pateiktos produkto apžvalgos analizę konstatuotina, kad šiuo atveju „loterijos bilietų pakelis“ yra užprogramuojamas kompiuterinėje programoje ir neturės jokios materialios išraiškos. Dėl klaidingo minėtos sąvokos vartojimo ir neišaiškinimo kyla pagrįstų abejonių, dėl to atsiranda galimybė, kad vartotojas susipainios.

2.10.1.3. Loterijų taisyklėse numatyta nuostata apie bilietų numeracijos tvarką vartotojui taip pat gali būti neaiški – prie pateiktų sąvokų išaiškinimo nėra aprašoma sąvoka „serija“, todėl vidutiniam vartotojui gali būti neaišku, kuo skiriasi taisyklių 6 dalyje vartojamos sąvokos „pakelis“ ir „serija“, kodėl numatytas skirtingas bilietų skaičius. Darytina išvada, kad, priėmusi ginčijamus Nutarimus, Tarnyba netinkamai išanalizavo derinimui pateiktas Loterijų taisykles, kas lemia pagrįstą riziką, jog neaiškios ir netinkamai suformuluotos Loterijų taisyklių sąvokos gali paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl lošimo, kurio kitu atveju jis galbūt nebūtų priėmęs.

2.10.1.4. Nutarimai, kuriuose Tarnyba suderino Loterijų taisykles ir priskyrė jas būtent prie loterijų, pažeidžia ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatas bei nepilnamečių interesus. Minėto įstatymo 4 straipsnyje pateiktas viešos informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, sąrašas ir pagal 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą informacija, susijusi su azartiniais lošimais, tame tarpe ir loterijomis (skatinanti lošti, dalyvauti tokiuose lošimuose), priskiriama prie neigiamą įtaką nepilnamečiams darančios informacijos. Nutarimuose praplečiamas loterijas organizuojančių įmonių ratas, kadangi sudaromos galimybės nevaržomai veikti žaidimus EITVM terminalais organizuojantiems ūkio subjektams, tokiu būdu nepilnamečiams sudaromos palankesnės sąlygos ir didesnė prieiga prie loterijų, taip pat gausesnė ir intensyvesnė informacijos, susijusios su azartiniais lošimais ir žaidimais, sklaida. Lošimų organizatorių susitikimo, įvykusio 2010 m. liepos 13 d., su Tarnybos pareigūnais dėl ginčijamų Nutarimų teisinių aspektų metu Tarnybos (buv. Komisijos) pirmininkas pateikė nuomonę, kad, esą, Loterijos nepatenka į Nepilnamečių išaugos įstatymo reglamentavimo sritį. Šis argumentas yra neteisingas, atsižvelgiant į minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Pažymėtina, kad neužtikrinus tinkamo EITVM terminalų reguliavimo ir nenustačius tokių pat griežtų reglamentavimo taisyklių, kokios taikomos azartinių lošimų sektoriuje, padidės lošimo paslaugų prieinamumas, patrauklumas, padidės žaidimų greitis, sustiprės prasilošimo bei priklausomybės nuo momentinės loterijos atsiradimo rizika, atsiras daug daugiau galimybių žaisti azartinius lošimus. Tokiu būdu nukentės nepilnamečių interesai, kadangi didesnė informacijos apie lošimus sklaida skatins jų norą lošti bei jų azartiškumą.

2.10.2. Dėl priklausomybės azartiniams lošimams didinimo

2.10.2.1. EITVM gamintojo apžvalgoje teigiama, kad EITVM naudojimas nedidina priklausomo elgesio, kuris gali atsirasti naudojant lošimo automatus, kad paprastai EITVM yra naudojami ten, kur nėra legalizuoti kiti elektroniniai azartinių lošimų įrenginiai, tokie kaip lošimo automatai. Su tokia gamintojo pozicija negalima sutikti, kadangi Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje yra atlikta daug studijų įrodančių, kad EITVM turi žalingą poveikį, gali sukelti lošiantiems asmenims priklausomybę bei sąlygoti probleminio lošimo atsiradimą bei paplitimą; remiantis JAV ir Kanadoje atliktų studijų rezultatais, patologinė priklausomybė nuo žaidimo EITVM terminalais šiose valstybėse išsivysto daug greičiau negu nuo kitų azartinių žaidimų – per vienerius metus. Kaip viena iš didesnių EITVM keliamų grėsmių įvardijamas lošiančių žmonių susižavėjimas ir įsitraukimas į akimirksnio ir nenutrūkstantį lošimą (žmonės nelinkę laukti vieną ar dvi savaites loterijų rezultato). Vizualinis stimulas, pasikartojantis ir nenutrūkstantis žaidimas – visa tai sudomina, įtraukia žaidėjus. Be to, mokslininkai taip pat pažymi, kad priklausomybę nuo EITVM sąlygoja ne žmogaus alkoholizmo, depresijos ir kitos problemos, tačiau pats socialinis aspektas bei stimuliuojantis mašininio lošimo efektas. Dar vienas mokslininkų minimas EITVM keliamas efektas – „tuoj būsiančio“ laimėjimo; tai būsena, lošėjui sukelianti jausmą, kad jo laimėjimas yra neišvengiamas, tereikia truputį daugiau pasistengti ir neprarasti kantrybės. Tokiu būdu, nepaisant visų finansinių praradimų, žaidėjas yra motyvuojamas tęsti žaidimą – jam atrodo, kad jis tuoj laimės ir tai skatina nemesti žaidimo. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, priklausomybė nuo EITVM organizuojamų lošimų kelia daug didesnę grėsmę, kadangi būdami atskira azartinių lošimų forma, jie suteikia galimybę pirkėjams žaisti nenutrūkstamai dėl didelio prizo.

Pripratimas prie EITVM taip pat pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms: nepaisant gyvenimiškos patirties, senjorai daug aktyviau įsitraukia į vadinamuosius sėkmės žaidimus, kadangi yra patiklesni; remiantis tyrimu, senjorams tokie žaidimai užpildo jų socialinio bendravimo spragą, įkvėpia, tačiau kartu įtraukia juos bei sukelia priklausomybę.

2.10.2.2. Tarnyba priėmė ginčijamus Nutarimus, neįvertinusi jų socialinių, ekonominių ir kitų pasekmių, neišsiaiškinusi lyginamosios teisėtyros požiūriu EITVM teisinio reglamentavimo kitose valstybėse, neatlikusi jokio tyrimo, su kokiomis problemomis buvo susidurta tokių renginių eksploatavimo praktiką turinčiose Europos Sąjungos ir kitose Vakarų valstybėse, kaip šios problemos yra sprendžiamos. Dėl Nutarimų priėmimo žymiai padidėja rizika, kad Lietuvoje nebus tinkamai valdoma lošimų keliama socialinė rizika ir kad Lietuvoje iškils tokios pačios problemos, kaip ir kitose valstybėse, susidūrusiose su EITVM, ir tai sąlygos žalingų socialinių pasekmių atsiradimą.

2.11. Pareiškėjos taip pat paaiškina, kaip reglamentuojamas EITVM naudojimas kitose valstybėse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Čekijoje, Italijoje, Graikijoje, taip pat atskirose JAV valstijose, Kanados provincijose.

3. Pareiškėjos skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimų rezoliucinių dalių 1 ir 2 punktų, taip pat UAB „Žalgirio loto“ direktoriaus patvirtintų Loterijų taisyklių galiojimą.

4. Pareiškėja – Lietuvos lošimo operatorių asociacija pateikė teismui 2010 m. gruodžio 22 d. prašymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ (t. 7, b. l. 86–87), kuriame prašė skirti ekspertizę dėl EITVM savybių įvertinimo ir palyginimo su lošimų automatų savybėmis, ekspertizę atlikti pavesti „Global Labs International Europe B. V.“, esančiai Olandijoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos – Asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino pateikė teismui 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ (t. 7, b. l. 159–161), kuriame prašė skirti ekspertizę EITVM savybėms nustatyti ir palyginti su lošimo automatų savybėmis, siekiant įvertinti galimą EITVM įrenginių išorinį, vidinių mechanizmų, techninių savybių, programinės įrangos ir teikiamos paslaugos turinio panašumą į lošimų automatų atitinkamas savybes ir šio panašumo apimtį, ekspertizę atlikti pavesti „Global Labs International Europe B. V.“, esančiai Olandijoje, (duomenys neskelbtini).

6. Asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino pateikė teismui2012 m. kovo 28 d. prašymą „Dėl ekspertizės skyrimo byloje“ (t. 8, b. l. 55–57), kuriame prašė skirti ekspertizę EITVM savybėms nustatyti ir palyginti su lošimo automatų savybėmis, siekiant įvertinti galimą EITVM įrenginių išorinį, vidinių mechanizmų, techninių savybių, programinės įrangos ir teikiamos paslaugos turinio panašumą į lošimų automatų atitinkamas savybes ir šio panašumo apimtį, ekspertizę atlikti pavesti „Global Labs International Europe B. V.“, esančiai Olandijoje, (duomenys neskelbtini).

VI

Atsakovė – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buv. Komisija) atsiliepime į pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą (t. 6, b. l. 88–89) nurodo, kad su skunde nurodytais teiginiais ir reikalavimais nesutinka, mano, Nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Didžiųjų loterijų organizatorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Tarnyba, kurios uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga. Remiantis Loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos jos taisyklės, o didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Tarnyba. Taigi, loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai. Tarnyba turi teisę ir pareigą revizuoti loterijų organizatorių parengtas loterijų taisykles Loterijų įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, kontekste ir nustačiusi, kad jų forma ar turinys neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsisakyti jas suderinti.

Taigi, Tarnyba, gavusi loterijos organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ prašymą suderinti loterijų, kuriose ketinama naudoti kompiuterių tinklo terminalus, taisykles, patikrino, ar pateiktos taisyklės pirmiausiai atitinka Loterijų įstatymą, po to – kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Tokią Tarnybos pozicija patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1119/2007, kurioje konstatuota, jog „Tokiu atveju atsakovas privalėjo patikrinti ar pateiktos Taisyklės atitinka Loterijų įstatymo nuostatas ir priimti atitinkamą nutarimą. Tokia pareiga atsakovui numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 28 punkte, pagal kurį licencijas išduodanti institucija atsisako suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir šių Taisyklių nuostatų“.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktos Loterijų taisyklių nuostatos neprieštaravo galiojančių teisės aktų nuostatoms, o žaidimas atitiko konkrečios Loterijų įstatyme nustatytos loterijos rūšies požymius, Tarnyba suderino ketinamų organizuoti Loterijų taisykles ir priskyrė Loterijas momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir nėra pagrindo tokį sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

2. Įvertinus Azartinių lošimų įstatyme ir Loterijų įstatyme pateiktas sąvokas, akivaizdu, kad tiek loterija, tiek lošimas pagal savo požymius yra panašūs žaidimai – laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, rizikuojama netekti piniginės įmokos, žaidėjas siekia piniginės naudos ir kt. Pažymėtina, kad nepaisant žaidimų panašumų, lošimų ir loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Taigi, azartiniai lošimai ir loterijos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus laikytini iš esmės skirtingais žaidimais. Atsižvelgiant į tai, norint konstatuoti, kad organizuojant momentinę tiesioginio ryšio kompiuterinę loteriją iš esmės organizuojami azartiniai lošimai lošimo automatais, būtina nustatyti, ar žaidimas turi visus Azartinių lošimų įstatyme nustatytus azartinio lošimo požymius bei ar naudojamas įrenginys atitinka lošimo automatų požymius, nustatytus šiame įstatyme. Tarnybos nuomone, suderintose taisyklėse nurodyti įrenginiai neatitinka lošimo įrenginių požymių, o žaidimas nepriskirtinas azartiniam lošimui. Be to, pareiškėjos skunde nurodo, kad tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalai yra tik panašūs į lošimą lošimo automatu, todėl pareiškėjų argumentai atmestini, o loterijų terminalo naudojimas negali būti laikomas azartinio lošimo organizavimu.

3. Teisės aktai Tarnybai nesuteikia įgaliojimų prognozuoti atitinkamų loterijų galimo poveikio konkurencinėms sąlygoms, valstybės biudžetui, mokesčių sistemai ar ketinamus organizuoti žaidimus vertinti kitais aspektais. Kaip minėta, Tarnyba turi teisę ir pareigą tikrinti loterijų organizatorių vienašališkai parengtas loterijų taisykles, priimdama nutarimą, kuriame suderina arba atsisako suderinti loterijų taisykles, jeigu jos neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pagal Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 8 dalį Tarnybos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija; nei šis įstatymas, nei Loterijų įstatymas neįpareigoja Tarnybą atsižvelgti į administracijos siūlymus ir išvadas, derinant loterijų taisykles, todėl nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad Tarnyba privalėjo atsižvelgti administracijos siūlymus nederinti UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti Loterijų taisyklių.

4. Atsakovė nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad Nutarimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti teisės aktų normomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bei Tarnybos darbo reglamento nuostatų. Skundžiamų Nutarimų forma bei turinys atitinka jiems keliamus reikalavimus, kadangi Nutarimuose nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis jie pagrįsti, taip pat nurodyta svarstytų klausimų esmė, suformuluotos suteikiamos teisės UAB „Žalgirio loto“. Tarnyba (buv. Komisija) darbo reglamente nutarimo formą įtvirtino, vadovaudamasi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis. Bet kokiu atveju nutarimo forma neturi esminės įtakos konstatuojant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

VII

Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Žalgirio loto“ atsiliepime į pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą (t. 7, b. l. 17–19) nurodo, kad su skundu nesutinka, pateikia tokius argumentus.

1. Didžiųjų momentinių internetinio ryšio loterijų („Patrink asilą“ ir kt.) taisyklės Tarnybai suderinimui buvo teikiamos nuo 2010 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į Tarnybos administracijos teikiamas pastabas, šios taisyklės praktiškai buvo perrašytos iš naujo net keletą kartų, rengiant naujos redakcijos taisykles atsižvelgta į visas gautas pastabas, įvertinti visi kiti reikalavimai. Nurodytos taisyklės nuo 2010 m. kovo 8 d. iki jų patvirtinimo 2010 m. birželio 17 d. Tarnybai teiktos 9 kartus. Tarnyba preciziškai tikrino naujai pateiktas taisykles, nuolat teikė pastabas net dėl nereikšmingų nuostatų. Bendrovė per 4 mėnesius atliko labai didelės apimties darbą, reikalaujantį kruopštumo, atidumo, specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos loterijų srityje.

2. Seimas, priimdamas Loterijų įstatymą, nustatė, jog loterijos bilietas gali būti 2 rūšių: dokumentas (spausdintas bilietas) ir / arba identifikuojamas įrašas (ne popierinis, elektroninis). Tačiau pareiškėjos mano priešingai; jų teiginys, jog loterijose gali būti tik spausdintas bilietas, yra prasimanytas, siekiant sukelti kuo dagiau sumaišties byloje.

3. Didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos („Patrink asilą“ ir kt.) yra tik tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos, nes visi laimėjimai bus išmokami per tiesioginio ryšio tinklo terminalus. Esant laiminčiam bilietui, terminalas iš karto laimėjimą įskaito į žaidėjo sąskaitą. Žaidėjui baigus žaidimą, šis duoda nurodymą terminalui išmokėti laimėjimą, terminalas apskaičiuoja bendrą sumą ir iš karto išduoda žaidėjui atitinkamą dokumentą (prašymą-čekį), patvirtinantį, jog nurodytos sumos savininkas yra šio dokumento turėtojas; čia nereikėtų painioti su grynųjų pinigų atsiėmimo veiksmu, tačiau ir šuo atveju žaidėjui su prašymu-čekiu reikės kreiptis į kasininką, kuris atliks grynųjų pinigų išmokėjimo operaciją – išgrynins žaidėjo pateiktą prašymą-čekį. Esant tokiai aiškiai situacijai, pareiškėjos mano priešingai, skunde pateikia išgalvotas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nurodo prasimanytą teiginį, jog pats terminalas išmokėtų žaidėjui grynuosius pinigus (kaip bankomatas). Pareiškėjos, kaip lošimų verslo atstovės, nesuprasdamos loterijų ypatumų bei svarbių aplinkybių, pateikia skunde neaiškius teiginius bei pačių išgalvotas aplinkybes.

4. Bendrovei netikėta, kad pareiškėjos loterijų terminalus pradėjo tapatinti su lošimo automatais. Įvertinus pateiktus argumentus akivaizdu, jog tokie teiginiai paremti ne įstatymu, o tik interpretacijomis, nuomone bei prasimanymais; nesant jokių loterijos terminalo ir lošimo automato panašumų, jie be jokio teisinio pagrindo tapatinami. Pagal Azartinių lošimų įstatymą lošimo automatas privalo turėti išskirtinę, tik jam būdingą esminę funkciją – jis privalo pats nustatyti lošimo rezultatą bei laimėjimo dydį, tuo tarpu Europos Sąjungoje sertifikuoti ir labai plačiai naudojami loterijų terminalai yra tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo mašina; šis įrenginys nenustato jokio rezultato, laimėjimo dydžio, o tiesiog parduota loterijos bilietą žaidėjui ir parodo žaidėjui jo bilieto rezultatą, šiuo atveju laimėjimas yra nulemtas iš anksto, o lošimo automatas bilietų nepardavinėja ir čia laimėjimas yra atsitiktinis.

5. Svarbiausia yra atriboti bei atskirti azartinį lošimą nuo loterijos, o pareiškėjos skunde specialiai to nedaro, reikšmingas nuostatas nuslepia arba jas iškraipo, mėgina iškraipyti bylos esmę ir pateikti teismui tik joms naudingą poziciją. Loterijų įstatymas nustato, jog loterija – tai žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus, Azartinių lošimų įstatymas įtvirtina labai aiškią azartinio lošimo sąvoką – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Taigi, esminė privaloma ir būtina loterijos sąlyga – žaidėjo perkamas loterijos bilietas, turintis specifinius požymius ir ypatumus, bei atliekantis pagrindinę loterijos funkciją. Pagal Loterijos įstatymą loterijos bilietas – tai dokumentas arba identifikuojamas įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir / ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir / ar kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse. Akivaizdu, jog dalyvauti loterijoje galima tik įsigijus bilietą, tačiau azartinio lošimo specifika yra visiškai kita negu loterijos: azartinio lošimo esmė yra ne bilietas, o įmokėta suma, ir laimėjimą nulemia ne biliete esantys simboliai ar skaičiai, o atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.

6. Pagal ABTĮ būtent pareiškėjas privalo pateikti teismui įrodymus ir įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjų skunde nurodyti loterijų terminalo ir lošimo automato panašumai yra niekiniai, neatitinkantys tikrovės. UAB „Žalgirio loto“ niekada neorganizavo lošimų, niekada nesiekė naudotis lošimų automatais, nuo pat įkūrimo pradžios organizuoja tik loterijas. Bendrovė sutinka, kad loterijos terminalas yra naujovė Lietuvoje, kai kam gali kelti perdėtą nerimą ir susirūpinimą, tačiau šis terminalas atlieka tik tiesioginio ryšio loterijos bilietų pardavimo funkciją ir nėra bei negali būti lošimo automato antrininku. Pažymėtina, kad Loterijų terminalas yra oficialiai užregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

VIII

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje (t. 6, b. l. 79–80) pareiškėjų –Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skunde suformuluoto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų – Asociacijos, UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų – Asociacijos, UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Tarnybai (buv. Komisijai), trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB ,,Žalgirio loto“ dėl nutarimų dalies panaikinimo, 2010 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010 (t. 7, b. l. 58–61) pareiškėjų atskirąjį skundą, kuriame jos prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. protokolinėje nutartyje (teismo posėdžio protokolas (t. 7, b. l. 97–103)) pareiškėjos – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos prašymą dėl ekspertizės skyrimo (dėl EITVM savybių įvertinimo ir palyginimo su lošimų automatų savybėmis) netenkino, kadangi byloje nėra ginčo dėl įrenginių veikimo.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų – Asociacijos, UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Tarnybai (buv. Komisijai), trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB ,,Žalgirio loto“ dėl nutarimų dalies panaikinimo, 2011 m. sausio 3 d. nutartyje (t. 7, b. l. 105–111) administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų – Lietuvos lošimų operatorių asociacijos ir UAB „Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Tarnybai (buv. Komisijai) dėl nutarimų dalies panaikinimo, 2011 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-160/2011 (t. 7, b. l. 133–140) Asociacijos ir UAB „Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą, kuriame prašyta panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. protokolinėje nutartyje (teismo posėdžio protokolas (t. 7, b. l. 170–179)) pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino prašymo dėl ekspertizės skyrimo byloje netenkino.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Tarnybai (buv. Komisijai), trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB ,,Žalgirio loto“ dėl nutarimų dalies panaikinimo, 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (t. 7, b. l. 181–188) šią administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skundą atsakovei – Tarnybai (buv. Komisijai), trečiajam suinteresuotajam asmeniui – UAB „Žalgirio loto“ dėl nutarimų dalies panaikinimo, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-773/2011 (t. 8, b. l. 17–22) nutarė pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino atskirąjį skundą, kuriame prašyta panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, patenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 28 d. protokolinėje nutartyje (žr. teismo posėdžio protokolą) pareiškėjų – Asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino prašymo dėl ekspertizės skyrimo administracinėje byloje Nr. I-1621-815/2012 netenkino.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi (t. 8, b. l. 77-109) nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo pareiškėjas – Lietuvos lošimo operatorių asociaciją, UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Tete-a-tete“ kazino, Generalinę prokuratūrą per 14 kalendorinių dienų pateikti teismui įrodymus, kad tam tikrų lošimų automatų (įpareigoti pateikti šių automatų pavyzdžius) teikiamos paslaugos iš esmės yra adekvačios elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamoms paslaugoms – didžiajai momentinei tiesioginio ryšio kompiuterinei loterijai.

IX

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė – prokurorė Rasa Tunkevičienė (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. I-8 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. I-108 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (t. 2, b. l. 111); Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (t. 2, b. l. 112–133)), remdamasi prašyme nurodytais argumentais, prašė skundžiamus Nutarimus panaikinti.

2. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Tete-a-tete“ kazino atstovė – advokatė Lina Abromaitė (2010 m. liepos 19 d. atstovavimo sutartis (t. 6, b. l. 14; t. 7, b. l. 81); 2010 m. gruodžio 20 d. susitarimas dėl perįgaliojimo (t. 7, b. l. 82)), remdamasi skundu, prašė skundą tenkinti.

3. Teismo posėdyje pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ atstovė – advokatė Lina Zubovienė (2011 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutartis (t. 7, b. l. 157); 2011 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutartis (t. 7, b. l. 156); susitarimas dėl perįgaliojimo (t. 8, b. l. 53)), remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

4. Teismo posėdyje atsakovės – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Dilba (Tarnybos 2012 m. kovo 13 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 37, 54)), remdamasis atsiliepimuose į prašymą ir skundą pateiktais argumentais, prašė Prokuratūros prašymą vertinti teismo nuožiūra, o kitų pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jie iš esmės gina savo interesus, tai konkurencinis ginčas, nes bandoma įrodyti, kad loterijų rinka daro įtaką jų verslui, be to, kitoms pareiškėjoms Nutarimai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tarnybos atstovas, be kita ko, nurodė, jog išleidus skundžiamus Nutarimus atsakovė neturi galimybių efektyviai kontroliuoti elektroninių momentinių bilietų mašinų duomenis.

5. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Žalgirio loto“ atstovas –advokatas Laimundas Baršauskas (2011 m. rugpjūčio 16 d. advokato orderis, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 145)), remdamasis atsiliepimuose pateiktais argumentais, prašė skundą ir prašymą atmesti.

6. Teismo posėdyje specialistas – Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vedėjas Kęstutis Graželis paaiškino, kad elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų ir lošimų aparatų skirtumai yra daugiau formalaus pobūdžio, kad elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinos gali būti naudojamos kaip alternatyva lošimo aparatams.

Teismas, išnagrinėjęs prašymo, skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Tarnyba 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje (posėdžio protokolo Nr. PR-23 išrašas (t. 4, b. l. 44; t. 8, b. l. 60)) svarstė dėl UAB „Žalgirio loto“ prašymo suderinti loterijų „Pinigų medis 1“ ir „Patrink asilą“ taisykles ir priskirti jas didžiosios momentinės interneto ryšio loterijos rūšiai, tačiau nutarta klausimo svarstymą atidėti, kol bus gautas atsakymas iš Europos loterijų asociacijos.

