Civilinė byla Nr. e2A-185-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01177-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.14; 3.4.1.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Martonas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokurtas“ (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl pirkimo „Sunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ laimėtojo; 2) įpareigoti atsakovę grįžti į tiekėjų pasiūlymų vertinimo etapą, trečiojo asmens UAB „Martonas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymą atmesti (abiejose pirkimo dalyse), sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoja (abiejose pirkimo dalyse) pripažinti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Sunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“. Ieškovė 2022 m. liepos 22 d. pateikė pasiūlymą pirkime (abiejose jo dalyse). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. informavo, kad pirkimo I dalyje „Sunkvežimių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ ir pirkimo II dalyje „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ sudarytos pasiūlymų eilės ir abiejose pirkimo dalyse nustatytas laimėtojas, kuriuo tapo trečiasis asmuo, o II vietą abiejose pirkimo dalyse užėmė ieškovė. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. pretenziją atmetė. Ieškovė nustatė, kad trečiasis asmuo vykdo diskriminaciją lyties pagrindu (vyrams mokamas žymiai didesnis vidutinis atlyginimas nei moterims) ir pateikė šią informaciją atsakovei, kuri privalėjo vertinti nurodytas aplinkybes nepriklausomai nuo to, kad su tuo susiję kriterijai nebuvo įtvirtinti pirkimo sąlygose. Trečiajam asmeniui neatitinkant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų įsipareigojimų ir atsakovei dėl to nesiimant priemonių, toks atsakovės elgesys nesuderinamas su VPĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsakovė, gavusi informaciją apie trečiojo asmens vykdomą diskriminaciją lyties pagrindu, turėjo pareigą patikrinti šiuos duomenis ir įsitikinti nurodytų argumentų pagrįstumu. Ieškovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažą remonto paslaugų valandinį įkainį (abiejose pirkimo dalyse), kurį atsakovė turėjo vertinti ir įsitikinti, ar trečiasis asmuo už tokį įkainį bus pajėgus įgyvendinti pirkimo sutartis. Trečiojo asmens pasiūlytas valandinis įkainis pirkimo I dalyje yra 18,07 proc. mažesnis už kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių aritmetinį vidurkį. Trečiojo asmens pasiūlytas valandinis įkainis pirkimo II dalyje yra 24,72 proc. mažesnis už kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių aritmetinį vidurkį. Nors tokie skirtumai nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas, tačiau pasiūlyti įkainiai atrodo neįprastai maži ir atsakovei turėjo sukelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Todėl atsakovė turėjo prašyti trečiojo asmens tokius pasiūlytus įkainius pagrįsti. Ieškovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažas detalių kainas (abiejose pirkimo dalyse), kurias atsakovė turėjo vertinti ir įsitikinti, ar trečiasis asmuo už tokias kainas (vertinant didžiules nuolaidas) bus pajėgus įgyvendinti pirkimo sutartis. Atsakovė to nedarė ir netinkamai vertino trečiojo asmens pasiūlymą, pažeidė skaidrumo principą. Trečiasis asmuo, siūlydamas detalėms nuolaidas nuo bazinės prekės kainos, manipuliuoja pirkimo sąlygomis, kurios yra ydingos. Trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas (kai kurias žymiai dirbtinai padidinęs), kad palyginamoji nuolaida būtų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balą. Trečiojo asmens pasiūlyta bendra nuolaida dalims yra neįprastai didelė ir daro pasiūlytas detalių kainas neįprastai mažas. Trečiojo asmens pasiūlyta bendra nuolaida yra daugiau nei 30 proc. didesnė už vidurkį, o tai reiškia, kad detalių kainos yra daugiau nei 30 proc. mažesnės už visų tiekėjų kainų vidurkį. Todėl atsakovė turėjo pareigą kreiptis į trečiąjį asmenį ir reikalauti paaiškinti neįprastai mažą kainą. Net jeigu trečiojo asmens detalių kainos atskaičius pasiūlytas nuolaidas ir nebūtų daugiau nei 30 proc. mažesnės už visų tiekėjų kainų vidurkį, duomenų visuma turėjo sukelti abejonių atsakovei dėl trečiojo asmens pasiūlytų nuolaidų pagrįstumo ir galimybės už tokias kainas (atskaičius nuolaidas) įvykdyti pirkimo sutartį. Todėl atsakovė turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažų detalių kainų pagrįstumo. Ieškovės teigimu, teismas turi peržengti ieškinio ribas ir ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Vertinant tai, kaip apskaičiuojama palyginamoji nuolaida, ekonominio naudingumo balai, vertinant orientacinio lyginamojo svorio procentais pirkėjo užsakymuose vertinę išraišką, matyti, jog trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas, kad palyginamoji nuolaida būtų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balą. Trečiasis asmuo pasiūlė didžiausias nuolaidas būtent toms detalių grupėms, kurių atsakovei reikia mažiausiai. Kadangi pirkimo sąlygos ydingos ir sudarė prielaidas trečiajam asmeniui jomis manipuliuoti, yra teisinis pagrindas teismui ex officio spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų nuostatų tikrinimas gali būti vykdomas tik tada, kai tai yra apibrėžta pirkimo dokumentuose nustatant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo ir pan. Šių reikalavimų vertinimas pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas, todėl atsakovė neturėjo teisės pagal juos tikrinti trečiojo asmens pasiūlymo. Pirkimo metu atsakovė negavo patikimų įrodymų, kad trečiasis asmuo nesilaiko VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų. Ieškovė nepateikė akivaizdžių įrodymų, iš kurių atsakovė būtų galėjusi manyti, kad trečiasis asmuo vykdo diskriminaciją lyties pagrindu, mokėdamas skirtingą darbo užmokestį vyrams ir moterims. Viešai pateikiamas statistinis vidurkis, nesant informacijos apie darbuotojų skaičių, konkrečias užimamas pareigas, darbo stažą ir pan., nesudaro pagrindo išvadai dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Trečiojo asmens pasiūlytas valandinis įkainis nebuvo neįprastai mažas, o įstatymas tokiais atvejais tikrinimo pareigos atsakovei nenumato. Įrodymų išvadai, kad trečiojo asmens valandinis įkainis neįprastai mažas, ieškovė nepateikė. Atsakovei nebuvo pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažus valandinius remonto paslaugų įkainius. Trečiasis asmuo pasiūlė tik procentines nuolaidas, o ne konkrečias detalių kainas. Tiekėjų varžymasis vyko dėl to, kuris tiekėjas pasiūlys didesnę palyginamąją nuolaidą visoms prekių grupėms. Kuo didesnė palyginamoji nuolaida, tuo aukščiau pasiūlymų eilėje bus konkretaus tiekėjo pasiūlymas. Ieškovė, nurodydama detalių sąrašo konkrečias eilutes, netinkamai argumentuoja, kad iš kai kurių trečiojo asmens pasiūlymo eilučių galima daryti išvadą, jog trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažas kainas kai kurių detalių grupėms. Pagal atskiras pasiūlymo eilutes tiekėjų pasiūlymai nebuvo vertinami, todėl atsakovė neturėjo pagrindo dėl atskirų sąrašo eilučių kreiptis į trečiąjį asmenį, pirkimo dokumentai to nenumatė. Įvertinus visų tiekėjų palyginamąsias nuolaidas, trečiojo asmens pasiūlymas nėra neįprastai mažos kainos pasiūlymas. Trečiojo asmens pasiūlytos palyginamosios nuolaidos yra tik 18 proc. mažesnės už visų pasiūlymų vidurkį. Toks pasiūlymas negalėjo atsakovei sukelti abejonių dėl nepagrįstai mažos kainos, kadangi jis nepateko ir į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas, atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo kainos pagrindimo. Net ir didesnė nei 30 proc. trečiojo asmens pasiūlyta palyginamoji nuolaida, kuri vertinama nustatant pasiūlymų eilę, nereiškia, kad konkrečios detalės kaina, taip pat ir viso pasiūlymo kaina, bus 30 ar daugiau proc. mažesnė už visų pasiūlymų kainų vidurkį. Ieškovės argumentas, kad trečiasis asmuo pasiūlė didžiausias nuolaidas būtent toms detalių grupėms, kurių atsakovei reikia mažiausiai, neįrodo nei pirkimo sąlygų ydingumo, nei trečiojo asmens bandymo jomis pasinaudoti. 

