Administracinė byla Nr. eA-558-1062/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00385-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.3; 18.4.1; 18.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1T-28-(7.5.); 2) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.); 3) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1; 4) panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1; 5) įpareigoti Tarnybos Rokiškio skyrių pagal galiojančius teisės aktus G. K. atkurti nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 17 d. Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo N. S. (duomenys neskelbtini) kaime. Pandėlio apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993 m. gruodžio 21 d. parengė pažymą Nr. 1488 (toliau – ir Pažyma Nr. 1488), kurioje konstatavo, kad pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, buvęs savininkas (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 36,43 ha žemės ir kad pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės plotą. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 27-8387 G. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,90 ha, o Panevėžio apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 27-42437-9458 – į 27,71 ha žemės, iš viso – į 34,61 ha, tačiau dėl likusios 1,82 ha žemės sklypo dalies sprendimas nėra priimtas.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad kreipėsi į Tarnybos Rokiškio skyrių ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių neatkuriamos nuosavybės teisės į likusį 1,82 ha žemės plotą. Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 25SD-4808-(14.25.104) G. K. buvo informuota, kad nuosavybės teisės į 34,61 ha jai buvo atkurtos remiantis Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomuoju raštu, kuriame nurodyta, jog 1921 m. rugsėjo 18 d. mirusio V. S. palikimą, susidedantį iš 1 633 ketvirčių sieksnių žemės su trobomis, įpėdinystės teisėmis paveldi jo sūnus N. S., t. y. pareiškėjos tėvas. G. K. taip pat buvo informuota, kad Tarnybos Rokiškio skyriuje yra gautas Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus žemės reformos Panemunio valsčiaus žemės reformos Paliestų ūkių sąrašas (toliau – Paliestų ūkio sąrašas), kuriame (duomenys neskelbtini) vienkiemio eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., turėjęs 36,43 ha bendrą žemės plotą. Pareiškėjai buvo nurodyta pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį neatkurtą 1,82 ha žemės plotą. Toks G. K. prašymas Tarnybos Rokiškio skyriuje buvo užregistruotas 2016 m. lapkričio 3 d. Tarnybos Rokiškio skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 25SD-5255-(14.25.104.) pareiškėjai nurodė, kad jos 2016 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį 1,82 ha plotą bus baigtas nagrinėti, kai bus gautos Tarnybos atliekamo patikrinimo išvados.
4. G. K. nurodė, kad Tarnyba, būdama atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams, jos atžvilgiu vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tarnybos direktorius, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, Tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjui pavedė kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą dėl tų pačių Tarnybos Rokiškio skyriuje esančių dokumentų. t. y. Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto ir Paliestų ūkių sąrašo kopijų gavimo. Gavus šiuos dokumentus, buvo pavesta atlikti jų įvertinimą ir nustatyti, ar G. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos į visą buvusio savininko N. S., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone turėtos žemės plotą, o nustačius, kad nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos ne į visą buvusio savininko turėtos žemės plotą, spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
5. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, teritoriniam skyriui pavesdama gauti iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo ir nagrinėti jau išnagrinėtus dokumentus, teritorinį skyrių suklaidino. G. K. gavo Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.) su priedais: Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6), 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1. Įvertinusi šiuos dokumentus, G. K. padarė išvadą, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, nesupratęs Tarnybos pavedimo apimties bei esmės, sudarė komisiją jau nustatytoms aplinkybėms nagrinėti, kuriomis remiantis jau buvo priimti individualūs administraciniai aktai ir juose buvo konstatuota, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha dydžio žemės plotą.
6. G. K. nurodė, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, ankstesniuose savo raštuose teigdamas, kad nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos pagal vėliausiai žinomą ir turimą dokumentą – 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą, vėlesniuose raštuose, vertindamas dokumentus, pažymėjo, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą, t. y. pagal 1945 m. Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytas normas ūkių santrauką, kurioje nurodyta, jog S. N. buvo 34,61 ha bendro ploto žemės valdytojas, ir šis dokumentas buvo įvertintas kaip turto nacionalizavimo aktas. Tarnybos Rokiškio skyrius padarė galutinę išvadą, kad dėl 1,82 ha žemės sklypo nuosavybės teisės gali būti patvirtinamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisme.
7. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 raštu Nr. 25SD-1466-(14.25.104.) bei kartu pateiktais priedais, juos apskundė Tarnybos vadovui. Tarnyba 2017 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808(14.25.104.) dalį, kurioje buvo pripažintos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. S. turėtos 36,43 ha žemės plotą, bei įpareigojo Rokiškio skyrių patikslinti Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio savininko turėtą žemės plotą. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba neteisingai vertino jos skunde nurodytas faktines aplinkybes bei nurodydama, kad vėliausias nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomasis raštas, visiškai nepateikė argumentų dėl vėliausio nuosavybės teises įrodančio dokumento – Žemės paėmimo 1940 m. į valstybinį žemės fondą (duomenys neskelbtini) ūkių sąrašą. Teigė, kad Tarnyba neteisėtai panaikino aptartą teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) dalį.