2. Tarnybos (buv. Komisijos) administracijos Licencijų ir leidimų skyriaus specialistė V. C. suformulavo šias išvadas dėl Bendrovės prašymų suderinti Loterijų taisykles bei priskirti Loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai:

2.1. 2010 m. gegužės 13 d. išvadą Nr. P1-249 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Patrink asilą“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-249) (t. 1, b. l. 151–158; t. 3, b. l. 97–104; t. 6, b. l. 90–97).

2.2. 2010 m. birželio 10 d. išvadą Nr. P1-312 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Dosnus mažylis II“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-312) (t. 1, b. l. 159–167; t. 3, b. l. 105–113; t. 6, b. l. 98–106).

2.3. 2010 m. birželio 10 d. išvadą Nr. P1-313 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Pabučiuok ešerį“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-313) (t. 1, b. l. 168–175; t. 3, b. l. 114–121; t. 6, b. l. 107–114).

2.4. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-314 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Milijonierius“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-314) (t. 1, b. l. 176–184; t. 3, b. l. 122–130; t. 6, b. l. 115–123).

2.5. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-315 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-315) (t. 1, b. l. 185–193; t. 3, b. l. 131–139; t. 6, b. l. 124–132).

2.6. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-316 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Dosnus mažylis“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-316) (t. 2, b. l. 1–9; t. 3, b. l. 140–148; t. 6, b. l. 133–141).

2.7. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-317 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-317) (t. 2, b. l. 10–18; t. 3, b. l. 149–157; t. 6, b. l. 142–150).

2.8. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-318 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Pinigų saugykla“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-318) (t. 2, b. l. 19–27; t. 3, b. l. 158–166; t. 6, b. l. 151–159).

2.9. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-319 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-319) (t. 2, b. l. 28–35; t. 3, b. l. 167–174; t. 6, b. l. 160–167).

2.10. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-320 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Kukū“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-320) (t. 2, b. l. 36–43; t. 3, b. l. 175–182; t. 6, b. l. 168–175).

2.11. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-321 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Turtingas katinas“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-321) (t. 2, b. l. 44–52; t. 3, b. l. 183–191; t. 6, b. l. 176–184).

2.12. 2010 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. P1-322 „Dėl UAB Žalgirio loto“ pašymo suderinti didžiosios loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisykles ir priskirti loteriją momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai“ (toliau – ir išvada Nr. P1-322) (t. 2, b. l. 53–61; t. 3, b. l. 192–200; t. 6, b. l. 185–193).

3. Išvadose dėl Loterijų iš esmės pateiktos tokios pačios išvados, t. y.:

3.1. Loterijų taisyklėse vartojama „Bilieto“ sąvoka neatitinka nei momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį, nei tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių, kadangi tiek  momentinės, tiek tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, o ne identifikuojamas įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje.

3.2. Ketinamų organizuoti Loterijų organizavimo principas tapatus azartinių lošimų (lošimų automatais) organizavimo principui.

3.3. Loterijų taisyklės prieštarauja Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad didžiųjų momentinių loterijų bilietai privalo turėti ne mažiau kaip 5 apsaugos priemones, nes ketinamų organizuoti Loterijų bilietai šių apsaugos priemonių neturi.

3.4. Loterijų taisyklių 3 skyrius „Loterijos esmė“ ir 8 skyriaus „Laimėjimų išmokėjimo tvarka“ 8.1 punktas, kur nustatyta, kad loterijos laimėjimai išmokami laimėtą sumą įskaitant į žaidėjo sąskaitą, kuri atidaroma kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, ir Loterijų taisyklių 9 skyriaus „Pinigų iš žaidėjo sąskaitos (likučio) atsiėmimo tvarka“ 9.1 punktas, kuriame kaip vienas iš galimų likučio išmokėjimo būdų nurodoma pašto perlaida, prieštarauja Loterijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytiems galimiems loterijos laimėjimų išmokėjimo būdams.

3.5. Loterijų taisyklėse vartojama „prašymų-čekių apmokėjimo vietos“, „laimėjimo išmokėjimo vietos“ sąvokos nėra tikslios ir išbaigtos, taip pat Loterijų taisyklėse yra viena kitai prieštaraujančių ir perteklinių nuostatų, kurių reikėtų atsisakyti.

3.6. Dėl daugumos Loterijų („Dosnus mažylis“ „Dosnus mažylis II“, Milijonierius“, „Milijonierius 3 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2 Lt“, „Kukū“) pateikta papildoma išvada: Loterijų taisyklių 1 priedo 2 ir 3 punktai, kuriuose ant pateiktų Loterijų bilietų atvaizdų pavyzdžių yra teksto ne lietuvių kalba, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio reikalavimo, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos , įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.

3.7. Visose Išvadose pateikti siūlymai atsisakyti suderinti UAB „Žalgirio loto“ ketinamų organizuoti Loterijų taisykles ir priskirti Loterijas momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai.

4. Tarnybos interneto tinklalapyje skiltyje Naujienos“ buvo paskelbta informacija Diskusija apie specialių įrenginių naudojimo organizuojant loterijas ir lažybas galimybę (t. 5, b. l. 28), kurioje, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2010 m. birželio 3 d. Tarnyboje (buv. Komisija) vyko diskusija apie specialių įrenginių naudojimo, organizuojant loterijas ir lažybas, galimybę. Diskusijoje dalyvavo Loterijų asociacijos, Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos atstovai, atskirų loterijas ir lošimus organizuojančių bendrovių atstovai, Tarnybos nariai ir administracijos darbuotojai. Diskusijos dalyviams vienos loterijas organizuojančios bendrovės ir vienos lažybas organizuojančios bendrovės atstovai pristatė ketinamus įdiegti paslaugos teikimo (bilietų pardavimo ir lažybų sudarymo) modelius, kuomet paslauga būtų teikiama per kompiuterinės sistemos terminalus. Diskusijos metu buvo nagrinėjamos Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, ypač – lošimo įrenginių naudojimą, nuostatos, svarstyta, kokią neigiamą įtaką socialinei aplinkai turės toks paslaugos teikimo būdas, ar leidus loterijas ir lažybas organizuoti per kompiuterinio tinklo terminalus, kurie priimtų iš lošėjų pinigus ir rodytų jiems lošimo (loterijų) rezultatus animuotų vaizdų pavidalu, nebūtų iš esmės pažeistos skirtingus lošimus organizuojančių bendrovių konkurencinės sąlygos ir sujaukta lošimo rūšių sistema.

4.2. Dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad aptariama įranga turi daug panašumų, ypač išore ir gaunamos paslaugos turinio prasme, su lošimo automatais, kuriuos pagal Lietuvoje galiojančią tvarką galima naudoti tik lošimo namuose (kazino) ir automatų salonuose, o lošti jais gali tik pilnamečiai asmenys. Pasisakiusiųjų nuomone, tokių įrenginių naudojimas, organizuojant loterijas, sudarytų nepagrįstai palankias konkurencines sąlygas juos eksploatuojančiai bendrovei, iškreiptų santykį tarp lošimo rūšių segmentų ir iš esmės sudarytų sąlygas organizuoti lošimus pavieniais lošimų automatais, neribojant nei minimalaus jų skaičiaus, nei pastatymo vietų, kuriuose galėtų dalyvauti ne tik suaugusieji, bet ir nepilnamečiai asmenys.

5. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 17 d. priėmė šiuos nutarimus:

5.1.1. Nutarimą Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 8; t. 2, b. l. 142; t. 5, b. l. 161; t. 6, b. l. 24), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Patrink asilą“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-159 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „Patrink asilą“ taisykles (nutarimo Nr. N-159 2 punktas).

5.1.2. Nutarimą Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 20; t. 2, b. l. 154; t. 5, b. l. 149; t. 6, b. l. 25), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Milijonierius 3 Lt“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-160 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „Milijonierius 3 Lt“ taisykles (nutarimo Nr. N-160 2 punktas).