4.       Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata nėra imperatyvi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu trečiojo asmens pasiūlymas turėtų būti atmestas pagal VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pretenzijoje ieškovė nepateikė faktų, leidžiančių atsakovei suabejoti trečiojo asmens atitiktimi VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Pas trečiąjį asmenį dirba 123 vyrai ir 17 moterų, dirbančių vyrų ir moterų pareigybės skirtingos. Tik vienos pareigybės darbuotojų yra ir vyrų, ir moterų (vadybininkai), tačiau visų vadybininkų pareigybės asmenų atlyginimai vienodi. Penkios moterys dirba ne visu etatu: dvi valytojos (nekvalifikuotas darbas) po 25 val. / sav. ir viena valytoja po 10 val. / sav.; teisininkė 10 val. / sav. bei viešųjų pirkimų projektų vadovės pavaduotoja 30 val. / sav. Pas trečiąjį asmenį dirbančių moterų ir vyrų pareigybės skiriasi, tad negalima lyginti skirtingų pareigybių atlyginimų. Įdarbintų moterų valytojų darbas nekvalifikuotas, tad jų atlyginimas mažiausias. Dėl mažesnio atlyginimo ir dėl aplinkybių, kad dalis jų dirba nevisu etatu, valytojų atlyginimas labai mažina bendrą vidurkį. Kadangi trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių, todėl atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl nurodytų remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiškinimo. Nuolaidos dydžio vertinimas nėra įtraukiamas į VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą (bendra pasiūlymo kaina). Todėl ieškovės samprotavimais grįsta pozicija klaidinga. Dėl neįprastai mažos atsarginių detalių kainos atsakovė neturėjo pareigos reikalauti trečiojo asmens pagrįsti šių kainų, nes jos nepatenka į mažiausios kainos prezumpcijos ribas. Didesnė pasiūlyta nuolaida nereiškia, kad pasiūlyta kaina bus mažesnė daugiau nei 30 proc. nuo aritmetinio vidurkio. Trečiojo asmens siūlomos nuolaidos atitinka rinkos lygį. Pirkime lyginta bendra palyginamoji nuolaida, tačiau ieškovė nepagrįstai peržiūri ir vertina atskiras pasiūlymo pozicijas ir jas lygina. Pirkime nebuvo nurodyta, kad draudžiama ar neleistina tiekėjams siūlyti tam tikrų nuolaidų (pvz. didesnių nei nurodyta nuolaidų ar pan.). Todėl kiekvienas tiekėjas, įvertinęs savo galimybes, įskaitant ketinamą gauti ekonominę naudą, teikė pasiūlymą tokiais įkainiais ir tokiomis nuolaidomis, kurie atrodė tinkami ir konkurencingi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 4 136,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pirkimo sąlygos ydingos ir sudarė prielaidas trečiajam asmeniui jomis manipuliuoti. Ieškovė pretenzijoje klausimų dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo nekėlė, tačiau ieškinyje ir plačiau dublike nurodytus pažeidimus ieškovė, nors ir formuluoja pretenzijos pagrindu, tačiau juos argumentuoja per pirkimo sąlygų ydingumą, taip kartu su atsakovės pirkimo sąlygų netinkamu taikymu kvestionuodama ir pirkimo sąlygų teisėtumą, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pirkimo sąlygų ydingumas jai paaiškėjo jau susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu, todėl pretenzijoje atsakovei ieškovė privalėjo iškelti ne tik pirkimo sąlygų netinkamo taikymo, bet ir pirkimo sąlygų teisėtumo klausimus. Todėl teismas nusprendė neturintis pagrindo išeiti iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų ir spręsti dėl ginčo pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.

7.       Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygose tiekėjų pasiūlymų atitikties socialinės ir darbo teisės įpareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį reikalavimas nenustatytas, todėl visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų šiuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti. Pretenzijoje nurodyti trečiojo asmens statistiniai duomenys (2022 m. gegužę vyrų draudžiamų pajamų vidurkis – 2 903,72 Eur, moterų – 1 311,82 Eur; 2022 m. birželį vyrų – 2 679,33 Eur; moterų – 1 242,68 Eur, 2022 m. liepą vyrų – 2 766,75 Eur, moterų – 1 304,46 Eur) darbuotojų pagal atliekamo darbo pobūdį ir (ar) darbo vertę neidentifikuoja, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nurodytus statistinius duomenis vertinti kaip akivaizdžios neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įsipareigojimams prielaidą, kad trečiasis asmuo diskriminuoja moteris už vienodos vertės darbą mokėdamas mažesnį darbo užmokestį ir įpareigoti trečiąjį asmenį pateikti paaiškinimus. Ieškovės akcentuojami statistiniai duomenys apie trečiojo asmens įmonėje dirbančių moterų draudžiamųjų pajamų vidurkį neatitinka akivaizdžios neatitikties pagal VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą sąvokos. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad pas jį dirba 123 vyrai ir 17 moterų, iš kurių 12 moterų dirba visą ir 5 ne visą darbo dieną (dvi valytojos po 25 val. / sav. ir viena valytoja po 10 val. / sav.; teisininkė 10 val. / sav. bei viešųjų pirkimų projektų vadovės pavaduotoja 30 val. / sav.); dirbančių vyrų ir moterų pareigybės skirtingos, išskyrus vadybininkus (2 moterys), kurių darbo užmokestis vienodas. Trečiasis asmuo nurodė, kad tuo atveju, jei darbuotoja, su kuria nutraukta darbo sutartis, būtų išdirbusi visą mėnesį, darbuotoja, kuri buvo nedarbinga, būtų išdirbusi visą mėnesį, darbuotojos, dirbančios nevisu etatu, dirbtų visą mėnesį, moterų darbo užmokesčio vidurkis būtų žymiai didesnis. Pagal trečiojo asmens į bylą pateiktus Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis, trečiojo asmens mokama alga moterims atitinka šalies vidurkio ribas. Į bylą nėra pateiktą duomenų apie trečiojo asmens diskriminacinio pobūdžio pažeidimus. Teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad atsakovė turėtų nesudaryti pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu dėl diskriminacijos lyties pagrindu, nesant įrodymų dėl akivaizdžios neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įpareigojimams. Trečiojo asmens moterims mokamų draudžiamųjų pajamų vidurkio kriterijus, nediferencijuojantis darbuotojų pagal atliekamo darbo pobūdį ir (ar) darbo vertę, diskriminavimo požiūriu nėra informatyvus (tinkamas), todėl nepagrindžia, kad atsakovės sprendimas dėl pirkimo laimėtojo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8.       Teismas nustatė, kad pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai – 18,07 proc. ir 24,72 proc. – nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas (nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių), todėl atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiškinimo. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė, nesikreipdama į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo, tinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio nuostatas. Trečiasis asmuo rinkoje yra beveik 30 metų, turi daugiau kaip 140 darbuotojų, neturi įsiskolinimų valstybei, todėl atsakovė neturi pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo įvykdys įsipareigojimus. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai lygina trečiojo asmens pasiūlymą su III vietą užėmusios UAB „Veho Lietuva“, kaip oficialios Mercedes-Benz atstovės, pasiūlytais remonto paslaugų įkainiais, nuolaidomis, nors ir nepateikė įrodymų, kad UAB „Veho Lietuva“ teikia paslaugas mažiausiomis kainomis ar siūlo žymiai mažesnes nuolaidas (pirkime Nr. 596354 UAB „Veho Lietuva“ siūloma palyginamoji nuolaida 31,75 proc.), ir 2022 m. birželį atsakovės vykdytu mažos vertės viešuoju pirkimu „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“, kuriame maksimali sutartimi įsigyjamų paslaugų vertė yra 70 000 Eur, kai ginčo pirkimo vertė – 1 500 000 Eur, todėl ginčo pirkime trečiasis asmuo gali taikyti didesnes nuolaidas. Į bylą trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad ieškovė kai kurias paslaugas taip pat teikia neatlygintinai (AB „Kelių priežiūra“ vykdomas pirkimas „Sunkvežimių serviso paslaugos Rytų regione“, pirkimo Nr. 615264, iš 12 paslaugų pozicijų 4 paslaugų pozicijos bus teikiamos nemokamai).

9.       Pasisakydamas dėl nuolaidų detalėms teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, kaip ir kiti pirkimo dalyviai, pasiūlė ne konkrečias detalių kainas, o nuolaidas (nuolaidų dalims vidurkis: trečiasis asmuo – 32,06 proc., ieškovė – 15,17 proc., UAB „Veho Lietuva“ – 13,03 proc.). Tiekėjai varžėsi dėl to, kuris pasiūlys didesnę palyginamąją nuolaidą visoms prekių grupėms. Teismas sutiko su atsakove, kad didesnė pasiūlyta nuolaida nereiškia, kad pasiūlyta kaina bus mažesnė daugiau nei 30 proc. nuo aritmetinio vidurkio. Įvertinęs visų atrinktų tiekėjų palyginamąsias nuolaidas, teismas nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymas nėra neįprastai mažos kainos pasiūlymas, kadangi dėl trečiojo asmens pasiūlytos palyginamosios nuolaidos jo pasiūlymas 18 proc. pigesnis už visų pasiūlymų vidurkį. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio 1 dalies sąlygas, kadangi trečiasis asmuo nepatenka į mažos kainos prezumpcijos ribas. Teismas pažymėjo, kad teikdamas pasiūlymą tiekėjas gali taikyti didesnes nuolaidas detalėms, tokiu atveju jo pelnas įtrauktinas į remonto paslaugų įkainius. Nors ieškovė teigė, kad tinkamai paskaičiavus visų detalių kainas, pritaikius (atskaičius) nuolaidas, būtų nustatyta, jog trečiojo asmens detalių kainos daugiau nei 30 proc. mažesnės už visų tiekėjų kainų vidurkį, tačiau tokių skaičiavimų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, ieškovė nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus, kad perka ir siūlo originalias Mercedes-Benz automobilių dalis iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) oficialių atstovų ir tiesiogiai iš gamyklų, kadangi automobilių gamintojas Mercedes-Benz nėra detalių / dalių gamintojas, yra sudaręs sutartis su dalis gaminančiais koncernais. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvoje oficiali Mercedes-Benz atstovė yra UAB „Veho Lietuva“, kuri atlieka remonto paslaugas Mercedes-Benz automobiliams, prekiauja naujais Mercedes-Benz automobiliais ir originaliomis Mercedes-Benz automobilių dalimis pagal savo nustatytus įkainius, sąnaudas, pelno maržą ir kituose pirkimuose siūlo dideles nuolaidas (31,75 proc., 36,71 proc.). Trečiasis asmuo pabrėžė taikantis mažesnę pelno maržą (pajamos 2021 m.: 9 910 535 Eur, grynasis pelnas: 108 162 Eur; ieškovės pajamos 2021 m.: 12 523 208 Eur, grynasis pelnas: 667 802 Eur), todėl atsargines detales gali siūlyti geresnėmis sąlygomis, kurias įsigyja ne iš Lietuvos Respublikoje esančios oficialios atstovės, bet iš kitose valstybėse esančių originalių dalių gamintojų. Trečiasis asmuo į bylą pateikė nuorodas į sudarytas sutartis, kuriose taikytos nuolaidos, pvz., 2020 m. gruodžio 23 d. sutartyje taikyta 34,24 proc. palyginamoji nuolaida, taikytos 40 proc. ir 35 proc. nuolaidos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Autokurtas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Teismas netinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir netinkamai sprendė, kad vien dėl to, jog pirkimo sąlygose tiekėjų pasiūlymų atitikties socialinės ir darbo teisės įsipareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį reikalavimas nebuvo nustatytas, šiuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti trečiojo asmens pasiūlymo. VPĮ įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, todėl perkančiosios organizacijos pareiga vertinti atitiktį VPĮ 17 straipsnio 2 daliai egzistuoja kiekvienu atveju ir nepriklausomai nuo to, ar tai buvo įtvirtinta konkretaus pirkimo sąlygose. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų tiesiogiai reikalauja taikyti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų vertinimo priemones, ypatingai tais atvejais, kaip ir šioje byloje, kai turėjo būti vertinama, ar pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža. 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtame VPĮ pakeitimo įstatyme Nr. XIV-545 įtvirtintas papildomas viešųjų pirkimų tikslas – prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo. Vienas iš VPĮ tikslų yra skatinti socialiai atsakingus pirkimus, turi būti siekiama išspręsti nepakankamą dėmesį socialiai atsakingiems pirkimams. Tokia valstybės politikos kryptis ir tikslai, kylantys iš bendrosios ES politikos, yra akivaizdūs ir atsakovė negali jų ignoruoti nepaisant to, ar su tuo susiję reikalavimai buvo įtvirtinti pirkimo sąlygose ar nebuvo. Pareiga vertinti tiekėjų atitiktį VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui egzistuoja nepriklausomai nuo pirkimo procedūrų stadijos, todėl atsakovė, gavusi patikimos informacijos, jog trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, privalėjo reaguoti ir tikrinti situaciją. Teismui pripažinus, kad atsakovė šios pareigos nevykdė, teismas neturėjo teisės atlikti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo už atsakovę, o privalėjo panaikinti atsakovės sprendimą dėl pirkimo laimėtojo ir pasiūlymų eilės bei įpareigoti atsakovę tirti ir vertinti minėtą informaciją dėl trečiojo asmens neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui.

