Civilinė byla Nr. 2A-1191-265/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11163-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. (buvusios A.) ieškinį atsakovui A. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo A. Ž. ieškinį atsakovei (ieškovei) G. D. (buvusiai A.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartimi į vieną bylą sujungtos civilinės bylos pagal šalių pareikštus ieškinius, laikant, kad G. D. (buvusi – A.) procesinė padėtis byloje yra ieškovė, o A. Ž. – atsakovas.
2. Ieškovė 2016-09-07 teismui pareikštu ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo A. Ž. 1 755 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, priteisti 190 Eur periodinį kas mėnesį nepilnamečiam vaikui mokamą išlaikymą, nustatyti, jog ieškovė uzufrukto teise paskiriama tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą, bei priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus M. Ž., nuo 2015 m. spalio mėn. su atsakovu nebegyvena. Teigė, kad vaikas visada gyveno su ieškove, jį išlaikė, prižiūrėjo, juo rūpinosi ir augino išskirtinai savo išgalėmis, atsakovas iš esmės finansiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, siekė susitarti su atsakovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas tartis kategoriškai atsisakė. Atsakovo neatsakingas, nebrandus bei vaikui žalą darantis elgesys tapo netoleruotinas. 2016‑08-11 ieškovei sustojus prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje iš ieškovės jėga, pavartodamas fizinį smurtą, atsakovas atėmė vaiką. Teigia, kad šiuo metu esantis bendravimo su vaiku tvarkos neapibrėžtumas, neadekvatus, agresyvus, žalingas bei neprognozuojamas atsakovo elgesys vaiko akivaizdoje neabejotinai daro žalą vaiko interesams, jo vystymuisi bei psichikai, lemia konfliktines situacijas tarp tėvų.
4. Atsakovas A. Ž. 2016-09-06 pareikštu ieškiniu teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, priteisti iš G. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskirti piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju A. Ž., nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškinyje A. Ž. nurodė, kad G. D. yra buvusi jo sugyventinė. Šalims gyvenant kartu gimė sūnus M. Ž.. Po vaiko gimimo ieškovės elgesys pasikeitė, ji nenorėjo prižiūrėti sūnaus, dažnai negrįždavo nakvoti į namus, išėjo iš namų ir apsigyveno su savo sugyventiniu, šalių santykiai nutrūko. Bendravimo tvarka su vaiku nustatyta nebuvo, nes ginčo dėl to nebuvo, motina vaiko auginti nenorėjo, jai rūpėjo linksmybės. Vaikas liko gyventi su A. Ž. jo tėvų namuose. Iki 2016-05-21 vaiką augino ir prižiūrėjo tik jis, motina tik retkarčiais susitikdavo su vaiku po darželio, ji išlaikymo vaikui nemokėjo. Sūnui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su tėvu. Mano, kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su juo, yra labai prisirišęs prie tėvo, jis sūnumi rūpinasi ir jį prižiūri. Nurodė, kad 2016-05-21 atsakovui būnant su vaiku parke ieškovė su savo sugyventiniu išplėšė vaiką iš jo rankų ir pabėgo, 2016-08-10 ieškovė grąžino vaiką, tačiau tarp šalių kilo konfliktas. Nesutiko su teiginiais, kad jis finansiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nesirūpino vaiko saugumu bei gerove. Vaiko motina 2015 m. rugsėjo mėn. išėjo iš namų ir iki 2016-05-21 vaiko auklėjimu visiškai nesirūpino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-31 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove G. D.; priteisė iš atsakovo A. Ž. nepilnamečiam vaikui M. Ž. išlaikyti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017‑03-31 iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko lėšas iki jo pilnametystės; nustatė konkrečią šalių bendravimo su vaiku tvarką; priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 62 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo 68 Eur žyminio mokesčio; priteisė atsakovui iš ieškovės 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teismas išsprendė klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nustatė vykdyti skubiai.