5.1.3. Nutarimą Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo (t. 1, b. l. 32; t. 2, b. l. 166; t. 5, b. l. 137; t. 6, b. l. 26), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Turtingas katinas“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-161 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „Turtingas katinas“ taisykles (nutarimo Nr. N-161 2 punktas).

5.1.4. Nutarimą Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 44; t. 2, b. l. 178; t. 5, b. l. 125; t. 6, b. l. 27), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Turtingas katinas 2 Lt“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-162 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ taisykles (nutarimo Nr. N-162 2 punktas).

5.1.5. Nutarimą Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 56; t. 3, b. l. 1; t. 5, b. l. 113; t. 6, b. l. 28), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Kukū“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-163 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Kukū“ taisykles (nutarimo Nr. N-163 2 punktas).

5.1.6. Nutarimą Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 68; t. 3, b. l. 13; t. 5, b. l. 101; t. 6, b. l. 29), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Patrink asilą 1 Lt“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-164 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Patrink asilą 1 Lt“ taisykles (nutarimo Nr. N-164 2 punktas).

5.1.7. Nutarimą Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 80; t. 3, b. l. 25; t. 5, b. l. 89; t. 6, b. l. 30), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Pinigų saugykla“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-165 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Pinigų saugykla“ taisykles (nutarimo Nr. N-165 2 punktas).

5.1.8. Nutarimą Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 92; t. 3, b. l. 37; t. 5, b. l.77; t. 6, b. l. 31), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Pinigų saugykla 2 Lt“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-166 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Pinigų saugykla 2 Lt“ taisykles (nutarimo Nr. N-166 2 punktas).

5.1.9. Nutarimą Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 104; t. 3, b. l. 49; t. 5, b. l. 65; t. 6, b. l. 32), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Milijonierius“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-167 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Milijonierius“ taisykles (nutarimo Nr. N-167 2 punktas).

5.1.10. Nutarimą Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 115; t. 3, b. l. 61; t. 5, b. l. 53; t. 6, b. l. 33), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Pabučiuok ešerį“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-168 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Pabučiuok ešerį“ taisykles (nutarimo Nr. N-168 2 punktas).

5.1.11. Nutarimą Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 127; t. 3, b. l. 73; t. 5, b. l. 41; t. 6, b. l. 34), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Dosnus mažylis“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-169 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Dosnus mažylis“ taisykles (nutarimo Nr. N-169 2 punktas).

5.1.12. Nutarimą Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ (t. 1, b. l. 139; t. 3, b. l. 85; t. 5, b. l. 29; t. 6, b. l. 35), kuriame, be kita ko, nutarė: priskirti loteriją „Dosnus mažylis II“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai (nutarimo Nr. N-170 1 punktas), suderinti UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės „Dosnus mažylis II“ taisykles (nutarimo Nr. N-170 2 punktas).

6. Nutarimuose Nr. N-159–Nr. N-170 patvirtintų atitinkamų Loterijų taisyklės iš esmės tokios pačios, skiriasi, be kita ko, Loterijų bilietų kainos, laimėjimus žymintys ženklai, jų kiekis, laimėjimų dydžiai ir pan. (žr. atitinkamų Loterijų taisykles: „Patrink asilą“ (t. 1, b. l. 9–19; t. 2, b. l. 143–153; t. 5, b. l. 162–172), „Milijonierius 3 Lt“ (t. 1, b. l. 21–31; t. 2, b. l. 155–165; t. 5, b. l. 150–160), „Turtingas katinas“ (t. 1, b. l. 33–43; t. 2, b. l. 167–177; t. 5, b. l. 138–148), „Turtingas katinas 2 Lt“ (t. 1, b. l. 45–55, t. 2, b. l. 179–189; t. 5, b. l. 126–136), „Kukū“ (t. 1, b. l. 57–67; t. 3, b. l. 2–12; t. 5, b. l. 114–124), „Patrink asilą 1 Lt“ (t. 1, b. l. 69–79, t. 3, b. l. 14–24; t. 5, b. l. 102–112), „Pinigų saugykla“ (t. 1, b. l. 81–91; t. 3, b. l. 26–36; t. 5, b. l. 90–100), „Pinigų saugykla 2 Lt“ (t. 1, b. l. 93–103; t. 3, b. l. 38–48; t. 5, b. l. 78–88), „Milijonierius“ (t. 1, b. l. 105–114; t. 3, b. l. 50–60; t. 5, b. l. 66–76), „Pabučiuok ešerį“ (t. 1, b. l. 116–126; t. 3, b. l. 62–72; t. 5, b. l. 54–64), „Dosnus mažylis“ (t. 1, b. l. 128–138; t. 3, b. l. 74–84; t. 5, b. l. 42–52), „Dosnus mažylis II“ (t. 1, b. l. 140–150; t. 3, b. l. 86–96; t. 5, b. l. 30–40)).

7. Tarnyba 2011 m. sausio 27 d. nutarime Nr. N-19 (t. 4, b. l. 26) patvirtino Konsultaciją dėl loterijos bilietų formų (t. 4, b. l. 27–29; Konsultacijos priedas (t. 4, b. l. 30)) ir Konsultaciją paskelbė viešai. Konsultacijoje inter alia nurodyta:

7.1. Konsultacijoje, vadovaujantis Loterijų įstatymu, analizuojami ne konkretūs žaidimai, o loterijos rūšies ir loterijos bilieto formos santykis. Tarnyba žaidimą atitinkamai loterijos rūšiai priskiria tik įvertinusi žaidimo požymių visumą Loterijų įstatymo nuostatų kontekste. Loterijos bilieto apibrėžties (Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis) analizė suponuoja išvadą, kad loterijos bilietai gali būti dviejų formų: dokumentas, nurodytas loterijos taisyklėse, ir identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse. Loterijos bilieto apibrėžtyje tarp žodžių „dokumentas“ ir „identifikuojamas“ yra skiriamasis jungtukas „arba“, todėl darytina išvada, kad loterijos bilietai gali būti dviejų formų: arba dokumentas, nurodytas loterijos taisyklėse, arba identifikuojamas įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse.

7.2. Loterijos bilieto sąvokos apibrėžtyje nėra nurodyta loterijos bilieto, kaip dokumento, forma ir turinys, tačiau sistemiškai vertinant Loterijų įstatymo nuostatas darytina išvada, kad loterijos bilietas, kaip dokumentas, turi būti išspausdintas – yra rašytinės formos dokumentas. Ši išvada grindžiama Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 13 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktų sistemine analize. Taikant loginį bei sisteminį teisės normos aiškinimo metodus bei atsižvelgiant į tai, kad kitose Loterijų įstatymo normose nėra nustatyta kitų sąvokų, apibūdinančių loterijos bilietą, kaip dokumentą, darytina išvada, kad loterijos bilietas, kaip dokumentas, laikytinas ,,išspausdintu loterijos bilietu“. Kalbiniu požiūriu „išspausdintu“ laikomas daiktas, išleistas spausdinimo būdu, todėl šiuo atveju „išspausdintas loterijos bilietas“ turėtų būti suprantamas kaip iš anksto, prieš pradedant platinti, spausdinimo būdu pagamintas materialus (popierinis, kartoninis ir kt.) dokumentas.

Pažymėtina, kad Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas momentinių loterijų bilietams turėti tam tikrą kiekį apsaugos priemonių, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvinta pareiga organizatoriui prieš pradedant platinti išspausdintus loterijos bilietus pateikti licenciją išdavusiai institucijai Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos išvadas dėl išspausdintų loterijos bilietų atitikties apsaugos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad momentinės loterijos bilietai gali būti tik iš anksto atspausdinti dokumentai su tam tikru apsaugos priemonių skaičiumi.

7.3. Loterijos bilieto sąvokos apibrėžtyje aiškiai nurodyta loterijos bilieto, kaip identifikuojamo įrašo loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, forma ir turinys. Taikant lingvistinį teisės normos aiškinimo metodą matyti, kad skliaustuose vartojamas žodis ar žodžių junginys patikslina, paaiškina prieš skliaustus esantį žodį ar žodžių junginį. Taigi, darytina išvada, kad loterijos bilietas, kaip identifikuojamas įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, gali būti tik skliaustuose nurodyto turinio, t.y. tik žaidėjo pasirinkti skaičiai ir / ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir / ar kodas. Be to, Loterijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies tekstas „<...> įraše loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje turi būti nurodyta žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas <...>“ tik sustiprina išvadą, kad loterijos bilietas, kaip identifikuojamas įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, gali būti ne bet kokio turinio, o tik skliaustuose nurodyto turinio, t. y. tik žaidėjo pasirinkti skaičiai ir / ar ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir / ar kodas.