10.2.                      Nors trečiasis asmuo teigė, kad skirtumai tarp vyrams ir moterims mokamo atlyginimo galėjo atsirasti dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Trečiojo asmens mokamas darbo užmokesčio skirtumas ne vienkartinis, kuris gali būti pateisinamas laikinomis darbo sutarčių vykdymo aplinkybėmis, tokiomis kaip darbo santykių pabaiga, atostogos ar liga. Esant sisteminiam vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, deklaratyvūs paaiškinimai neturėtų būti laikomi patikimais ir reikalauja detalaus atsakovės ir teismo tyrimo.

10.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, teikdama pretenziją ir vėliau ieškinį, jau turi būti nustačiusi diskriminavimo faktą. Tiekėjas neturi ir negali turėti galimybių pats nustatyti diskriminavimo faktą (išskyrus išimtinius atvejus), tačiau gali pateikti aktualią informaciją (pagrįstas prielaidas) perkančiajai organizacijai, kuri privalo šią informaciją vertinti. Atsakovė neįsitikino, ar trečiasis asmuo atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus socialinės ir darbo teisės įpareigojimus bei ar nėra VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai perkėlė ieškovei atsakovės pareigą atlikti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą. Ieškovė turėjo pareigą tik pateikti preliminarius, jai prieinamus duomenis apie trečiojo asmens neatitikimą VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui, sukelti abejonę atsakovei, kuri privalėjo vertinti ir tirti gautą informaciją. Ieškovė neturi galimybių surinkti visų įmanomų įrodymų dėl trečiojo asmens neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kadangi neturi galimybės prieiti ne prie viešai skelbiamų duomenų apie trečiojo asmens vyrams ir moterims mokamo atlyginimo, tačiau atsakovė turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis ar gauti šiuos duomenis. Ieškovė tam neturėjo pakankamai laiko, kadangi terminas, skirtas parengti pretenzijai, yra trumpas. Tokią teisę (pareigą) VPĮ 45 straipsnis nustato tik atsakovei. Todėl teismo ieškovei nustatyta pareiga įrodyti diskriminacijos faktą, nėra suderinama su galimybėmis tai padaryti, todėl paneigiama ne tik atsakovės pareiga įvertinti pasiūlymą tinkamai, atsižvelgiant į VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus, tačiau ir ieškovės teisė į atsakovės sprendimų peržiūrą. Ieškovės pateikti įrodymai – oficialūs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenys, kurie rodo ilgalaikę vyrų ir moterų darbo užmokesčio žymaus skirtumo tendenciją, yra pakankami tam, kad atsakovė turėtų šiuos duomenis vertinti.

10.4.                      Teismas rėmėsi nepagrįstomis trečiojo asmens deklaracijomis, kad tos pačios pareigybės moterims ir vyrams mokamas vienodas darbo užmokestis. Trečiasis asmuo pateikė tik deklaracijas, kad diskriminacijos nėra. Patikimi įrodymai, tokie kaip darbo aprašai, darbo užmokesčio sistema, nebuvo pateikti. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad moterims ir vyrams, kurie dirba analogišką darbą, mokamas toks pats atlyginimas. Teismas sprendė, kad diskriminacijos nebuvimą patvirtina tai, jog trečiojo asmens mokama alga moterims atitinka šalies vidurkio ribas, tačiau ši aplinkybė neaktuali, kadangi ji neįrodo, jog vyrams ir moterims trečiasis asmuo moka vienodą atlyginimą už tos pačios pareigybės darbą. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes. Atsakovei nevertinus trečiojo asmens mokamo darbo užmokesčio, o trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų, kad darbo užmokesčio žymūs skirtumai gali būti pateisinami darbo sutarčių vykdymo ypatumais, teismas turėjo panaikinti atsakovės sprendimą dėl pirkimo laimėtojo.

10.5.                      Teismas netinkamai aiškino VPĮ 57 straipsnio normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos vertinti neįprastai mažą kainą. Trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai neįprastai maži ir atsakovei turėjo sukelti abejonių dėl jų pagrįstumo, atsakovė nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija kreiptis į trečiąjį asmenį dėl įkainių pagrindimo ir įsitikinti jo pajėgumu įgyvendinti pirkimo sutartis. Palyginus kitų tiekėjų pasiūlytus valandinius įkainius su trečiojo asmens pasiūlytu valandiniu įkainiu, net neskaičiuojant skirtumo procentų, akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiūlytas valandinis įkainis abiejose pirkimo dalyse neįprastai mažas. Toks žymus skirtumas bet kokiai atsakingai perkančiajai organizacijai turėjo sukelti įtarimus, kad trečiasis asmuo pasiūlė ne tik neįprastai mažą, tačiau ir ekonomiškai nepagrįstą įkainį, todėl trečiasis asmuo gali būti nepajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį.

10.6.                      Trečiojo asmens pasiūlyta tiek bendra nuolaida dalims, tiek atskiroms detalių grupėms pasiūlytos nuolaidos yra neįprastai didelės ir daro pasiūlytas detalių kainas neįprastai mažas, todėl atsakovė nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija ir nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl kainų (su pritaikytomis ypač didelėmis nuolaidomis) pagrindimo ir neįsitikino trečiojo asmens pajėgumu įgyvendinti pirkimo sutartis. Tai, kad pirkime vertinamos nuolaidos, nereiškia, jog neįprastai mažos kainos institutas neturi būti taikomas.

10.7.                      Penkiose detalių grupėse (Nr. 43, 46, 50, 52, 54) trečiasis asmuo pasiūlė 65 proc. nuolaidą nuo bazinės prekės kainos. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, ar objektyviai įmanoma pasiūlyti detales su 65 proc. nuolaida, kuri, be kita ko, yra didesnė už oficialios detalių gamintojo atstovės siūlomą kainą. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Detalių pardavimas su 65 proc. nuolaida nėra pagrįstas verslo logika ir neatneša pelno, o sukelia nuostolius. Atsakovė turėjo paprašyti trečiojo asmens pagrįsti pasiūlytas neįprastai dideles nuolaidas. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad trečiasis asmuo gali gauti pelną, nes mažas detalių kainas kompensuos remonto įkainiu. Teismas tai nusprendė už trečiąjį asmenį, nors pastarasis tokio argumento nebuvo nurodęs ir to neįrodinėjo. Kadangi ir remonto paslaugos įkainis neįprastai mažas, detalių nuolaidų kompensavimas per remonto įkainį neatitinka ekonominės logikos.

10.8.                      Teismas netinkamai vertino ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog trečiasis asmuo kitame atsakovės vykdytame viešajame pirkime sugebėjo pasiūlyti žymiai mažesnes nuolaidas nei šioje byloje nagrinėjamame pirkime. 2022 m. birželį atsakovė vykdė mažos vertės viešąjį pirkimą „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“, kurio dalykas tapatus ginčo pirkimui. Šiame pirkime taip pat buvo vertinamos tiekėjo siūlomos nuolaidos atsarginėms detalėms. Mažos vertės pirkimą laimėjo ir sutartį sudarė trečiasis asmuo. Susipažinus su atsarginių dalių kainos nuolaidų lentelėje pateiktomis nuolaidomis, matyti, jog šios nuolaidos skiriasi žymiai, tam tikrais atvejais daugiau kaip 3 kartus. Maksimali nuolaida, kurią pasiūlė trečiasis asmuo, neviršija 20 proc. Akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiūlytos nuolaidos arba detalių kaina, neįprastai mažos, neatitinka įprastinės trečiojo asmens verslo praktikos ir trečiasis asmuo galimybės tiekti detales tokiomis kainomis byloje neįrodė. Atsakovė, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudariusi sutartį dėl tų pačių visureigių remonto paslaugų, kai sutartyje tas pats tiekėjas siūlė tik iki 20 proc. siekiančias nuolaidas, privalėjo aiškintis aplinkybes, ar ginčo pirkime pasiūlytos nuolaidos, kurios siekia 65 proc., realios ir pirkimo sutartis bus įvykdyta. Teismas, spręsdamas, kad ši mažos vertės pirkimo sutartis negali būti lyginama nustatant įprastą kainų lygį, nevertino, jog pastaraisiais metais ir mėnesiais žymiai augo kainos, didėjo infliacija, todėl akivaizdu, jog tuo pačiu metu vykstančiame pirkime trečiojo asmens pasiūlytos net tris kartus didesnės nuolaidos nei prieš tai vykdytame mažos vertės pirkime neatitinka įprastų verslo ir logikos dėsnių. Tai turėjo sukelti atsakovei abejonių dėl neįprastai mažos kainos ir ji turėjo įkainių pagrįstumą tikrinti. Trečiasis asmuo detalių grupėse Nr. 43, 46, 50, 52, 54 pasiūlė didesnes nuolaidas nei kitame labai panašiame pirkime siūlė Mercedes-Benz oficiali atstovė UAB „Veho Lietuva“. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad turi galimybę pasiūlyti atsargines detalių kainas su pasiūlyme nurodytomis neįprastomis nuolaidomis, siekiančiomis 65 proc., kadangi su atsiliepimu į ieškinį nepateiktos sutartys, susitarimai ar dokumentai, kad trečiasis asmuo yra pirkęs originalias detales už pasiūlytą kainą.

