Civilinė byla Nr. 2YT-886-589/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08623-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė,

sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,

dalyvaujant pareiškėjams G. B. ir V. K.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

n u s t a t ė:

pareiškėjai prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime, teismo posėdžio metu, nurodydami aplinkybes, dėl kurių mirus motinai per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo, pareiškėjai paaiškino, kad buvo įsitikinę, jog mirus vienam iš tėvų, kitas automatiškai paveldi visą turimą turtą, žinojo apie tėvo pas notarą sudarytą testamentą. Tuo metu, kai motina netikėtai po operacijos mirė, po prostatos operacijos ir tėvas, kuriam ėjo 93-ieji metai, jau sunkiai sirgo, negalėjo pats pavalgyti, apsitarnauti, negalėjo dalyvauti net mamos laidotuvėse. Gydytojai jam diagnozavo Parkinsono ligą bei nustatė visišką invalidumą. Pareiškėja V. K. slaugė tėtį, juo rūpinosi, todėl morališkai ir fiziškai tuo metu buvo nelengva. 2005 m. birželio 12-13 d. pagal tėvų gyvenamą vietą pareiškėjai susirado notarę ir paprašė nuvykti pas nevaikštantį tėvą priimti palikimą po mamos mirties (mama turėjo akcijų už investicinius čekius), tačiau notarė atsisakė vykti, motyvuodama tuo, kad jiems brangiau kainuos ją nuvežti, nei yra vertos pačios akcijos. Mirus tėvui, pareiškėjai dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2009 m. birželio 16 d. pas tą pačią notarę, kuri užvedė paveldėjimo bylą ir paaiškino, kad įregistruoti nuosavybės teises į tėvams priklausiusį dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) galime ir po 10 metų. 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 41S-96 motinos vardu atkūrus nuosavybės teises į 36/116 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsirado papildomo paveldimo motinos turto. Tuo metu paaiškėjo, kad negalime įregistruoti nuosavybės teisių ne tik į šį žemės sklypą, bet ir į minėtą tėvams priklausiusį dviejų kambarių butą. Pareiškėjų teigimu, dėl pasimetimo, rūpinantis slaugant sunkiai sergantį tėvą, neįsigilino į įstatymus, buvo suklaidinti notarės, todėl praleido terminą palikimui priimti. Prašo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime prašo teismo klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Suinteresuoto asmens atstovas posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra palikėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikai, pirmos eilės įpėdiniai (b. l. 6, 7). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su pareiškėjų tėvu S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Palikėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gruodžio 20 d. neterminuotai jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 5, 25). Iš Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro 2017 m. lapkričio 8 d. liudijimo (notarinio registro Nr. 3744) nustatyta, kad minėtame notarų biure paveldėjimo byla po A. B. mirties neužvesta, duomenų apie tai, kad kituose Panevėžio miesto ir rajono notarų biuruose būtų užvesta A. B. paveldėjimo byla taip pat nėra. Po S. B. mirties (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto 6-ojo notarų biure 2009 m. birželio 16 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, pareiškimus dėl palikimo priėmimo 2009 m. birželio 16 d. pateikė mirusiojo S. B. vaikai – G. B. ir V. K. (b. l. 8). Po A. B. mirties liko nepaveldėti: palikėjos dalis buto su rūsiu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos su S. B. metu, kurio vardu ir įregistruotos nuosavybės teisės į šį butą, taip pat 36/116 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisės A. B. vardu atkurtos 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 41S-96 (b. l. 10-12).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (pratęsti), gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises ir nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į termino, nustatyto palikimui priimti, trukmę bei paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti (pratęsti) terminą, teisinį statusą, elgesį po termino praleidimo bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Taip pat būtina įvertinti ir tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Įvertinus pareiškėjų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, nenustatyta, jog atnaujinus terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat, viešasis interesas būtų pažeisti, taip pat įvertinus pareiškėjų amžių ir tai, kad pareiškėjai specialaus teisinio išsilavinimo neturi, įstatymo nustatyta tvarka ir terminu jau yra išreiškę valią priimti tėvo S. B. palikimą, kurio objektu yra ir likusi dalis buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis įtvirtintais protingumo, sąžininigumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti yra praleidę dėl svarbių priežasčių, todėl nurodytais motyvais prašymas tenkintinas, praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.50 ir 5.57 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi šias išlaidas paskirsčius lygiomis dalimis pareiškėjams, jos neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 578 straipsniais, teismas

n u t a r ė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                            Rita Dambrauskaitė