7.4. Vertinant loterijos bilieto formos santykį su loterijos rūšimis, atsižvelgtina į loterijos bilieto ir loterijos rūšių apibrėžtyse vartojamas sąvokas („loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazė“, „identifikuojamas įrašas“, „dokumentas“) bei reikalavimus loterijos bilietams. Taikant lingvistinį bei sisteminį teisės normos aiškinimo metodus ir įvertinus Loterijų įstatyme nustatytų loterijų rūšių apibrėžtis, kurias sistemiškai vertinant su to paties įstatymo esančiomis loterijos ir loterijos bilieto apibrėžtimis bei reikalavimais loterijos bilietams ir reikalavimais atskiroms loterijų rūšims, darytina išvada, kad nuo tam tikros loterijos rūšies priklauso ir loterijos bilieto forma, t. y. tik tam tikros formos loterijos bilietas gali būti platinamas tik tam tikros loterijos rūšyje. Loterijos pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės, momentinės, klasikinės ir sportinės.

7.4.1. Skaitmeninė loterija – tai loterija, kai laimima loterijos biliete teisingai pasirinkus skaičius ir / ar kitus ženklus; šią sąvoką vertinant su loterijos bilieto bei Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų loterijų sąvokomis matyti, kad skaitmeninės loterijos bilietai gali būti išspausdintas dokumentas ir identifikuojamas įrašas. Atsižvelgiant į tai, skaitmeninės loterijos bilietai kaip išspausdinti dokumentai ir identifikuojamas įrašas gali būti platinami netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose bei internetinio ir telefoninio ryšio loterijose.

7.4.2. Momentinė loterija – tai loterija, kai laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iš karto po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą; šią sąvoką vertinant su loterijos bilieto bei Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų loterijų sąvokomis akivaizdu, kad loterijos bilietas šioje loterijoje gali būti tik išspausdintas dokumentas, todėl momentinės loterijos bilietai gali būti platinami tik kaip išspausdinti dokumentai ir tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose.

7.4.3. Klasikinė loterija – tai loterija, kai laimima pasirinkus loterijos bilietą, kuriame yra iš anksto išspausdinti žaidėjui nežinomi skaičiai ir / ar kiti ženklai; šią sąvoką vertinant su loterijos bilieto bei Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų loterijų sąvokomis matyti, kad loterijos bilietas šioje loterijoje gali būti tik išspausdintas dokumentas. Atsižvelgiant į tai, klasikinės loterijos bilietai gali būti platinami tik kaip išspausdinti dokumentai ir tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose.

7.4.4. Sportinė loterija – tai loterija, kai laimima loterijos biliete teisingai pasirinkus skaičius ir / ar kitus ženklus, nurodančius sporto varžybų rezultatą, o laimėjimą ir jo dydį nulemia teisingai parinktų skaičių ir / ar kitų ženklų kiekis, priklausantis nuo sporto varžybų baigties; šią sąvoką vertinant su loterijos bilieto bei Loterijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų loterijų sąvokomis matyti, kad loterijos bilietas šioje loterijoje gali būti išspausdintas dokumentas ir identifikuojamas įrašas, todėl sportinės loterijos bilietai kaip išspausdinti dokumentai ir identifikuojamas įrašas gali būti platinami netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose bei internetinio ir telefoninio ryšio loterijose.

Apibendrinant darytina išvada, kad loterijos bilietai kaip išspausdinti dokumentai gali būti platinami tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra momentinės, klasikinės, skaitmeninės ir sportinės. Loterijos bilietai kaip identifikuojami įrašai gali būti platinami tik internetinio ir telefoninio ryšio loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės ir sportinės.

7.5. Tikslus loterijos rūšies nustatymas turi didelę praktinę reikšmę, nes atskiroms loterijų rūšims taikomas skirtingas reglamentavimas. Pažymėtina, kad Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies turinio analizė suponuoja išvadą, kad minėtos normos yra imperatyvios ir jos turi būti suprantamos taip, kad Loterijų įstatyme nenumatytų loterijų ar jų organizavimas ne pagal nustatytą tvarką yra už Loterijų įstatymo ribų ir šiai teisinių santykių sričiai galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“.

Įvertinus Loterijų įstatymo nuostatas (17 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 1 dalį) darytina išvada, kad organizuojant loterijas tokia tvarka, kuri neįtvirtinta Loterijų įstatyme ir loterijos taisyklėse, yra loterijų organizavimo tvarkos pažeidimas.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar: 1) Tarnybos (buv. Komisijos) 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 2) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 3) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo; 4) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 5) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 6) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 7) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 8) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 9) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 10) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 11) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; 12) Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“ yra teisėti ir pagrįsti.

2. Dėl pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino skundų

2.1. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjais nagrinėjamoje byloje, be kita ko, yra dvi bendrovės, kurių įstatuose numatyta ūkinės veiklos sritis yra azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (92.71), (t. 5, b. l. 190-199, t. 6, b. l. 1-10). Lietuvos lošimų operatorių asociacijos (toliau – ir Asociacija) įstatuose įtvirtinta, kad Asociacijos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, Asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas vystyti ir plėtoti lošimų verslą, vienyti ir koordinuoti lošimus organizuojančių bendrovių veiklą, siekiant apsaugoti  Lietuvos Respublikos rinką nuo nelegalių lošimų vykdymo ir kt. (t. 6, b. l. 16-20).      

Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2010 m. birželio 17 d. priėmė skundžiamus Nutarimus, kuriais, išnagrinėjusi UAB „Žalgirio loto“ 2010 m. gegužės 24 d. prašymus priskirti ketinamas organizuoti loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai bei suderinti atskirų loterijų taisykles, nutarė priskirti loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir suderino UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles (t. 5, b. l. 29-172). Pastaruosius pareiškėjai ir skundžia.

Nutarimuose komisija nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog Didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Priežiūros tarnyba (anksčiau – Valstybine lošimų priežiūros komisija), Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 (kuris neteko galios nuo 2012 m. kovo 1 d.), 5.10 punktu, kuriame buvo nustatyta, jog Priežiūros tarnyba (anksčiau – Valstybine lošimų priežiūros komisija) derina didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai skundžia nutarimus, kurie priimti dėl loterijas organizuojančios bendrovės UAB „Žalgirio loto“ prašymo ir pagal Loterijų įstatymo nuostatas, pirmiausia būtina įvertinti, ar ginčijami nutarimai sukelia kokias nors teisines pasekmes pareiškėjams.

Pareiškėjai ginčijamų Nutarimų neteisėtumą motyvuoja tuo, jog: 1) Nutarimai prieštarauja Loterijų įstatymo nuostatoms; 2) Nutarimai prieštarauja poįstatyminių teisės aktų reikalavimams; 3)  Nutarimų prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms; 4) sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai bei iškreipiama konkurencijos esmė, 5) priimant Nutarimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai; 6) EITVM naudojimas sukels neigiamas socialines pasekmes: argumentai susiję su vartotojų teisių apsauga, su priklausomybės azartiniams lošimams didėjimu; 7) remiasi kitose valstybėse esančiu teisiniu reguliavimu.

Nurodyti argumentai skirstytini į kelias grupes – skundžiami nutarimai neteisėti, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisės aktams, reglamentuojantiems tokių sprendimų priėmimo procedūras (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir argumentai, susiję išimtinai su viešojo intereso bei valstybės intereso gynimu. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomi aukštesnės galios teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamus nutarimus, galėtų būti vertinami ir analizuojami tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad nutarimais pažeidžiamos kokios nors subjektinės pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Pažymėtina, jog nepaisant to, kad pareiškėjai savo skundą motyvuoja įvairiais argumentais, tačiau pareiškėjai savo teisių pažeidimą grindžia tik vienus aspektu: „Ginčijamais Nutarimais Valstybinė lošimų priežiūros komisija (dabar – Priežiūros tarnyba) pažeidė pareiškėjų teises, kadangi, vykdydama lošimus ir loterijas organizuojančių subjektų priežiūrą, viršydama savo kompetenciją (neturėdama teisės įteisinti įstatyme nenumatytos loterijos rūšies), ūkio subjektams (pareiškėjams ir UAB „Žalgirio loto“), dalyvaujantiems analogiškuose santykiuose, įtvirtino tokį šių santykių (pagal savo esmę – lošimo) teisinį reguliavimą, kuris išskyrė ir sudarė geresnes veiklos sąlygas vienam tų pačių santykių subjektui (UAB „Žalgirio loto“) palyginus su kitais (pareiškėjais)“.   

Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai skunde iš esmės nurodo tik vieną argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu – tai skundo argumentai, sietini su galima nesąžininga konkurencija. Pareiškėjai taip pat teigia, kad suderintos taisyklės, leidžiančios loterijas naudojant tam tikrus įrengimus (EITVM), kurie panašūs ir panašiai veikia kaip lošimo automatai. Taip Priežiūros tarnyba prisidėjo prie galimos nesąžiningos konkurencijos, nes loterijų organizavimui teisės aktai kelia ne tokius griežtus reikalavimus, kaip azartiniams lošimams panaudojant lošimų automatus. Taip pat konkurencijos iškreipimas sietinas ir su motyvais, kad Priežiūros tarnyba netinkamai atlieka savo pareigas, nes nesiima priemonių, kad būtų nustatytas teisingas teisinis reguliavimas, kuris leistų aiškiai atskirti loterijas nuo azartinių lošimų. Tačiau dėl šių skundo motyvų jokie reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nereiškiami.

Įvertinus pareiškėjų skundo argumentus, taip pat daroma išvada, kad didžioji jų dauguma susijusi su viešo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiškėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu. Nei vienas iš pareiškėjų negali ginti viešojo intereso, t. y. negali ginti vartotojų teisių, nepilnamečių ir kitų asmenų teisių (dėl galimos priklausomybės lošimams atsiradimo), negali remtis argumentais dėl kitų galimų socialinių pasekmių, negali ginti valstybės mokesčių sistemos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nurodyti subjektai kreipiasi į teismą kitų pareiškėjų vardu arba gindami viešąjį interesą. Pareiškėjai nenurodė įstatymo, kuris jiems suteikia teisę kreiptis į teismą valstybės vardu ar ginant viešąjį interesą. Toks įstatymas nebuvo nustatytas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismo vertinimu, iš teismui pateiktų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino skundo ir patikslinto skundo galima daryti išvadą, kad pareiškėjų UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino, taip pat ir Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, kaip atstovaujančios ir ginančios asociacijos narių interesus, teises ir teisėtus interesus skundžiami nutarimai gali įtakoti tik dėl to, kad jais gali būti iškreiptos konkurencijos sąlygos (gali atsirasti nesąžininga konkurencija), t. y. skundžiamais nutarimais, visų pareiškėjų manymu, UAB „Žalgirio loto“ patenka į azartinių lošimų rinką ir taip lengvatinėmis sąlygomis paima iš pareiškėjų jų – azartinių lošimų – rinkos dalį. Kiti nurodomi skundo argumentai, teismo vertinimu, nėra susiję su pareiškėjų teisėmis bei teisėtais interesais.

Pareiškėjai tiesiogiai remiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi (2009 m. balandžio 9 d. redakcija), kurioje buvo nustatyta, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Šis teisinis reguliavimas įvirtintas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija). Pareiškėjų motyvai leidžia daryti išvadą, kad, jų manymu, Priežiūros tarnybai priėmus skundžiamus nutarimus galima nesąžininga konkurencija, kaip ji buvo apibūdinama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje (1999 m. kovo 23 d. redakcija) (dabar Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija)).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnį (1999 m. kovo 23 d. redakcija) ūkio subjektas, gindamas jo pažeistas dėl nesąžiningos konkurencijos teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu tame tarpe ir dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (1999 m. kovo 23 d. redakcija) buvo nustatyta ir 16 straipsnyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija) yra nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus ir už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas.

Pažymėtina, jog būtent Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Pastarasis reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

Teismo vertinimu, tik Konkurencijos taryba gali tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, be to, dėl nesąžiningos konkurencijos ūkio subjektas gali kreiptis ieškiniu į bendros kompetencijos teismą ar į Konkurencijos tarybą. Tuo tarpu, administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo ištirtas Konkurencijos taryboje, taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar ūkio subjektų veikloje yra nesąžiningos konkurencijos atvejis. Dėl to galima kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos teismą.

2.3. Pareiškėjai – Lietuvos lošimo operatorių asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino, teismo vertinimu, iš esmės gina savo interesus, kad tai konkurencinis ginčas, nes bandoma įrodyti, jog loterijų rinka daro įtaką jų verslui, be to, šiems pareiškėjams Nutarimai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-773/2011 (t. 8, b. l. 17-22), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad „šioje byloje ginčijamų Komisijos priimtų nutarimų nuostatos dėl loterijų „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklių suderinimo ir šių loterijų priskyrimo didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, gali būti skundo administraciniam teismui dalykas, nes tai yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualaus pobūdžio aktas, tuo tarpu ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatyta teismo teisė nutraukti administracinę bylą tik tada, kai byla apskritai nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-879/2011, 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/11) laikomasi nuoseklios pozicijos, kad priimama nutartis bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tuo atveju, kai joje ginčyti aktai apskritai negalėjo būti administracinės bylos dalyku. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ginčijami aktai (Komisijos Nutarimai) tokiais nelaikytini, vadinasi pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, jog pareiškėjų skundžiamos atsakovo nutarimų dalys nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog pareiškėjų teisės skundžiamais administraciniais aktais ar Atsakovo veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)“, atmeta pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino skundus kaip nepagrįstus.

2.4. Pareiškėjai – Lietuvos lošimo operatorių asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino savo skunduose (t. 5, b. l. 1-19; t. 6, b. l. 45-63), be kita ko, prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų – Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino skundai atmesti kaip nepagrįsti, tai jų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Dėl pareiškėjos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo

3.1. Pirmiausia teismas įvertina, ar pareiškėja gali skųsti Nutarimus.

Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus; ši Konstitucijos nuostata perkelta į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 30 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (ši nuostata jau ir anksčiau buvo išrutuliota administracinių teismų praktikoje). Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Nutarimais yra pažeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nuostatos. Teismas pabrėžia, kad pagal Loterijų įstatymo nuostatas loterijų organizavimas yra licencijuojama veikla – taigi jau vien tai įrodo, kad ši veikla yra itin reikšminga visai visuomenei, nes ja užsiimti galima tik gavus valstybės ir savivaldybių institucijų leidimą, todėl teismas sutinka, kad Generalinė prokuratūra, manydama, jog Nutarimais yra pažeidžiamos Loterijų įstatymo nuostatos, o to pasėkoje – visuomenės sveikata, turi subjektiškumą kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.

3.2. Dėl kreipimosi termino.

Teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo gynimo turi būti realizuojama tinkamai, t. y. laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti administracinį aktą, taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas; šis terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis su prašymu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Šiuo atveju apie ginčijamų Nutarimų priėmimą ir juose suderintų Loterijų taisyklių nuostatas Generalinei prokuratūrai tapo žinoma 2011 m. lapkričio 18 d. iš Tarnybos (tuomet – Komisijos) (2011 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2-T-934) (t. 2, b. l. 98) gavus skundžiamus Nutarimus ir juose suderintas UAB „Žalgirio loto“ parengtas Loterijų taisykles, todėl terminas kreiptis į teismą, prašant panaikinti administracinius aktus, prokurorui skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. ir yra nepraleistas.