10.9.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė išėjo iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, taip pat nepagrįstai ex officio nesprendė dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kadangi, priešingai nei nurodė teismas, ieškovė ir pretenzijoje buvo nurodžiusi, jog pirkimo sąlygos ydingos, ir kad tai paaiškėjo tik susipažinus su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Net jeigu pretenzijoje ir nebūtų buvęs nurodytas minėtas argumentas dėl paaiškėjusio pirkimo sąlygų neteisėtumo, pirkimo sąlygų ydingumas akivaizdus ir teismas privalėjo tai vertinti gindamas viešąjį interesą dėl pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimo, net jeigu tai reikštų ex officio ginčo ribų peržengimą. Vertinant tai, kaip apskaičiuojama palyginamoji nuolaida, ekonominio naudingumo balai, vertinant orientacinio lyginamojo svorio procentinę pirkėjo užsakymuose vertinę išraišką, matyti, jog trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas (kai kurias žymiai dirbtinai padidinęs), kad palyginamoji nuolaida būtų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balą. Trečiasis asmuo didžiausias nuolaidas pasiūlė detalėms, kurių atsakovei prireiks pirkti mažiausiai. 65 proc. nuolaida, pasiūlyta penkiose detalių grupėse (Nr. 43, 46, 50, 52, 54), aiškiai nurodyta, jog orientacinis lyginamasis svoris procentine pirkėjo užsakymuose vertine išraiška – 2. Tose vietose, kur nurodytas didesnis lyginamasis svoris, trečiasis asmuo pasiūlė mažesnes nuolaidas. Trečiasis asmuo tam tikroms dalims suteikia ypač dideles nuolaidas, kurios ekonomiškai nepagrįstos ir objektyviai neegzistuojančios rinkoje, bet už tai gauna didesnį ekonominio naudingumo balą. Teismas turėjo pareigą elgtis aktyviai, ginti viešąjį interesą, užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą ir nagrinėti ieškovės dar pretenzijoje iškeltą argumentą dėl ydingų pirkimo sąlygų.

11.       Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1.                      Atsakovė neturėjo pareigos tikrinti trečiojo asmens atitikimo VPI 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, kadangi atitinkamų nuostatų nebuvo pirkimo dokumentuose ir nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų daryti išvadą, kad trečiasis asmuo nesilaiko VPI nuostatų. Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, teikdama pretenziją ir vėliau ieškinį, jau turi būti nustačiusi diskriminavimo faktą. Tokio argumento teismo sprendime nėra. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė turėjo pateikti tik pirminę informaciją atsakovei, kuri šią informaciją vėliau turėjo vertinti. Atsakovė ieškovės pateiktą informaciją vertino bei nustatė, kad iš jos negalima padaryti pagristų išvadų apie trečiojo asmens vykdomą darbuotojų diskriminaciją lyties atžvilgiu. Trečiasis asmuo pateikė į bylą informaciją, kad dalis moterų dirba nekvalifikuotą ir neviso etato darbą, o tai ir sumažina moterų atlyginimų vidurkį, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo nepagrindė, jog atlyginimų skirtumai galėjo atsirasti dėl objektyvių priežasčių.

11.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl trečiojo asmens siūlomas kainas reikėtų lyginti su UAB „Veho Lietuva“ kainomis. Ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlytų nepagrįstai mažų paslaugų įkainių nepagrįsti.

11.3.                      Tiekėjų buvo varžomasi detalių nuolaidomis, o ne jų kainomis, o tai reiškia, kad net ir atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių kainų augimą, tiekėjai vis tiek gali siūlyti įvairias nuolaidas, kurios bus skaičiuojamos nuo detalių kainos, nepaisant to, kiek kaina yra išaugusi. Abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo nėra, o ieškovės argumentai negali pagrįsti, kad trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai ir atsarginių detalių nuolaida turi būti laikoma neįprastai maža.

11.4.                      Ieškovė ignoruoja faktą, kad ji, atsakovei teikdama pretenziją, nenurodė faktinių ir teisinių pirkimo sąlygų ydingumo pagrindų, taip pat pretenzijoje neprašė pirkimo sąlygų nei panaikinti, nei pakeisti. Ieškovė tik septintame pretenzijos lape pateikė bendro pobūdžio pasvarstymą, kad pirkimo sąlygos ydingos ir neatitinka aiškių pirkimo dokumentų reikalavimų, tačiau pretenzijoje nėra pagrįsta tokia išvada, be to, taip teigdama ieškovė pretenzijoje prieštaravo pati sau, kadangi pasiūlymą pagal tokias sąlygas ji jau buvo pateikusi, todėl bendro pobūdžio pasvarstymai apie pirkimo sąlygų ydingumą nebeturėjo teisinės reikšmės. Pretenzijoje ieškovė reikalavo ją pripažinti pirkimo laimėtoja abiejose pirkimo dalyse, tai reiškia, kad ieškovė pretenzijoje nelaikė pirkimo sąlygų ydingomis, o tiesiog prašė atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip jų neatitinkantį, bei paskelbti laimėjusiu ieškovės pasiūlymą, kaip šias sąlygas atitinkantį.

11.5.                      Pirkimo sąlygos parengtos taip, kad didesni lyginamieji svoriai būtų suteikti toms detalių grupėms, kurių atsakovė ketina įsigyti daugiausia ir tai logiška, kokias nuolaidas konkrečiai siūlyti, turėjo pasirinkti patys tiekėjai, tačiau didesnę galimybę laimėti turėjo tiekėjas, kuris pasiūlė didesnes nuolaidas toms dalims, kurių atsakovei reikia daugiausia. Trečiasis asmuo skirtingose dalių grupėse pasiūlė skirtingo dydžio nuolaidas, tai neleidžia prieiti prie išvados apie galimą manipuliavimą pirkimo sąlygomis.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Martonas“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.                      Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas yra imperatyvi nuostata. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad perkančiosios organizacijos turi siekti, jog, įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus ir vykdant sutartis, būtų laikomasi socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų. Tai nėra tapatu (skiriasi) ieškovės interpretavimui, kad atsakovė turi išsamiai tikrinti kiekvieną tiekėją. Ypač, kai tiekėjo konkurentas nurodo prielaidas, nepateikęs pagrįstų ar konkrečių įrodymų, ir taip siekia pašalinti iš pirkimo tinkamą laimėtoją. Visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų šiuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti. Nagrinėjant bylą ieškovės spėjimai ir prielaidos dėl diskriminacijos nepasitvirtino. Ieškovės pateiktos abejonės ir pateikti apibendrinti (nekonkretūs) statistiniai duomenys nesudarė pagrindo atsakovei imtis tikrinti ieškovės nurodytų neatitikimų.

12.2.                      Atsakovei nėra suteikti įgaliojimai nustatyti ar vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų pažeidimo faktą ar atlikti tyrimą dėl tokių veiklų. Paaiškėjusi / nustatyta informacija VPĮ 45 straipsnio 2 dalies prasme turi būti suprantama kaip akivaizdus faktas (pvz. kad tiekėjas yra baustas, jam pritaikyta sankcija, vykdomas tyrimas ar pan.). Tik tokia informacija galėtų būti laikoma kaip nustatyta ir akivaizdi, kad pasiūlymas tikrai neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų. Net ir nustačius, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų, atsakovė neturi pareigos jo atmesti. VSDFV duomenys, kurie rodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio mokėjimo tendenciją, neįrodo, kad už tą patį darbą, mokama skirtingai. Ieškovė nagrinėjant bylą teisme galėjo teikti papildomus įrodymus ar juos išreikalauti. Ieškovė įrodinėja tik procedūrinius pažeidimus, kad atsakovė turėjo tikrinti trečiojo asmens pasiūlymą.

12.3.                      Su atsiliepimu teikiamos darbo sutartys, kurios patvirtina, kad vadybininkių moterų atlyginimas nėra mažesnis nei vyrų – abiejų atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 740 Eur. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. vienos moters etatas keičiamas į pusę etato (4 val. darbo diena (20 val. / sav.), mokant 450 Eur atlyginimą. Todėl ieškovės spėjimai dėl tariamos diskriminacijos mokant atlyginimą neturi pagrindo.

12.4.                      Ieškovė nesiekia ginti savo pažeistų interesų, o siekia ginti visų tiekėjų teises, viešąjį interesą. Ieškovė neturėjo teisės ginčyti pirkimo sąlygų, ieškinys turėjo būti atmetamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį.

12.5.                      Trečiojo asmens pasiūlyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių, todėl atsakovė įstatymo nėra įpareigota kreiptis į trečiąjį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiškinimo. Trečiojo asmens kainos atitinka rinkos kainas pirkimo objektui, numatomą pirkimo vertę, įprastai taikomą pelno maržą rinkoje ir kt. Trečiasis asmuo atsakovės organizuojamuose pirkimuose dalyvauja ne pirmą kartą ir yra sudaręs sutartis, kurias yra sėkmingai įvykdęs. Šiose trečiojo asmens ir atsakovės sudarytose ir įvykdytose sutartyse siūlomas įkainis yra dar mažesnis nei šiame vykdomame pirkime pasiūlytas įkainis, pvz.: 18 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) / val., 20 Eur su PVM / val. Pastaruosius dvejus metus trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo sutartinius santykius, paslaugas trečiasis asmuo sėkmingai teikia dar mažesniais įkainiais nei šiame pirkime. Siekiant paneigti ieškovės teiginius dėl trečiojo asmens patikimumo, kurie nebuvo reikšti anksčiau ir į kuriuos trečiasis asmuo neturėjo galimybės pasisakyti, pridedamos užsakovo pažymos apie tinkamai vykdomas sutartis.

