Civilinė byla Nr. 3K-3-168/2006
Procesinio sprendimo
kategorijos:
44.5.2.17; 114.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas), Valentino Mikelėno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą
dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimo ir Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Antano Armoškos įmonei dėl žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. K.
kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Antano Armoškos
įmonės 6070 Lt žalos atlyginimą. Ieškovas iš atsakovo 2003 m. kovo 22 d. pirko
juodos spalvos automobilį BMW 318. Ieškovui nuvykus į VĮ „Regitra” Kauno
filialą, 2004 m. vasario 3 d. buvo nustatyta, kad automobilis yra pavogtas iš Ž.
Z., todėl jis iš ieškovo paimtas ir grąžintas savininkui, o automobilio teisinė
registracija panaikinta.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių rajono
apylinkės teismas 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
nustatė, kad A. Armoškos įmonė 2002 m. birželio 11 d. iš Vokietijos įvežė
baltos spalvos automobilį BMW 318, kurio identifikacinis numeris (duomenys
neskelbtini). 2003 m. kovo 22 d. automobilį BMW 318, kurio
identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini), o spalva – juoda, nupirko
ieškovas V. K. Pirkimo-pardavimo sandorio įforminimo procedūroje šalys
tiesiogiai nedalyvavo. Kokiomis aplinkybėmis pažymoje-sąskaitoje nurodyta, kad
automobilis yra juodos spalvos, nagrinėjant bylą nei ieškovas, nei atsakovas
paaiškinti negalėjo. Nuvykęs į VĮ „Regitra” Kauno filialą, V. K. 2004
m. vasario 3 d. buvo informuotas, kad jo automobilio identifikacinis numeris
gali būti perkaltas, ištaisant iš Ž. Z. pavogto juodos spalvos automobilio BMW
identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini). Kadangi specialisto
išvadoje nurodyta, kad originali automobilio spalva nepakeista, teismas padarė
išvadą, kad egzistuoja du automobiliai BMW 318. Automobilis BMW 318, kurio
identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), o spalva – balta, buvo
nupirktas Vokietijoje. Įrodymai byloje patvirtina, kad šitoks automobilis iš
tikrųjų egzistavo iki jo pardavimo ieškovui. Asmenys, suklastoję automobilio
identifikacinį numerį, atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje nenustatyti.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, paaiškinęs, jog, apžiūrėjęs Kauno turguje
perkamą automobilį, neįvardytam asmeniui padavė savo asmens pasą ir pinigus, o
pats liko laukti, kol šis nuvažiuos į Kelmę ir, sutvarkęs pirkimo-pardavimo
dokumentus, atveš jam atgal į Kauną, neįrodė, kokios spalvos automobilį iš A. Armoškos
įmonės faktiškai pirko. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių,
kokios pareigos, nustatytos sutartyje, neatliko atsakovas, arba kokius draudžiamus
veiksmus jis atliko, koks priežastinis ryšys yra tarp atsakovo A. Armoškos
įmonės veiksmų ir pasekmių ieškovui dėl automobilio BMW 318 paėmimo. Kadangi
baudžiamojoje byloje dėl automobilio BMW 318 vagystės iš Ž. Z. garažo
kaltas asmuo iki šiol nenustatytas, o atsakovas 2003 m. kovo 22 d.
pirkimo-pardavimo sandorį įvykdė visiškai, iki nustatymo, kad automobilio BMW
318 identifikacinis numeris perkaltas, ieškovas buvo šio automobilio savininkas,
tai teismas vadovavosi CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal
kurias civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš
dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens, už kurį nei
kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmų.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės
11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovo pareiga yra
įrodyti patirto ir reikalaujamo atlyginti nuostolio dydį. Ieškovas 6070 Lt
nuostolio ir atsakovo atsakomybės neįrodė. Kolegija pažymėjo, kad apylinkės
teismas pagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nėra
įrodymų, kad atsakovas neįvykdė pirkimo-pardavimo sandorio. Priešingai,
ieškovui automobilis buvo perduotas, jis juo naudojosi. Atsakovo kaltė dėl
vagystės ar identifikacinio numerių perkalimo nenustatyta, todėl atsakomybė
atsakovui už nuostolių atsiradimą dėl trečiojo asmens veiklos, už kurį jis
neatsako, neatsiranda.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d.
sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei
priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia
šiais argumentais:
1. Teismai
neteisingai nustatė pardavėjo pareigas, atsirandančias iš pirkimo-pardavimo
sutarties, ir jo teisinę atsakomybę už pareigų pagal sutartį nevykdymą bei
nepagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalį. Pagal CK 6.317 straipsnį
pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, o CK 6.323
straipsnyje nustatyta pareiga pardavėjui grąžinti pirkėjo sumokėtą kainą, kai
parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo,
atiteisia iš pirkėjo. Ši pareiga nesiejama su pirkėjo pareiga įrodyti pardavėjo
kaltę (netesėtus veiksmus), nes pardavėjas privalo įrodyti, kad pirkėjas apie
tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 7 punkte nurodyta, kad materialinės
teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nei
nustatyta bendro pobūdžio proceso teisės normose. Teismai, spręsdami dėl
įrodinėjimo pareigos, neatsižvelgė į išvardytas materialinės teisės normas.
2. Apeliacinės
instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausio Teismo 2003 m.
rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2003, sprendžiant
panašaus pobūdžio ginčą, kurioje kasacinis teismas pažymėjo, kad svarbu
įvertinti aplinkybę, jog pardavėjui prekyba automobiliais yra komercinė-ūkinė
veikla.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais
argumentais:
1. Teismai tinkamai
nustatė pardavėjo pareigas, atsirandančias iš pirkimo-pardavimo sutarties.
Byloje nustatyta, kad automobilis pardavimo ieškovui metu buvo atsakovo
nuosavybė, pardavėjas jį pirkėjui pardavė, pirkėjas juo ilgą laiką naudojosi,
t. y. pardavėjas sandorį visiškai įvykdė. Teismai pagrįstai taikė CK 6.253
straipsnio 4 dalį ir netaikė CK 6.323 straipsnio bei neatiteisė automobilio iš
pirkėjo, nes tam nebuvo pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, o
atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo nenustatyta.
2. CPK 178
straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia
savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus, kai remiamasi aplinkybėmis,
kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti. Ieškovas turi pareigą įrodyti
ieškinio reikalavimų pagrindą, dalyką ir atsakovo atsakomybę. Ieškovui
neįvykdžius šios pareigos, teismai pagrįstai atmetė ieškinį.
3. Ieškovo nurodyta
kasacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje nustatytos
faktinės aplinkybės kitokios nei nagrinėjamoje byloje, ieškinys pareikštas
kitais pagrindais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Baudžiamojoje byloje
Nr. 54-1-497-02 apklaustas kaip liudytojas Ž. Z. nurodė, kad 2002 m.
spalio 30 d. nusipirko juodos spalvos automobilį BMW 318, kurio identifikacinis
numeris – (duomenys neskelbtini), o 2002 m. lapkričio 29 d. šis automobilis
buvo pavogtas iš jo garažo. Naudotos transporto priemonės pirkimo sutartis ir
transporto priemonės pasas patvirtina, kad Vokietijoje nupirktas baltos spalvos
automobilis BMW 318, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys
neskelbtini). Deklaracija patvirtina, kad A. Armoškos įmonė 2002 m.
birželio 3 d. iš Vokietijos įvežė tokį automobilį, jis 2002 m. birželio 11 d.
patikrintas muitinėje. Deklaracijoje, kurią ieškovas vėliau pateikė VĮ
„Regitra”, Kauno filialui įregistruodamas nupirktą automobilį savo vardu,
įrašas „spalva balta” yra ištaisytas į „juoda”. Pažymoje-sąskaitoje
Nr. 078426 nurodyta, kad 2003 m. kovo 22 d. V. K. perka automobilį BMW 318,
kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), spalva – juoda.
Ieškovas 2003 m. balandžio 8 d. tokį automobilį įregistravo VĮ „Regitra”, Kauno
filiale, automobiliui išduotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Ieškovas 2004 m. vasario 3 d. nuvykęs į VĮ „Regitra” Kauno filialą, buvo
informuotas, kad jo automobilio numeriai gali būti perkalti. Tyrimą atlikęs
specialistas pateikė išvadą, kad juodos spalvos automobilio BMW su
valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys
neskelbtini) yra pakeistas perkalant atskirus simbolius, t. y. pakeičiant
pavogto Ž. Z. automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini).
Išvadoje pažymėta, kad originali automobilio spalva nepakeista.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CK 6.305
straipsnyje nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pagal kurią
pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317
straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos
turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto
realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo-pardavimo
sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK
6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija –
nuosavybės teisės į parduodamą daiktą patvirtinimas.
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad buvo parduotas kilnojamasis daiktas – automobilis, kuriam
privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokios rūšies daiktą
patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys.
Ieškovas pažymos-sąskaitos Nr. 078426 pagrindu įgijo nuosavybės teises į
juodos spalvos automobilį BMW 318, identifikacinis Nr. (duomenys
neskelbtini). Šis dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę į įgytą
automobilį, taip pat deklaracija Nr. 002052 (b. l. 60) gauti iš automobilio
pardavėjo. Deklaracijoje įrašas apie automobilio spalvą „balta“ ranka
ištaisytas įrašant „juoda“. Įrašai deklaracijoje ir pažymoje-sąskaitoje patvirtinti
atsakovo antspaudu. Automobilio pardavėjas yra atsakovas. Jeigu atsakovas
pardavė automobilį ieškovui, tai jis privalo garantuoti (patvirtinti)
nuosavybės teisę į automobilį (CPK 6.317 straipsnio 2 dalis). Teismai turėjo
vertinti, kaip atsakovas šią įstatyminę pareigą įvykdė. Pardavėjo pareiga
garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui suponuoja pardavėjo
pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą. Kadangi pažymoje
sąskaitoje nurodyta, kad atsakovas pardavė ne baltos, bet juodos spalvos
automobilį, tai jis turėjo įrodyti, kad įgijo nuosavybės teises į tokį
automobilį (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas
įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW 318 identifikaciniu numeriu (duomenys
neskelbtini), tačiau ne juodos, o baltos spalvos. Pirmosios instancijos
teismas nurodė, kad atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl pažymoje-sąskaitoje
parduodamo automobilio spalva nurodyta juoda. Kilus pirkėjo ir pardavėjo
ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal
pirkimo-pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo tvirtinimas, kad jis ieškovui pardavė baltos, o ne juodos spalvos
automobilį, prieštarauja jo įmonės išduotos pažymos-sąskaitos duomenims, todėl
būtent atsakovas turi šiuos prieštaravimus paaiškinti. Atsakovas, išduodamas
dokumentus, patvirtintus savo antspaudu, atsako už duomenų dokumentuose
teisingumą. Pardavėjo pavedimu veikiantys asmenys negali būti pripažįstami
trečiaisiais asmenimis, kurių veiksmai pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį
būtų pagrindas atleisti pardavėją nuo civilinės atsakomybės už jam nepriklausančio
daikto pardavimą. Jei sandorį patvirtinančius dokumentus pasirašė ir kitus
veiksmus įmonės vardu atliko jos įgaliotas asmuo, šio asmens veiksmų pasekmės
tenka įmonei (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neįrodinėjo dokumentų ar
įmonės antspaudo suklastojimo, kitų asmenų neteisėto jų panaudojimo. Teismas
turėjo patikrinti, ar pardavėjas gavo pažymoje-sąskaitoje nurodytą pinigų sumą
už automobilį ir ar ją įtraukė į įmonės apskaitą. Teismai įrodymus vertina
pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau šis turi būti pagrįstas visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu. Kurių nors
įrodymų atmetimas sprendime turi būti pagrįstas argumentais. Teismai privalėjo
pasisakyti dėl pažymos-sąskaitos ir deklaracijos duomenų įrodomosios reikšmės,
jų santykio su kitais įrodymais, o šių įrodymų nevertinę, nepagrįstai sprendė,
kad atsakovas savo pareigas įvykdė tinkamai, nereikalavo jo įrodyti savo
teiginių, prieštaraujančių jo išduotų dokumentų duomenims, bet įrodinėjimo
pareigą be pagrindo perkėlė ieškovui.
Byloje surinkti
dokumentai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą
perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį. CK 6.323
straipsnio 1 dalyje nustatyta pardavėjo atsakomybė, kai jo parduotą daiktą
teismas atiteisia iš pirkėjo dėl pagrindų, atsiradusių iki pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad daiktas iš pirkėjo, kuris tapo daikto
savininku, turi būti atiteistas pagal CK 6.323 straipsnį arba grąžintas
savininkui pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.307 straipsnio 3 dalyje
nustatyta tvarka, todėl teismai turi pasisakyti, ar, atlikus poėmį, ieškovas
neteko nuosavybės teisės į automobilį ir jau turi reikalavimo teisę į atsakovą.
Teismai netinkamai
taikė materialinės teisės normas, nustatančias pardavėjo pareigą užtikrinti,
kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise ir atsakomybę už šios
pareigos nevykdymą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo
pareigą ir įrodymų vertinimą. Byloje būtina ištirti ir įvertinti aplinkybes,
reikšmingas jos išsprendimui, o kasacinis teismas netiria ir nevertina faktinių
bylos aplinkybių, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių
rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos – Šiaulių rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Valentinas Mikelėnas
Janina Stripeikienė