8. G. K. akcentavo, kad ji turėjo teisinį pagrindą nuosavybės teises atkurti į visą savo tėvo N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės plotą, kuris buvo nacionalizuotas ir neteisėtai nusavintas. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – Tvarka) 12 bei13 punktams, o jį priimant, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką analogiškose bylose. Pažymėjo, kad Tarnyba neturėjo teisės kvestionuoti teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) teisėtumo.
9. Teismo posėdyje G. K. atstovai palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovas advokatas D. G. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ginčas vyksta dėl N. S. iki 1940 m. valdyto, (duomenys neskelbtini) rajone esančio žemės ploto. Pažymėjo, kad Tarnyba vilkina pareiškėjai atkurti nuosavybės teisės į likusį 1,82 ha buvusio savininko valdytą žemės plotą. Tvarkos 12 punkte yra nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti ir apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 m. į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašai, o 13 punkte įtvirtinta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Taigi, tokiu dokumentu, kuriuo turi vadovautis atsakovas, atkurdamas pareiškėjai nuosavybės teises į likusį 1,82 ha buvusio savininko N. S. valdytą žemės plotą yra (duomenys neskelbtini) ūkių sąrašas, kuriame (duomenys neskelbtini) vienkiemyje eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., turėjęs 36,43 ha bendrą žemės plotą. Pažymėjo, kad G. K., teikdama Tarnybai 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. skundus, neginčijo Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) teisėtumo, priešingai – šį procesinį sprendimą manė esant pagrįstu ir teisėtu, patvirtinančiu pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą, todėl Tarnyba pasielgė neteisėtai, ji neturėjo procesinės teisės kvestionuoti Tarnybos Rokiškio skyriaus priimtą sprendimą ir jį panaikinti bei neturėjo teisės tirti ir vertinti, ar pareiškėja turi teisės aktuose nustatytą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administraciniu aktu. Atstovas atkreipė dėmesį, kad visais atvejais nagrinėjant skundą išankstine ne teismo tvarka, ginčo dalyką bei ribas apibrėžia skundą teikianti šalis. G. K. atstovas manė, kad Pažymoje Nr. 1488 padaryti taisymai, padarant įrašą „Neteisingas plotas“ (kaip paaiškėjo teismo posėdyje, tą įrašą padarė atsakovo specialistė J. D.), turi būti vertinami kaip dokumento klastojimas.
10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių G. K. atkūrimu, pažymėjo, kad Paliestų ūkio sąrašas buvo sudarytas jau po 1940 m. liepos 22 d., todėl nebuvo vertinamas. Atsižvelgęs į tai, Tarnybos direktorius Tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjui pavedė kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą dėl Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto ir Paliestų ūkių sąrašo kopijų gavimo, o jas gavus, atlikti dokumentų įvertinimą ir nustatyti, ar priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo atkurtos į visą buvusio savininko N. S., (duomenys neskelbtini) rajone turėtos žemės plotą, o nustačius, kad nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos ne į visą buvusio savininko N. S. turėtos žemės plotą, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
12. Atsakovas nesutiko su G. K. argumentais, kad Tarnybos Rokiškio skyrius, spręsdamas jos teisių į nuosavybės atkūrimo klausimą, nustatė pakankamai duomenų apie N. S. nacionalizacijos metu nuosavybės teisėmis valdytą turtą ir konstatavo, kad N. S. nuosavybės teisėmis valdė ir pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą. Įvertinus visus dokumentuose esančius duomenis apie N. S. turėtos žemės plotą, buvo nustatyta, kad vėliausias dokumentas, kuris iki žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., patvirtina savininko N. S. turėtą žemės plotą, yra Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomasis raštas. Pažymėjo, kad komisijos vertintuose 1911 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemių išskirstymo plane ir po nacionalizacijos parengtuose dokumentuose apie buvusio savininko turėtos žemės plotą duomenys yra skirtingi ir tik 1945 m. Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytas normas ūkių santraukoje yra nurodytas buvusio savininko valdytos žemės plotas – 34,61 ha yra toks pat, kaip ir Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomajame rašte. Atsižvelgiant į tai, Pažymoje Nr. 1488 turėjo būti nurodytas buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtas 34,61 ha žemės plotas.
13. Tarnybos nuomone, institucija teisingai vertino visus turimus dokumentus ir pagrįstai nustatė, kad buvęs savininkas N. S. iki nacionalizacijos valdė 34,61 ha, todėl pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha žemės.