12.6.                      Galutinė pasiūlymo kaina, o ne pasiūlytos nuolaidos, turi būti daugiau nei 30 proc. didesnės už vidurkį tam, kad sudarytų pagrindą atsakovei kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo. Pirkime lyginama tik bendra nuolaida. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ar apribota konkurencija.

12.7.                      Kainų ar nuolaidų taikymas mažos vertės pirkime neįpareigoja trečiojo asmens taikyti identiškas kainas ar nuolaidas kitame pirkime, ypač kai pirkimai skiriasi. Kaip patvirtina kitų identiškų viešųjų pirkimų duomenys, UAB „Veho Lietuva“ siūlė tokias pačias ar net dar didesnes nuolaidas. Kaip matyti pagal pasiūlytą nuolaidą (pirkimo Nr. 596354), UAB „Veho Lietuva“ kituose pirkimuose siūlo dideles nuolaidas (31,75 proc.). UAB „Veho Lietuva“ pasiūlyta (2020 m. sausio 6 d. sutartis) nuolaida: 36,71 proc. Trečiojo asmens ginčo pirkime pasiūlyta bendra nuolaida 32,06 proc. Tai paneigia ieškovės teiginius, kad Mercedes-Benz oficiali atstovė nesiūlo tokių didelių nuolaidų. Net parduodant atskiras detalių pozicijas, pvz. su 40 – 60 proc. nuolaida, daugeliu atveju detalių pardavimas išlieka pelningas trečiajam asmeniui. Tik kai kuriais atvejais toks pardavimas su nuolaida nepelningas, t. y. parduodama už savikainą. Bet kuriuo atveju, sutarties pelnas gaunamas ir iš remonto paslaugų, todėl, net ir pritaikant nuolaidas detalėms, trečiasis asmuo gali tinkamai įvykdyti sutartis. Trečiasis asmuo į bylą pateikė nuorodas į sudarytas sutartis, kuriose taikytos nuolaidos, pvz., taikyta 34,24 proc. nuolaida, taikytos 40 proc. ir 35 proc. nuolaidos.

12.8.                      Verslo praktiką ir galimybes tiekti detales iš kitų ES oficialių atstovų ir tiesiogiai iš gamyklų patvirtina ir doc. dr. R. P. išvada, pridedama prie atsiliepimo į apeliacinį skundą. Ieškovė argumentų dėl dalių įsigijimo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nekėlė, todėl į juos atsikirsti ir pateikti tai patvirtinančius argumentus poreikis kilo tik dabar.

12.9.                      Ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kas trukdė skųsti pirkimo sąlygas. Ieškovė pirkimo sąlygų neginčijo, todėl jos argumentai dėl pirkimo sąlygų ydingumo neturi pagrindo ir negali būti vertinami. Ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad teismas savo iniciatyva spręstų dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Ieškovė dalyvavo identiškame 2020 m. atsakovės organizuojamame viešajame pirkime. Ankstesnio pirkimo nuolaidų lentelės panaudotos ir šiame pirkime. 2020 m. pirkime ieškovei nuolaidų lentelės klausimų nekėlė. Ieškinys yra tik ieškovės bandymas pašalinti iš pirkimo trečiąjį asmenį.

13.       Ieškovė UAB „Autokurtas“ 2023 m. sausio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo nepriimti trečiojo asmens teikiamu naujų įrodymų, o nusprendus šiuos įrodymus priimti, vertinti įrodymus kaip pagrindžiančius apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.                      Trečiasis asmuo nenurodė, kodėl būtinybė trečiojo asmens aplinkybės įrodyti atsirado tik susipažinus su apeliaciniu skundu. Trečiasis asmuo galėjo darbo sutartis pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jei teismas spręstų, kad darbo sutartys turėtų būti priimamos ir vertinamos, vien tik šių įrodymų nepakanka įsitikinti, kad trečiojo asmens mokamas darbo užmokestis vyrams ir moterims atitinka lygių galimybių reikalavimus. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra sudaręs darbo sutartis su 17 moterų ir 123 vyrais, tačiau pateikė tik vieną darbo sutartį, kuria darbuotoja priimta dirbti vadybininke ir dirba nevisą darbo dieną. Kita darbo sutartis sudaryta su vyru, kuris priimtas dirbti automobilių pardavimo vadybininko pareigoms. Akivaizdu, kad darbo funkcijos nėra tapačios, skiriasi jų pavadinimas, todėl nepateikus darbo aprašų, negalima įvertinti, ar šių asmenų funkcijos tapačios. Trečiojo asmens pateikta darbo sutartis patvirtina, kad trečiasis asmuo, teikdamas pirmosios instancijos teismui pažymą apie moterų pareigybes ir jų darbo laiką, ją pateikė neteisingą. Trečiojo asmens su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje pažymoje nurodyta, kad yra dvi vadybininko pareigybės, kurias užima moterys ir šios moterys dirba visą darbo dieną. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbuotoja dirba tik dalį darbo dienos. Jei teismas spręstų, kad yra pagrindas šias darbo sutartis priimti, tuomet jos turėtų būti vertinamos, kaip patvirtinančios ieškinio ir apeliacinio skundo argumentus, jog viešo pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu negali būti sudaroma VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

13.2.                      Ieškovė nuo pretenzijos pateikimo įrodinėja, kad atsakovė nepagrįstai nevertino, ar trečiojo asmens pateikta remonto paslaugų kaina (įkainis) ir siūlomos detalių nuolaidos nėra nepagrįstai mažos. Taigi, visi įrodymai apie tinkamai ar netinkamai vykdomas trečiojo asmens sutartis galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teikiamos pažymos apie tinkamai įvykdytas sutartis žymi praeities faktą, tačiau nereiškia, kad trečiasis asmuo gebės tinkamai įvykdyti ginčo pirkimo sutartį.

13.3.                      Trečiasis asmuo, jau teikdamas atsiliepimą, įrodinėjo, kad jo verslo modelis jam leidžia pasiūlyti geresnes detalių kainas. Trečiasis asmuo tripliko neteikė, nepasinaudojo teise pateikti papildomus įrodymus, jog jo siūlomos nuolaidos detalėms, kurios siekia 65 proc., yra realios. Trečiojo asmens teikiama specialisto išvada, kuria trečiasis asmuo siekia įrodyti, jog ne oficialūs gamintojo atstovai gali pateikti geresnes detalių kainas, nei oficialūs atstovai, negali būti vertinama kaip specialisto išvada.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pagal ieškovės apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

15.       Atsakovė atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Sunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“. Ieškovė 2022 m. liepos 22 d. pateikė pasiūlymą pirkime (abiejose jo dalyse).

16.       Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą, kad pirkimo I dalyje „Sunkvežimių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ ir pirkimo II dalyje „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo, II vietą abiejose pirkimo dalyse užėmė ieškovė, o III vietą – UAB „Veho Lietuva“.

17.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją.

18.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu atmetė ieškovės pretenziją.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimu priėmimo

19.       Trečiasis asmuo su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: dvi darbo sutartis (moters ir vyro); užsakovų pažymas apie trečiojo asmens tinkamai įvykdytas sutartis teikiant paslaugas užsakovams; doc. dr. R. P. išvadą dėl atsarginių dalių kainų. Trečiasis asmuo nurodo, kad jo įmonėje dirbančių vyrų ir moterų pareigybės skirtingos ir tik vienoje pareigybėje darbuotojų yra ir vyrų, ir moterų (vadybininkai), tačiau visų vadybininkų pareigybės asmenų atlyginimai vienodi. Kadangi ieškovė suabejojo šiais faktais, trečiasis asmuo teikia darbo sutartis, kurios patvirtina, kad vadybininkių moterų atlyginimas nėra mažesnis nei vyrų – abiejų atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 740 Eur, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. moters etatas keičiamas į pusę etato (4 val. darbo diena (20 val. / sav.), mokant 450 Eur atlyginimą. Be to, siekiant paneigti ieškovės teiginius dėl trečiojo asmens patikimumo, kurie nebuvo reikšti anksčiau ir dėl kurių trečiasis asmuo neturėjo galimybės pasisakyti, pridedamos užsakovų pažymos apie tinkamai vykdomas sutartis, tai sudaro pagrindą teigti, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdys sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nurodo, kad verslo praktiką ir galimybes tiekti detales iš kitų ES oficialių atstovų ir tiesiogiai iš gamyklų patvirtina doc. dr. R. P. išvada, kuri teikiama, kadangi ieškovė šių argumentų dėl atsarginių dalių kainų ir kokybės ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nekėlė, todėl į juos atsikirsti ir pateikti tai patvirtinančius argumentus poreikis kilo tik dabar.

20.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neiškilo trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad būtų galima nuspręsti dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo motyvų dėl trečiojo asmens (ne)vykdomos diskriminacijos lyties atžvilgiu mokant skirtingą darbo užmokestį pagrįstumo ir realumo. Naujų įrodymų ieškovė su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiajam asmeniui nekilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus, siekiant paneigti ieškovės poziciją. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, trečiojo asmens galbūt mokamų skirtingo darbo užmokesčio vyrams ir moterims klausimas byloje buvo aktualus jau nuo ieškinio pateikimo, kadangi šiuo argumentu ieškovė grindė ir pretenziją atsakovei, taigi, trečiasis asmuo šias darbo sutartis galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22.       Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra poreikio priimti ir trečiojo asmens pateiktų užsakovų pažymų apie trečiojo asmens tinkamai įvykdytas sutartis teikiant paslaugas užsakovams, kadangi šioje byloje sprendžiama, ar atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pretenziją dėl trečiojo asmens pripažinimo pirkimo laimėtoju, ieškovei teigiant, kad trečiasis asmuo vykdo darbuotojų diskriminaciją lyties atžvilgiu mokant skirtingą darbo užmokestį bei pasiūlė neįprastai mažus paslaugų įkainius ir dideles nuolaidas detalėms, o ankstesnių trečiojo asmens įvykdytų sutarčių vykdymo tinkamumas, nors ir gali turėti reikšmės sprendžiant dėl trečiojo asmens pasiūlytų įkainių ar nuolaidų pagrįstumo, tačiau šiuo atveju nei patvirtina nei paneigia bylai teisingai išnagrinėti pagrindą sudarančias esmines aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

23.       Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo priimti doc. dr. R. P. išvadą dėl atsarginių dalių kainų, kadangi šioje išvadoje nėra nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nors byloje iš dalies kilo ginčas dėl to, kad trečiasis asmuo pasiūlė parduoti tam tikras detales su didesne nuolaida nei oficiali Mercedes-Benz atstovė Lietuvoje ir ieškovė išreiškė abejonės dėl trečiojo asmens galimybių teikti originalias dalis su trečiojo asmens pasiūlytomis nuolaidomis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tiekėjas negali siūlyti detalių su didesnėmis nuolaidomis nei oficiali gamintojo atstovė Lietuvoje. Be to, šios aplinkybės buvo ginčo dalykas dar pirmosios instancijos teisme, todėl trečiasis asmuo galėjo šį įrodymą pateikti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pateikta išvada nėra įrodymas, būtinas siekiant visapusiškai išnagrinėti ieškovės apeliacinį skundą.

24.       Įvertinus nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priimti trečiojo asmens teikiamus naujus įrodymus, kadangi prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, o tokių įrodymų priėmimas tik apeliacinės instancijos teisme užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

25.       Ieškovė, trečiajam asmeniui pateikus prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl naujų įrodymų. Kadangi trečiojo asmens naujus įrodymus atsisakytina priimti, taip pat nėra teisinio pagrindo priimti ir ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose ieškovė pasisako išimtinai dėl trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ir ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl ieškovės teisės ginčyti pirkimo sąlygas ir teismo pareigos ex officio vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą

26.       Pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pirkimo sąlygos ydingos ir sudarė prielaidas trečiajam asmeniui jomis manipuliuoti siekiant laimėti pirkimą tvirtindama, jog trečiasis asmuo taikė nuolaidas taip, kad palyginamoji nuolaida būtų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balą. Teismas nurodė, kad ieškovė pretenzijoje atsakovei privalėjo iškelti ne tik pirkimo sąlygų netinkamo taikymo, bet ir pirkimo sąlygų teisėtumo klausimus. Teismas nusprendė neturintis pagrindo išeiti iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų ir spręsti dėl ginčo pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.

27.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė išėjo iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, taip pat nepagrįstai ex officio nesprendė dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kadangi, priešingai nei nurodė teismas, ieškovė ir pretenzijoje buvo nurodžiusi, kad pirkimo sąlygos ydingos, ir jog tai paaiškėjo tik susipažinus su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Ieškovės manymu, jeigu pretenzijoje ir nebūtų buvęs nurodytas argumentas dėl paaiškėjusio pirkimo sąlygų neteisėtumo, pirkimo sąlygų ydingumas yra akivaizdus ir teismas privalėjo tai vertinti gindamas viešąjį interesą dėl pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimo, net jeigu tai reikštų ex officio ginčo ribų peržengimą.

28.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki pasiūlymų pateikimo nepasinaudojo teise apskųsti pirkimo sąlygas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pretenziją atsakovei pateikė tik atsakovei 2022 m. rugpjūčio 9 d. priėmus sprendimą dėl pirkimo laimėtojo (abiejose pirkimo dalyse).

29.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pretenzijoje, be kita ko, nurodė, kad įvertinusi trečiojo asmens pasiūlymą, nustatė, jog trečiasis asmuo, siūlydamas detalėms nuolaidas nuo bazinės prekės kainos, manipuliuoja pirkimo sąlygomis, kurios, kaip ieškovei paaiškėjo įvertinus trečiojo asmens pasiūlymą, yra ydingos. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad vertinant tai, kaip apskaičiuojama palyginamoji nuolaida, ekonominio naudingumo balai, vertinant orientacinio lyginamojo svorio procentinę pirkėjo užsakymuose vertinę išraišką, matyti, jog trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas (kai kurias ženkliai dirbtinai padidinęs), kad palyginamoji nuolaida būtų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balą; trečiasis asmuo tam tikroms dalims suteikė ypač dideles nuolaidas, kurios ekonomiškai nenaudingos, bet už tai gavo didesnį ekonominio naudingumo balą. Pretenzijoje nurodyta, kad ieškovei susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu paaiškėjo, jog pirkimo sąlygos yra ydingos ir neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio reikalavimų bei sudarė prielaidas trečiajam asmeniui pirkimo sąlygomis manipuliuoti siekiant laimėti pirkimą.

30.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Tiekėjui, kuris ginčija pirkimo sąlygas vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

31.       Kadangi ieškovė pirkimo sąlygų, prieš atsakovei nustatant pirkimo laimėtoją abiejose pirkimo dalyse, neginčijo, ieškovė neturi teisės ginčyti šias sąlygas pretenzijoje ar ieškinyje. Pirkimo sąlygų teisėtumą teismas galėtų vertinti tik konstatavęs viešojo intereso poreikį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokį poreikį konstatuoti nėra teisinio pagrindo. Be to, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė iš tiesų mano, jog pirkimo sąlygos buvo neteisėtos, kadangi pretenzijoje ieškovė reikalavo ją pripažinti pirkimo laimėtoja abiejose pirkimo dalyse, o tai, kaip teisingai pažymi atsakovė, reiškia, kad ieškovė pretenzijoje nelaikė pirkimo sąlygų ydingomis, o tiesiog prašė atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip jų neatitinkantį bei paskelbti laimėjusiu ieškovės pasiūlymą, kaip šias sąlygas atitinkantį.

32.       Preliminariai įvertinusi ieškovės kritikuojamas pirkimo sąlygas teisėjų kolegija nenustatė pagrindo manyti, kad pirkimo sąlygos galėtų būti laikomis neteisėtomis ieškovės nurodomais pagrindais. Kaip matyti iš atsakovės pirkimo sąlygų 3 priedo (pasiūlymo) turinio, tiekėjai pasiūlyme prie kiekvienos atsakovės nurodytos detalių grupės turėjo nurodyti savo siūlomą prekės kainos minimalios nuolaidos ar maksimalaus antkainio dydį procentais nuo bazinės prekės kainos (7 stulpelis). Perkančioji organizacijoje šios lentelės 6 stulpelyje nurodė, kokį orientacinį lyginamąjį svorį suteikia kiekvienai detalių grupei (lyginamasis svoris balais nuo 2 iki 9 kiekvienai detalių grupei, iš viso 100 balų). Trečiasis asmuo detalių grupėse Nr. 43, 46, 50, 52, 54, kurių lyginamasis svoris mažiausias – 2 balai, pasiūlė 65 proc. nuolaidą šioms detalių grupėms. Kaip galima suprasti iš atsakovės procesinių dokumentų turinio, detalių grupėms, kurių atsakovei reikės daugiausia, atsakovė nustatė didžiausią palyginamąjį svorį balais (7, 8 ir 9 balai), o detalių grupėms, kurių reikės mažiausiai, atsakovė nustatė mažiausią palyginamąjį svorį balais (2 balai). Taigi, didesnę galimybę laimėti turėjo tiekėjas, kuris pasiūlė didesnes nuolaidas toms dalims, kurių atsakovei reikia daugiausia. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirkimo sąlygos logiškos ir ekonomiškai naudingos atsakovei kaip perkančiajai organizacijai, kadangi labiausiai atsakovei reikalingas detales pigiausiai (su didžiausia nuolaida) galinčiam patiekti tiekėjui suteikiami didesni balai. Trečiasis asmuo minėtose detalių grupėse pasiūlė 65 proc. nuolaidą detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiausiai, ir kurioms suteiktas mažiausias palyginamasis svoris balais. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas, kad palyginamoji nuolaida būtų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kadangi bet kuris tiekėjas galėjo siūlyti tokias nuolaidas, kokias pasiūlė trečiasis asmuo. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo, atsižvelgęs į savo verslo logiką ir siekiamo pelno dydį, nutarė tam tikroms detalių grupėms pasiūlyti 65 proc. nuolaidas, nereiškia, kad pirkimo sąlygos ydingos. Kaip jau minėta, ekonomiškai pagrįsta ir naudinga perkančiajai organizacijai nustatyti tokias pirkimo sąlygas (balų suteikimo tiekėjams formules), kurių pagrindu daugiau balų surenka tiekėjas, pasiūlęs didesnes nuolaidas dalims, kurių perkančiajai organizacijai reikės daugiausiai. Tačiau aplinkybė, kad tiekėjui nurodant itin dideles nuolaidas detalių grupėms, kurių perkančiajai organizacijai reikės mažiausiai, tiekėjui suteikiama daugiau balų, nesuponuoja pirkimo sąlygų neteisėtumo. Tiekėjas turi teisę siūlyti nuolaidų dydį konkrečioms detalių grupėms, neatsižvelgiant į tai, kad galbūt tam tikrų detalių tiekimas gali būti nepelningas tiekėjui. Jeigu ieškovė nesugebėjo pasiūlyti tokio dydžio nuolaidų kaip trečiasis asmuo, tai savaime nesuponuoja pirkimo sąlygų neteisėtumo, priešingai, sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai gauti jai reikalingą pirkimo objektą mažiausia kaina ir užtikriną tiekėjų konkurenciją siūlant nuolaidas. Trečiasis asmuo pasiūlė didžiausias nuolaidas detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiausiai, kurioms suteiktas mažiausias lyginamasis svoris balais, o detalių grupėms, kurių atsakovei reikės daugiausiai, trečiasis asmuo pasiūlė mažesnes nuolaidas. Taigi, trečiasis asmuo nuolaidas siūlė taip, kad įgautų kuo didesnį pranašumą prieš kitus tiekėjus (siūlydamas didesnes nuolaidas dalims, kurių tiekti reikės mažiau, tačiau už pasiūlytas itin dideles nuolaidas gaudamas daugiau balų, o detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiau, siūlydamas mažesnes nuolaidas bei gaudamas mažiau balų), tačiau tokios pačios sąlygos galiojo visiems tiekėjams ir kiekvienas tiekėjas galėjo siūlyti nuolaidas, net ir didesnes nei trečiasis asmuo ir taip gauti daugiau balų. Tiekėjo gaunamų balų apskaičiavimo formulės buvo išviešintos paskelbus pirkimo sąlygas ir tiekėjai galėjo jas ginčyti, o jų neginčydami ir pateikdami pasiūlymus iš esmės pritarė tokioms sąlygoms ir jų pasiūlymų vertinimui atsakovės nustatytu būdu.

