Baudžiamoji byla Nr. 2K-24/2011

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

  1.1.9.6. (S)

 

                                   

  

                                                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 8  d.

Vilnius

  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutarties.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu I. M. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros laidų vagystės) ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką atlyginti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nusikalstama veika padarytą 5082,96 Lt turtinę žalą.

BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros įrenginio sugadinimo) ir jam paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atlikimo laiką atlyginti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nusikalstama veika padarytą 5082,96 Lt turtinę žalą ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista iš I. M. civiliniam ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 5082,96 Lt.

Iš I. M. konfiskuotos dvi metalinės nagės, apsauginis diržas, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas su pulteliu ir replės bei 120 Lt, kurie buvo gauti, pardavus laidus.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartimi I. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendis pakeistas.

Nustatyta, kad I. M. 2008 metų gruodžio mėnesio pabaigoje Molėtų r., Čiulėnų sen., Šeikų k. pagrobė svetimą turtą – 1949,4 m ilgio A35 mm 0,4 kV oro linijos laidų, esančių tarp atramų nuo Nr. 300/21 iki 300/41, kurių vertė yra 1104, 97 Lt ir šiais savo veiksmais AB „Rytų skirstomieji tinklai“ padarė iš viso 5025,72 Lt dydžio turtinę žalą.

Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio pašalinta kaip neįrodytą oro linijos laidų vagystė tarp atramų Nr. 300/41 iki 300/43.

Priteista iš I. M. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 5025, 72 Lt.

Kita Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

I. M. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartimi, kuria pakeistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendis, nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Molėtų r., Čiulėnų sen., Šeikių k., per du kartus nuo atramos Nr. 300/22 iki 300/41, o trečią kartą su E. V. nuo atramos Nr. 300/21 iki atramos Nr. 300/22, pagrobė 1949,4 m ilgio A-35 markės 0,4 kV oro linijos laidų, kurių bendra vertė 1104,97 Lt, priklausančius AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir taip AB „Rytų skirstomieji tinklai“ padarė 1104,97 Lt litų turtinę žalą.

Taip pat I. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, minėtos vagystės metu, Molėtų r., Čiulėnų sen., Šeikių kaime, sugadino AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priklausantį elektros įrenginį – elektros energijos perdavimo liniją, tuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ padarė 813,28 Lt litų turtinę žalą, o iš viso su elektros linijos atstatymo darbais padarė šiai akcinei bendrovei 5025,72 Lt dydžio nuostolį.

Kasaciniu skundu nuteistasis I. M. prašo teismą pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartį: sumažinti jam priteistos turtinės žalos dydį bei panaikinti automobilio bei 120 Lt konfiskavimą.

Kasatorius skunde teigia, kad jam priteista atlyginti 5025,72 Lt turtinė žala yra per didelė, nes teismas netinkamai nustatė pagrobtų laidų vertę. Kasatorius pažymi, kad pagrobti laidai buvo seni ir paveikti oro sąlygų, ką patvirtino ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovas teisme.

Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskavo jo automobilį, nes automobilis nebuvo specialiai pritaikyta nusikaltimams daryti priemonė. Kasatorius pažymi, kad važiuodamas darbo reikalais į Molėtus, kartu paėmė ir aliuminio laidus, tačiau šie laidai nebuvo tokie sunkūs, kad jiems gabenti specialiai reikėtų automobilio.

Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskavo iš jo 120 Lt, nes esant pareikštam civiliniam ieškiniui, teismas, visų pirma, turėtų imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Kartu kasatorius pažymi, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis vienas išlaiko seną motiną, gauna tik minimalią algą, todėl dėl priteistos atlyginti 5025,72 Lt turtinės žalos jo materialinė padėtis labai pasunkėtų.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo I. M. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus teiginys, jog teismas už pavogtus senus (aliuminio) laidus nepagrįstai priteisė 5025,72 Lt yra nepagrįstas ir nurodo, kad teismas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą sprendė vadovaudamasis įstatymu. Atsiliepime pabrėžiama, kad nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, nagrinėjęs I. M. baudžiamąją bylą, atsižvelgdamas į BK 109 straipsnį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadas, pagrįstai I. M. padarytą turtinę žalą AB „Rytų skirstomiesiems tinklams“ apskaičiavo vadovaujantis prarasto turto (laidų) kainomis, kurios galiojo teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną, t. y. nuosprendžio priėmimo dieną – 2009 m. gegužės 26 d.

Byloje nustatyta, kad civilinis ieškovas dėl I. M. padarytų nusikalstamų veikų patyrė materialinius nuostolius, susijusius su elektros perdavimo linijos remonto darbais, jų atstatymu, kuriuos pilnai privalo atlyginti nuteistasis.

Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas ir kitas I. M. prašymas – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jo konfiskuoti jam priklausantį automobilį bei 120 Lt, gautų pardavus pavogtus elektros laidus. Nuteistasis I. M. teigia, jog automobiliu važiavo ne specialiai vogti laidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vogtus elektros laidus I. M. iš nusikaltimo padarymo vietos net per kelis kartus išvežė nuosavu automobiliu, todėl šis automobilis pagrįstai pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

Pardavęs pavogtus laidus kasatorius gavo 120 Lt, todėl šie pinigai pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti. Todėl teismas BK 72 straipsnio nuostatų nepažeidė ir pagrįstai konfiskavo I. M. automobilį, pripažinęs jį nusikaltimo padarymo priemonę, bei pinigus, kuriuos šis gavo iš nusikalstamos veikos.

 

Nuteistojo I. M. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

 

Dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. BK 72 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino automobilį nusikaltimo padarymo priemone ir, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, jį konfiskavo, nes laidai nebuvo tokie sunkūs, kad jiems vežti specialiai reikėtų automobilio. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo teiginius atmeta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Pritartina teismų praktikai, kai nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pvz., pinigai, už kuriuos įsigyjamos narkotinės medžiagos, transporto priemonė, kuri buvo būtina privalomiems pateikti muitinei daiktams gabenti), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų (pvz., papirkimo (BK 227 straipsnis) dalykas.

Kaip parodė pats nuteistasis tiek apklaustas ikiteisminiam tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis važiuodamas vogti laidų pasiimdavo šiuos įrankius: įrangą, skirtą laipioti į stulpus (įnages ir monterinį diržą) bei reples, kuriomis kirpo laidus. Nors nuteistasis apklaustas bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme savo parodymus pakeitė ir teigė, kad grobti laidų eidavo pėsčiomis ir juos nešdavo rankose, teismas šiuos parodymus įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo. Be to, liudytojas E. V. parodė, kad pas jį atvažiavo nuteistasis ir paprašė padėti pakrauti laidus į automobilį, todėl jie abu nuvažiavo prie sodybos, link kurios ėjo elektros linijos stulpai. Nuteistajam su automobilyje turėtomis nagėmis užlipus ant dviejų oro linijos atramų, prie kurių buvo pritvirtinti elektros laidai, ir nuo tų atramų nuėmus aliumininius elektros laidus, jis padėjo nuteistajam šiuos laidus pakrauti į automobilį. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad nuteistasis pats vienas negalėjo ne tik kad išvežti laidų be automobilio, bet ir jų į jį pakrauti. Todėl iš bylos duomenų matyti, kad be automobilio nuteistajam pagrobtų laidų gabenimas iš vienos vietos į kitą būtų labai apsunkintas, o gal net ir neįmanomas, jis nebūtų galėjęs iki nusikaltimo padarymo vietos nugabenti net nusikalstamai veikai padaryti reikalingų įrankių, o juo labiau dar ir parsivežti pagrobtus laidus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pagrįstai automobilį pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, jį konfiskavo.

Taip pat byloje nustatyta, kad teismas 120 Lt, kuriuos nuteistasis gavo pardavęs pagrobtus laidus, pripažino iš nusikalstamos veikos gautu turtu ir, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, iš jo konfiskavo. Kartu pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 5082,96 Lt turtinės žalos, kurios dydis bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patikslintas ir priteista iš nuteistojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 5025,72 Lt turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažįstama, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga“, Teismų praktika Nr. 32).

Nuteistasis padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priklausantį 5025,72 Lt turtą. Pavogtas ar kitokiu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti grąžintas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Turto konfiskavimas vagystės, plėšimo ar kitų nusikaltimų nuosavybei bylose gali būti taikomas tik tada, kai kaltininkas pardavęs turtą gavo materialinės naudos. Materialinė nauda – tai skirtumas tarp pagrobto turto pardavimo kainos ir civilinio ieškinio dydžio, jei civilinis ieškinys yra pareikštas. Materialiąją naudą kaltininkas turi tik tuo atveju, jei pagrobtą turtą pardavė didesne kaina, negu pagrobto turto vertė. Todėl patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-270/2004).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis, pardavęs pagrobtus laidus, gavo 120 Lt. Iš kitos pusės byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priteista 5025,72 Lt. Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį konfiskuodami iš nuteistojo 120 Lt. 120 Lt vertės nuteistojo turtas konfiskuotas nepagrįstai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina.

 

Dėl priteistos turtinės žalos dydžio

Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, nepagrįstai iš jo priteisė 5025,72 Lt AB „Rytų skirstomieji tinklai“ turtinei žalai atlyginti, nes pagrobti laidai buvo seni, o jų vertė mažesnė.

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pagrobto turto vertės ir civilinio ieškinio priteisimo klausimą, pagrįstai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas bei nurodoma, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms, bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga“, Teismų praktika Nr. 29).

Todėl atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo paminėtus išaiškinimus dėl taikomo visiško turtinės žalos atlyginimo principo bei žalos apskaičiavimo teismo sprendimo priėmimo dieną, kolegijos nuomone, kasatoriaus teiginiai dėl laidų susidėvėjimo yra nepagrįsti, o žala AB „Rytų skirstomieji tinklai“ turi būti atlyginta pagal pakeistų naujų laidų kainas, galiojančias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną – 2009 m. gegužės 26 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nurodydami, kad nagrinėjamo įvykio metu pagrobtų laidų ilgis sudarė 2050 m, o 1 m laido kaina yra 0,569 Lt, bendra pavogtų laidų vertė – 1162,21 Lt. Be to, patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad vagystės metu buvo sugadintas elektros įrenginys – elektros perdavimo linija. Todėl elektros įrenginio vertės, iki nusikaltimo padarymo, atstatymui, buvo atlikti ir atstatymo darbai, užtikrinant elektros energijos tiekimą į šalia esančius pastatus. Dėl nurodytų priežasčių bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka civilinis ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė atlyginti 5082,96 Lt dydžio turtinę žala, kurios pagrįstumą patvirtino pateikti rašytiniai įrodymai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismui kilus abejonių, ar nuteistasis pagrobė elektros laidus nuo 41 iki 43 atramos, buvo sumažintas ir civilinio ieškinio dydis ir iš nuteistojo priteista atlyginti 5025,72 Lt (5082,96 Lt – 57,24 Lt (0, 569 m (1 m laido kaina) x 100,6 m (atstumas tarp 41 ir 43 atramų) lygu 57,24 Lt)) turtinės žalos.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turtinės žalos dydžio įvertinimo nuostatas taikė tinkamai, todėl tenkinti nuteistojo kasacinį skundą šioje dalyje nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartį. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistojo I. M. konfiskuota 120 Lt.

Kitą Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                    Aldona Rakauskienė

 

                                                                                                 

                                                                                                Antanas Klimavičius                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

                                                                                                Vytautas Piesliakas