7. Teismas darė išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo galimybės rūpintis ir tinkamai auklėti savo nepilnametį vaiką M. Ž. yra panašios. Nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas smurtavo prieš savo nepilnametį vaiką. Nustatyta, kad abu tėvai pažeidinėjo vaiko interesus, nesudarydami vaikui galimybės maksimaliai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo psichologo ir byloje išvadą teikiančios institucijos nuomones, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai užtikrins vaiko teisėtus interesus, jo emocinę ir socialinę raidą dėl susiformavusio vaiko saugaus, artimo emocinio ryšio su ja, platesnio svarbiausių emocinių vaiko poreikių suvokimo, jų tenkinimo, dėl to ieškovės ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkino, o atsakovo ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo atmetė. Teismas nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat nustatė, kad atsakovas gali teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; priėmus naują sprendimą, atitinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo nuomone, teismas, vertindamas atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, buvo šališkas.
2. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymo nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo civiliniame procese taisyklių. Teismas neatsižvelgė į vaiko gyvenimo su tėvu trukmę, aplinkybes, kad pati ieškovė 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė sprendimą išeiti iš namų, palikusi vaiką atsakovui, ir iki 2016-05-21 ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nebuvo. Teismas neatsižvelgė į duomenis, atsakovo nuomone, paneigiančius ieškovės teiginius apie atsakovo neatsakingumą ir nesirūpinimą vaiku. Teismo išvada dėl finansinių abiejų tėvų galimybių išlaikyti vaiką yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, kad vaiko tėvų pajamos nėra panašios, jos žymiai skiriasi.
3. Teismas pažeidė vaiko teisių apsaugos bei tėvo ir motinos teisių ir pareigų lygybės principus.
9. Atsiliepimu ieškovė G. D. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo šališkumo ir mano, kad jie neapgrįsti. Taip pat nesutinka, kad nepilnametis M. Ž. nuo pat gimimo gyveno su atsakovu. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių gaunamas nuolatines pajamas. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
12. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečio M. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove G. D., iš atsakovo A. Ž. nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis bei nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, o ne su atsakovu.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės, kad gyvendami kartu ieškovė G. D. (buvusi A.) ir atsakovas A. Ž. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. Ž.. Byloje ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą.
14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymo nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo civiliniame procese taisyklių. Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, rėmėsi išimtinai teismo psichologės nuomone (išvada) bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pritarimu minėtai išvadai, tačiau nesirėmė kitomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis bei duomenimis apie atsakovo rūpinimąsi vaiku bei galimybėmis vaiką išlaikyti.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėjant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų bylą, turi būti įvertintos kiekvieno iš jų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑383/2008; 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; 2012-12-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2016-12-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016, ir kt.). Teisėjų kolegijai ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo motyvus nustatyta, kad reikšmingos aplinkybės dėl abiejų tėvų galimybių ir abiejų tėvų šeimos aplinkos sąlygų, vaiko interesų buvo ištirtos ir įvertinos. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad šios bylos faktinės aplinkybės nustatytos ir įvertintos netinkamai.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė užtikrina geras, tinkamas ir pritaikytas vaikui augti buities ir gyvenimo sąlygas. Apeliantas akcentuoja 2016‑09‑08 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus buities patikrinimo akte nurodytus duomenis, kad 2016-09-08 ieškovė gyveno nebaigtame įrengti kotedže, kur nebuvo vaikui saugių gyvenimo sąlygų (neįrengti turėklai), niekur nedirbo. Tačiau iš byloje esančioje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus vėlesnėje 2016-11-08 išvadoje nurodytų duomenų bei 2016-09-26 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenų nustatyta, kad 2016‑09-26 lankantis ieškovės šeimoje buvo nustatyta, jog saugumo trūkumai panaikinti: įrengti laiptų turėklai antrame namo aukšte ir varteliai, taip pat nustatyta, kad ieškovė turi visas sąlygas tinkamai rūpintis vaiku. Minėtoje 2016-11-08 vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad abiejų vaiko tėvų gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos nepilnamečiam sūnui gyventi. Vaiko darželio auklėtoja liudytoja G. G. byloje nurodė, kad abu tėvai domisi vaiko auklėjimu.