33.       Dėl šioje nutarties dalyje nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo iš esmės ex officio spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, o net ir atlikus preliminarią ieškovės kritikuojamų pirkimo sąlygų analizę, nenustatytas pagrindas konstatuoti pirkimo sąlygų neteisėtumą.

Dėl diskriminacijos lyties pagrindu

34.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pirkimo sąlygose tiekėjų pasiūlymų atitikties socialinės ir darbo teisės įpareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį reikalavimas nenustatytas, todėl visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų šiuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti, o ieškovės pretenzijoje nurodyti trečiojo asmens statistiniai duomenys, darbuotojų pagal atliekamo darbo pobūdį ir (ar) darbo vertę neidentifikuoja, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nurodytus statistinius duomenis vertinti kaip akivaizdžios neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įpareigojimams prielaidą, kad trečiasis asmuo diskriminuoja moteris už vienodos vertės darbą mokėdamas mažesnį darbo užmokestį ir įpareigoti trečiąjį asmenį pateikti paaiškinimus. Teismo vertinimu, ieškovės akcentuojami statistiniai duomenys apie trečiojo asmens įmonėje dirbančių moterų draudžiamųjų pajamų vidurkį neatitinka akivaizdžios neatitikties pagal VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą sąvokos.

35.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir netinkamai sprendė, kad vien dėl to, jog pirkimo sąlygose tiekėjų pasiūlymų atitikties socialinės ir darbo teisės įsipareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį reikalavimas nebuvo nustatytas, šiuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti trečiojo asmens pasiūlymo. Ieškovės teigimu, VPĮ įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, todėl perkančiosios organizacijos pareiga vertinti atitiktį VPĮ 17 straipsnio 2 daliai egzistuoja kiekvienu atveju nepriklausomai nuo to, ar tai įtvirtinta pirkimo sąlygose. Taip pat ieškovė nurodo, kad ieškovė neturi ir negali turėti galimybių pati nustatyti diskriminavimo faktą (išskyrus išimtinius atvejus), tačiau gali pateikti aktualią informaciją (pagrįstas prielaidas) atsakovei, kuri privalo šią informaciją vertinti. Atsakovė neįsitikino, ar trečiasis asmuo atitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus socialinės ir darbo teisės įpareigojimus bei ar nėra VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.

36.       VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, jog vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

37.       2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) preambulės 37 punkte nurodyta, jog siekiant aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų procedūras, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, jog būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatytos įstatymais, teisės aktais, įsakymais ir sprendimais nacionaliniu ir ES lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo būdas atitinka ES teisę.

38.       Sutarties dėl ES veikimo 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, jog būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje „užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad: a) užmokestis už tą patį darbą apskaičiuojamas taikant tą patį mato vienetą; b) valandinis užmokestis už tą patį darbą vienodas.

39.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus bei draudžia bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją lyties bei kitais pagrindais. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį bei kitas nurodytas aplinkybes, privalo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė iš dalies teisi, kad perkančioji organizacija turi imtis veiksmų, siekdama patikrinti, ar pirkimo laimėtojas laikosi socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (nevykdo diskriminacijos darbuotojų atžvilgiu), tačiau šiuo aspektu sutiktina su trečiuoju asmeniu ir atsakove, kad minėtų įpareigojimų nesilaikymas, kuris galėtų sukurti perkančiajai organizacijai pareigą detaliai patikrinti galbūt egzistuojančias diskriminacijos apraiškas (tiekėjo mokamą skirtingą darbo užmokestį skirtingų lyčių asmenims) turi būti pakankamai akivaizdus (pavyzdžiui, tiekėjui taikyta atsakomybė dėl naudojimosi nelegaliu darbu, darbo užmokesčio mokėjimu „vokeliuose“, mažamečių darbo jėga ar kitokiu neteisėtu būdu įgytu pranašumu prieš sąžiningus tiekėjus), nereikalaujantis išsamaus tyrimo, kadangi perkančiosios organizacijos kiekvienu atveju nėra įpareigotos tirti kaip tiekėjai laikosi socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nesant patikimų duomenų, kad tiekėjas šių įpareigojimų nesilaiko.

41.       Ieškovė atsakovei su pretenzija pateikė viešai skelbiamus duomenis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/martonas/atlyginimas/) apie trečiojo asmens mokamų atlyginimų skirtumus vyrams ir moterims (2022 m. gegužę vyrų draudžiamų pajamų vidurkis – 2 903,72 Eur, moterų – 1 311,82 Eur; 2022 m. birželį vyrų – 2 679,33 Eur; moterų – 1 242,68 Eur, 2022 m. liepą vyrų – 2 766,75 Eur, moterų – 1 304,46 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nors ir parodo trečiojo asmens bendrovėje dirbančių vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad vyrams ir moterims už tokį patį darbą mokamas skirtingas atlyginimas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad minėti duomenys, neturint duomenų apie konkrečias pas trečiąjį asmenį dirbančių vyrų ir moterų pareigybės, stažą, kvalifikaciją ir kitas darbo užmokesčio apskaičiavimui svarbias aplinkybes, nėra pakankamai akivaizdūs, sudarantys pagrindą išsamiai tikrinti trečiojo asmens mokamo darbo užmokesčio skirtumus. Net ir nusprendus, kad atsakovei visgi kilo pareiga patikrinti, ar trečiasis asmuo iš tiesų nediskriminuoja moterų, mokėdamas joms mažesnį atlyginimą už tą patį darbą nei vyrams, trečiojo asmens šioje byloje pateikti duomenys paneigia ieškovės abejones dėl galbūt mokamo skirtingo darbo užmokesčio už tą patį darbą vyrams ir moterims. Kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktų duomenų, pas trečiąjį asmenį 2022 m. rugsėjo 23 d. dirbo 123 vyrai ir 17 moterų, 5 iš moterų dirbo nekvalifikuotą (valytojos darbą), 5 moterys dirbo nevisu etatu. Taigi, pas trečiąjį asmenį dirbančios nedidelio skaičiaus moterų bei dalies jų nekvalifikuotas bei neviso etato darbas iš tiesų gali žymiai sumažinti trečiojo asmens moterims mokamo darbo užmokesčio vidurkį. Be to, kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktų duomenų, trečiojo asmens veikla susijusi su variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, taigi, pagrindinį darbą pas trečiąjį asmenį atlieka įdarbinti autošaltkalviai, dažytojai ir kiti transporto priemonių priežiūros ir remonto specialistai, t. y. kvalifikuoti darbuotojai, tarp kurių, kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktos lentelės, moterų nėra. Tarp šių specialistų nesant moterų, šiems specialistams mokant didesnį darbo užmokestį bei vyrų esant įdarbintų žymiai daugiau nei moterų, natūralu, kad statistinis vyrų ir moterų, dirbančių pas trečiąjį asmenį, atlyginimo vidurkis skiriasi. Taigi, ieškovės akcentuojamas atlyginimų skirtumas egzistuoja dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl trečiojo asmens vykdomos diskriminacijos.

42.       Be to, nors ieškovė kritikuoja trečiąjį asmenį šiam mokant vyrams didesnį darbo užmokestį nei moterims bei akcentuoja dėl to kylančią atsakovės pareigą patikrinti trečiojo asmens veiklą, pagal viešai skelbiamus duomenis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/autokurtas/atlyginimas/) pati ieškovė mažesnį darbo užmokestį moka vyrams nei moterims (moterų atlyginimo vidurkis 2022 m. rugsėjį – 2 630,39 Eur, vyrų – 2 396,52 Eur; 2022 m. spalį – 3 041,42 Eur, vyrų – 2 536,98 Eur, 2022 m. lapkritį – 3 454,14 Eur, vyrų – 2 418,93 Eur). Taigi, remiantis ieškovės logika, pati ieškovė taip pat negalėtų būti tinkama tiekėja sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kadangi, pagal preliminarius duomenis, vykdo diskriminaciją vyrų atžvilgiu, mokėdama šiems mažesnį darbo užmokestį nei moterims. Todėl akivaizdu, kad apibendrinti statistiniai duomenys nėra pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai imtis veiksmų tikrinti tiekėjų pareigos nediskriminuoti vyrų ar moterų, mokant jiems skirtingą darbo užmokestį, laikymąsi.

43.       Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neteisingais ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens galbūt vykdomos diskriminacijos mokant mažesnį darbo užmokestį moterims ir atsakovės pareigos detaliai tirti ir nustatyti skirtingo darbo užmokesčio vyrams ir moteris mokėjimo priežastis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pripažinus trečiąjį asmenį laimėtoju abiejose pirkimo dalyse, atsakovė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, pagal VPĮ 45 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Taigi, minėta VPĮ nuostata neįpareigoja perkančiosios organizacijos nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, net jeigu ji ir nustato, kad tiekėjo veikla neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

Dėl neįprastai mažo remonto paslaugų įkainio

44.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai, kurie tik 18,07 proc. (pirkimo I dalyje) ir 24,72 proc. (pirkimo II dalyje) mažesni nei kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių aritmetinis vidurkis, nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas (nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių), todėl atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiškinimo.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino VPĮ 57 straipsnio normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos vertinti neįprastai mažą kainą. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai neįprastai maži ir atsakovei turėjo kilti abejonių dėl jų pagrįstumo, atsakovė nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija kreiptis į trečiąjį asmenį dėl įkainių pagrindimo ir įsitikinti jo pajėgumu įgyvendinti pirkimo sutartis.