14. Tarnybos nuomone, G. K. reikalavimas atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės sklypo plotą yra nepagrįstas. Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. gegužės 31 d. skundą dėl teritorinio skyriaus priimtų administracinių aktų bei visus su skundu susijusius dokumentus, 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1T-28-(7.5.), kuriuo panaikino Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto dalį dėl buvusio savininko N. S. turėtos žemės ploto – 36,43 ha bei įpareigojo patikslinti Pažymą Nr. 1488 ir nurodyti, kad G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio savininko turėto žemės ploto. Atsakovas pažymėjo, kad šis Tarnybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90.
15. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnyba jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pažymėjo, kad pavedimu teritoriniam skyriui buvo siekiama išsamiai įvertinti G. K. 2016 m. lapkričio 16 d. skunde išdėstytas aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Ji nesutiko su pareiškėjos atstovų argumentais, kad nesant G. K. skundo dėl Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto, institucija neturėjo procesinės teisės kvestionuoti šį teritorinio skyriaus priimtą administracinį aktą ir jį panaikinti bei neturėjo teisės tirti ir vertinti, ar pareiškėja turi teisės aktuose nustatytą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė jau buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašte. Nurodė, kad įrašą „Neteisingas plotas“ Pažymoje Nr. Nr. 1488 padarė Tarnybos specialistė J. D..
II.
17. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių G. K. atkūrimu, bei nuosavybių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje taikomų nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto grąžinimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal galiojusius teisės aktus. Paliestų ūkio sąrašas buvo sudarytas jau po 1940 m. liepos 22 d., todėl nebuvo vertinamas. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog žemę, kuri buvo neteisėtai nusavinta, nacionalizacijos metu valdė N. S.. Byloje esantys įrodymai dėl N. S. valdytos žemės ploto yra prieštaringi. G. K. 1991 m. kreipėsi į atsakovą ir prašė atkurti nuosavybės teises į jos tėvo N. S. žemę.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai dėl N. S. valdytos žemės ploto yra prieštaringi. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 27-8387 G. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,90 ha, o Panevėžio apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 27-42437-9458 į – 27,71 ha žemės, iš viso – į 34,61 ha. Šie sprendimai buvo priimti ir nuosavybės teisės atkurtos pagal Pandėlio agrarinės reformos tarnybos 1996 m. birželio 4 d. parengtą pažymą Nr. 2741, vadovaujantis Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomuoju raštu (kopija), kuriame buvo nurodyta, kad 1921 m. rugsėjo 18 d. mirusio V. S. palikimą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime ir susidedantį iš trisdešimt vienos dešimtinės tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų (1 633) ketvirčių sieksnių žemės su trobomis, įpėdinystės teisės patvirtintos jo sūnui N. S., t. y. pareiškėjos G. K. tėvui. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2017 m. vasario 8 rašte Nr. R4-297 ir 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. R4-1197 atsakė, kad Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomojo rašto archyve saugomuose fonduose nerasta, Rokiškio apylinkės teismo dokumentai į archyvą saugoti nebuvo perduoti. Nagrinėjant bylą nepavyko išsiaiškinti, kas šį dokumentą pateikė Pandėlio agrarinės reformos tarnybai. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog tikėtina, kad šį dokumentą pateikė pati pareiškėja. Atsižvelgęs į tai, kad minėti sprendimai nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami, teismas jų teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.
20. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. R4-1367 „Apie N. S. nekilnojamąjį turtą“ yra nurodyta, kad Lietuvos tarybų socialistinių respublikų sąjungos žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, Rokiškio apskrities valstybinio žemės fondo byloje, Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinei žemės ūkio komisijai pateiktame ūkių, kurių žemė imama į valstybinį žemės fondą, sąraše įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos). Į valstybinį žemės fondą paimama 5,5 ha žemės. Tame pačiame archyviniame fonde, Paliestų ūkių sąrašų byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus ūkių 1940 m. spalio 6 d. sąraše, eilės Nr. 96 įrašytas (duomenys neskelbtini) vienkiemyje buvęs 36,43 ha žemės savininkas S. N.. Į valstybinį žemės fondą paimama 6,43 ha žemės. Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos tarybų socialistinių respublikų Ministrų tarybos archyviniame fonde, Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančioje (duomenys neskelbtini) valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santraukoje (formos data 1945 m.) eilės Nr. 62 įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini) kaime, bendras žemės plotas 34,61 ha, paimama į valstybės žemės fondą 15 ha. Lietuvos tarybų socialistinių respublikų Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. eil. Nr. 3 įrašytas žemės naudotojas S. N., V.o – 19,60 ha.
21. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Tvarkos 13 punkto nuostatą, jog tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nagrinėjamu atveju tokiu dokumentu yra Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m.), kurioje eilės Nr. 62 įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini) kaime, bendras žemės plotas – 34,61 ha, paimama į valstybės žemės fondą – 15 ha. Šiame dokumente ir Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomajame rašte nurodyti žemės plotai sutampa – 34,61 ha.
22. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad nuosavybės teisės G. K. pagal esamus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus buvo atkurtos į visą 34,61 ha buvusio savininko (duomenys neskelbtini) N. S. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone valdytą žemės plotą. Jeigu pareiškėja G. K. yra įsitikinusi, kad jos tėvas S. N. iki nacionalizacijos valdė ne 34,61 ha žemės plotą, o 36,43 ha, nuosavybės teisės dėl 1,82 ha žemės sklypo gali būti patvirtintos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisme arba pareiškėjai pateikiant naujus, papildomus tai įrodančius dokumentus.
23. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.) buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90. Teismas nesutiko su pareiškėjos atstovų argumentais, kad nesant jos skundo dėl Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto, atsakovas neturėjo procesinės teisės kvestionuoti šį Tarnybos Rokiškio skyriaus priimtą administracinį aktą ir jį panaikinti bei neturėjo teisės tirti ir vertinti, ar G. K. turi teisės aktuose nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė buvo jau buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašte.
24. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.), Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštas Nr. 25SD-1466-(14.25.104.), Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėjimo“ 2017 m. kovo 28/30 d. protokolas Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedas Nr. 1, Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymas 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. Nr. (14.25.51.)-1 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal galiojančius teisės aktus atkurti G. K. nuosavybės teises natūra į neatkurtą 1,82 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime.
III.
25. Pareiškėja G. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
26. G. K. mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus, kadangi buvo priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, t. y. teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos, kad būtų priimtas neteisėtas sprendimas, t. y. teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje pateiktus faktinius duomenis, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, pažeidė įrodymų lygybės principą ir prioritetiškai vadovavosi atsakovui palankiais įrodymais, tačiau nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais.
27. G. K. pažymi, kad pagrindinis apeliacijos pagrindas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir iš esmės nevertino pagrindinio pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų gynybos argumento, kad atsakovas aiškiai viršijo jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir ex officio (pagal pareigas) pasinaikino savo paties priimtą individualų administracinį aktą – 2016 m. spalio 28 d. administracinį sprendimą Nr. 25SD-4808-(14.25.104.). Tokiais aiškiai neteisėtais veiksmais atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė jį saistantį gero administravimo principą, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
28. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas prieštarauja imperatyviems teismo sprendimo turinio reikalavimams bei teisėtumo principui, kadangi teismas ignoravo 2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje nustatytą aplinkybę, įrodytą teismui prisiekusios liudytojos atsakovo specialistės J. D. paaiškinimais, kad pagrindiniai G. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai šios specialistės buvo taisomi ranka, t. y. klastojami, nurodant mažesnį pareiškėjos nuosavybės atkūrimo plotą. Pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už nurodytus neteisėtus veiksmus yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje. Teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo aiškius nusikalstamos veikos požymius bei pareigą nustačius proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai pranešti prokurorui. Teismas taip pat nevertino, ar tokie taisymai archyviniuose dokumentuose apskritai buvo galimi ir atitiko aktualius teisinius reikalavimus (nesant taisymo datų, taisymą atlikusio darbuotojo vardo pravardės, nesant tokio taisymo teisinio pagrindo). Teismas taip pat privalėjo ištirti aplinkybes, kodėl apie archyvinių dokumentų taisymą pareiškėja nebuvo informuota, taip pažeidžiant jos galimybę skųsti viešojo administravimo subjekto atliktą veiksmą.
29. G. K. nuomone, teismas pažeidė jos teisę į teisingą ir nešališką teismą. Akcentuoja, kad tiek skunde, tiek jos atstovai teismo posėdyje išdėstė pagrindinę poziciją, kad atsakovas apskritai neturėjo teisinio pagrindo vertinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualaus administracinio akto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skundžiamas. Teismas į šį pagrindinį pareiškėjos teisių gynybos argumentą iš esmės nepateikė argumentų, nepaneigė jo teisinio pagrįstumo ir apsiribojo itin deklaratyvia, neaiškia ir teisiškai nepagrįsta motyvuojamosios teismo sprendimo dalies formuluote apie aktą, kuriuo buvo vadovautasi, o tai patvirtina aiškų G. K. teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą pažeidimą. Įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės tik formaliai paminėti proceso šalies pagrindinį gynybos motyvą ir nevertinti jo teisinio pagrįstumo, taip nepagrįstai sukuriant tariamą situaciją, kad konkretus pareiškėjos teisiniai motyvai yra nereikšmingi tokia apimtimi, kad nesudaro teismui pareigos atlikti jų teisinį vertinimą ir juos patvirtinti arba paneigti. G. K. mano, kad toks formalus pirmosios instancijos teismo sprendimas aiškiai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad teismas neturi apsiriboti vien tik pareiškėjos motyvų ir jos nurodytų teisės aktų išvardijimu, bet privalo teisiškai argumentuotai pagrįsti, kodėl mano, jog G. K. nurodytos konkrečios teisės normos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos arba neturi būti taikomos. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
30. G. K. atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog atsakovas Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualų administracinį aktą Nr. 25SD-4808-(I4.25.104.) panaikino teisėtai, nes vadovavosi Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, yra teisiškai nelogiškas. Pareiškėja nekėlė klausimo, ar atsakovas teisėtai rėmėsi nurodytomis jam privalomomis išankstinio ginču nagrinėjimo taisyklėmis, tačiau pabrėžė, kad Tarnyba aiškiai pažeidė imperatyvias taisyklių nuostatas, draudžiančias jai, nesant jokio skundo, ex officio panaikinti individualų administracinį aktą.
