Administracinė byla Nr. II-3-243/2011 m.
Proceso Nr. 4-63-3-00106-2010-6
Teismo procesinio sprendimo kategorija
39.1, 45.4.4, 73, 78.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn A. K. T., Institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui Ramūnui Šideikiui, nukentėjusiajam A. K., teismo ekspertui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinės atsakomybėn patrauktos A. K. T. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-03-05 nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities VPK specialistas 2010-02-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą (toliau KTE), nes 2010-02-19 1330 val. Liepų g., 11, Klaipėda, vairuodama atbuline eiga automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ir vairuojamą A. K., ir jį sugadino.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-03-05 nutarimu A. K. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Skundu A. K. T. prašo nutarimą panaikinti. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes automobilio atbuline eiga nevairavo. A. K. T. teigimu, ji automobilio nebuvo užvedusi, nevažiavo, o A. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos stovintį automobilį. Teigia, jog A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes nesaugiai vairuodamas automobilį kliudė jos stovintį automobilį ir sugadino savo automobilį.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu prašo skundą nepatenkinti, nes pažeidėjos kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Atsiliepime nurodo argumentus dėl administracinės nuobaudos rūšies parinkimo. Institucijos teigimu, pažeidėja neprisipažino kalta ir atsisakė mokėti baudą, todėl jai paskirta griežtesnės rūšies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda teisės vairuoti atėmimas (t. 1, b.l 66-67).
Institucijos atstovas prašo skundą nepatenkinti, nes pažeidėjos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Atstovo teigimu, visus įrodymų prieštaravimus pašalina ekspertizės akto išvados.
Nukentėjusysis A. K. prašo skundą nepatenkinti, nes A. K. T. nesaugiai važiuodama automobiliu atbuline eiga sugadino jam priklausantį automobilį
Skundas tenkintinas iš dalies, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materialinė. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik nustačius, jog tarp jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir minėtame straipsnyje išvardintų pasekmių: kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas įvertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog eismo įvykio metu 2010-02-19 1330 val. Liepų g., 11, Klaipėda, susidūrus automobiliui (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. K. T., ir automobiliui (duomenys neskelbtini), priklausančiam ir vairuojamam A. K., buvo sugadintas automobilio (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės sparnas. Vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio kilimo priežastis. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. T. teigia, kad nevairavo atbuline eiga automobilio (duomenys neskelbtini), kai, į jį atsitrenkė A. K. vairuojamas automobilis. Tuo tarpu iš nukentėjusiojo A. K. paaiškinimų matyti, jog A. K. T., vairuodama automobilį atbuline eiga, kliudė jo automobilį ir jį sugadino. Liudytojų parodymai apie eismo įvykio aplinkybes prieštaringi. Nustatyta, kad liudytojai policijos pareigūnai M. B., M. D., V. S., R. R., A. N. eismo įvykio aplinkybių nematė. Iš liudytojų J. Z., Z. T. ir J. L., kurios apklaustos A. K. T. prašymu, parodymų matyti, jog jos taip pat nematė automobilių susidūrimo momento, tačiau buvo įvykio vietoje ir matė, kad po automobilių susidūrimo A. K. T. automobilis nebuvo užvestas, nebuvo įjungtos šviesos, todėl, jų teigimu, automobilis atbuline eiga nevažiavo.
Asmens kaltė prielaidomis negali būti grindžiama, reikalingi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys asmens kaltę. Teismas, siekdamas išspręsti įrodymų nepakankamumo klausimą, nusprendė byloje padaryti ekspertizę, kurios metu galima būtų išsiaiškinti tikrąjį eismo įvykio kilimo mechanizmą ir kurio vairuotojo veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Teismui kilo klausimų, reikalaujančių specialių žinių. Teismas pavedė ekspertizę padaryti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus teismo ekspertui D. J.. Ekspertui buvo pateikti byloje surinkti duomenys – autoavarijos vietos schema, vaizdo medžiaga (foto nuotraukos), kurioje užfiksuoti abu automobiliai po eismo įvykio, ir kiti rašytiniai įrodymai ( t.1 b.l. 31-58, 114-128, 160-163 ir kt ).
Ekspertas padarė ekspertizę ir 2010-12-29 ekspertizės akte Nr. 11K-420(10) konstatavo, jog nustatė, kad matomi transporto priemonių sąlyčio pėdsakai pagal aukštį visiškai persidengia. (t. 2, b.l.8-13). Ekspertas nurodo, jog nustatyta, kad aikštelėje automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo įstrižai galu ir dešiniuoju šonu į aikštelėje esantį pravažiavimą pro stovinčius automobilius, labiausiai į pravažiavimą išsikišanti automobilio (duomenys neskelbtini) dalis buvo galinio buferio plastmasinio apvalkalo dešinysis kampas; automobilio (duomenys neskelbtini) galinio buferio plastmasinio apvalkalo dešiniajame kampe yra sąlyčio pėdsakai, o šių pėdsakų vietoje buferio konfigūracija tokia, kad buferiui esant sąlytyje su automobilio (duomenys neskelbtini) sparnu susidarė lokalus sparno deformavimas, žymiausiai įlenkiant sparną tik sąlyčio vietoje; ant abiejų transporto priemonių esantys pėdsakai lokalūs ir artimi horizontalei; automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo sparno sugadinimų vietoje esantys pėdsakai yra ištisiniai, slystamo pobūdžio, susidarę kryptimi nuo automobilio priekio link galo. Pažymi, kad susidūrimo metu tarp automobilio (duomenys neskelbtini) išilginės ašies ir automobilio (duomenys neskelbtini) išilginės ašies buvo smailas atviras į kairę kampas ir konstatuoja, kad tikėtina, jog susidūrimo sąlyčio momentu automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat, judėjo į priekį nedideliu greičiu. Nurodo, jog ant transporto priemonių esančių tiesioginio sąlyčio pėdsakų išsidėstymo sąlyginai nedidelis aukščių nuo pagrindo skirtumas paaiškinamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu, skirtingai nei fotografuojant po įvykio, automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo vairuotojas bei galėjo būti keleivių (tikėtina, kad fotografuojant automobilį po įvykio jame nebuvo nei vairuotojo nei keleivių, o tirti pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo ir keleivių). Teigia, jog tikėtina, kad važiuojant pro automobilį (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) dešiniaisiais ratais važiavo aukščiau esančio šaligatvio paplatėjimu, todėl susidūrimo sąlyčio metu automobilio (duomenys neskelbtini) kairysis šonas buvo žemiau nei fotografuojant jį po įvykio.
Ekspertas ekspertizės akto išvadoje konstatuoja, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu į automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį kairįjį sparną galiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė atbuline eiga judantis automobilis (duomenys neskelbtini) ir kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. K. T. veiksmai, iš stovėjimo vietos vairuojamu automobiliu važiuodama atbuline eiga nedavė kelio pro jos vairuojamo automobilio galinę dalį važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), bei į jį atsitrenkė, techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio, įvykusio 2010-02-19 1330 vai. Liepų g., 11, Klaipėda, kilimu. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, jog kategoriška išvada galima tik tuo atveju, kai iš karto po eismo įvykio pačioje įvykio vietoje automobiliai apžiūrimi ir užfiksuojami išlikę sugadinimo vietose pėdsakai, automobiliai izoliuojami taip, kad jų būklė negalėtų pakisti. Pažymėjo, kad tiriamu atveju fotonuotraukos buvo darytos ne įvykio vietoje, o prie Kelių policijos biuro. Ekspertas argumentavo, kad nagrinėjamu atveju tikėtiną išvadą duoda, nes pakako duomenų išvadai duoti ir eksperto vidiniu įsitikinimu netikėtina, kad eismo įvykio mechanizmas galėjo būti kitoks. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvados pagrįstumu ir teisingumu ir vertina ją kaip objektyvų įrodymą. Teismo vertinimu, esant tokiai eksperto išvadai, A. K. T. kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais laikytini ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinimą pagrindžiančiu įrodymu laikytini nukentėjusiojo A. K. parodymai. Nukentėjusysis parodė, jog į jo automobilį atsitrenkė atbuline eiga vairuojamas A. K. T. automobilis. Kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais taip pat laikytini liudytojų policijos pareigūnų V. S. ir A. N. parodymai. Liudytojai parodė jog jiems atvykus į eismo įvykio į eismo įvykio vietą A. K. T. prisipažino, jog jos vairuojamas automobilis pajudėjo atbuline eiga ir atitrenkė į važiuojantį automobilį BMW. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę taip pat įrodo administracinio teisės pažeidimo protokole, autoavarijos vietos schemoje, fotonuotraukose užfiksuoti duomenys. Autoavarijos vietos schemoje (originalus dokumentas) sudarytoje 2010-05-22, yra padarytas įrašas „neteisinga?“ (t. 1 b.l. 161). Tokio įrašo nėra teismui posėdžio metu Institucijos pateiktame schemos nuoraše, todėl darytina išvada, kad įrašas padarytas po schemos sudarymo, susipažįstant su administracinės bylos medžiaga (t. 2 b.l. 31). Neteisėto įrašo padarymas negali turėti įtakos šio įrodymo patikimumui. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes apie eismo įvykio mechanizmą ir vairuotojų veiksmų prieštaravimą saugaus eismo reikalavimams ir tiesioginį priežastinį ryšį su eismo kilimu, įvertinęs visumą surinktų įrodymų, vertina juos kaip pakankamus ir objektyvius ir konstatuoja, jog A. K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, eismo įvykio mechanizmui ir teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, ar A. K. vairuojamas automobilis važiavo, ar stovėjo, nes ekspertas konstatavęs, jog šis automobilis galėjo judėti nedideliu greičiu duodamas išvadą nurodytą aplinkybę taip pat įvertino. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Teismas nenustatė procesinių pažeidimų nagrinėjant administracinę bylą Institucijoje. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, tačiau, teismo vertinimu, pažeidėjai paskirta per griežta administracinė nuobauda. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėje byloje nėra duomenų, jog A. K. T. anksčiau yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisės pažeidimu nepadaryta didelė materialinė žala. Draudimo įstaiga PZU Lietuva nustatė 389 Lt. žalos atlyginimo dydį ( t. b.l. 122-124). Įvertinus pažeidėjos asmenybę bei kitas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįstama, kad paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl skirtina kitos rūšies administracinė nuobauda piniginė bauda, kurios dydis nustatytinas pagal ATPK 302 straipsnio nuostatas. Skundžiamas nutarimas keistinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,
n u t a r i a :
skundą patenkinti iš dalies,
pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-03-05 nutarimą, kuriuo A. K. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, ir paskirti jai administracinę nuobaudą 150 Lt baudą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Vida Stonkuvienė