17. Apeliantas taip pat pabrėžia ieškovės charakteristiką ankstesnėje darbovietėje bei 2016 m. rugsėjo mėn. duomenis, jog ieškovė niekur nedirbo. Byloje ieškovė nurodė, kad įsidarbino, gauna pajamas. Apeliantas A. Ž. teigia, kad jo per mėnesį gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, šį motyvą grindžia į bylą pateiktais pinigų priėmimo kvitais. Iš byloje esančio atsakovui A. Ž. 2016‑11‑09 išduoto verslo liudijimo nustatyta, kad nurodyti veikos vykdymo laikotarpiai 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Atsakovo pateikti kelių mėnesių pinigų paėmimo kvitai nepatvirtina, kad atsakovo nurodomo dydžio pajamos yra nuolatinės. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti tikrąją šalių finansinę padėtį ir turėjo galimybę pareikalauti papildomų įrodymų, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė patvirtinančių duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog abiejų šalių galimybės išlaikyti ir rūpintis vaiku panašios, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.
18. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog vaikas nuo pat gimimo gyveno su atsakovu. Apeliantas akcentuoja, kad vaiko gyvenamoji vieta deklaruota su atsakovu. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vaiko gyvenamoji vieta atsakovo nurodomu adresu deklaruota 2016-08-31, tačiau byloje esančios 2014-03-05 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą duomenimis, M. Ž. gyvenamoji vieta 2014-03-05 buvo deklaruota ieškovės buvusios gyvenamosios vietos adresu. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad iki 2015 m. rugsėjo mėn. šalys iš esmės gyveno bendrai, kartu su vaiku. Iš liudytojų D. A., D. K., A. Ž. parodymų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės 2017-03-10 teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalims pradėjus gyventi atskirai vaikas būdavo ir pas ieškovę, ir pas atsakovą. Apeliantas nurodo, kad vaikas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. birželio mėn. ir nuo 2016-08-10 iki 2017-02-10 gyveno kartu su atsakovu. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. vaikas gyveno su ieškove. Šioje byloje taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikina nepilnamečio vaiko M. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja G. A., iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas bei nustatyta A. Ž. laikina bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑09-15 nutartimi minėta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio panaikinta ir, be kita ko, nepilnamečio vaiko M. Ž. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu A. Ž., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-21 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos ir nepilnamečio vaiko M. Ž. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove G. D., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Taigi vaikas buvo gyvenęs tiek pas tėvą, tiek ir pas motiną. Iš 2017-02-06 teismo psichologės nuomonės (išvados) duomenų matyti, kad vaikui yra gerai žinomos abiejų tėvų aplinkos, jose gyvenantys artimi žmonės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina buvo iš esmės pažeisti vaiko interesai dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.
19. Įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl vaiko teisių apsaugos, tėvo ir motinos teisių bei pareigų lygybės principų pažeidimo. Kaip pažymi ir pats apeliantas, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo rūpestis vaiku, tėvų gyvenimo ir buities sąlygos bei galimybės vaiką ugdyti ir auklėti iš esmės panašios. Įstatymas numato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Pažymėtina, kad, spręsdamas tėvo ir motinos ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų dėl jų lyties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog minėto principo nesilaikyta.
20. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką. Kiekvienu atveju esminis kriterijus yra vaiko interesai ir juos būtina individualizuoti. 2017‑02-06 teismo psichologės raštu pateiktoje nuomonėje (išvadoje) pateikti duomenys, kad visavertiškai bendrauti su vaiku dėl mažo vaiko amžiaus, kalbos neišsivystymo nėra galimybės; dėl to buvo taikytas vaiko, tėvo ir motinos tarpusavio sąveikos stebėjimas. Teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad psichologiniu aspektu vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina dėl saugaus, artimo vaiko emocinio ryšio su ja, platesnio svarbiausių emocinių vaiko poreikių suvokimo, jų tenkinimo, visapusiškesnio vaiko auklėjimo, pastovesnės gyvenamosios vietos, ateities planų. Nustatyta, kad darant šią išvadą buvo įvertintas ir tėvo santykis su vaiku, tėvo ateities planai. Iš teismo psichologės pateiktos išvados matyti, jog įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovo bendravimas ir santykis su vaiku, jų orientavimosi į vaiko poreikius apimtis, galimos permainos tėvų ateities planuose. Bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius minėtą teismo psichologės išvadą palaikė bei išreiškė analogišką poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Objektyvių pagrindų abejoti 2017‑02-06 teismo psichologės raštu pateikta nuomone (išvada) bei vaiko teisių apsaugos institucijos išvada apeliantas nenurodė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl individualių vaiko interesų ir jų užtikrinimo, turėjo pagrindą vadovautis minėtais duomenimis.
21. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Ž. reiškia abejones teismo nešališkumu. Jas grindžia motyvais, jog nagrinėjant bylą nebuvo objektyviai įvertinti atsakovo į bylą pateikti įrodymai, o daugelis atsakovo teiktų prašymų buvo atmesti. Objektyvių duomenų ar aplinkybių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi apeliantas nenurodė. Abejones dėl teismo šališkumo apeliantas motyvuoja iš esmės subjektyviuoju aspektu dėl teisėjos procesinių sprendimų ir veiksmų tendencingumo.
22. Atsakovas teismo šališkumą motyvuoja nurodydamas, kad 2017-03-10 teismo posėdyje teisėja aktyviai uždavė klausimus ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad sprendimas dėl visų šalių ieškiniuose pareikštų reikalavimų priimamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 265 straipsnis). Šiuo atveju, šalims nesusitariant dėl vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, abi šalys buvo pareiškusios materialinius reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Iš 2017-03-10 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismo posėdžio pradžioje ieškovė išreiškė poziciją, jog sutiktų su iš dalies ilgesnio atsakovo bendravimo su vaiku nustatymu, nei nurodyta jos ieškinyje, ieškovė savo poziciją konkretizavo. Nustatyta, kad ieškovė teismui davė paaiškinimus ir nurodė motyvus dėl ieškinio reikalavimų ir juo prašomos nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Taigi šiuo atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad išimtinai su ieškove buvo derinama bendravimo su vaiku tvarka, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo subjektyvaus šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
23. Atsakovas nurodo, kad 2017-03-06 teismo posėdyje atmesti atsakovo prašymai paskirti vaikui kompleksinę ekspertizę, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 01-1-01561-17, atmesti atsakovo prašymai apklausti kaip liudytojas vaiko darželio auklėtoją bei gydytoją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent minėtais pagrindais buvo grindžiamas atsakovo atstovės pateiktas pareiškimas dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Šis pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2017‑03-08 nutartimi buvo netenkintas, nenustačius nušalinimo pagrindų. Be to, pastebėtina, kad byloje 2017-03-10 teismo posėdyje buvo apklausti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo nurodyti liudytojai, o tarp jų ir M. Ž. darželio auklėtoja.
24. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog ikiteisminis tyrimas prieš atsakovą pradėtas tik pagal nepilnamečio šalių vaiko paaiškinimus, ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas ir dėl atsakovo nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi teismas įvertino su šia aplinkybe susijusius bylos duomenis ir padarė išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas smurtavo prieš savo nepilnametį vaiką. Apeliacinio skundo argumentai, kad priimdamas sprendimą teismas neatsiribojo nuo minėtos informacijos apie galbūt buvusį smurtą prieš vaiką, yra grindžiami subjektyviais atsakovo svarstymais ir nelaikytini sudarančiais pagrindą konstatuoti teismo šališkumą.
25. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino visumą byloje esančių įrodymų apie faktines aplinkybes, reikšmingas nustatyti vaiko interesus ir išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada šalių nepilnamečio sūnaus M. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. D., o ne su atsakovu A. Ž. neatitiktų vaiko interesų. Nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nepajėgi vaikui užtikrinti saugios ir stabilios aplinkos, tinkamų raidos sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoks, nei pageidauja dalyvaujantis byloje asmuo, bylos aplinkybių įvertinimas savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas subjektyviai šališkas. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai. Įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).
26. Apeliantas prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės grindė netinkamu ir neišsamiu įrodymų byloje tyrimu ir vertinimu. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės arba iš esmės pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Darytina išvada, kad priimant skundžiamą sprendimą klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išspręstas teisingai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė konkrečių nesutikimo argumentų su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad vaiko gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su ieškove, o atsakovui nenurodžius konkrečių nesutikimo su kitomis skundžiamo sprendimo dalimis argumentų ir pagrindų, teisėjų kolegija dėl kitų teismo sprendimo dalių plačiau nepasisako. Teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau turėtas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai              Žydrūnas Bertašius

              Jolanta Gailevičienė

              Alvydas Žerlauskas