Pirmosios instancijos teismo                                                                Civilinė byla Nr. e2A-408-278/2017

Teisėjas Giedrius Avinas                                           Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01362-2014-6

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                2.6.8.11.1; 2.6.11.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vespila“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-724/2017 pagal ieškovės AB „Aksa“ ieškinį atsakovei UAB „Vespila“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Aksa“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Vespila“ 11 460 Eur nuostolių atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio iš atsakovės UAB „Vespila“ pirko elektros energiją ir 2014 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė derybų metu žodžiu nurodė, jog nuo 2014 m. spalio 7 d. ketina nutraukti elektros energijos tiekimą. Nurodo, kad šiems ketinimams prieštaravo, o 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo užtikrinti elektros energijos tiekimą bei informavo atsakovę apie tai, kad nutraukus elektros energijos tiekimą įmonei bus padaryta žala. Teigė, jog atsakovė nuo 2014 m. spalio 14 d. nutraukė elektros energijos tiekimą, todėl 2014 m. spalio 20 d. UAB „Vespila“ pateikė pretenziją, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjo, jog kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

3. Nurodė, kad, neturėdama elektros energijos AB „Aksa“ negalėjo vykdyti veiklos ir dėl to patyrė nuostolius, kurie susidarė 2014 m. spalio 14 d. - 2014 m. spalio 21 d. laikotarpiu, t. y. per 5 darbo dienas. Teigė, jog atjungus elektros energiją darbuotojai nevykdė savo darbinių funkcijų, tačiau įmonė turėjo jiems mokėti darbo užmokestį ir patirti nuostoliai yra 6 544,71 Eur. Be to, teritorijos apsaugos sąnaudos už 5 dienas sudaro 417,05 Eur nuostolių. Nurodė, kad įmonė yra paėmusi kreditą iš banko veiklos vystymui ir plėtimui, todėl dėl banko palūkanų mokėjimo patirtos išlaidos sudaro 398,41 Eur. Teigė, jog 2014 m. spalio mėnesio apskaitos duomenimis, vidutiniškai per dieną Visagino padalinyje pagaminama 33 kubiniai metrai gelžbetonio produkcijos už 7 124,65 Eur be PVM. Pagal 2014 metų AB „Aksa“ pelno nuostolių ataskaitą, bendrovės bendrojo pelno marža už devynis mėnesius sudarė 30,04 proc., o pelno prieš mokesčius marža – 13,54 proc.. Vertinant nuo 7 124,65 Eur be PVM negaunamų pajamų į dieną sumos, pelnas prieš mokesčius sudarytų 964,67 Eur per dieną, o įvertinus 15 proc. pelno mokestį – negautas vienos dienos grynasis pelnas sudarytų 819,97 Eur. Nurodė, kad už 5 dienas AB „Aksa“ patyrė 4 099,87 Eur nuostolių, o bendra patirtų nuostolių suma - 11 460 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės UAB „Vespila“ ieškovės AB „Aksa“ naudai priteisė 6 328 Eur nuostoliams ir 2 149 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Vespila“ 2014 m. spalio mėnesio pradžioje informavo ieškovę AB „Aksa“ apie ketinimą nutraukti elektros energijos tiekimą nuo 2014 m. spalio 7 d., tačiau nurodytą dieną elektros tiekimo nenutraukė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2014 m. spalio 13 d. raštu ir pareikalavo užtikrinti elektros tiekimą. Atsakovė į šį ieškovės raštą neatsakė, elektros energijos tiekimą nutraukė nuo 2014 m. spalio 14 d.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė 2014 m. spalio 20 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjo, kad kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. 2014 m. spalio 20 d. ieškovė su UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas darė išvadą, kad po pranešimo apie elektros energijos nutraukimą nuo konkrečios datos, elektros energija ir toliau buvo tiekiama, jos tiekimas nutrauktas tik po septynių dienų. Atsakovei pranešus AB „Aksa“ apie konkrečią elektros tiekimo nutraukimo datą, tačiau to nustatytu terminu nepadarius, ieškovei buvo suteiktas pagrįstas lūkestis, kad elektros energijos tiekimas jai nenutruks. Teismo vertinimu, po įspėjime nurodyto termino ir toliau teikiant elektros energiją, atsakovė, ketindama nutraukti elektros energiją, privalėjo pakartotinai pranešimu informuoti ieškovę apie savo ketinimus nutraukti elektros energijos tiekimą ir darė išvadą, jog elektros energijos tiekimas nutrauktas tinkamai neinformavus ieškovės, t. y. neteisėtai. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei po pranešimo apie sutarties nutraukimą elektros energijos tiekimas būtų nutrauktas pranešime nurodytu laiku arba faktiško nutraukimo laiku, septynių dienų arba 14 dienų terminas pasiruošti sutarties nutraukimo pasekmėms nelaikytinas protingu. Nurodė, jog kaip orientaciniai galėtų būti naudojami Elektros energetikos bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyti pranešimo apie elektros energijos tiekimo ir sutarties nutraukimo įteikimo vartotojui terminai (26, 37, 40 p.).

6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės veiksmus pripažinus neteisėtais, yra pagrindas atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d. – 6.249 str.). Nustatė, kad ieškovės veikla yra susijusi su gelžbetoninių konstrukcijų gamyba ir veiklai būtina elektros energija, todėl nutraukus elektros energijos tiekimą, gamybos procesas buvo nutrauktas, o dėl gamybos priverstinio sustabdymo ieškovė negavo pelno. Konstatavo, jog ieškovės penkių dienų negautas grynasis pelnas sudarytų 4 099,90 Eur. Teismas nurodė, jog, nesant kitų duomenų, o pateiktoje priskaitymų – išskaitymų suvestinėje esant duomenims, jog ieškovės darbuotojai dėl prastovos nedirbo dvi dienas, ieškovės nuostoliai yra įrodyti tik už dvi dienas, kas sudaro 1 413 Eur. Be to, už 5 dienas ieškovė, mokėdama banko palūkanas, bet negaudama pajamų, patyrė 398,42 Eur nuostolių. Likusi ieškovės nuostolių dalis – teritorijos, kurioje yra gamybinės patalpos, apsaugos sąnaudos, už 5 dienas sudaro 417,05 Eur nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vespila“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei suteiktas įspėjimo terminas (7 dienų arba 14 dienų) pasiruošti sutarties nutraukimo pasekmėms nelaikytinas protingu. Vertinant įspėjimo termino protingumą, būtina atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad šalys dėl elektros energijos tiekimo bendradarbiavo tik kelis mėnesius, kad elektros energijos tiekimo įrenginiai buvo patyrę gedimų ir juos reikėjo remontuoti, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir nebendradarbiavo su atsakove suderinant, kada būtų patogiausia sustabdyti elektros energijos tiekimą, siekiant pašalinti elektros energijos tiekimo įrenginių gedimus, taip pat, kad naujų sutartinių santykių suformavimas ieškovei užtruko ne ilgiau nei atsakovės suteikto įspėjimo terminas.

9. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovei AB „Aksa“ suteiktas įspėjimo terminas yra protingas, nėra pagrindo atsakovės veiksmus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo konstatuoti neteisėtais bei pagrindo patirtiems nuostoliais atlyginti. Be to, mano, jog sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė įrodė 6 328 Eur nuostolių atsiradimą. Teigia, jog nepagrįstai ieškovei priteista 4 099,90 Eur nuostolių kaip negauto grynojo pelno, nes siekdama pagrįsti, kad dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo 2014-10-14 – 2014-10-20 laikotarpiu neteko galimybės uždirbti grynojo pelno, ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kokių konkrečių užsakymų šiuo laikotarpiu negalėjo įgyvendinti, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, kiek dienų ieškovės darbuotojai išbuvo prastovoje, todėl nepagrįstai priteistas 1 413 Eur nuostolių atlyginimas. Be to, byloje esantys įrodymai rodo, kad ieškovės Visagino padalinyje dirbo ne 43 darbuotojai, kaip sprendime konstatavo teismas, bet 41 darbuotojas. Darbuotojų sąrašas rodo, kad ne visiems 41 darbuotojui per 2014 m. spalio mėn. apmokėta už 23 darbo dienas, o pridėti DNB banko išrašai rodo, kad 2014 m. spalio mėn. ieškovė darbo užmokestį išmokėjo tik 40 darbuotojų. Net jei būtų įrodyta, kad prastova truko 2 dienas, tai reikštų, jog AB „Aksa“ Visagino padalinys dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo veiklos nevykdė tik 2 dienas, o kitomis dienomis ūkinė komercinė veikla buvo vykdoma. Trečia, nepagrįstai pripažinta AB „Aksa“ patyrus 398,42 Eur nuostolių dėl mokėtinų palūkanų ir 417,05 Eur nuostolių dėl teritorijos saugojimo sąnaudų. Bankui mokėtinų palūkanų išlaidas ir teritorijos saugojimo sąnaudas ieškovė būtų patyrusi nepriklausomai nuo to, ar 2014-10-14 būtų buvęs nutrauktas elektros energijos tiekimas, ar ne. Be to, iš pridėtos Kreditavimo sutarties Nr. 133502620-K1 Specialiosios dalies nėra aišku, kokiam tikslui ieškovei buvo suteiktas kreditavimas.

10. Apeliantės teigimu, teismas nesigilino ir nevertino, ar ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nes ieškovė nepateikė suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos (ataskaitos), kuri galėtų pagrįsti, kaip susidarė prašoma priteisti 3 894 Eur suma. Iš prie 2017-01-09 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT1603011 nėra aišku, už kokias teisines paslaugas ši sąskaita buvo išrašyta, o iš 2017-01-09 mokėjimo nurodymo nėra aišku, už ką konkrečiai 4 574,11 Eur suma buvo sumokėta. Teigia, jog akivaizdu, kad ieškovei buvo nepagrįstai priteista 2 149 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Aksa“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog neva įspėjimo terminas buvo protingas, o sutartis nutraukta teisėtai, neturi teisinės reikšmės ir negali būti nagrinėjami, nes ši faktinė aplinkybė jau buvo konstatuota įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2016-09-26 nutartimi. Mano, jog teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė nuostolių dydį, UAB „Vespila“ neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį ryšį tarp kilusių nuostolių ir neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Priešingai nei teigia apeliantas, AB „Aksa“ tinkamai pagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Aksa“ ir atsakovės UAB „Vespila“ buvo sudaryta elektros perpardavimo (subtiekimo) sutartis neapibrėžtam laikui. UAB „Vespila“ 2014 m. spalio pradžioje informavo AB „Aksa“, jog elektros energiją ketina nutraukti nuo 2014 m. spalio 7 d., tačiau, ieškovei tam prieštaraujant, nurodytą dieną elektros tiekimo nenutraukė. Nustatyta, kad 2014 m. spalio 13 d. raštu ieškovė kreipėsi į UAB „Vespila“ pareikalaudama užtikrinti elektros tiekimą. UAB „Vespila“ į šį ieškovės raštą neatsakė ir nuo 2014 m. spalio 14 d. nutraukė elektros energijos tiekimą. AB „Aksa“ tą pačią dieną kreipėsi į  AB „Lesto“ reikalaudama atnaujinti  elektros energijos tiekimą, o 2014 m. spalio 20 d. pateikė pretenziją UAB „Vespila“, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir su UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Vespila“ elektros energijos tiekimą nutraukė neteisėtai, nes tinkamai neinformavo ieškovės AB „Aksa“. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmus pripažinus neteisėtais, yra pagrindas atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d. – 6.249 str.). Apeliantė UAB „Vespila“, nesutikdama su teismo išvadomis, prašo priimti naują sprendimą ir ieškovės AB „Aksa“ ieškinį atmesti.

16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Vespila“ ieškovei suteiktas įspėjimo terminas, t. y. 7 dienų arba 14 dienų terminas pasiruošti elektros energijos tiekimo nutraukimo pasekmėms, nelaikytinas protingu. Protingo termino klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kiek laiko trunka sutarties šalių bendravimas sutarties pagrindu, jų indėlį į sutartinius santykius, kiek laiko pareikalautų naujų sutartinių santykių suformavimas ir kita. Pažymėtina, kad protingas terminas reiškia laikotarpį į ateitį, per kurį, gavusi įspėjimą, šalis turi atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, atsižvelgiant į prievolės esmę. Termino atitiktį protingumo kriterijui įrodinėja šalis, kuri siunčia įspėjimą kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (CPK 178 str.).

17. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas Panevėžio apygardos teismo 2015-11-09 nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, 2016-06-16 nutartimi konstatavo, jog protingu įspėjimo terminu laikytinas toks terminas, per kurį garantuotai būtų pasirengta gauti elektros energiją iš kito šaltinio. Orientaciniai galėtų būti naudojami Elektros energetikos bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyti pranešimo apie elektros energijos tiekimo ir sutarties nutraukimo įteikimo vartotojui terminai (26, 37, 40 p.), kurie numato nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių įspėjimo terminus.

18. Kaip minėta, po pranešimo apie elektros energijos nutraukimą nuo konkrečios datos (2014 m. spalio 7 d.), apeliantė elektros energiją AB „Aksa“ tiekė ir toliau, o elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas  dar po septynių dienų. Akivaizdu, jog atsakovei pranešus apie konkrečią elektros tiekimo nutraukimo datą, tačiau to nustatytu terminu nepadarius, o naujos datos nepatikslinus, ieškovei nebuvo aišku, ar energijos tiekimas bus nutrauktas ir kada, ar atsakovės pozicija pasikeitė ir ji ketina toliau tiekti elektros energiją. Šie veiksmai leidžia konstatuoti, jog ieškovei prieštaraujant dėl elektros energijos nutraukimo, jai buvo suteiktas pagrįstas lūkestis, kad elektros energijos tiekimas galbūt apskritai nenutruks, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Vespila“, ketindama nutraukti elektros energiją, privalėjo pakartotinai pranešimu informuoti AB „Aksa“ apie savo ketinimus nutraukti elektros energijos tiekimą, aiškiai nurodydama nutraukimo datą. Priešingai nei teigia apeliantė, vien ta aplinkybė, jog AB „Aksa“ naują sutartį sudarė per septynias dienas nuo elektros energijos tiekimo jai nutraukimo, nepatvirtina išvados, kad UAB „Vespila“ apie energijos tiekimo nutraukimą ieškovę įspėjo per protingą terminą. Be to, pažymėtina, jog apeliantės nurodytų veiksmų (dėl elektros energijos tiekimo įrenginių gedimo ir jų būtinumo remontuoti) atlikimas gali sudaryti pagrindą laikinai sustabdyti ar apriboti elektros energijos tiekimą, kai tai yra neišvengiama, elektros energijos tiekimo apribojimą derinant su subabonentu, tačiau tai nesudaro pagrindo nutraukti energijos tiekimo sutartį, netaikant protingo įspėjimo termino. Šiuo atveju sprendžiant dėl protingo įspėjimo termino reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad ieškovė elektros energiją naudoja gamybos procese, todėl jai itin aktualus nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė UAB „Vespila“ neįrodė, kad jos žodžiu nustatytas kelių dienų įspėjimo terminas pasiruošti sutarties nutraukimo pasekmėms ieškovei AB „Aksa“ buvo protingas. Kadangi UAB „Vespila“ tinkamai neinformavo AB „Aksa“ apie elektros energijos tiekimo nutraukimą, todėl, priešingai apeliantės teiginiams, yra pagrindas atlyginti AB „Aksa“ padarytus nuostolius.

20. Nesutiktina su apeliantės teigimu, jog teismo sprendimu nepagrįstai buvo priteista 4 099,90 Eur nuostolių, kaip negautas grynas pelnas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovės veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Šias pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovas; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

21. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Aksa“ veikla yra susijusi su gelžbetoninių konstrukcijų gamyba, todėl ieškovės veiklai būtina elektros energija. UAB „Vespila“ nutraukus elektros energijos tiekimą, gamybos procesas, kuriam reikalinga elektros energija, buvo nutrauktas. UAB „Vespila“ neginčija fakto, kad elektros energijos tiekimas gamyklai buvo nutrauktas penkias dienas. Tokiu būdu, akivaizdu, kad dėl gamybos priverstinio sustabdymo AB „Aksa“ negalėjo vykdyti faktinės komercinės veiklos, gauti pelno. Iš bylos duomenų matyti, jog negautas pajamas ieškovė skaičiavo pagal dienų skaičių, kurį negalėjo vykdyti savo veiklos, bei vadovavosi 2014 m. spalio mėnesio Visagino padalinio rezultatais: pagamintu produkcijos kiekiu, pardavimų ataskaitomis, produkcijos kaina, taip pat apskaičiavo vidutinę bendrovės pelno maržą ir prašė priteisti tik grynąjį pelną, kurio negavo, atmetus visas veiklos sąnaudas ir mokėtinus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes įvertino ir priteisė penkių darbo dienų negautą grynąjį pelną – 4 099,90 Eur. Apeliantė, nors ir ginčija, kad ieškovė galėjo turėti tokio dydžio grynąjį pelną, tačiau savo skaičiavimų ar svarių argumentų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Argumentai, jog AB „Aksa“ privalėjo pateikti įrodymus, kokių konkrečių užsakymų elektros energijos tiekimo nutraukimo laikotarpiu negalėjo įgyvendinti, esminės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad ieškovės negautos pajamos yra tik kaip dėl ekonominės veiklos sukuriama pridėtinė vertė. Ją ne visada galima tiksliai nustatyti, todėl tokiais atvejais teisinga apskaičiuoti vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę laikotarpiu, kai buvo dirbta įprastinėmis sąlygomis, padauginus iš dienų, kai veikla buvo sutrikdyta dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų (neveikimo), skaičiaus. Toji, kaip dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė, ir būtų negautos pajamos, priteistinos CK 6.249 straipsnio pagrindu žalą patyrusiam asmeniui.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog darbuotojai dėl prastovos nedirbo dvi dienas, todėl ieškovės nuostoliai įrodyti tik už dvi dienas (įforminta kaip prastova), kas sudaro (1 413 Eur (4 878,85 Lt). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad 2014 m. spalio mėnesį AB „Alka“ Visagino padalinyje dirbo 43 darbuotojai. Ieškovės teismui pateikta 2014-10-31 pažyma apie darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio biudžetą patvirtina, kad AB „Aksa“ padalinyje Visagine iš viso dirbo 40 darbuotojų; skaičiuojant 21 darbo dieną per mėnesį – vienos darbo dienos įmonės darbo užmokesčio biudžetas sudarė 4 519,52 Lt. Iš trumpo priskaitymų –išskaitymų žiniaraščio matyti, kad minėtu metu įmonėje dirbo 41 darbuotojas, o  DNB banko išrašai patvirtina, jog darbo užmokestis už 2014 m. spalio mėn. išmokėtas 40 darbuotojų. Esant minėtiems duomenims apeliacinės instancijos teismas  daro išvadą, jog  elektros energijos nutraukimo metu įmonėje dirbo 40 darbuotojų. DK 195 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Atsižvelgiant į tai, kad Visagino padalinio 40 darbuotojų prastova įforminta už dvi dienas ir nesant duomenų, jog darbuotojams  kitomis darbo dienomis nebuvo suteiktas darbas įmonėje, ieškovės AB „Aksa“ nuostoliai laikytini įrodytais ir sudarančiais viso 1 164,80 Eur (1,82 Eur (Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, galiojęs nuo 2014-10-01) x 16 val. (2 prastovos dienos po 8 val.) x 40 darbuotojų, CPK 178 str.).