3.3. Dėl Nutarimų teisėtumo

3.3.1. Pabrėžtina, kad Generalinės prokuratūros prašyme pateiktos abejonės dėl elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų, jų paslaugų panašumo į lošimo aparatus, jų teikiamas paslaugas nėra pagrįstos faktiniais duomenimis. Lietuvos lošimo operatorių asociacija, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei UAB „Tete-a-tete“ kazino išreiškė poziciją (kurią palaikė ir Generalinė prokuratūra) (t. 8, b. l. 55–57), kad nagrinėjamoje administracinėje byloje būtų tikslinga paskirti ekspertizę elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų savybėms nustatyti ir jas palyginti su lošimo automatų savybėmis, siekiant įvertinti galimą elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų įrenginių išorinį, vidinių mechanizmų, techninių savybių, programinės įrangos ir teikiamos paslaugos turinio panašumą į lošimo automatų atitinkamas savybes ir šio panašumo apimtį, tačiau toks prašymas, ypač atsižvelgiant į pateiktų laboratorijų sąrašą (t. 8, b. l. 58–59), kurios atlieka minėtų įrenginių sertifikavimą, nėra pagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos – Generalinės prokuratūros prašymą siekiama ginti viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, o visuomenės sveikatai poveikį daro būtent teikiamos paslaugos turinys, bet ne įranga, įrangos techninės savybės (žr. UAB „Žalgirio loto“ pateiktą 2010 m. gegužės 26 d. raštą (t. 8, b. l. 61)), todėl šioje byloje nėra jokios būtinybės vertinti elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų įrenginių išorinį, vidinių mechanizmų, techninių savybių, programinės įrangos panašumą į lošimo automatų atitinkamas savybes ir šio panašumo apimtį. Teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartyje (t. 8, b. l. 77-109) pabrėžė, kad šioje byloje yra svarbus tik elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamų paslaugų turinys. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas gavo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-526 (t. 9, b. l. 183), kuriame nurodoma, jog paslaugų skirtumai tarp lošimų aparatų ir elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų yra daugiau formalaus pobūdžio. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas Kęstutis Graželis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad lošimų ir loterijų organizavimo santykius reglamentuoja skirtingi įstatymai – Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (taip pat žr. Teisės instituto 2012 m. birželio 1 d. raštą Nr. 2R-168-(1.9) (t. 10, b. l. 57-58)), kad lošimų aparatų ir elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamos paslaugos, nors ir formaliai, bet yra skirtingos (žr. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-526 (t. 9, b. l. 183), Kęstučio Graželio paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, bei Strateginių tyrimų instituto 2011 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktą (t. 4, b. l. 39-43)), daro išvadą, kad, lyginant lošimų aparatų ir elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų teikiamas paslaugas ir jas vertinant teisinio reguliavimo kontekste, kuris yra skirtingas (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas), Nutarimų prieštaravimo Loterijų įstatymo nuostatoms konstruoti nėra jokių galimybių. Todėl šia apimtimi Generalinės prokuratūros prašymas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

3.3.2. Antra vertus, pareiškėja – Generalinė prokuratūra prašyme taip pat nurodo, kad Nutarimais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, 17 straipsnio 1 dalies, kad organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama, nuostatas.

Teismas pabrėžia, kad didžiųjų loterijų organizavimas pagal Loterijų įstatymą yra licencijuojama veikla (Loterijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Loterijų įstatymo 22 straipsnį didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Licencijavimas reiškia, kad loteriją rengti bei organizuoti galima tik taip, kaip nurodyta teisės aktuose, kad loterijų rengimo ir organizavimo veiklos kontrolė turi būti reali, o ne menama. Kitaip tariant, licencijuojama loterijų rengimo ir organizavimo veikla turi būti itin detaliai sureguliuota ir jos kontrolė turi būti itin efektyvi – loterijų rengimo ir organizavimo veikla patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, kur verslo subjektas (loterijų organizatorius) gali „judėti“ tik jam nustatytose elgesio ribose ir tik atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms veiksmingai, o ne menamai kontroliuojant tokio verslo subjekto veiklą.

Pabrėžtina, kad Loterijų įstatymo nuostatomis konkrečių loterijų rengimo ir organizavimo tvarka nėra reguliuojama – ši veikla yra sureguliuojama pačių loterijų organizatorių patvirtintomis, bet su Tarnyba suderintomis taisyklėmis (Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata, aiškinant ją Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, nuostatų kontekste, reiškia, jog Tarnyba negali derinti tokių taisyklių, kurių ji negalės tinkamai, o ne menamai, kontroliuoti: priešingu atveju suderintos taisyklės neatitiktų Loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, pagal kurią taisyklės turi užtikrinti Tarnybos galimybę realiai kontroliuoti loterijų organizavimą, bei 24 straipsnio 3 punkto, pagal kurį taisyklės turi nustatyti tokį reguliavimą, kad Tarnyba realiai galėtų įgyvendinti loterijų organizatorių veiklos kontrolę, reikalavimų.

Teismas, įvertinęs šį teisinį reguliavimą bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-526 (t. 9, b. l. 183), pateikė klausimą atsakovei, ar ji gali efektyviai ir tinkamai kontroliuoti elektroninių momentinių bilietų pardavimų mašinų duomenis serveryje (žr. teismo raštą (t. 9, b. l. 186) bei 2012 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolą). Atsakovės atstovo atsakymas buvo, kad atsakovė, skirtingai negu lošimų automatų atveju, elektroninių momentinių bilietų pardavimų mašinų tinkamai kontroliuoti negali. Tokį vertinimą, teismui paklausus, padarė ir specialistas K. Graželis. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba pakartotinai įvertino Loterijų įstatymo nuostatas ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsniu, 2011 m. sausio 27 d. nutarime Nr. N-19 (t. 4, b. l. 26-30) patvirtino ir viešai paskelbė Konsultaciją dėl loterijos bilietų formų (toliau – ir Konsultacija), kurioje išdėstė savo poziciją dėl Loterijų įstatymo (visiškai nepasikeitusio nuo to laiko, kai buvo priimti skundžiami Nutarimai) nuostatų taikymo bilietų formų atžvilgiu; Konsultacijoje nurodyta, kad loterijos bilietai, kaip išspausdinti dokumentai, gali būti platinami tik netiesioginio ryšio ir tiesioginio ryšio kompiuterinėse loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra momentinės, klasikinės, skaitmeninės ir sportinės; loterijos bilietai kaip identifikuojami įrašai gali būti platinami tik internetinio ir telefoninio ryšio loterijose, kurios pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės ir sportinės; vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Tarnyba šiuo metu atsisako derinti momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos taisykles.

Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą trečiojo suinteresuoto asmens atstovo teiginį, kad loterijų organizatoriai iš karto kaltinami, jog jie pažeidinės Loterijų įstatymo nuostatos, kad taip suponuojama kaltumo prezumpcija. Teismas dar kartą pabrėžia, kad licencijuojama loterijų rengimo ir organizavimo veikla turi būti itin detaliai sureguliuota ir jos kontrolė turi būti itin efektyvi – loterijų rengimo ir organizavimo veikla patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį, kur verslo subjektas (loterijų organizatorius) gali „judėti“ tik jam nustatytose elgesio ribose ir tik atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms veiksmingai, o ne menamai kontroliuojant tokio verslo subjekto veiklą.

3.3.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamais Nutarimais suderintos taisyklės neužtikrina atsakovei galimybės tinkamai ir efektyviai, o ne menamai kontroliuoti loterijų organizatoriaus veiklą. Todėl Tarnybos (buv. Komisijos) 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Tarnybos 2010 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“, kuriais buvo atliktas taisyklių derinimas, paneigė Tarnybos galimybę realiai, o ne menamai kontroliuoti loterijų organizatorių, iš esmės neteisėtai apribojo Tarnybos  galias kontroliuoti loterijų organizatoriaus veiklą, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, kad Tarnybos pagrindinis uždavinys – teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga, 24 straipsnio 3 punkto, kad Tarnyba kontroliuoja, kaip loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių loterijų organizavimą, reikalavimų, nuostatų, ir yra naikinami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą tenkinti ir panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-159 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-160 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius 3 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-161 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-162 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Turtingas katinas 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-163 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Kukū“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-164 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą 1 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-165 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-166 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pinigų saugykla 2 Lt“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-167 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Milijonierius“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-168 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Pabučiuok ešerį“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-169 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“; Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. N-170 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Dosnus mažylis II“ priskyrimo didžiosios momentinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos rūšiai ir šios loterijos taisyklių suderinimo“.

Pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-tete“ kazino skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                           Liuda Arlauskienė

Ernestas Spruogis

                                                                                                                                         Nijolė Žalnieriūnienė