31. Pareiškėja pažymi, kad Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. individualiame administraciniame akte Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) ne tik buvo konstatuota jos teisė į 36,43 ha nuosavybės atkūrimą, bet ir nurodyta, kokį procesinį veiksmą G. K. turi atlikti, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į likusį plotą, t. y. pateikti prašymą dėl nuosavybės teisią atkūrimo būdo į likusį neatkurtą 1,82 ha turėtos žemės plotą. Šiuo individualiu administraciniu aktu atsakovas nustatė pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo mastą ir sukūrė teisėtą lūkestį, kad G. K., pateikus prašymą dėl likusios nuosavybės teisių atkūrimo dalies, ji visa apimtimi įgyvendins savo konstitucinę teisę. Pažymi, kad nurodyto individualaus administracinio akto pareiškėja niekada neskundė.
32. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos pozicija, kad Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) yra atsakymas į jos 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą, tačiau nėra teritorinio skyriaus sprendimas atkurti G. K. nuosavybės teises ir jis turi būti laikomas tarpiniu procedūriniu sprendimu, yra teisiškai nepagrista ir prieštarauja objektyvioms bylos aplinkybėms.
33. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė konkrečias teisės normas dėl dokumentų, pagrindžiančių nuosavybės teises, tačiau nepagrindė, kodėl priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisės aktuose aiškiai apibrėžtu nuosavybės teises į 36,43 ha patvirtinančiu vėliausiu dokumentu – 1940 m. spalio 6 d. Paliestų ūkių sąrašu, kuris be jokių papildomų įvertinimų patvirtina teisę atkurti nuosavybės teises. Teigia, kad dokumentas, priimtas po 1940 m. negali būti laikomas tinkamu dokumentu pagal Atkūrimo įstatymą.
34. Kitą apeliacinio skundo dalį pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde.
35. 2019 m. balandžio 15 d. prašyme G. K. prašė jai iš atsakovo priteisti 1 200 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
36. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
37. Tarnybos nuomone, G. K. apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės identiški jos skunde dėstomiems argumentams, dėl kurių Tarnyba atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje nurodė savo poziciją. Pažymi, kad pareiškėjos nepagrįstas argumentas, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas, neįvertinus ir neįsigilinus į visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.
38. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į G. K. skundą. Atsakovas nesutinka, kad nebuvo skundžiamas Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104.), pažymi, kad buvo skundžiami visi Tarnybos Rokiškio skyriaus veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Tarnyba teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštą laiko tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo G. K. buvo informuota, jog Tarnybos Rokiškio skyriui turi teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusį neatkurtą N. S. turėtos žemės plotą, tačiau šiuo raštu pareiškėja netapo atkurtos nuosavybės savininke.
39. Atsakovas prašė pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atmesti kaip nepagrįstą, o apeliacinį skundą tenkinus – parinkti mažesnį nei 1 200 Eur priteistinos teismo išlaidų sumos dydį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
40. Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) (toliau tekste – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo buvo panaikinta dalis Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) dėl joje nurodyto buvusio savininko N. S. turėto žemės ploto – 36,43 ha, ir kuriuo Tarnybos Rokiškio skyrius buvo įpareigotas patikslinti Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad G. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha (vietoj įrašyto 36,43 ha) buvusio savininko N. S. turėtą žemės plotą.
41. Apeliantės teigimu, ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 36,43 ha žemės plotą, nes ši teisė jau buvo pripažinta Tarnybos Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštu.
42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1T-28-(7.5.), Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštas Nr. 25SD-1466-(14.25.104.), Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėjimo“ 2017 m. kovo 28/30 d. protokolas Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedas Nr. 1, Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiūlymas 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. Nr. (14.25.51.)-1 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą atkurti G. K. nuosavybės teises natūra į 1,82 ha žemės plotą.
43. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos minimas plotas – 36,43 ha – buvo nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos panaikinto Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto dalyje. Šiuo raštu atsakant į pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 23 d. prašymą, buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisės į 27,71 ha žemės buvo atkurtos G. K., remiantis 1934 m. gruodžio 18 d. Rokiškio apylinkės vykdomuoju raštu (kuriame nurodyta, kad 1921 m. mirusio V. S. palikimą, susidedantį iš trisdešimt vienos dešimtinės tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų (1633) sieksnių), įpėdinystės teisės patvirtintos jo sūnui. Kartu rašte pažymėta, kad šis pareiškėjos atkūrimo byloje esantis dokumentas neturi Lietuvos centrinio valstybės archyvo žymų, ir jį galėjo kartu su prašymu pateikti pretendentė į žemę, taip pat rašte nurodyta, kad yra 1940 m. žemės reformos paliestų ūkių sąrašas, kuriame nurodyta, kad S. N. nuosavybės teisėmis valdė 36,43 ha žemės plotą, į kurį G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises.
44. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo spendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, pasak apeliantės, teismas turėjo vadovautis nuosavybės teises į 36,43 ha patvirtinančiu vėliausiu dokumentu – 1940 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) ūkių sąrašu (toliau tekste – ir Pirmasis dokumentas). Tikrinant apeliantės nurodytą aplinkybę pirmiausia būtina nustatyti, ar apeliantės minimas 1940 m. spalio 6 d. dokumentas, kuriame nurodytas žemės plotas 36,43 ha, yra vėliausiai išduotas dokumentas.
45. Iš byloje esančio Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. rašto Nr. R4 -297 ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjos nurodytas 1940 m. spalio 6 d. Paliestų ūkių sąrašas – Rokiškio apskrities Pandėlio valsčiaus, žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas 1940 m. spalio 6 d., kuriame (duomenys neskelbtini) vienkiemio eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., Skiltyje „Bendr. ūkio plotas“ įrašytas – 36,43 ha, skiltyje „Paliek.valdyt plotas-30 ha, skiltyje „Paimtas žem.fond.plotas“ įrašyta – 6,43 ha. Tačiau šis dokumentas, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra vėliausiai išduotas dokumentas. Tuo pačiu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr.R4 -297 pateikta Rokiškio apskrities 1944-1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus Viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m. rugpjūčio 21 d., dokumento surašymo data nenurodyta) eilės Nr. 62 skiltyje „Žemės valdytojo pavardė, vardas ir ūkio pavadinimas“ įrašytas S. N., (duomenys neskelbtini) kaime, bendras žemės plotas 34,61 ha, palikta valdytojui-19,61 ha; paimama į valstybės žemės fondą – 15 ha. (toliau tekste – ir Antrasis dokumentas).
46. Taigi vėliausiai išduotas dokumentas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra ne 1940 m. spalio 6 d. žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas (Pirmasis dokumentas), o minėtas Antrasis dokumentas – Respublikinės žemės komisijos prie Ministrų tarybos archyviniame fonde Rokiškio apskrities 1944-1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m. rugpjūčio 21 d., dokumento surašymo data nenurodyta).
47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Antrasis dokumentas patvirtina buvusio savininko turėtas nuosavybės teisę į 34,61 ha, remdamasis tuo, kad šiame dokumente nurodytas žemės sklypo plotas sutampa su žemės sklypo plotu, nurodytu Rokiškio apylinkės teismo 1934 m. gruodžio 18 d. vykdomajame rašte – 34,61 ha (sieksnius atitinkamai perskaičiavus į ha), nors kartu teismas pažymėjo, kad Rokiškio apylinkės teismo dokumentai į archyvą saugoti nebuvo perduoti ir nagrinėjant bylą nepavyko išsiaiškinti, kas šį dokumentą pateikė Pandėlio agrarinės reformos tarnybai.
48. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar du ginčijamame sprendime nurodyti dokumentai, pirmasis išduotas 1940 m. spalio 6 d. (Žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas) ir Antrasis dokumentas, išduotas po 1945 metų (Santrauka ūkių, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai), kuriuose nurodyti skirtingi N. S. žemės sklypo plotai, pagal nustatytą teisinį reguliavimą laikytini N. S. nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu minėtu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr.R4 -297, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. R4-1367 „Apie N. S. nekilnojamąjį turtą“ yra pateiktas Rokiškio apskrities valstybinio žemės fondo byloje esantis Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas (toliau tekste – ir Trečiasis dokumentas), kuriuo yra nutarta paimti žemę į valstybinį fondą virš 30 ha; jame įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos); į valstybinį žemės fondą paimama 5,5 ha žemės.
49. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau tekste – ir Tvarkos) Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 14 d. administracinėje byloje Nr. A3-232-03, 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartį Nr. 3K-3-319/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant ir žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėjas privalo nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir jį patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Teismų praktika, 2005 metai; Nr. 24; 187 l.).
50. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardinti dokumentai, kurie gali būti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai.
51. Iš šiame Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Tvarkos 12 punkte nurodytų dokumentų, kurie gali būti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, yra nurodyti apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą išrašai. Minėta, jog pagal LVAT ir LAT praktiką atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju Žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas priimtas netrukus po to, kai 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Taigi, pirmas leistinas įrodymas nagrinėjamu atveju pagal Tvarkos 12 punktą yra apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų išrašas – Pandėlio valsčiaus žemės ūkio komisijos 1940 m. rugpjūčio 7 d. priimtas nutarimas, kuris buvo perduotas Valstybinei žemės ūkio komisijai pateiktame ūkių, kurių žemė imama į valstybinį žemės fondą; jame įrašytas buvęs savininkas N. S., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 35,5 ha žemės (1,2522 ha sodybinės, 25 ha ariamos, 5 ha miškų ir durpynų, 3 ha pievų ir ganyklų, 4 ha nenaudojamos). Pažymėtina, kad šiame dokumente detaliai apibūdintas žemės skirstymas pagal rūšis ir plotus. Todėl šis dokumentas patvirtina, kad N. S. valdė 35,5 ha žemės nuosavybės teise.
52. Rokiškio apskrities Pandėlio valsčiaus, žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas 1940 m. spalio 6 dienai, kuriame (duomenys neskelbtini) vienkiemio eilės Nr. 96 įrašytas buvęs savininkas N. S., Skiltyje „Bendr. ūkio plotas“ įrašytas – 36,43 ha, skiltyje „Paliek.valdyt plotas-30 ha, skiltyje „Paimtas žem.fond.plotas“ įrašyta – 6,43 ha. nėra siejamas su žemės ūkio komisijos priimtu konkrečiu nutarimu, be to jame nurodytas žemės valdymo pertvarkymo paliestų ūkių sąrašas. Taigi šis sąrašas galėjo aprėpti ne tik nuosavybės teise turėtų žemės sklypų paėmimą į žemės fondą, bet ir kita teise valdomų žemės sklypų paėmimą į valstybinį žemės fondą. Todėl šis Pirmasis dokumentas (Pirmasis dokumentas, pareiškėjos nurodytas) laikytinas dokumentu, patvirtinančiu žemės naudojimo faktą, tačiau nei pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 12 punktą nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (kuriuose išvardinti dokumentai, kurie gali būti papildomais dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės dokumentus) nelaikytinas dokumentu, įrodančiu buvusio savininko N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės sklypo plotą nuosavybės teise. Todėl NŽT prie Žemės ūkio ministerijos ginčijamo nutarimo 2 punktu pagrįstai nurodė panaikinti Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. administracinio akto Nr. 25SD-4808(14.25.104.) dalį, kurioje buvo pripažintos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. S. turėtos 36,43 ha žemės plotą.
53. Ginčijamame spendime, kaip minėta, nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu (Antrasis dokumentas, nurodytas NŽT) nurodyta Rokiškio apskrities 1944–1948 m. byloje esančio Pandėlio valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių, iš kurių paimama žemė gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai santrauka (formos data 1945 m.) eilės Nr. 62 įrašytas S. N. santrauka: bendras žemės plotas – 34,61 ha, paimta į valstybės žemės fondą – 15 ha. Šis dokumentas surašytas ranka, jo sudarymo data nenurodyta, spėjama pasirašymo data gali būti laikotarpiu 1945 m. rugpjūčio pabaiga –1948 m. pabaiga (Antrasis dokumentas). Tokio pobūdžio santrauka nėra įvardinta kaip leistinas dokumentas, įrodantis nuosavybės teises nei Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkos 12 punkte, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“. Todėl šis dokumentas nelaikytinas N. S. nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu.
54. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos neteisingai sprendė, įpareigojant Rokiškio skyrių patikslinti 1993 m. gruodžio 21 d. Pažymą Nr. 1488, nurodant, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha buvusio N. S. savininko turėtą žemės plotą.
55. Todėl pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ginčijamo sprendimo 3 punktas, kuriuo nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 34,61 ha žemės plotą, naikintinas ir NŽT Rokiškio skyrius įpareigotinas iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai.