23. Teismas konstatavo, kad ieškovė AB „Aksa“ yra paėmusi kreditą iš banko veiklos vystymui ir plėtimui, dėl to už penkias dienas, mokėdama palūkanas bet negaudama pajamų, patyrė 398,42 Eur (1 375,65 Lt) nuostolių, be to, likusi ieškovės nuostolių dalis – teritorijos, kurioje yra gamybinės patalpos, apsaugos sąnaudos, kurios už penkias dienas sudaro 417,05 Eur (1 440 Lt). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šios išlaidos AB „Aksa“ nuostoliams dėl elektros energijos tiekimo neteisėto nutraukimo priskirtos nepagrįstai. Pažymėtina, kad bankui mokėtinų palūkanų išlaidas ir teritorijos saugojimo sąnaudas ieškovė būtų patyrusi nepriklausomai nuo to, ar nuo 2014-10-14 būtų buvęs nutrauktas elektros energijos tiekimas, ar ne. Šiuo atveju bankui mokėtinų palūkanų išlaidos ir teritorijos apsaugos sąnaudos yra įmonės patiriamos pastovios išlaidos, todėl elektros energijos tiekimas ar netiekimas tokių išlaidų turėjimui įtakos neturi, t. y. už šias paslaugas AB „Aksa“ moka nežiūrint į tai, vyksta gamybos procesas ar ne.

24. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė privalo atlyginti ieškovei 5 264,70 Eur patirtus nuostolius (4 099,90 +1 164,80 = 5 264,70 Eur).

25. Nesutiktina su apelicinio skundo teiginiu, kad teismas  nevertino, ar ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą, AB „Aksa“ buvo suteiktos teisinės paslaugos - parengtas ieškinys, apeliacinis, kasacinis skundai, atstovauta ir dalyvauta teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant iš esmės. AB „Aksa“ pateikė teismui sąskaitą – faktūrą TGSLT1603011 bei išrašus iš elektroninės bankininkystės, kurie patvirtina faktinį išlaidų apmokėjimą. Ieškovė prašė teismo priteisti  3 894 Eur. Teismas pagrįstai įvertino, jog ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytos sumos. Taip pat įvertino tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl proporcingai priteisė tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 149 Eur). Konstatuoti, jog AB „Aksa“ naudai priteista 2 149 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta, nėra pagrindo.

26. Dėl paminėtų motyvų, skundžiamas teismo sprendimas iš dalies keistinas, iš atsakovės UAB „Vespila“ ieškovei priteista 6 328 Eur nuostolių suma mažintina iki 5 264,70 Eur.  Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, iš ieškovės AB „Alka“ apeliantės naudai priteistina 24 Eur  žyminio  mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ pakeisti ir ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ naudai priteistų 6 328 Eur nuostolių dydį sumažinti iki 5 264,70 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 70 euro centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Alka“ (į. k.  133502520) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės  uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ (į. k. 302545041) naudai.

Teisėjų kolegija                                                                                                                       Eigirdas Činka

                                                                                                     Zina Mickevičiūtė

                                                                                       Birutė Valiulienė