46.       VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi (galiojančios VPĮ redakcijos 57 straipsnio 1 dalimi), privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018, 26 punktas).

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažįsta, kad VPĮ, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 53 punktas).

49.       Taigi, tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023).

50.       Šioje byloje nustatyta, kad trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai pirkimo dalyse tik 18,07 proc. (I dalyje) ir 24,72 proc. (II dalyje) skiriasi nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių aritmetinio vidurkio, taigi, trečiojo asmens pasiūlyti įkainiai nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas (nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiškinimo.

51.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė turėjo pagrindą pasinaudoti savo diskrecijos teise ir kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažų pasiūlytų įkainių pagrindimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viešuosiuose pirkimuose galimi nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai, kurie patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų ir konkurencijos pažeidimų, nes pasiūlytos kainos neįprastumas, be kita ko, grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Tiekėjai gali teisėtai remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią savanoriškai už perkančiąją organizaciją savo sąskaita teisėtai prisiimtų dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017).

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo abejoti trečiojo asmens patikimumu ir galimybės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartis. Pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo rinkoje dirba beveik 30 metų, yra įdarbinęs apie 140 darbuotojų, neturi įsiskolinimų valstybei, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neturi pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo įvykdys sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei kreiptis dėl pasiūlytų įkainių pagrindimo į trečiąjį asmenį. Be to, byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo pagal atsakovės vykdytus viešuosius pirkimus jau yra teikęs panašaus pobūdžio paslaugas.

53.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė nepagrįstai lygina trečiojo asmens pasiūlymą su III vietą užėmusios tiekėjos UAB „Veho Lietuva“, kaip oficialios Mercedes-Benz gamintojo atstovės Lietuvoje, pasiūlytais remonto paslaugų įkainiais, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Veho Lietuva“ teikia paslaugas mažiausiomis kainomis ir šių paslaugų neįmanoma suteikti už trečiojo asmens pasiūlytą kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovė, nepasinaudodama savo diskrecijos teise ir nesikreipdama į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo, tinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio nuostatas.

Dėl trečiojo asmens pasiūlytų nuolaidų detalėms

54.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens pasiūlytų nuolaidų detalėms, nurodė, kad didesnė pasiūlyta nuolaida nereiškia, jog pasiūlyta kaina bus mažesnė daugiau nei 30 proc. nuo aritmetinio vidurkio, o įvertinus visų atrinktų tiekėjų nuolaidas, trečiojo asmens pasiūlymas nėra neįprastai mažos kainos pasiūlymas, kadangi dėl trečiojo asmens pasiūlytos nuolaidos jo pasiūlymas yra tik 18 proc. mažesnis už visų pasiūlymų vidurkį. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio 1 dalies sąlygas, kadangi trečiasis asmuo nepatenka į mažos kainos prezumpcijos ribas.

55.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad penkiose detalių grupėse (Nr. 43, 46, 50, 52, 54) trečiasis asmuo pasiūlė 65 proc. nuolaidą nuo bazinės prekės kainos ir nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, ar objektyviai įmanoma pasiūlyti detales su 65 proc. nuolaida, kuri, be kita ko, yra didesnė už oficialios detalių gamintojo atstovės siūlomą kainą. Ieškovės manymu, teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, kadangi detalių pardavimas su 65 proc. nuolaida nėra pagrįstas verslo logika ir neatneša pelno, o sukelia nuostolius. Atsakovė turėjo paprašyti trečiojo asmens pagrįsti pasiūlytas neįprastai dideles nuolaidas.

56.       Pasisakant dėl trečiojo asmens nuolaidų dydžio vertinimo kaip neįprastai mažos pasiūlytos kainos, atsižvelgtina į tai, kad pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį, neįprastai maža kaina nustatytina pagal tiekėjo pasiūlytą prekių, paslaugų ar darbų kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Nagrinėjamų atveju, tiekėjai varžėsi siūlydami nuolaidas prekėms, kurių kainos pasiūlymuose nėra nurodytos, todėl apskaičiuoti konkrečią tiekėjo pasiūlytą kainą konkrečiai detalei ir palyginti tiekėjų pasiūlymų kainą pasiūlymų vertinimo metu nėra galimybės. Be to, ieškovė nepagrįstai vertina tik dalį trečiojo asmens pasiūlytų nuolaidų kai kurioms detalių grupėms, kadangi galutinė pasiūlymo kaina, o ne tam tikros pasiūlytos nuolaidos atskiroms detalių grupėms, turi būti daugiau nei 30 proc. didesnė už vidurkį, kad sudarytų pagrindą atsakovei kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos (nuolaidų) pagrindimo. Net ir didesnė nei 30 proc. trečiojo asmens pasiūlyta palyginamoji nuolaida, kuri vertinama nustatant pasiūlymų eilę, nereiškia, kad konkrečios detalės kaina, o taip pat ir viso pasiūlymo kaina bus 30 ar daugiau proc. mažesnė už visų pasiūlymų kainų vidurkį. Kaip jau minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje (49 punktas), pagal kasacinio teismo praktiką, VPĮ nenustačius perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius (pagal analogiją, nuolaidas atskirų detalių grupėms), tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių (nuolaidų) įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai.

57.       Kaip jau minėta, tiekėjai savo pasiūlymuose prie kiekvienos atsakovės nurodytos detalių grupės turėjo nurodyti savo siūlomą prekės kainos minimalios nuolaidos ar maksimalaus antkainio dydį procentais nuo bazinės prekės kainos (7 stulpelis). Atsakovė šios lentelės 6 stulpelyje nurodė, kokį orientacinį lyginamąjį svorį suteikia kiekvienai detalių grupei (lyginamasis svoris balais nuo 2 iki 9 kiekvienai detalių grupei, iš viso 100 balų). Trečiasis asmuo detalių grupėse Nr. 43, 46, 50, 52, 54, kurių lyginamasis svoris 2 balai (mažiausias), pasiūlė 65 proc. nuolaidą šioms detalių grupėms. Kaip galima suprasti iš atsakovės procesinių dokumentų turinio, detalių grupėms, kurių atsakovei reikės daugiausia, atsakovė nustatė didžiausią palyginamąjį svorį balais (7, 8 ir 9 balai), o detalių grupėms, kurių reikės mažiausiai, atsakovė nustatė mažiausią palyginamąjį svorį (2 balai). Trečiasis asmuo minėtose detalių grupėse pasiūlė 65 proc. nuolaidą toms detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiausiai, ir kurioms suteiktas mažiausias palyginamasis svoris balais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta 65 proc. nuolaida tam tikroms detalių grupėms suponuoja atsakovės pareigą pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį reikalauti trečiojo asmens pagrįsti, ar šis sugebės pateikti atsakovei detales su tokia nuolaida ir įsitikinti trečiojo asmens pajėgumu vykdyti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad įsigyti konkrečių detalių su trečiojo asmens pasiūlyta nuolaida nėra galimybės. Be to, neatmestina tikimybė, kad trečiasis asmuo gali jau turėti atsakovei reikalingų detalių įsigijęs anksčiau nei atsakovei jų faktiškai prireiks, o šias detales įsigijus anksčiau, šiuo metu kylančios kainos leistų trečiajam asmeniui siūlyti tam tikras detales pigiau nei šiuo metu galiojančiomis kainos. Kaip jau minėta, tiekėjas turi teisę siūlyti nuolaidų dydį konkrečioms detalių grupėms, neatsižvelgiant į tai, kad galbūt tam tikrų detalių tiekimas gali būti nepelningas tiekėjui.

58.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrįstai lygina trečiojo asmens pasiūlytas nuolaidas su atsakovės 2022 m. birželį vykdytu mažos vertės viešuoju pirkimu „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“, kuriame pirkimo maksimali sutartimi įsigyjamų paslaugų vertė yra tik 70 000 Eur, o ginčo pirkimo vertė – 1 500 000 Eur. Sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad ginčo pirkime trečiasis asmuo gali taikyti didesnės vertės nuolaidas, nes atsakovei įsigyjant daugiau detalių ir remonto paslaugų, trečiasis asmuo gali tiekti detales su didesnėmis nuolaidomis, kadangi visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), jog įsigyjant didelį tam tikrų prekių ar paslaugų kiekį, yra galimybė prekes ar paslaugas įsigyti su didesne nuolaida. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo nesugebės patiekti atsakovei jai reikalingų detalių su minėtomis nuolaidos ir dėl to kils pirkimo sutarties netinkamo įvykdymo rizika.

59.       Dėl šioje nutarties dalyje nurodytų motyvų teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo dalį dėl nuolaidų detalėms, tinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio nuostatas ir neturėjo pakankamo pagrindo pasinaudoti teise pareikalauti trečiojo asmens pagrįsti galimybę patiekti atsakovei atsargines dalis su trečiojo asmens pasiūlytomis nuolaidomis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60.       Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos pareigą siekti, kad vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, pareigą reikalauti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, taip pat nenustatytas pagrindas teismui ex officio spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

61.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo priešingą suinteresuotumą byloje turėjęs trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo nurodė, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo advokato teisinei pagalbai patyrė 3 492,06 Eur su PVM. Taip pat nurodė, kad vertinant maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį į PVM sumą neatsižvelgiama.

62.       Kasacinio teismo praktika dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi sumą paskirstant bylinėjimosi išlaidas išaiškinta, kad mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos PVM įstatymas. Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 37 – 38 punktai; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktas). Dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). Taigi, dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir šios sumos priteisimo sprendžiama vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį įskaitant ir sumokėtą PVM.

63.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur). Kadangi trečiojo asmens prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai suma (3 492,06 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, trečiajam asmeniui priteistina išlaidų advokato teisinei pagalbai suma, neviršijanti Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytos maksimalios priteistinos sumos – 2 314,65 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

atsisakyti priimti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“ pateiktus įrodymus (darbo sutartis, užsakovų pažymas ir specialisto išvadą) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ 2023 metų sausio 5 dienos rašytinius paaiškinimus.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Martonas“, juridinio asmens kodas 122034821, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“, juridinio asmens kodas 135456559, 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos          Romualda Janovičienė

Danguolė Martinavičienė

Aldona Tilindienė