Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-5-303/2017

                Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00240-2016-8

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.9.4

                                                                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. (V. L.) įgalioto atstovo advokato Rimvydo Kairio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu V. L. pagal ATPK 16311 straipsnio 3 dalį nubaustas 1013 Eur bauda su šešių naudotų valčių variklių konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. balandžio 21 d. 13.50 val. Šilalės r. sav., kelio Šilalė–Šilutė 5-ajame kilometre, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame gabeno šešis naudotus valčių variklius: vienas valties variklis be sraigtinės dalies, „Honda Four Stroke“, 2000 Eur vertės, penki valčių varikliai „Yamaha“, 200 Eur/vnt. vertės, iš viso 3000 Eur vertės, ir nepateikė šių prekių (krovinių) įsigijimo bei gabenimo dokumentų.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. įgalioto atstovo advokato R. Kairio apeliacinį skundą, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šis teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. L. pateikus dviejų variklių įsigijimo dokumentus, nutartyje patikslino gabentų šių valčių variklių vertę ir nustatė, kad visų be reikiamų dokumentų gabentų valčių variklių bendra vertė – 1779,97 Eur.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. įgalioto atstovo advokato R. Kairio prašymas priimtas ir V. L. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai formaliai tinkamai taikė ATPK 16311 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, skiriant administracinę nuobaudą, nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų.

4.2. Pasak pareiškėjo, nors V. L. paskirta minimalaus dydžio nuobauda, tačiau, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, V. L. asmenybę, ji yra neproporcinga, apsunkinanti asmens normalų gyvenimą. Teismai, skirdami nuobaudą, turėjo atsižvelgti į V. L. padaryto pažeidimo motyvus ir tikslus: jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainos Respublikoje, netoli (duomenys neskelbtini), kur vyksta karas, todėl, siekdamas apsaugoti turtą, jis, valčių variklius nutarė pervežti iš Ukrainos į Lietuvą, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo močiutė, tačiau pakeliui buvo sulaikytas Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų. Pareiškėjas teigia, kad nors įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šioje konkrečioje situacijoje teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad V. L. nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam dėl objektyvių priežasčių nebuvo žinomos krovinių gabenimo taisyklės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyta ekstremali situacija, būtinasis reikalingumas vertė V. L. veikti greitai ir operatyviai, neįsigilinant į Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

              5. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė R. Kunickienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

              5.1. Pareigūnė nurodo, kad teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai taikė materialiąsias bei proceso teisės normas, išsamiai ir objektyviai išsiaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino rašytinę bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareigūnė pažymi ir tai, kad pareiškėjo prašymas neatitinka nei ATPK 30217 straipsnio l dalies 5 punkto, nei ATPK 30220 straipsnio nuostatų.

5.2. Pasak pareigūnės, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog V. L. gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, netoli (duomenys neskelbtini) miesto, kur vyksta karo veiksmai, nepagrįstos dokumentais; jo pase nurodyta (duomenys neskelbtini) sritis Ukrainoje nėra nurodytoje zonoje, todėl tai vertintina kaip pasinaudojimas politine situacija, siekiant išvengti nuostolių. Priešingai, pareigūnės nuomone, transporto priemonės, kurią vairavo V. L., registracijos liudijime nurodyta jo gyvenamoji vieta Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

              5.3. Pareigūnė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs nutarimas 2016 m. liepos 26 d. buvo perduotas vykdyti ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. visiškai įvykdytas, todėl pareiškėjo prašymas taikyti V. L. ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti valčių variklių yra neįgyvendinamas. Be to, V. L., būdamas įsitikinęs, jog nubaustas nepagrįstai didele nuobauda, iš karto nesikreipė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, neskundė antstolio veiksmų, nesikreipė į instituciją, surašiusią protokolą dėl bylos vykdymo bei laikino sustabdymo ir valčių variklių nerealizavimo.

              6. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. įgalioto atstovo advokato R. Kairio prašymas atmestinas.

Dėl pagal ATPK 16311 straipsnio 3 dalį paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – prekių konfiskavimo, ir ATPK 301 straipsnio taikymo

7. Pareiškėjas, neginčydamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. nubaudimo pagal ATPK 16311 straipsnio 3 dalį, kelia jam teismų sprendimais paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – prekių konfiskavimo – taikymo pagrįstumo klausimą ir teigia, kad nagrinėjamu atveju V. L. turėtų būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos ir prekių konfiskavimas neskiriamas.

8. V. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 16311 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1013 Eur bauda su šešių naudotų valčių variklių konfiskavimu.

9. Įstatymų leidėjas nustatė, kad ATPK 16311 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo 1013 iki 2896 Eur su prekių (krovinio) konfiskavimu.

10. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

11. Pagal ATPK 301 straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016).

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo), V. L. paskyrė minimalaus dydžio baudą su prekių konfiskavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ATPK 16311 straipsnio 3 dalies sankciją be reikiamų dokumentų gabentų prekių (krovinio) konfiskavimas yra papildoma privaloma administracinė nuobauda, kurią teismas privalo skirti, nustatęs, kad asmuo padarė šio ATPK straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą; tą pažymėdamas priimtame nutarime, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė.

14. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. įgaliotas atstovas advokatas R. Kairys prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o iš naujo nagrinėjant bylą spręsti ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pagrįstai nesvarstė ir ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo klausimo, juolab kad apeliaciniame skunde nurodomas prašymas taikyti minėto įstatymo nuostatas buvo formalus ir niekaip neargumentuojamas.

15. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą, neskiriant prekių konfiskavimo, visumos nenustatyta. Pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės, kad V. L. yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, todėl objektyviai nežinojo krovinių gabenimo reikalavimų Lietuvoje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. L. gynybos pozicija, susijusi su naudotų valčių variklių (6 vnt.) gabenimu be jų įsigijimą ir (ar) gabenimą patvirtinančių dokumentų, bylos proceso metu nebuvo nuosekli: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. L. parodė, kad valčių variklius jis vežė remontuoti į Kauną, ketino užsiimti valčių ir žvejybos įrankių nuomos verslu; apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad varikliai buvo vežami V. L. asmeniniams poreikiams tenkinti, o prašyme atnaujinti bylą pareiškėjas pateikė naują versiją, t. y. kad V. L. gelbėjo turtą nuo karo veiksmų Ukrainoje, taigi administracinį teisės pažeidimą V. L. padarė esant būtinojo reikalingumo būklėje.

15.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinuoju reikalingumu apibūdinama situacija, kai teisės pažeidimas padaromas siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jei toks pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga, nei ta, kurios išvengta (ATPK 17 straipsnis). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, V. L. savo gyvenamąją vietą Ukrainoje yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) srityje, kurios, pareiškėjo prašyme minimi karo veiksmai neapėmė; tuo tarpu duomenų, kurie objektyviai pagrįstų pareiškėjo teiginius dėl V. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta. Nepagrįsti ir kiti pareiškėjo argumentai, kad V. L. dėl objektyvių priežasčių nežinojo krovinių gabenimo taisyklių Lietuvos Respublikoje (t. y. kad jis ne Lietuvos Respublikos pilietis, dėl būtinojo reikalingumo veikė greitai ir operatyviai ir dėl to neįsigilino į Lietuvos Respublikos įstatymus). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis, V. L. Lietuvos Respublikoje lankosi ne pirmą kartą (pavyzdžiui, du kartus, t. y. 2013 ir 2015 metais, buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2015 m. jam išduotas VĮ „Regitra“ automobilio „Mercedes Benz“ registracijos liudijimas) ir kaip savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje (tiek automobilio registracijos liudijime, išduotame VĮ „Regitra“, tiek ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą) nurodo (duomenys neskelbtini). Be to, teismui pateikta 2011 m. spalio 10 d. vidaus vandenų transporto priemonės (pakabinamo variklio) pirkimo–pardavimo sutartis (sutartyje nurodytas pirkėjo V. L. asmens kodas neatitinka jo pase nurodyto asmens kodo) taip pat buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, V. L. ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigą susipažinti su prekių (krovinio) gabenimo Lietuvoje tvarka.

15.2. Pareiškėjas mano, kad paskirta papildoma nuobauda yra neproporcinga, apsunkina asmens gyvenimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi tai, kad prekių konfiskavimas gali apsunkinti V. L. gyvenimą, nesudaro pagrindo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymui. Tuo tarpu tai, kad V. L. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo, nėra ypatinga ir išskirtinė aplinkybė, nelemia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymo. Tai atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į kurią atsižvelgiama, individualizuojant skiriamą nuobaudą; nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – V. L. paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda. Tačiau vien šios pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka, kad V. L. būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nes, kaip minėta, būtina nustatyti išskirtinių aplinkybių visumą. Kitų ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, pareiškėjas nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir administracinio teisės pažeidimo byloje.

16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. L. taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas – neskirti papildomos nuobaudos – prekių konfiskavimo – nėra teisinio pagrindo, tokia nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. įgalioto atstovo advokato Rimvydo Kairio prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                      Viktoras Aidukas

                                                                                                                                                    Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                      Audronė Kartanienė