56. Kartu pabrėžtina, kad šis sprendimas nereiškia, kad, kaip teigia apeliantė, atsakovo 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) jai buvo sukurtas teisėtas lūkestis, reiškiantis, kad ji atkurs nuosavybės teises ir į Rašte nurodytą 1,82 ha turėtos žemės plotą, taip įgyvendindama konstitucinę teisę į 36,43 ha žemės plotą. Pažymėtina, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tiesiogiai nekyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes Konstitucija ir jos 23 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės teisių apsaugą, įsigaliojo tik 1992 m. lapkričio 2 d. Asmenų, kurių nuosavybės teisės neteisėtai buvo paneigtos nacionalizuojant jų turtą iki Konstitucijos priėmimo, atžvilgiu yra taikomi tik kai kurie nuosavybės teisės konstituciniai aspektai. Teisė piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas (įskaitant žemę) buvo neteisėtai nacionalizuotas, kyla iš nuosavybės atkūrimo santykius reglamentuojančio įstatymo ir jo pagrindu priimtų Vyriausybės nutarimų nuostatų, bet ne tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Todėl pareiškėja įgyvendina ne konstitucinę teisę atkurti nuosavybės teises, o teisę, kylančią iš minėto įstatymo, jo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
57. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad piliečių teisėtą lūkestį, kad jiems įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, saugo ir gina Konstitucija. Kitaip tariant, Konstitucija saugo ir gina tik tokį teisėtą lūkestį, kai teisė atkurti nuosavybės teises yra siejama su įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. ginamas toks lūkestis, kuris atitinka įstatymo, Vyriausybės nuostatas, neprieštaraujančias Konstitucijai. Būtent toks lūkestis laikytinas teisėtu lūkesčiu.
58. Pareiškėja lūkestį – atkurti nuosavybės teises natūra į 1,82 ha žemės plotą kildina iš Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. 25SD-4808-(14.25.104), t. y. nenurodo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo konkrečios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 28 d. rašte Nr. 25SD-4808-(14.25.104.) nurodytas dokumentas, kuris pagal Vyriausybės nutarimus, nustatančius kokie dokumentai gali būti patvirtinantys nuosavybės teises, nelaikytinas įrodančiu buvusio savininko N. S. iki nacionalizacijos turėtą 36,43 ha žemės sklypą nuosavybės teise (žr. šios Nutarties 52 punktą), todėl darytina išvada, kad 2016 m. spalio 28 d. Rokiškio skyriaus 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. 25SD-4808-(14.25.104), kaip nesukūręs pareiškėjai teisių (jokių teisių šio rašto pagrindu ji nebuvo ir nėra įgijusi, pateikta tik neteisinga informacija), NŽT turėjo teisę jo dalį dėl nurodyto buvusio savininko N. S. turėto žemės sklypo ploto – 36,43 ha, naikinti.
59. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, pareiškėjos teiginys, kad 2016 m. spalio 28 d. raštu jai buvo sukurtas teisėtas lūkestis, reiškiantis, kad ji atkurs nuosavybės teises į 1,82 ha žemės plotą, yra nepagrįstas.
60. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas padarė 1993 m. gruodžio 21 d. Pažymoje Nr. 1488 ranka įrašą ,,neteisingas plotas“ nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės, nes ne minėtas įrašas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, o NŽT direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr.1T-(7,5), kuriuo pažyma buvo patikslinta.
61. Pareiškėja G. K. taip pat prašė jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 1 200 Eur teismo išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad jai suteiktas paslaugas sudaro Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo analizė, apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas teismui. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2019 m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 843980, iš kurio matyti, kad ji advokatui D. G. už dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 1 200 Eur.
62. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, pareiškėjos G. K. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
63. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
64. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
65. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1,7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga pareiškėjai buvo suteikta 2018 m. spalio mėnesį, užpraėjusio ketvirčio (2018 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 926,7 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 1 575,39 Eur. Vadinasi, pareiškėjos prašoma priteisti 1 200 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą ir kitas teisines paslaugas, kurios turi būti laikomos apeliacinio skundo parengimo dalimi, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas G. K. šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta tik dalis jos skundo reikalavimų, mažintina ir už apeliacinio skundą parengimą bei kitų su šia teisine paslauga susijusių teisinių paslaugų suteikimą pareiškėjai G. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiama 600 Eur suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 punktais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos G. K. skundą iš dalies tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.5.) 3 punktą.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. K. į neatkurtą žemės sklypo dalį.
Panaikinti Tarnybos Rokiškio skyriaus 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. 25SD-1466-(14.25.104.); Tarnybos Rokiškio skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo 2017 m. kovo 28/30 d. protokolą Nr. 25PRT-20-(14.25.6) ir šio protokolo priedą Nr. 1; Tarnybos Rokiškio skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2017 m. kovo 28 d./2017 m. kovo 30 d. pasiūlymą Nr. (14.25.51)-1 tiek, kiek juose konstatuota, kad N. S. valdė nuosavybės teise 34,61 ha žemės.
Pareiškėjai G. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė