Civilinė byla Nr. e2-576-1101/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05090-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,
dalyvaujant ieškovės vadovui I. S. ir įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,
atsakovės įgaliotam atstovui J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDU“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė UAB „EDU“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 17 703,91 Eur draudimo išmoką ir nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. apie 10.30 val. Alytuje, Pievų g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis LEXUS RC F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Lexus), kurį vairavo ieškovės vadovas I. S.. Minėto eismo įvykio metu automobilis Lexus, važiuodamas pagrindiniu keliu, susidūrė iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu Mini Clubman S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Mini), kurį vairavo L. J.. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, vairuotojas L. J. pripažino savo kaltę. Eismo įvykio metu L. J. turėjo galiojančią transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą su atsakove AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovė paruošė žalos atlyginimo ieškovei sąmatą, kurioje nurodyta, kad ieškovės automobiliui Lexus padarytos žalos atlyginimas sudarytų 12 796,01 Eur. Ieškovė nesutiko su nustatytos žalos dydžiu ir informavo atsakovę, kad kreipsis į turto vertintoją dėl žalos atlyginimo. 2021 m. gruodžio 27 d. vertintojas Algirdas Vėgėla nustatė, kad ieškovės automobilio vertė (remonto kaštų) iš viso sudarytų 20 538,55 Eur su PVM arba 16 974 Eur be PVM. Vis dėlto, atsakovė jau 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Šį sprendimą atsakovė priėmė vadovaudamasi savo pačios 2021 m. gruodžio 21 d. parengtos ekspertinės pažymos pagrindu, kurioje konstatuota, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis. Šis atsakovės sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė kitų eismo įvykio aplinkybių buvimą sieja su informacijos klaidingumu apie greičio iki susidūrimo nurodymo tikslumą, tačiau net ir esant eismo įvykio nurodytų aplinkybių dėl greičio neatitikimams, tai negali būti vertinama kaip nesąžiningumas siekiant apgauti draudiką. Automobilio Lexus vairuotojas nurodė jo nuomone galėjusį būti automobilio Lexus greitį. L. J. vairuojamo automobilio greitis ieškovei nėra ir nebuvo žinomas. Eismo įvykio dalyviai (I. S. ir L. J.) jokiais santykiais nėra susiję. Ieškovė dėl eismo įvykio patyrė 16 974 Eur dydžio nuostolių dėl automobilio remonto kaštų. Be to, ieškovė patyrė ir papildomų 689,91 Eur kaštų dėl pakaitinio automobilio nuomos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., ir 40 Eur automobilio pervežimo iš eismo įvykio vietos išlaidų. Taigi iš viso ieškovė dėl eismo įvykio patyrė 17 703,91 Eur dydžio nuostolių, kurie turi būti priteisti iš atsakovės.
3. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei pradėjus žalos administravimą ir kilus abejonėms dėl įvykio aplinkybių bei realumo, žala buvo perduota žalų tyrimo ekspertui M. S.. 2021 m. lapkričio 24 d. eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, nes įvyko kitomis nei deklaruotos eismo eismo įvykio aplinkybėmis. Atsižvelgiant į vairuotojų nurodomas aplinkybes, šis eismo įvykis buvo sumodeliuotas kompiuterine programa PC-crash 13.0. Modeliavimo rezultatai lėmė išvadą, kad automobiliai Lexus ir Mini buvo sugadinti kitomis nei jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Modeliuojant buvo priimama, kad, kaip nurodė vairuotojai, susidūrimo metu automobiliai juda vairuotojų nurodytais greičiais: automobilis Lexus – 5km/h greičiu (vairuotojas nurodė, kad tikrai, tūkstančiu procentų važiavo 4, 5, iki 10 km/h greičiu), o automobilis Mini – 65km/h greičiu (važiavo normaliu greičiu paskui vilkiką) ir nėra efektyviai stabdomi (vairuotojai nurodė, kad nestabdė/nespėjo, nes vienas kito nematė). Padarius modeliavimą gauta, kad po susidūrimo Lexus turėjo sustoti pasisukęs apie 900 kampu pagal laikrodžio rodyklę, o Mini turėjo sustoti jo priekinei daliai pasisukus link kelio vidurio. Gautos padėtys neatitinka padėčių užfiksuotų fotografijoje, kas suteikia pagrindą teigti, kad automobiliai susidūrė ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. Tiksliausiai automobilių padėtis po susidūrimo atitinka situacija, kai automobilis Mini, judantis apie 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus. Automobilio Mini priekinėje dalyje susiformavo įbrėžimai lygiagretūs automobilio išilginei ašiai. Toks jų pobūdis patvirtina modeliavimu gautą rezultatą, kad automobilis Lexus susidūrimo metu ne judėjo nurodomu iki 10 km/h greičiu, bet stovėjo. Be to, automobilių sugadinimų apimtis realiai yra žymiai mažesnė nei turėtų būti įvykiui įvykus vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. Realiai patirtų sugadinimų apimtis atitinka apie 15-20 km/h prarasto greičio kinetinę energiją. Tuo tarpu įvykiui įvykus vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis automobilių sugadinimai turėtų atitikti apie 30-40 km/h prarastą kinetinę energiją. Be to, atsakovės atlikto ekspertinio tyrimo teisingumą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktas tyrimas ir jo pagrindu parengtas 2022 m. sausio 12 d. ekspertizės aktas, kuriame, remiantis Lexus kompiuterio duomenimis, juos nuskaičius, nustatyta, kad Lexus buvo stabdomas ir nevažiavo iki pat įvykio registravimo momento. Tokiu atveju nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė eismo įvykį – Lexus vairuotojo, stovėjusio sankryžoje (nors jis kategoriškai net keletą/keliolika kartų nurodė, kad tikrai, 1000 proc. judėjo) ir sudariusio kliūtį kitiems vairuotojams, konkrečiai Mini, ar atsakovės draudėjo. Be to, pasak atsakovės, net ir tuo atveju, jei teismas vertintų, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis, ieškinys negalėtų būti tenkinamas visa apimtimi. Siekdamas nustatyti, kaip įpareigoja teisės aktai ir teismų praktika, realų ir kiek įmanoma tikslesnį nuostolio dydį kiek tai įmanoma remiantis teorinių skaičiavimų būdu, draudikas kreipėsi į autoservisus (turinčius teisę remontuoti automobilius), prašydamas pateikti realius, ne teorinius, pasiūlymus už kokią sumą autoservisas įsipareigoja realiai suremontuoti ieškovės automobilį. Toks nuostolio nustatymo būdas yra aptartas Taisyklių 13 punkte, tad jis yra tinkamas draudimo išmokai nustatyti. Buvo gauti trijų autoservisų pasiūlymai: UAB „Meistritas“ – 14 873,72 Eur be PVM (17 997,20 Eur su PVM); UAB „Akstė servisas“ –14 862,46 Eur be PVM (17 983,56 Eur su PVM); UAB „AD sistemos“ – 15 069,41 Eur be PVM (18 233,99 su PVM). Draudikas, įvertinęs gautus komercinius pasiūlymus, siekdamas taikaus ginčo užbaigimo, priėmė sprendimą tuo atveju, jei įvykis būtų draudžiamasis, išmokėti draudimo išmoką pagal visų gautų komercinių pasiūlymų remonto kainų be PVM vidurkį – 14 935,20 Eur. Įvykį pripažinus nedraudžiamuoju ir nesant pagrindo mokėti draudimo išmokos, išvestinis reikalavimas dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Dublike nurodyta, kad Lexus vairuotojas I. S. laikėsi ir laikosi nuoseklios pozicijos, kad jo vairuojamas automobilis Lexus eismo įvykio metu (prieš susidūrimą) judėjo. Prieš pat susidūrimą (eismo įvykį) prieš automobilį Mini važiavo ir į dešinę pusę (link ieškovės) pasuko (važiavo) vilkikas. Lexus vairuotojas, įvertinęs minėto kelio plotį bei tai, kad vilkikas sukdamas į dešinę kelio pusę labiau įvažiavo į sankryžą, labiau pasitraukė į dešinę pusę ir judėjo lėtai. Greičio, kuriuo Lexus automobilis važiavo, jo vairuotojas gal ir negali tiksliai nurodyti, tačiau tas greitis buvo nedidelis, ir automobilis, priešingai nei teigia atsakovė, judėjo. Jei automobilio Lexus vairuotojas negali tiksliai nurodyti jo vairuojamo automobilio greičio, tai savaime nereiškia, kad atsakovei buvo pateikta neteisinga informacija.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog ieškovė dublike toliau laikosi pozicijos, kad I. S. vairuojamas automobilis Lexus prieš pat susidūrimą judėjo. Tai viena iš aplinkybių, kurios, įvertinus ir kitus žaloje surinktus įrodymus, draudikui suponavo išvadą, kad eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kaip draudikui nurodė vairuotojai. Teismų praktikoje pažymima, jog stovėjimo būsena skiriasi nuo važiavimo ir vairuotojai turi tai suprasti; bet kuris pakankamai apdairus asmuo – vairuotojas šį skirtumą turi suvokti realiai, nes automobilio judėjimas iš esmės skiriasi nuo būsenos transporto priemonei stovint. Draudimo bendrovės ekspertų pateikta ekspertinė pažyma yra pripažįstama tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas I. S. (Lexus vairuotojas) ir įgaliotas atstovas advokatas Giedrius Bučinskas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus bei prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės vadovas papildomai paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 24 d. vežė sūnų į darželį, grįždamas ties sankryža Pievų gatvėje pamatė jam iš kairės pusės atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, kuris buvo nutolęs apie 40-45 metrus. Šis sunkiasvoris automobilis važiavo panašiai viduriu keliu, jo vairuotojas valė langą. Ieškovės vadovas pamatęs minėtą sunkiasvorį automobilį sustojo, kad įsitikintų, kur jis važiuoja, o sunkiasvoriam automobiliui pradėjus sukti, Lexus vairuotojas pradėjo judėti. Pradėjus judėti į jį įvažiavo už sunkiasvorio automobilio važiavęs automobilis Mini, vairuojamas L. J., kuris važiavo tiesiai. Automobilį Mini pamatęs I. S. ,,kirto per stabdžius“. Kadangi Mini vairuotojas L. J., važiavęs šalutiniu keliu, nepraleido Lexus vairuotojo, važiavusio pagrindiniu keliu, jis (L. J.) yra atsakingas už eismo įvykį. Šiuo metu automobilis Lexus nėra sutaisytas. Ieškovės vadovas I. S. su L. J. iki įvykio nebuvo pažįstami.
7. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus bei prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovų teigimu, eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių duomenų. Eismo įvykis negalėjo įvykti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Lexus vairuotojas, duodamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes draudikės atstovui M. S., nurodė, kad ,,tūkstantis procentų“ eismo įvykio metu jis važiavo, tačiau tiek 2021 m. gruodžio 22 d. ekspertinėje pažymoje, tiek Lietuvos teismo ekspertizės 2022 m. sausio 12 d. akte (kai buvo nuskaityta automobilio Lexus kompiuteryje užfiksuota informacija), tiek byloje paskirta teismo ekspertizė patvirtina, kad susidūrimo metu Lexus automobilis stovėjo. Tuo tarpu Mini automobilis judėjo ne 65 km/h greičiu, o žymiai mažesniu. Eismo įvykio dalyviai gali klysti dėl eismo įvykio greičio, tačiau, akivaizdu, kad eismo įvykio dalyvis (juo labiau vairuojantis 25 metus, kaip I. S.) turi skirti, ar automobilis juda, ar stovi. Teismų praktikoje bylose, panašiose faktinėmis aplinkybėmis į šią bylą, draudiko sprendimai pripažinti įvykius nedraudžiamaisiais laikomi pagrįstais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. lapkričio 24 d. eismo įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir atitinkamai draudimo išmokos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.
9. Kaip minėta, 2021 m. lapkričio 24 d. Alytuje, Pievų gatvės sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovei priklausantis automobilis Lexus, vairuojamas jos vadovo I. S., bei automobilis Mini, vairuojamas L. J.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, Mini vairuotojas L. J. eismo įvykio deklaracijoje nurodė, jog jis yra kaltininkas. Šiuo atveju policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes abu eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebuvo nukentėjusių fizinių asmenų. Dėl to eismo įvykio aplinkybes eismo įvykio dalyviai fiksavo eismo įvykio deklaracijoje. Tokia supaprastinta eismo įvykio įforminimo tvarka yra leidžiama įstatymo (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
10. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu L. J. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos priteisimo.
11. 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis. Tokį sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgusi į AB ,,Lietuvos draudimas“ žalos tyrimo eksperto M. S. parengtą 2021 m. gruodžio 22 d. ekspertinę pažymą. Šioje ekspertinėje pažymoje AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas M. S. padarė išvadą, jog automobiliai Lexus ir Mini buvo sugadinti ne vairuotojų I. S. ir L. J. nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog tiksliausiai automobilio padėtis po susidūrimo atitinka situaciją, kai automobilis Mini, judantis 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus.
12. Išklausius eismo įvykių dalyvių (I. S. ir L. J. paaiškinimus), teiktus draudiko atstovui M. S. (šių pokalbių garso įrašai pateikti kaip priedas prie atsakovės procesinių dokumentų), taip pat šių asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu (I. S. yra ieškovės vadovas, o L. J. byloje apklaustas kaip liudytojas), teismas neturi pagrindo spręsti, kad jų paaiškinimai esmingai skiriasi nuo byloje nustatytų eismo įvykio aplinkybių.
13. Pasisakant apie eismo įvykio vietą, matyti, kad pagrindinė gatvė yra besisukanti gatvė, o tiesiai eina šalutinis kelias. Automobilio Lexus vairuotojas apie eismo įvykį paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, privažiavęs nurodytą sankryžą pamatė atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį ir dėl saugumo sustojo (tam, kad įsitikintų dėl minėtos sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo veiksmų). Pamatęs, kad sunkiasvoris automobilis pradeda atlikti posūkio manevrą, automobilio Lexus vairuotojas pradėjo judėti ir tuo metu į jį atsitrenkė šalutiniu keliu važiuojantis Mini automobilis. Eismo įvykio metu, automobilio Lexus vairuotojo teigimu, jo automobilis judėjo, tačiau jo greitis buvo nedidelis, kažkur 4-5 km/h (ne daugiau 10 km/h).
14. Liudytoju byloje apklaustas Mini vairuotojas L. J. paaiškino, kad įvykio dieną jis važiavo iš darbo į parduotuvę pažiūrėti, ar yra granulių, ir po to grįžo atgal į darbą. Nurodė, kad nelabai gali logiškai paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis, kadangi jis žinojo, kad važiuoja šalutiniu keliu, tačiau buvo užsigalvojęs apie darbą. Matomumą ribojo priešais jį važiuojantis vilkikas. Kokiu greičiu važiavo ir kokius veiksmus atliko Lexus vairuotojas, nurodė nematęs. L. J., jo teigimu, važiavo 40 km/h greičiu, kai važiavo paskui vilkiką, paskui važiavo greičiau, gal apie 65 km/h.
15. Atsakovės sprendimą nepripažinti 2021 m. lapkričio 24 d. eismo įvykio draudžiamuoju, konstatavus, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei vairuotojų deklaruotomis aplinkybėmis, iš esmės lėmė tai, kad buvo nustatyta, jog automobilis Lexus jo susidūrimo metu stovėjo (o ne judėjo labai mažu greičiu, kaip nurodė jo vairuotojas), o automobilis Mini judėjo mažesniu greičiu nei nurodė jo vairuotojas L. J..
16. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis, anot atsakovės, įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.
17. Teismo vertinimu, faktą, jog susidūrimo metu automobilis Lexus stovėjo, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pirma, tokia išvada padaryta 2021 m. gruodžio 22 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ ekspertinėje pažymoje, kurią parengė žalų tyrimo ekspertas M. S.. Antra, Lietuvos teismo ekspertizės centras nuskaitė automobilio Lexus kompiuteryje užfiksuotą informaciją ir 2022 m. sausio 12 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad Lexus automobilis smūgio metu stovėjo. Tokia pati išvada šiuo klausimu padaryta ir teismo paskirtos ekspertizės akte (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 28 d. ekspertizės aktas).
18. Atsakovės vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad susidūrimo metu automobilis Lexus stovėjo ir jo vairuotojo paaiškinimai, kad automobilis tikrai judėjo, yra esminis prieštaravimas tarp vairuotojo paaiškinimo ir faktiškai nustatytų įvykio metu buvusių aplinkybių. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
19. Teikdamas paaiškinimus apie eismo įvykį draudiko atstovui M. S., Lexus vairuotojas iš tiesų ne kartą pakartojo, kad eismo įvykio metu tikrai judėjo (I. S. žodžiais ,,tūkstančiu procentų“), tačiau jo greitis buvo nedidelis, apie 4-5 km/h (ne daugiau 10 km/h). Kita vertus, tiek draudikui teiktuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu Lexus vairuotojas teigė, kad pamatęs atvažiuojantį automobilį (Mini), jis stabdė, ,,kirto ant stabdžių“. Teismo vertinimu, Lexus vairuotojo paaiškinimai, kad susidūrimo metu jo automobilis tikrai judėjo (labai mažu greičiu), kad pamatęs atvažiuojantį automobilį (Mini) staigiai stabdė, nesudaro esminio prieštaravimo tarp byloje nustatytos aplinkybės, kad susidūrimo metu automobilis Lexus stovėjo.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
21. Atsakovės teigimu, vairuotojas (šiuo atveju Lexus vairuotojas, turintis ilgametę vairavimo patirtį) turėjo neabejotinai atskirti, ar automobilis juda, ar stovi. Šiuo atveju, kaip jau minėta, Lexus vairuotojo subjektyviu vertinimu automobilis Lexus susidūrimo metu labai mažu greičiu judėjo (apie 4-5 km/h, iki 10 km/h), be to, kaip nurodė Lexus vairuotojas, jis automobilį Lexus pamatęs į jį važiuojantį automobilį Mini, stabdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ypač atsižvelgiant į stresinę situaciją eismo įvykio metu, teismas sprendžia, kad Lexus vairuotojas, teigdamas, kad susidūrimo metu jo automobilis tikrai judėjo labai mažu greičiu, galėjo sąžiningai klysti dėl šios aplinkybės, juo labiau, kad jis prieš tai stovėjo stebėdamas atvažiuojančios sunkiasvorės mašinos vairuotojo elgesį, o prieš pat susidūrimą stabdė savo automobilį. Priešingai nei teigė atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, ieškovės vadovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis stabdė automobilį, neprieštarauja žalos administravimo metu šio asmens teiktiems paaiškinimams draudiko atstovui M. S.. Byloje pateikti garso įrašai patvirtina, jog Lexus vairuotojas ir žalos administravimo metu nurodė šią aplinkybę. Juo labiau, tikėtina, kad vairuotojas prieš pat susidūrimą refleksiškai galėjo stabdyti automobilį.
22. 2021 m. gruodžio 22 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateiktoje ekspertinėje pažymoje padaryta išvada, kad tiksliausiai automobilių padėtis po susidūrimo atitinka situacija, kai automobilis Mini, judantis apie 35 km/h greičiu, smūgiuoja į kelyje stovintį automobilį Lexus. Teismo ekspertizės akte padaryta tikėtina išvada, kad automobilis Mini susidūrimo metu važiavo 19 km/h greičiu, tačiau kartu nurodyta, kad nėra įmanoma nustatyti, kokiu greičiu automobilis Mini važiavo iki susidūrimo su Lexus.
23. Kaip jau minėta pirmiau, Lexus vairuotojo nurodyta aplinkybė, kad smūgio metu automobilis tikrai judėjo labai nežymiu greičiu (nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis stovėjo) galėjo būti nulemta ne siekio klaidinti draudiką, o klaidingo subjektyvaus vertinimo. Atsakovės atstovai teisūs teigdami, kad automobilio judėjimas ir stovėjimas yra skirtingos situacijos ir vairuotojas turi jas skirti. Kita vertus, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad Lexus vairuotojas sustojo prie sankryžos, siekdamas įsitikinti, kaip elgsis atvažiuojančio sunkiasvorio automobilio vairuotojas, po to labai mažu greičiu pradėjo važiuoti ir pamatęs, atvažiuojantį Mini automobilį, savo automobilį sustabdė, nėra pagrindo spręsti, jog Lexus vairuotojo nurodyta aplinkybė, kad susidūrimo metu automobilis judėjo, o ne stovėjo, buvo nulemta ne sąžiningo Lexus vairuotojo klydimo, o kitų aplinkybių.
24. Draudiko (atsakovės) atsisakymą išmokėti draudimo išmoką lėmė ir tai, kad Mini vairuotojas nurodė važiavęs didesniu greičiu, nei nustatė draudikas. Kaip minėta, liudytoju apklaustas Mini vairuotojas L. J. paaiškino, kad jis paskui sunkiasvorį automobilį važiavo gal apie 40 km/h greičiu, o jam nusukus greitį padidino. Vien ta aplinkybė, jog kitos automobilio Mini vairuotojas galimai nurodė mažesnį greitį nei nustatė atsakovė, savaime nepagrindžia eismo įvykio inscenizavimo, susitarimo iš anksto ir pan.; be to, ieškovė negali nukentėti vien dėl trečiojo asmens nurodytos tam tikros informacijos. Kita vertus, tam tikras eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybių dėl greičio neatitikimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas, siekiant apgauti draudiką. Juo labiau, kad kaip nustatyta iš liudytoju apklausto L. J. paaiškinimų, jis važiavo išsiblaškęs, galvojo apie darbą, net nepastebėjo, kad išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl objektyviai nėra pagrindo tikėtis, kad jis galėtų pasakyti pakankamai tikslų savo vairuojamo automobilio greitį įvykio metu.
25. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl to, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jo metu buvo apgadintos ieškovės vadovo ir L. J. vairuotos transporto priemonės (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama pripažinti eismo įvykio draudžiamuoju, iš esmės kelia prielaidą, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, be to, atsakovės teigimu, neaišku, dėl kurio iš vairuotojų kaltės įvyko minėtas eismo įvykis.
26. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.
27. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko dienos metu, miesto gatvėje, eismo įvykio dalyviai (I. S. ir L. J.) nėra susiję giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė). Byloje nenustatyta, kad Mini vairuotojas L. J. atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą. Be to, teismas, išklausęs ieškovės vadovo ir liudytoju apklausto automobilio Mini vairuotojo L. J. paaiškinimus (kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, taip pat neprieštaravo jų paaiškinimams, teiktiems draudiko atstovui žalos administravimo metu) apie ginčo eismo įvykį ir jo priežastis, vertina, jog ginčo eismo įvykis, laibiausiai tikėtina, įvyko būtent eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pagal tas aplinkybes, atsakingas už eismo įvykį yra automobilio Mini vairuotojas.
28. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
30. Konstatavus, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis, toliau spręstina dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio. Ieškovė prašo priteisti 16 974 Eur dydžio draudimo išmoką. Prašydama priteisti tokio dydžio draudimo išmoką ieškovė vadovaujasi A. Vėgėlos individualios įmonės Kilnojamojo turto (transporto priemonės) vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta 20 538,55 Eur (su PVM) atstatomoji automobilio vertė (remonto kaštų); be PVM ši suma sudaro 16 974 Eur.
31. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomu atlyginti draudimo išmokos dydžiu. Atsakovės teigimu, tuo atveju, jei įvykis teismo būtų pripažintas draudžiamuoju, ieškovei turėtų būti išmokėta 14 935,20 Eur dydžio draudimo išmoka. Prie atsiliepimo pateikti trijų autoservisų pateikti pasiūlymai (sąmatos) suremontuoti atsakovo automobilį: UAB „Meistritas“ – 14 873,72 Eur be PVM (17 997,20 Eur su PVM); UAB „Akstė servisas“ –14 862,46 Eur be PVM (17 983,56 Eur su PVM); UAB „AD sistemos“ – 15 069,41 Eur be PVM (18 233,99 su PVM). Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovei turėtų būti išmokama draudimo išmoka pagal visų gautų komercinių pasiūlymų remonto kainų be PVM aritmetinį vidurkį, t. y. 14 935,20 Eur.
32. Teismas atsakovės pateiktą draudimo išmokos paskaičiavimą pripažįsta pagrįstu. Atsakovės pateiktų visų trijų autoservisų kainos, už kurias jie sutiktų suremontuoti ieškovės automobilį, yra tarpusavyje panašios. Būtent konkretūs autoservisų pasiūlymai suremontuoti ieškovės automobilį pagrindžia realius vidutinius ieškovės automobilio remonto ir detalių įsigijimo kaštus.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 14 935,20 Eur draudimo išmoka. Toks draudimo išmokos paskaičiavimo mechanizmas kaip tinkams pripažįstamas ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-131-230/2020; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-352-601/2019 ir kt.
34. Pripažinus eismo įvykį draudžiamuoju, tenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl 598,91 Eur išlaidų, skirtų pakaitinio automobilio nuomai laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., ir 40 Eur už automobilio išvežimą iš eismo įvykio vietos. Faktinį šių išlaidų patyrimą pagrindžia prie ieškinio pateikti įrodymai (CK 6.249, 6.987 straipsniai; TPVCAPDĮ 16, 19 straipsniai).
35. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 15 665,11 Eur (14 935,20 Eur + 40 Eur + 689,91 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
36. Ieškovės ieškinys tenkintas 88 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
37. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 398 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, ir 1 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 2 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 838,32 Eur (2 089 Eur x 88 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 214,65 Eur vertimo išlaidos ir 1 036,24 Eur išlaidos teismo ekspertizei apmokėti, iš viso – 1 250,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei iš ieškovės priteitina 150,11 Eur (1 250,89 Eur x 12 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
39. Tarpusavyje įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 688,21 Eur (1 838,32 Eur – 150,11 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
40. Byloje patirta 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 11,83 Eur (13,44 Eur x 88 proc.). Likusi dalis iš ieškovės nepriteisina, kadangi neviršija minimalios 5 Eur sumos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051837, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDU“, juridinio asmens kodas 302634522, 14 935,20 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 20 ct) draudimo išmoką, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) automobilio pervežimui iš įvykio vietos, 689,91 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 91 ct) pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 665,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 688,21 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051837, 11,83 Eur (vienuolika eurų ir 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė